9e0efd03-0fb7-4f65-a7db-e523b3dcd135 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-786/2012Teisėjas Evaldas Pašilis                                                     Teisminio proceso Nr. 1-49-3-00009-2011-0                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1;                                                                                         1.2.4.8.2; 2.9.1; 1.1.5.1.1; 2.1.7.4; 2.4.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Artūro Pažarskio, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei,dalyvaujant nuteistųjų V.

A. ir G. A. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,privačiai kaltintojai ir iÅ¡teisintajai J. G.,jos gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privačių kaltintojų, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių, nuteistųjų V. A. ir G. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. ir G. A. pripažinti kaltais padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str. 1 d. (dėl J.

G. sužalojimo), ir V. A. nuteistas laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, taip pat G. A. nuteistas laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.J. G. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A. ir G. A.), išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.J.

G. iÅ¡ V. A. ir G. A. solidariai priteista 5000,00 Lt žalos atlyginimo, taip pat po 500,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.G. A. ir V. A. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėtais. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. A. ir G. A. nuteisti už tai, kad jie sukėlė žmogui fizinį skausmÄ bei nežymiai jį sužalojo, t. y. jie 2011 m. spalio 3 d., apie 17 val. 30 min., V. A. priklausančioje ganykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, V. A. medine lazda sudavus vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai J.

G. per alkÅ«nę, bandant suduoti antrÄ smÅ«gį abiems parkritus ant žemės, G. A. gulinčiai ant žemės J. G. koja įspyrus vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ bei tampant jÄ už plaukų, po to nukentėjusiajai atsistojus, G. A. rankomis sudavė J. G. ne mažiau trijų smÅ«gių ir ne daugiau kaip keturių smÅ«gių į abi ausis bei V. A. sudavė J. G. vienÄ smÅ«gį medine lazda per nugarÄ . Tokiais bendrais veiksmais V. A. ir G. A. sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmÄ bei padarė kraujosruvÄ deÅ¡inės alkÅ«nės - dilbio srityje, tai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .J.

G. buvo kaltinama tuo, kad ji sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , t. y. ji 2011 m. spalio 3 d., apie 17.00 val., V. A. priklausančioje ganykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, parvertė V. A. ant žemės, po to įsistvėrusi tampė G. A. už megztinio, jį suplėšydama, bei sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis G. A. į krÅ«tinę, tokiais savo veiksmais sukeldama V. A. ir G. A. fizinį skausmÄ IÅ¡ Å¡io kaltinimo J. G. iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu nuteistojo V.

A. gynėjas praÅ¡o panaikinti V. A. atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria J. G. iÅ¡teisinta ir jos atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A., patenkinti V.

A. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ J. G. 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Skunde teigiama, kad iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies neaiÅ¡ku, ar G. A. nuteistas už nusikaltimÄ , padarytÄ bendrininkų grupėje, ar ne. Visgi pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie G. A. ir V. A. susitarimÄ veikti bendrai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, kad viskas įvyko spontaniÅ¡kai, truko trumpÄ laiko tarpÄ , todėl bet kokiam susitarimui tiesiog nebuvo laiko. Kita vertus, kai prasidėjo G.

A. veiksmai, V. A. jau buvo pasibaigę, todėl jų veiksmai turi bÅ«ti apraÅ¡omi ir vertinami atskirai, t. y. ne kaip bendrininkų.Apelianto teigimu, V. A. dėl smÅ«gio lazda sudavimo J. G. į alkÅ«nę turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, kadangi Å¡is jo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčinis. Apelianto nuomone, bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino, kokia kaltės forma tai buvo padaryta. Tuo tarpu, V. A. parodymai, kad į nukentėjusiÄ jÄ jis pataikė netyčia, nepaneigti byloje surinktais įrodymais, todėl turi bÅ«ti konstatuota, jog kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės - dilbio srityje J.

G. buvo padaryta dėl neatsargumo, kas nesuteikia pagrindo V. A. atžvilgiu taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Skunde pažymima, kad apie J. G., neva, suduotÄ smÅ«gį į nugarÄ , bylos nagrinėjimo teisme metu aiÅ¡kintasi nebuvo, Å¡is V. A. inkriminuotas sveikatos sutrikdymas nepagrįstas ir skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK)        305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, nes nenurodė įrodymų, kuriais grindė iÅ¡vadÄ dėl smÅ«gio lazda sudavimo į nugarÄ .

Dėl Å¡ios ir kitų skunde iÅ¡dėstytų priežasčių, apelianto nuomone, V. A. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. pastarasis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliantas mano, kad priimdamas J. G. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, jog G. A. ir V. A. padavė prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ tik bylÄ nagrinėjant teisme, t. y.

į teisėsaugos ir medicinos institucijas nesikreipė iÅ¡ karto po įvykio, vertino G. A. ir V. A. nenaudai. Pažymi, jog pastarieji savo teisę paduoti skundÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios realizavo nepažeisdami įstatyme numatytų reikalavimų. Tuo tarpu teismas, vertindamas minėtÄ aplinkybę, buvo neobjektyvus, be to, nepagrįstai G. A. inkriminavo smÅ«gius, kurių pasekmės teismo medicinos iÅ¡vadoje nenurodytos.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, apibendrinęs surinktus įrodymus, taip pat nepagrįstai V.

A. ir G. A. parodymus įvertino kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi bÅ«tent jų parodymai labiausiai atitinka bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymus, t. y. liudytojo R. B. parodymus ir specialisto R. L. iÅ¡vadÄ . Tuo tarpu, J. G. artimųjų parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.Remdamasis J. G. veiksmų analize konflikto metu, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad J. G. muÅ¡dama ar kitaip smurtaudama bÅ«tų sukėlusi V.

A. fizinį skausmÄ , todėl iÅ¡teisinamasis nuosprendis pastarosios atžvilgiu turi bÅ«ti panaikintas.Apeliaciniu skundu nuteistojo G. A. gynėjas praÅ¡o panaikinti G. A. atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti, esant Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatytam pagrindui; panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria J. G. iÅ¡teisinta ir jos atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo G.

A.; patenkinti G. A. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ J. G. 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Skunde teigiama, kad iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies neaiÅ¡ku, ar G. A. nuteistas už nusikaltimÄ , padarytÄ bendrininkų grupėje, ar ne. Visgi pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie G. A. ir V. A. susitarimÄ veikti bendrai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, kad viskas įvyko spontaniÅ¡kai, truko trumpÄ laiko tarpÄ , todėl bet kokiam susitarimui tiesiog nebuvo laiko.

Kita vertus, kai prasidėjo G. A. veiksmai, V. A. jau buvo pasibaigę, todėl jų veiksmai turi bÅ«ti apraÅ¡omi ir vertinami atskirai, t. y. ne kaip bendrininkų.Skundu neginčijama, kad G. A. gulinčiai ant V. A. J. G. koja įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ bei nutempė jÄ už plaukų, tačiau, apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybių, kuriomis tai buvo padaryta. Remdamasis savo ginamojo G. A. bei V. A. ir R. P. duotais parodymais, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad G. A., gynė tėvÄ nuo pradėto pavojingo kėsinimosi ir, nors padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , tai įvykdė neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, todėl baudžiamoji atsakomybė jo atžvilgiu netaikytina, nustačius Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatytÄ pagrindÄ .

Apeliantas pažymi, kad vertinant kėsinimosi pavojingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad V. A. yra garbaus amžiaus, kas lemia jo prastesnę sveikatÄ ir mažesnį atsparumÄ traumoms.Apelianto įsitikinimu, teismo iÅ¡vada, kad G. A. sudavė 3-4 smÅ«gius rankomis J. G. į abi ausis, neteisinga. Skunde nurodoma, kad nors J. G. teigimu G. A. į ausis jai trenkė 3-4 kartus ir po dviejų dienų ausys buvo mėlynos, kÄ patvirtino ir pastarosios artimieji, tokie parodymai prieÅ¡tarauja bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymams, t. y. liudytojo R.

B. parodymams ir specialisto R. L. iÅ¡vadai. Tuo tarpu liudytojos R. P. nurodyta aplinkybė, kad ji matė, kaip G. A. kėlė rankas link J. G. veido, dar nereiÅ¡kia, kad rankos pakėlimas bÅ«tinai baigėsi smÅ«gio sudavimu.Apeliantas mano, kad priimdamas J. G. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, jog G. A. ir V. A. padavė prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ tik bylÄ nagrinėjant teisme, t. y. į teisėsaugos ir medicinos institucijas nesikreipė iÅ¡ karto po įvykio, vertino G.

A. ir V. A. nenaudai. Pažymi, jog pastarieji savo teisę paduoti skundÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios realizavo, nepažeisdami įstatyme numatytų reikalavimų. Tuo tarpu teismas, vertindamas minėtÄ aplinkybę, buvo neobjektyvus, be to, nepagrįstai G. A. inkriminavo smÅ«gius, kurių pasekmės teismo medicinos iÅ¡vadoje nenurodytos.Remdamasis J. G. veiksmų analize konflikto metu, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad J.

G. muÅ¡dama ar kitaip smurtaudama bÅ«tų sukėlusi G. A. fizinį skausmÄ , todėl iÅ¡teisinamasis nuosprendis pastarosios atžvilgiu turi bÅ«ti panaikintas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų privačių kaltintojų, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų, nuteistųjų V. A. ir G. A. atstovas ir gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti bei priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 500,00 Lt, privati kaltintoja, nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė, iÅ¡teisintoji bei jos gynėja ir atstovė prašė apeliacinius skundus atmesti bei priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 1000,00 Lt.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V.

A. ir G. A. advokato apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinių skundų motyvų, juose iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistųjų atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, civilinių ieÅ¡kinių netenkinimu, J.

G. atžvilgiu priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu bei akcentuojami tam tikri Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai. Apeliacinius skundus nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatyta, jog V. A. ir G. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai iÅ¡teisino J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmÄ , nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sÄ moningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Å ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (Lietuvos Respubliko BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamÄ fizinį skausmÄ â€“ ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

Tuo tarpu kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sÄ moningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006). Nors apeliaciniame skunde dėl nuteistojo V. A. teigiama, jog jis netyčia sudavė nukentėjusiajai J.

G. lazda ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais teiginiais tikėti nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp nuteistųjų ir iÅ¡teisintosios buvo kilęs konfliktas dėl į nuteistųjų pievÄ išėjusių iÅ¡teisintajai priklausančių karvių bandos, kas abiems nuteistiesiems sukėlė pyktį ir susierzinimÄ . Taigi, nuteistasis V. A. turėjo nusikalstamos veikos motyvÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog kraujosruva iÅ¡teisintajai buvo padaryta deÅ¡inės alkÅ«nės dilbio srityje, o paprastai toks sužalojimas padaromas bandant užsidengti nuo smÅ«gio.

Be to, kaip matyti iÅ¡ pačios nukentėjusiosios J. G. parodymų, V. A. ji pastÅ«mė, kai Å¡is užsimojo jai trenkti antrÄ kartÄ . Pažymėtina ir tai, kad, paprastai, kažkÄ netyčia užgavus lazda, to asmens yra atsipraÅ¡oma, tačiau nė vienas iÅ¡ proceso pirmosios instancijos teisme metu apklaustų asmenų nenurodė, kad po smÅ«gio lazda sudavimo, V. A. bÅ«tų atsiprašęs ar bandęs atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, to jis nepadarė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nusikalstamÄ veikÄ V. A. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.Akcentuotina, kad objektyviai Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant ir t. t. Be to, Å¡is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekantį žymių, tik sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

17) matyti, kad J. G. buvo padaryta kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės – dilbio srityje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo bÅ«ti padarytas 2011 m. spalio 3 d., t. y. įvykio dienÄ . Taigi, minėta specialisto iÅ¡vada reikÅ¡minga kaip įrodymas, kad J. G. tikrai buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje taip pat yra apraÅ¡yti medicinos dokumentų duomenys, kuriuose medikų užfiksuota, kokį fizinį skausmÄ jautė nukentėjusioji: tai ir galvos skausmas, ir kaklo skausmas, ir kairio Å¡ono mentės srityje skausmas.

Minėtoje iÅ¡vadoje taip pat užfiksuota, jog kairėje momeninėje srityje yra 5x4 cm plotas su žymiai retesniais plaukais. Pati nukentėjusioji privataus kaltinimo skunde taip pat nurodė, jog jai buvo sumuÅ¡ta nugara, iÅ¡rauti plaukai, sumuÅ¡tos ausys ir alkÅ«nė. Mačiusi muÅ¡imo žymes ant nugaros, iÅ¡rautÄ kuokÅ¡tÄ plaukų bei muÅ¡imo žymes ant nukentėjusiosios ausų teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja Z. G. bei L. G.. Mačiusi, kad G. A. į J. G. veidÄ kelia rankas, patvirtino ir liudytoja R.

P., ji taip pat nurodė, kad Janinos skarelė liko pievoje, Janina buvo visa suvelta. Netikėti minėtais liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog R. B. parodymai nėra reikÅ¡mingi, nes jis paties įvykio nematė. Tai, kad matęs J. G. po kelių dienų po įvykio ir nepastebėjęs muÅ¡imo žymių, nėra pagrindas teigti, jog tų žymių nebuvo iÅ¡ karto po įvykio. Pažymėtina, kad Å¡is liudytojas nėra nei medicinos specialistas ar bent jau medikas, taip pat nėra nustatyta, kad jis po įvykio bÅ«tų apžiÅ«rėjęs nukentėjusiosios kÅ«nÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas ir nežymus sveikatos sužalojimas padarytas bÅ«tent pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir bÅ«dais, tame tarpe, ir V. A. suduodant nukentėjusiajai lazda į nugaros sritį, o G. A. keletÄ kartų rankomis suduodant nukentėjusiajai į galvos sritį ties ausimis.Dėl nuteistojo G. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad jis neva veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad bÅ«tinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus esant bÅ«tinajai ginčiai. Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių nėra jokio pagrindo teigti, jog G. A. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms. Tai, kad J. G. su jo tėvu V. A. parkrito ant žemės, nėra pagrindas teigti, jog V.

A. sveikatai ar gyvybei buvo kilęs realus pavojus. J. G. su savimi neturėjo jokio ginklo, ji yra smulkaus sudėjimo moteris, kaip matyti iš liudytojos R. P. parodymų, J. G. gulėjo ant žemės ir buvo mušama. Pati nukentėjusioji nurodė, kad kai jie parvirto, V. A. ji nemušė, netampė ir nedraskė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, išskyrus paties V. A. parodymus, jog jam būtų buvęs padarytas koks nors sužalojimas ar sukeltas fizinis skausmas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jokio realaus kėsinimosi į V.

A. gyvybę ar sveikatÄ nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog G. A. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos tesimo nuosprendyje nuteistiesiems bendrininkavimas nebuvo inkriminuotas, nebuvo nustatyta ir tokia nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taigi apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su bendrininkavimo nuteistųjų veikose buvimu ar nebuvimu nepasisakys.

Akcentuotina ir tai, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rÅ«Å¡is, kai kaltinimÄ vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Å ios kategorijos bylose nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiÅ¡kimas) atlieka kaltinamojo akto funkcijÄ , taigi kaltinimas nuteistiesiems buvo suformuluotas, vadovaujantis nukentėjusiosios pateiktu privataus kaltinimo skundu ir jame pateiktu įvykio aplinkybių apraÅ¡ymu. Tai, jog nuteistųjų veiksmai, kuriais jie J. G. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė kraujosruvÄ deÅ¡inės alkÅ«nės – dilbio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , buvo apraÅ¡yti bendrai, tačiau neinkriminavus jiems bendrininkavimo, nesant iÅ¡teisintosios skundo, nėra laikytina esminiu Lietuvos Respublikos BPK nuostatų pažeidimu.Pažymėtina ir tai, kad laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str.

įtvirtintų reikalavimų, privataus kaltinimo procese nukentėjusysis atlieka kaltintojo pareigÄ ir privalo įrodyti visus nusikalstamos veikos požymius ir jos padarymo aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, jog nukentėjusiojo skunde (atstovo pareiÅ¡kime), visų pirma, turi bÅ«ti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, o taip pat pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Tačiau nei G.

A. nei V. A. savo priešpriešiniame privataus kaltinimo skunde, kuris teismui buvo pateiktas praėjus pusei metų nuo įvykio, nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti jų skunduose nurodytus teiginius, kad jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, ar padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio, skirtingai nei J. G., jie nesikreipė nei į gydytojus, nei į policijos pareigūnus. Be to, ir pats V. A. teisminio proceso metu pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus patvirtino, kad jeigu J.

G. iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡ko padarytÄ Å¾alÄ , tada ir jis iÅ¡siieÅ¡ko (b. l. 49). Nesant jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti nuteistųjų prieÅ¡prieÅ¡iniame privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistųjų atžvilgiu buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika ir, kad jÄ padarė J. G.. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nuteistųjų prieÅ¡prieÅ¡inis privataus kaltinimo skundas buvo pateiktas kaip atsakas į nukentėjusiosios skundÄ .

Nesant jokių objektyvių nusikalstamos veikos padarymo nuteistųjų atžvilgiu įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino J. G..Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinius skundus nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas skundžiamame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji V. A. ir G. A. padarė veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistiesiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

IÅ¡ J. G. pateikto 2012 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iÅ¡teisintoji už advokato suteiktas teisines paslaugas, tik už dalyvavimÄ apeliacinės instancijos teisme, sumokėjo 1000,00 Lt, todėl Å¡ios iÅ¡laidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ V. A. ir G. A.. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ta pati advokatė dalyvavo byloje jÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jai buvo žinomos ir papildomas susipažinimas su bylos medžiaga ar ypatingas pasiruoÅ¡imas apeliaciniam procesui nebuvo bÅ«tinas, advokatei neteko rengti apeliacinio skundo, byla apeliacine tvarka buvo iÅ¡nagrinėta pirmajame posėdyje, kuris užtruko apie valandÄ laiko, priteistinos sumos dydis mažintinas iki 300,00 Lt (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.     1 p., n u t a r i a :V. A. ir G. A. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.Priteisti iÅ¡ V. A. ir G. A. J. G. naudai po 150,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Pažarskis Laureta Ulbienė