2025-05-13 Nr. BB-2493-1-02-2-00205-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1612/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00205-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nukentėjusiosios L. M. atstovo advokato Mariaus Zabitos kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio išteisintųjų J. Ž. ir M. Ž. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą

n u s t a t ė :

Nukentėjusiosios L. M. atstovas advokatas M. Zabita kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti J. Ž. veiką perkvalifikuojant į BK 181 straipsnio 2 dalį arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Kasatorius skunde nurodo, atskirus bylos duomenis ir teigia, kad jie patvirtina, jog J. Ž. neturėjo jokios teisės reikalauti iš L. M. 20000 Eur., tačiau panaudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartą, privertė nukentėjusiąją perduoti 10000 Eur grynais, o dėl kitų 10000 Eur įforminti fiktyvų sandorį. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje suformuluoto nurodymo nustatyti reikalavimo lygiavertiškumo dydį bei įvertinti visus bylos duomenis dėl psichinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo. Šis teismas reikalavimą perduoti turtą vertino tik pagal J. Ž., M. Ž. ir bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų O. P. ir I. V. (UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkų) pateiktus parodymus, kad jie, pagal pačios nukentėjusios L. M. pateiktą sąsiuvinį, nusprendė, kad ji galėjo pasisavinti 100000 - 150000 Eur. Šis sąsiuvinis, pasak kasatoriaus, be pagrindo teismų suabsoliutinamas kaip duomenų šaltinis, leidžiantis daryti išvadą, jog L. M. savinosi UAB „duomenys neskelbtini“ turtą. Spręsdamas dėl psichinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo, apeliacinės instancijos teismas posėdžio metu ją apklausė ir išklausė garso įrašą, tačiau nevertino pokalbio turinio, nors iš jo ir iš 2022 m. spalio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad vagyste nukentėjusioji buvo apkaltinta po bauginimų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, neįvykdė įpareigojimo įvertinti visus bylos duomenis dėl psichinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Kasatorius advokatas M. Zabita kasaciniame skunde nesutikdamas su sprendimu išteisinti J. Ž. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nurodo, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai BPK 386 straipsnio 2 dalies pažeidimai neįvykdžius kasacinės instancijos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų tinkamai įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su reikalavimo perduoti turtą lygiavertiškumo nustatymu (jo lygiavertiškumo vertinimu) bei psichinio smurto prieš nukentėjusiąją L. M. panaudojimu. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad šias galimai padarytas teisės taikymo klaidas kasatorius grindžia siūlydamas iš naujo vertinti tuos pačius įrodymus, kurie įvertinti apeliacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendyje, kitų teisinių argumentų nepateikdamas.

Tokio turinio argumentai nesudaro bylos apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Kasatoriaus suformuluotas vienas iš prašymų perkvalifikuoti J. Ž. veiką į sunkesnį nusikaltimą, už kurį šis asmuo šioje byloje nebuvo net nuteistas taip pat neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyto prašymo turinio, nes aiškiai neatitinka kasacinės bylos nagrinėjimo ribų.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių kasatoriaus nurodytų pažeidimų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinkantį BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios L. M. atstovo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas