2016-10-19 Nr. AB-20171-3-61-3-05255-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-55-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05255-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 80

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-51-602/2016 pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl rašto panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 2 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2015 m. spalio 2 d. raštą Nr. 2R-2934; 2) priteisti pareiškėjui padarytą 605 327,85 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl VEI Vilniaus teritorinio skyriaus neteisėtų veiksmų; 3) priteisti pareiškėjui padarytą 726 393,42 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veiksmų; 4) priteisti pareiškėjui padarytą 556 270,47 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų; 5) priteisti pareiškėjui padarytą 635 737,68 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų; 6) priteisti pareiškėjui padarytą 476 803,27 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento neteisėtų veiksmų, kuri yra lygi; 7) priteisti pareiškėjui padarytą 1 989 835,80 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) LESTO neteisėtų veiksmų; 8) priteisti pareiškėjui padarytą 450 409,82 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sergel“ („Sergel“ grupė) neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. lapkričio 23 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas S. F. 2015 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodyti identiški kaip ir 2015 m. lapkričio 2 d. skunde materialiniai reikalavimai (b. l. 12–14).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė panaikinti VEI Vilniaus teritorinio skyriaus 2015 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 2R-2934, priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB LESTO ir UAB „Sergel“ neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kilusią dėl VEI Vilniaus teritorinio skyriaus, Energetikos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento neteisėtų veiksmų, laikė nepaduota.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmetė.

II. Pareiškėjas S. F. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-51-602/2016. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų M. P., R. B., E. P., teismo pirmininkės I. K., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų A. B., A. D., V. R., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko I. J. įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo ir kt. Prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams M. P., R. B., E. P., šio teismo pirmininkei I. K., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams A. B., A. D. ir V. R. dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo.

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8–10 ir 12 punktais. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neteisingai aiškino ir taikė bendruosius teisės principus ir imperatyvius įstatymų reikalavimus, todėl nutartis yra be motyvų, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8–9 punktai). Teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius materialinės teisės normų pažeidimus, neteisingai aiškino ir taikė įstatymus, neteisingai vertino įrodymus (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Dėl teismo padarytų esminių materialinės teisės normų pažeidimų, yra būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Anksčiau paminėti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad proceso atnaujinimas galimas ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies prasme, tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, t. y. tose, kuriose išspręsti materialiniai, o ne procesiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 3 d. nutartis nėra tas procesinis dokumentas, kuriuo yra išspręsta byla iš esmės, ir dėl kurio gali būti paduodamas prašymas atnaujinti bylos procesą. ABTĮ nėra nustatyta galimybė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl procesinio sprendimo (bendrąja prasme), kuriuo atsisakyta priimti skundą ar skundas laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytų teisėjų veiksmuose nenustatyta akivaizdžių pareiškėjo nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 109 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams M. P., R. B., E. P., šio teismo pirmininkei I. K., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams A. B., A. D. ir V. R., pažymėtina, kad teisėjų drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo prašymo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-51-602/2015 pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė