2023-04-05 Nr. AB-7551-3-61-3-07381-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1508-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07381-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) R. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 22S148852 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Migracijos departamento Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas teigė, jog jis negali sugrįžti į kilmės valstybę, kadangi (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas tvirtino, kad jam reikalinga apsauga dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas poreikį taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) nuostatas grindžia Lietuvos Respublikoje sukurtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Teigė, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam savo kilmės valstybėje yra visiškai pagrįsta. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nenurodyti konkretūs pareiškėjo paskesnio prašymo motyvai, o Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų buvę išnagrinėti priimant skundžiamą Sprendimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas pateikė tik Įstatymo bei Aprašo nuostatas, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kuo remiantis Migracijos departamentas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų. Taigi skundžiamas Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad jo apklausa buvo atlikta šališkai, turint išankstinį įsitikinimą, jog neegzistuoja naujos aplinkybės prieglobsčiui suteikti. Migracijos departamentas, išsamiai ir visapusiškai neįvertinęs paskesniame prašyme nurodytų aplinkybių, netinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, o taip pat formaliai vykdydamas pareiškėjo apklausą, iš esmės priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą Sprendimą. Paskutinės apklausos metu buvo užduoti pasikartojantys klausimai, kuriais visiškai nesigilinta į susidariusią probleminę situaciją dėl pareiškėjo situacijos kilmės valstybėje. Pareiškėjo prašyme išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad jis atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus papildomai apsaugai suteikti, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

8. Atsiliepime į skundą atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą.

9. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 27 d. jis priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-159, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjas šį Migracijos departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2020 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti VAAT sprendimą. 2020 m. spalio 27 d. pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad jis gavo įrodymus, patvirtinančius naujas aplinkybes ir įrodančius, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojus. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-68, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį. Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė VAAT, kuris 2021 m. liepos 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti VAAT sprendimą. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 22S17556 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį Migracijos departamento sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas teismo sprendimą apskundė LVAT, kuris 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymą, skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka prieglobsčio prašytojui keliamų reikalavimų.

10. Migracijos departamentas teigė, kad ketvirtojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad jo atžvilgiu buvo taikomi (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyti tariamo persekiotojo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją. Migracijos departamentas nepripažino visiškai pagrįsta pareiškėjo baimės patirti persekiojimą kilmės šalyje. Taip pat skundžiamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes tyrimo metu nebuvo identifikuotos aplinkybės, pagrindžiančios, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai.

11. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė naujų esminių faktinių aplinkybių, ketvirtąjį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo pačiu motyvu – jam gresiančiu persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini).

12. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu surinko aktualią ir patikimą kilmės valstybės informaciją, kuri yra aktuali pareiškėjo pasakojimo kontekste. Apklausų metu pareiškėjui buvo užduodami patikslinantys klausimai, aiškinamasi dėl pareiškėjo pateiktų aplinkybių ir jų neatitikimų, todėl mano, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą.

14. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas nenurodė naujų esminių faktinių aplinkybių bei savo ketvirtąjį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo pačiu motyvu – gresiančiu persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini).

15. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, taip pat (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų sąrašą, Šengeno ir Interpolo ieškomų asmenų registrą, tačiau nerado įrašų apie pareiškėjo paskelbtą paiešką. Taigi teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir todėl jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos jam suteikimo kriterijų. Nenustatyta, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje kiltų rizika patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytus veiksmus, nes pareiškėjo gyvenamoji vieta nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), joje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Teismas konstatavo, jog byloje nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta. Byloje surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, kad kilmės valstybės teisėsaugos pareigūnai turėtų tikslą siekti pareiškėjo mirties ar įkalinimo, todėl sprendė, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje kriterijų ir atmetė pareiškėjo skundą.

III. 18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą ir prašo grąžinti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nenurodyti konkretūs paskesnio prašymo nenagrinėjimo motyvai, o Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas paskesniame prašyme nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų buvę išnagrinėti priimant skundžiamą Sprendimą, neatitinka faktinių susidariusios situacijos aplinkybių. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodė tik teisinį sprendimo priėmimo pagrindą, tačiau neaišku, kuo remdamasis jis padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, t. y. skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų. Be to, apklausos metu buvo užduodami pasikartojantys klausimai, kuriais visiškai nebuvo gilinamasi į susidariusią situaciją.

20. Pareiškėjas teigia, kad jis, teikdamas paskesnį prašymą, kartu su juo pateikė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas jų neįvertino, kaip turinčių tinkamą įrodomąją galią. Be to, pareiškėjas grindė poreikį taikyti Įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikoje sukurtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo paskesniame prašyme išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad jis atitinka Įstatymo numatytus kriterijus papildomai apsaugai gauti, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje suteikti.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo jį atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjamas siejamas išskirtinai su nauja informacija, kuri nebuvo žinoma priimant skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjo teisė pateikti paskesnį prašymą nesuponuoja Migracijos departamento prievolės pakartotinai vertinti tą pačią informaciją. Pareiškėjas nenurodė naujų esminių faktinių aplinkybių, grindė savo ketvirtąjį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tuo pačiu motyvu, kaip ir ankstesnius prašymus. Be to, Migracijos departamentas suabejojo pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu dėl juose nustatytų trūkumų. Taigi Migracijos departamentas atliko tyrimą, išnagrinėjo pareiškėjo paskesnį prašymą ir įvertino jo pateiktus duomenis, taip pat surinko kilmės valstybės informaciją bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

23. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, juo atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai pritaikius teisės normas. Todėl tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 22S148852, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. pateikė ketvirtąjį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

26. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo ketvirtąjį prieglobsčio prašymą bei jo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat nenustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

28. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą argumentais, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nenurodomi konkretūs ketvirtojo prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo motyvai, o išvada, kad pareiškėjas nepateikė naujų motyvų, kurie nebūtų buvę išnagrinėti prieš tai, neatitinka ginčo situacijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamente vykusios apklausos metu buvo užduodami pasikartojantys klausimai, nebuvo gilinamasi į pareiškėjo individualią situaciją. Pareiškėjas pažymi, kad jis, teikdamas ketvirtąjį prieglobsčio prašymą, pateikė šaukimus (naujus įrodymus), kurių atsakovas neįvertino. Be to, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo grindžiamas ir socialiniais bei ekonominiais ryšiais, todėl pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintus kriterijus pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai Lietuvos Respublikoje suteikti.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstė, kruiais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, pareiškėjas iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija papildo juos, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas savo ketvirtąjį prieglobsčio prašymą iš esmės grindžia tuo pačiu motyvu – gresiančiu persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini).

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018).

36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

37. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 96 punkte numatyta, kad Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Aprašo 116 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

38. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

39. 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui antrąjį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą bei įvertinęs surinktą informaciją, 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 12PR-68 atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apskundė šį Migracijos departamento sprendimą VAAT, kuris 2021 m. liepos 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3774-756/2021 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti VAAT sprendimą.

40. 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui trečiąjį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs surinktą informaciją, 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 22S17556 atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apskundė šį Migracijos departamento sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022 m. birželio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3475-463/2022 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą.

41. 2022 m. spalio 28 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui ketvirtąjį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir surinktą informaciją, 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 22S148852 atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apskundė šį Migracijos departamento sprendimą VAAT, kuris 2023 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

42. Pareiškėjo ketvirtasis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir apeliacinis skundas iš esmės motyvuojami gresiančiu persekiojimu, kuris siejama su pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl (duomenys neskelbtini), pirmiausiai pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

45. Pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad aplinkybės ir pareiškėjo argumentai, susiję su jam gresiančiu persekiojimu (duomenys neskelbtini), buvo išnagrinėti ir įvertinti ankstesniais Migracijos departamento sprendimais, priimtais pareiškėjo atžvilgiu, kurių pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, daro išvadą, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės negali būti kvestionuojamos vertinant pareiškėjo ketvirtąjį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

47. Dėl pareiškėjo naujai pateiktų įrodymų (šaukimų), kuriais pareiškėjas grindžia savo ketvirtąjį prieglobsčio prašymą, pažymėtina, kad Migracijos departamentas, vertindamas pateiktų naujų įrodymų (šaukimų) formą ir turinį, pagrįstai suabejojo šių įrodymų autentiškumu (duomenys neskelbtini).

48. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų (šaukimų) ir nesigilino į pareiškėjo individualią situaciją. Minėti Migracijos departamento veiksmai, atlikti prašymo nagrinėjimo metu, patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų reikiamai informacijai surinkti ir prašymui tinkamai išnagrinėti, t. y. Migracijos departamentas surengė apklausą, jos metu išklausė prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, uždavė klausimus, susijusius su pateiktais naujais įrodymais (šaukimais), tikslino aplinkybes dėl jų įteikimo pareiškėjo tėvams ir pareiškėjui, surinko reikiamą informaciją tiek apie kilmės valstybę, tiek pateiktų įrodymų autentiškumui patvirtinti arba paneigti. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, nepažeidė Aprašo nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas aptarė pareiškėjo pateiktus įrodymus (šaukimus), skundžiamame sprendime pakankamai išsamiai išdėstė, kodėl pareiškėjo pateikti įrodymai kelia abejonių dėl jų autentiškumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas ir ankstesnius prašymus Migracijos departamentui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikdavo įvairius dokumentus, tame tarpe ir šaukimus, kurių autentiškumą įvertinęs Migracijos departamentas konstatuodavo, kad jų turinys ir forma kelia pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų tikrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje eA-3774-756/2021, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3475-463/2022).

49. Pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, be kita ko, aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini).

50. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. pasienio teritorijose tarp (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo argumento, jog jam (duomenys neskelbtini) patekus į kalėjimą gresia kankinimas, todėl yra pagrindas suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 87 straipsnio taikymo kontekste blogos įkalinimo sąlygos kilmės šalyje nėra pagrindas papildomai apsaugai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-47-575/2021 ir kt.). Taigi tiek atsakovas ginčijamame Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas ketvirtąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko pakankamą kilmės valstybės informaciją, pareiškėjas neįrodė savo teiginių dėl visiškai pagrįstos baimės kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl kaltinimų ekstremizmu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje prasme, taip pat neįrodė aplinkybių, kad, išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti, yra pagrįstos. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė