9e0f76f3-4516-4d8a-bd23-fb1e0040ccfe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1273-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10051-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; (S) 44.2.4; 114.11; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), ArÅ«no Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-502-920/2014 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TMS Baltija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ ieÅ¡kinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenimis V. I., S. I. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „TMS Baltija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“, kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 39 120 Lt padarytÄ Å¾alÄ , 6062 Lt metines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ skaičiuotinas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (1 t., b. l. 5–8).

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5471-577/2012 UAB „TMS Baltija“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Skolvalda“. Bankroto administratorius, vykdydamas savo pareigas, nustatė, kad UAB „Hansa Lizingas“, UAB „TMS Baltija“ ir UAB „JaponiÅ¡kų markių automobilių centras“ 2007 m. birželio 18 d. pasirašė finansinio lizingo sutartį Nr. LT054752, pagal kuriÄ UAB „TMS Baltija“ įsigijo naujÄ 21 808,38 EUR (75 300 Lt) vertės automobilį „Subaru Forester“ 2.0X UL AT (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtas automobilis 2010 m. birželio 10 d. buvo parduotas įmonės darbuotojui V. I. už 18 500 Lt, t. y. už likutinę automobilio vertę (neiÅ¡pirktÄ ). V. I. yra buvęs BUAB „TMS Baltija“ darbuotojas, todėl sudarant tokį ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ Ä¯monei sandorį, buvo atsižvelgta tik į fizinio asmens interesus, tuo padarant tiesioginę žalÄ Ä¯monei. UAB „Hansa Lizingas“, UAB „TMS Baltija“ ir UAB „JaponiÅ¡kų markių automobilių centras“ 2006 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė finansinio lizingo sutartį Nr. LT037622, pagal kuriÄ UAB „TMS Baltija“ įsigijo naujÄ 47 983,66 EUR (165 677,97 Lt) vertės automobilį „Lexus“ RX350 3,5 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtas automobilis 2010 m. birželio 11 d. buvo parduotas S. I. už 38 900 Lt, t. y. už likutinę automobilio vertę (neiÅ¡pirktÄ ). S. I. yra UAB „TMS Baltija“ darbuotojo V. I. žmona, todėl sudarant tokį įmonei ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį, buvo atsižvelgta tik į fizinio asmens interesus, tuo padarant tiesioginę žalÄ Ä¯monei. IeÅ¡kovės atstovo nuomone, abu sandoriai yra neteisėti, prieÅ¡tarauja gerai moralei ir įmonės veiklos tikslams, pažeidžia įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Å ie sandoriai ieÅ¡kovei buvo nenaudingi ir nuostolingi, neatitiko įmonės veiklos tikslų, vienas iÅ¡ kurių yra pelno siekimas, todėl Å¡alys, sudarydamos ginčijamus sandorius, elgėsi nesÄ Å¾iningai. IÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos 2010 m. birželio 10 d. turto pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonė 2007 m. „Subaru Forester“ 2.0X UL buvo parduota daug pigiau nei tuo metu buvo reali jos rinkos vertė. Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ nustatytÄ analogiÅ¡kÄ transporto priemonės vidutinę kainÄ Lietuvoje sandorio sudarymo metu minėtas automobilis vidutiniÅ¡kai kainavo 30 060 Lt su PVM.

Pagal 2010 m. birželio 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį automobilis „Lexus“ RX 350 3,5 buvo parduotas už likutinę neiÅ¡pirktÄ vertę, kuri pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ nustatytÄ analogiÅ¡kÄ transporto priemonės vidutinę kainÄ Lietuvoje sandorio sudarymo metu vidutiniÅ¡kai kainavo 66 460 Lt su PVM. Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, minėtas transporto priemones pardavė ženkliai pigiau, nei tuo metu buvo reali jų kaina rinkoje.

Minėti sandoriai prieÅ¡tarauja verslo logikai ar protingumo kriterijams, kadangi bendrovės vadovas A. B., veikdamas ekonomiÅ¡kai nenaudingai, perleido bendrovės turtÄ Å¾enkliai mažesne kaina, nei tuo metu buvo rinkos kaina. Tokie sandoriai buvo bendrovei nuostolingi, sumažino jos mokumÄ . Kad įmonės vadovas nedėjo visų pastangų, jog transporto priemonės bÅ«tų parduotos už didesnę kainÄ , įrodo ir tai, kad vadovas apie įmonei priklausančių transporto priemonių pardavimÄ nebuvo paskelbęs jokioje spaudoje ar internetiniame puslapyje.

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei įmonei padarytų nuostolių, pasireiÅ¡kusių negautomis pajamomis, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys – dėl įmonės vadovo aplaidžiai ir nerÅ«pestingai pasiraÅ¡ytų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, įmonė negavo 39 120 Lt pajamų. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 61–63).

Nurodė, kad jokie teisės aktai nedraudžia parduoti prekių ir / ar daiktų bendrovės darbuotojams, bendrovė ir jos darbuotojai nėra laikomi susijusiais asmenimis tarpusavio sandorių prasme. IeÅ¡kovės atstovas klaidingai teigia, kad trečiasis asmuo S. I. yra V. I. sutuoktinė, kadangi ji yra V. I. brolio sutuoktinė, tačiau Å¡i aplinkybė nepagrindžia teiginio, kad atsakovas neva neturėjo teisės sudaryti ginčo transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių. Pažymėjo, kad pagal ginčo transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorius buvo visiÅ¡kai atsiskaityta ir Å¡i aplinkybė rodo, jog atsakovas, bÅ«damas UAB „TMS Baltija“ vadovu, nesudarė jokių prieÅ¡ingų bendrovės veiklai sandorių bei buvo sÄ Å¾iningas.

Nors ieÅ¡kovės atstovas teigia, kad transporto priemonės buvo parduotos už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių savo pozicijÄ . Parduotų ginčo transporto priemonių kaina atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas, todėl nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės pagrindžia, kad UAB „TMS Baltija“ vadovas veikė sÄ Å¾iningai ir ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių bendrovės turto tinkamam naudojimui ir realizavimui. Faktas, kad automobiliai buvo parduoti bendrovės darbuotojui ir kitam asmeniui, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovei buvo padaryta žala.

Atsakovo nuomone, byloje nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų kilti civilinei atsakomybei. Kadangi mokėjimai pagal konkrečias prievoles nebuvo praleisti, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Dubliku ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad abu automobiliai buvo įsigyti pagal lizingo sutartis, parduoti už likutinę automobilių vertę (neiÅ¡pirktÄ pagal lizingo sutartis), todėl ginčo dalykas yra automobilių kaina, o tai, kad jie buvo parduoti įmonės darbuotojams, yra tik papildoma ieÅ¡kinio aplinkybė.

Ä®statymų leidėjai daikto kainai pirkimo–pardavimo sutartyse nustato imperatyvųjį kriterijų – kaina turi bÅ«ti protinga, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties momentu rinkos vertę atitinkanti kaina. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės atveju visų jos kreditorių teisės yra pažeidžiamos, jei įmonė sudaro sandorius, pažeisdama savo pačios interesus – įmonės turto perleidimas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , nei turto rinkos vertė.

Toks sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir įstatams. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei įmonei padarytų nuostolių egzistuoja realus tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl yra visos bÅ«tinos sÄ lygos kilti buvusio įmonės direktoriaus atsakomybei (1 t., b. l. 75–76). Tripliku atsakovas papildomai pažymėjo, kad aplinkybė, jog transporto priemonės buvo parduotos už jų likutinę vertę, nereiÅ¡kia, kad transporto priemonės buvo parduotos mažesne nei rinkos kaina.

Parduodamų ginčo transporto priemonių kainos atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas, už sudarytus sandorius visiÅ¡kai atsiskaityta, todėl Å¡i aplinkybė rodo, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „TMS Baltija“ vadovu, nesudarė jokių prieÅ¡ingų bendrovės veiklai sandorių bei buvo sÄ Å¾iningas. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos matyti, kad 2009 m. lengvųjų automobilių pardavimo rinka, palyginti su 2008 m., smuko apie 70 proc. – nuo maždaug 25 iki 8 tÅ«kst. vienetų, todėl darytina iÅ¡vada, kad 2010 m. transporto priemonių pardavimas nebuvo toks pelningas, kaip bando įrodyti ieÅ¡kovės atstovas (1 t., b. l. 86–87).

Tretieji asmenys S. I. ir V. I. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu (1 t., b. l. 154–160) ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 39 120 Lt turtinę žalÄ , 6 062 Lt palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (45 182 Lt), nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. birželio 27 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 1 405,42 Lt.           Teismas nurodė, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl parduotų įmonės automobilių vertės ir galimai padarytos žalos įmonei automobilius pardavus gerokai mažesne nei rinkos vertė kaina.

Teismo vertinimu, atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės praÅ¡omu priteisti žalos dydžiu, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus dėl automobilio vertės sandorio sudarymo metu, t. y. atsakovas neįrodė savo tvirtinamų aplinkybių apie tai, jog automobilių rinkos vertė jų perleidimo momentu buvo mažesnė. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti byloje nustatytus faktinius duomenis, kad sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartis, Å¡alys susitarė, jog pirkėjas sumoka automobilio likutinę vertės sumÄ UAB „Swedbank Lizingas“ pavedimu, tuo anuliuodamas visÄ UAB „TMS Baltija“ skolÄ pagal lizingo sutartį.

Å i aplinkybė bei faktas, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad automobilių rinkos vertė jų perleidimo momentu buvo mažesnė nei nurodyta ieÅ¡kovės pateiktuose įrodymuose, taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad automobilių perleidimo metu bandė nustatyti jų tikrÄ jÄ rinkos vertę, domėjosi potencialiais pirkėjais, rinko duomenis apie galimybę kuo pelningiau parduoti automobilius, apie ketinamus parduoti automobilius bÅ«tų paskelbęs vieÅ¡ai, internete ar spaudoje ir tokiu bÅ«du bÅ«tų bandęs finansinių sunkumų turinčiai įmonei padėti atsiskaityti su kreditoriais, teismo nuomone, įrodo, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, nevykdė savo įstatyme ir teismų praktikoje nustatytos pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Teismas sprendė, kad įmonės bankroto administratorius teisingai nustatė, jog nurodyti automobiliai buvo parduoti už mažesnes nei rinkos kainas, dėl ko įmonei buvo padaryta žala. Tokiu būdu ieškovės prašoma priteisti 39 120 Lt žala yra įmonės patirti nuostoliai, kurie priteistini iš atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, veikusio priešingai įmonės interesams. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina priežastinį ryšį tarp bendrovės patirtos žalos (39 120 Lt nuostolių) ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas sudarė įmonei nenaudingus sandorius.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovė įrodė visas sÄ lygas, bÅ«tinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 168–172) atsakovas praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimÄ kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

2. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , tuo pažeisdamas CPK 178 straipsnio normas, taip pat visiÅ¡kai neargumentavo, kodėl VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma yra pakankamas ir patikimas įrodymas Å¡ioje byloje, apsiribodamas tuo, kad atsakovas pats neįrodė kitokios transporto priemonių kainos. Pirmosios instancijos teismas tik įvertino atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, o dėl ieÅ¡kovo pateiktos VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos, kaip pagrindinio įrodymo byloje, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , sprendime visiÅ¡kai nepasisakė.

Atsakovas byloje pateikė pakankamus, tikrus ir leistinus įrodymus – paaiÅ¡kinimus procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu, informacijÄ apie objektyvias galimybes parduoti bendrovės automobilius bei rinkoje buvusiÄ krizinę situacijÄ ir tokiu bÅ«du įrodė savo atsikirtimus.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dėl bendrovės tariamai patirtos žalos dydžio pagrindė dokumentu, už kurį jį sudaręs asmuo neprisiima jokios atsakomybės ir aiÅ¡kiai pasako, kad negarantuoja Å¡ių duomenų patikimumo.

IeÅ¡kovė, turėdama pareigÄ Ä¯rodyti žalos faktÄ ir dydį, jokių papildomų duomenų į bylÄ nepateikė, nors turėjo visas galimybes pateikti tinkamÄ turto vertintojų parengtÄ ataskaitÄ . Apelianto nuomone, vadovautis ieÅ¡kovės pateiktais VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis, kaip patikimu įrodymu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Teismas priteisė žalÄ , iÅ¡ esmės vadovaudamasis prielaidomis apie tai, kokia pinigų suma galėtų bÅ«ti gauta, jei bÅ«tų buvusios tam tikros aplinkybės, tačiau dėl atsakovo pateiktų į bylÄ duomenų apie krizę rinkoje nepasisakė.4.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , neįvertino aplinkybių, kad byloje nebuvo nagrinėjamas konfidencialumo pareigos klausimas, taip pat byloje nebuvo kalbama apie asmeninius atsakovo interesus, nes jokios naudos atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės ginčytų sandorių negavo, gautos lėšos už parduotus automobilius buvo panaudotos bendrovės interesais, lizingo sutartys nebuvo nutrauktos prieÅ¡ingu bendrovei bÅ«du, bendrovė nemokėjo jokių baudų lizingo bendrovei.

5. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė UAB „TMS Baltija“ įstatų, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, teismas nenurodė, kokiems ir kur įtvirtintiems interesams neva prieÅ¡taravo atsakovo sudaryti sandoriai.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 12 dalies nuostata, tačiau nei Å¡iai dienai, nei nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2011 m. liepos 4 d. galiojusioje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje tokios teisės normos, kokia pasivadovavo pirmosios instancijos teismas, apskritai nėra.

Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnyje buvo ir yra tik 5 dalys.7. Aplinkybė, jog ginčo transporto priemonės buvo parduotos buvusiam BUAB „TMS Baltija“ darbuotojui V. I. ir S. I., nereiÅ¡kia, jog buvo atsižvelgta tik į fizinių asmenų interesus, ir taip buvo padaryta tiesioginė žala įmonei. Atsakovas, bÅ«damas UAB „TMS Baltija“ vadovu, nesudarė jokių prieÅ¡ingų bendrovės veiklai sandorių bei buvo sÄ Å¾iningas.8. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisė žalos sumÄ , kuri paskaičiuota su PVM, nors pagal pradinius sandorius PVM buvo neskaičiuojamas.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas priėmė teisiÅ¡kai nepagrįstÄ sprendimÄ ir ta prasme, kad žala traktavo tas pinigų sumas, kurių bendrovė nemokėjo ir byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad tas PVM turėjo bÅ«ti sumokėtas. Nesant prievolės mokėti PVM, teismo priteista PVM suma sudaro pagrindÄ neteisėtam ir nesÄ Å¾iningam bankroto administratoriaus praturtėjimui.9. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas palÅ«kanas, nepagrįstai vadovavosi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kadangi minėta teisės norma kalba apie atvejį, kai skolininkas praleidžia terminÄ prievolei įvykdyti.

Å iuo konkrečiu atveju joks mokėjimas pagal konkrečiÄ Å¡alių sudarytÄ prievolę nebuvo praleistas, todėl nėra pagrindo taikyti minėtÄ straipsnį. Ginčas yra dėl žalos atlyginimo, o ne dėl termino įvykdyti prievolę pažeidimo, todėl ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad palÅ«kanos atsakovui turi bÅ«ti skaičiuojamos nuo to momento, kada atsakovas atliko tariamus neteisėtus veiksmus, yra nepagrįstas ir netaikytinas Å¡ioje ginčo situacijoje. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 3–4) ieÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, praÅ¡o teismo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tinkamai taikė materialiÄ sias, procesines teisės normas bei teismų praktikÄ , taip pat pilnai ir tinkamai iÅ¡tyrė visus byloje pateiktus bei surinktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nes apeliantas neįrodė pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo jokiais leistinais įrodymais bei motyvais.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad UAB „TMS Baltija“ su lizingo bendrove UAB „Hansa Lizingas“ ir pardavėja UAB „AUTOTOJA“ 2006 m. rugpjūčio 21 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT037622 dėl automobilio LEXUS RX350 3.5 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagaminimo metai 2006 m., turto vertė 47 983,66 EUR (be PVM, su PVM – 56 620,72 EUR) ir tÄ pačiÄ dienÄ â€“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT037622/PPS dėl minėto automobilio įsigijimo (b. l. 26–30).

Automobilis ieÅ¡kovei perduotas 2006 m. rugpjūčio 21 d. turto perdavimo–priėmimo (b. l. 31).  MinėtÄ automobilį ieÅ¡kovės UAB „TMS Baltija“ direktorius A. B. pardavė S. I. 2010 m. birželio 11 d., kuri likutinės vertės sumÄ , t. y. 38 460 Lt, sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“, anuliuodama visÄ UAB „TMS Baltija“ skolÄ pagal sutartį Nr. LT037622, Å¡alys parduodamos transporto priemonę įkainojo 38 900 Lt (b. l. 36–37).            UAB „TMS Baltija“ su lizingo bendrove UAB „Hansa Lizingas“ ir pardavėja UAB „JaponiÅ¡kų markių automobilių centas“ 2007 m. birželio 18 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT054752 dėl automobilio SUBARU FORESTER 2.0X UL AT (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pagaminimo metai 2007 m., turto vertė 18 481,68 EUR (be PVM, su PVM – 21 808,38 EUR) ir tÄ pačiÄ dienÄ â€“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT054752/PPS dėl minėto automobilio įsigijimo (b. l. 11–15, 17–18).

Automobilis ieÅ¡kovei perduotas 2007 m. birželio 18 d. turto perdavimo–priėmimo aktu (b. l. 16). 2010 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovės UAB „TMS Baltija“ direktorius A. B. minėtÄ automobilį pardavė darbuotojui V. I. (b. l. 24), kuris sumokėjo automobilio SUBARU FORESTER likutinės vertės sumÄ , t. y. 18 141,53 Lt, UAB „Swedbank lizingas“, anuliuodamas visÄ UAB „TMS Baltija“ skolÄ pagal sutartį Nr. LT054752, Å¡alys parduodamos transporto priemonę įkainojo 18 500 Lt (b. l. 20–23).

            Sandorių sudarymo metu atsakovas A. B. buvo UAB „TMS Baltija“ direktoriumi. UAB ,,TMS Baltija“ 2012 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla (b. l. 9–10). BUAB ,,TMS Baltija“ administratorius pareiÅ¡kė atsakovui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pardavus automobilius, anot administratoriaus, pigiau nei buvo reali jų rinkos vertė (b. l. 5–8).             Dėl vadovo atsakomybės, turtinės žalos priteisimo, įrodymų vertinimo Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimÄ kiekvienu atveju reikia nustatyti CK 6.245-6.249 straipsniuose nustatytas civilinės atsakomybės atsiradimo bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, kurias konstatavus vadovui taikoma civilinė atsakomybė.

IeÅ¡kovas turi įrodyti pirmÄ sias tris sÄ lygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).           Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

Pagal sandorių sudarymo metu galiojusios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 37 straipsnio 12 dalies 1 punktÄ bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . Bendrovės, kaip juridinio asmens, vadovas privalo juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sÄ Å¾iningai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai.

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ vadovo veikla atitinka sÄ Å¾iningo, apdairaus, rÅ«pestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kai jis sudaro naudingus sandorius ir atlieka kitus ekonomiÅ¡kai pagrįstus veiksmus, sukuriančius naudÄ . Jeigu vadovo veiksmai, priimami sprendimai, sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiÅ¡kai nenaudingi, prieÅ¡ingi juridinio asmens tikslams, virÅ¡ija normaliÄ Å«kinę rizikÄ , tokie veiksmai neatitinka sÄ Å¾iningos ir protingos veiklos standartams. Vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerÅ«pestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant) padaryti nuostoliai yra bendrovei padaryta žala kaip pagrindas jo civilinei atsakomybei atsirasti.

Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).Todėl žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti ne tik padarytos žalos faktÄ , bet ir konkrečiu atveju įmonės vadovo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės–komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jam suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ .

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius žalos faktÄ grindė tuo, kad ginčo automobiliai parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kaina. Kaip įrodymÄ teikė VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymas apie vidutines ginčo automobilių kainas jų pardavimo metu (b. l. 25, 38). Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus laikė tinkamais ir pagrindžiančiais žalos padarymo faktÄ ir dydį. Apelianto nuomone, teismas neargumentavo, kodėl remiasi minėtomis VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymomis, neatsižvelgė į atsakovo argumentus.

Kolegija pastebi, jog apylinkės teismas pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, rėmėsi būtent minėtomis pažymomis, tačiau atsakovas, nors ir nesutikdamas su jomis, kitų įrodymų dėl automobilių rinkos vertės jų pardavimo metu neteikė, apsiribodamas jo paties paaiškinimu bei tuo, kad šie įrodymai gali būti ne vienintelis šaltinis bei pati VšĮ „Emprekis“ neprisiima atsakomybės už galimus netikslumus (b. l. 128–134). Teisėjų kolegija pastebi, jog VšĮ „Emprekis“, kaip pati nurodo internetiniame puslapyje, duomenis renka iš įvairiausių šaltinių, ir būtent jų tikslumo negarantuoja, gautus duomenis analizuoja ir apibendrina.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog VMI, tikrindama Å«kio subjektus galimai slepiančius gautas pajamas, deklaruojančius maÅ¾Ä , neatitinkančiÄ rinkos kainoms, automobilių pardavimo kainÄ , nurodo, jog nustatant tokių naudotų automobilių pardavimo kainas VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenys yra vienas iÅ¡ svarbiausių informacijos Å¡altinių, nors, kaip pažymi VMI, gali bÅ«ti naudojami ir kiti galimi informacijos Å¡altiniai (b. l. 117). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, teismui nebuvo pagrindo abejoti VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateiktomis pažymomis nustatant ginčo automobilių rinkos pardavimo kainas.

Nors apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie rinkoje buvusiÄ krizinę situacijÄ (b. l. 88–91), tačiau iÅ¡ jų galima spręsti, jog 2010 metais automobilių pardavimas augo. Apeliantas nurodo, kad nebuvo pateikti bendrovės įstatai, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, teismas nenurodė kokiems ir kur įtvirtintiems, vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 12 dalimi, nors sandorių sudarymo metu galiojusioje redakcijoje Å¡iame straipsnyje buvo tik 5 dalys.

IÅ¡ tikrųjų į bylÄ nėra pateikti bendrovės įstatai, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis automobilių perleidimo metu bandė nustatyti tikrÄ jÄ jų rinkos vertę, domėjosi potencialiais pirkėjais, apie parduodamus automobilius skelbė vieÅ¡ai, siekė kuo pelningiau parduoti automobilius ir tokiu bÅ«du bandęs sunkumų turinčiai įmonei padėti atsiskaityti su kreditoriais, pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesilaikė bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę, nors ir nurodė negaliojančios redakcijos Akcinių bendrovių įstatymÄ .

Kaip minėta, pagal sandorių sudarymo metu galiojusios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 37 straipsnio 12 dalies 1 punktÄ bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . Apelianto teigimu, jis buvo sÄ Å¾iningas, pats naudos neturėjo, iÅ¡ sandorio gautos lėšos panaudotos bendrovės interesais. Nors byloje nėra ginčo, kad už parduotus automobilius gautomis lėšomis buvo atsiskaityta su lizingo bendrove, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip galima spręsti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties (b. l. 9–10) ginčo sandorių sudarymo metu bendrovė turėjo ir kitų kreditorių, tame tarpe ir darbuotojÄ K.

Z., kuris, su juo ilgÄ laikÄ neatsiskaičius, ir kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taigi, nurodytos aplinkybės kolegijai leidžia manyti, jog bendrovės vadovas, parduodamas automobilius už mažesnes nei rinkos kainas, veikė nerÅ«pestingai, neapdairiai, neprotingai, bendrovės vardu sudarė nuostolingÄ sandorį, dėl kurio pablogėjo bendrovės mokumas, bendrovė negalėjo įvykdyti prievolių kitiems kreditoriams (kaip minėta, parduodama automobilius už likutinę vertę, atsiskaitė tik su lizingo bendrove), todėl bendrovės vadovui pagrįstai taikyta atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalyje iÅ¡dėstytas taisykles.Apeliantas teigia, kad pagal pradinius sandorius PVM nebuvo skaičiuojamas, bendrovė Å¡ių sumų nemokėjo, todėl teismas PVM priteisė be pagrindo.

Kolegija atmeta Å¡iuos apelianto argumentus. IÅ¡ turto perdavimo–priėmimo akto, pirkimo–pardavimo, laidavimo sutarčių, įmokų grafikų matyti, jog ginčo automobilių vertė skaičiuojama su PVM (b. l. 16–21, 30, 32–35). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, todėl, priteisdamas 39 120 Lt turtinę žalÄ priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl palūkanų priteisimo Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priteisė palūkanas (6 062 Lt) nuo nenaudingo sandorio sudarymo momento, kadangi pareiga jas sumokėti kildinama iš deliktinės atsakomybės, o ne dėl termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), tačiau pagrįstai priteisė palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.37 straipsnio 2 dalis), tik jos priteistinos nuo priteistos turtinės žalos, t. y. nuo 39 120 Lt.

Pažymėtina, kad Å¡ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis palÅ«kanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti. Pastarųjų palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę. Todėl Å¡i sprendimo dalis keistina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).                      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais, n u t a r i a:

                      Kauno apylinkės teismo sprendimÄ pakeisti – reikalavimÄ dėl 6 062 Lt palÅ«kanų priteisimo atmesti.              Patikslinti sprendimo dalį, kuria nuo bylos iÅ¡kėlimo, t. y. nuo 2013 m. birželio 27 d., priteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, nurodant, jog jos priteisiamos nuo 39 120 Lt.             KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .                           Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė ArÅ«nas Rudzinskas Egidijus TamaÅ¡auskas