2024-09-24 Nr. AB-13534-3-62-3-01040-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-479-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01040-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. Z., J. D. ir A. V.) dėl įsakymų dalių ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 02-08-2032 dalį pagal priedą dėl nuosavybes teisių atkūrimo S. Z. bei Kauno apskrities 2002 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 72/17391; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 02-08-4764 dalį pagal priedą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. Z. ir Kauno apskrities 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 72/17693.

Pareiškėjas skunde prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, teigdamas, jog terminą praleido dėl svarbios priežasties: apie savo pažeistą teisę sužinojo tik po tėvo V. Z. mirties priėmęs jo palikimą, t. y. (duomenys neskelbtini), o po sužinojimo apie tai, pareiškėjas savo pažeistas teises bandė ginti kitu būdu, siekdamas pripažinti, kad S. Z. dalį teismas pripažintų V. Z., tačiau bendrosios kompetencijos teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimo, iškilo būtinybė pažeistas teises ginti iš esmės, t. y. pripažįstant, kad priimti įsakymai ir sprendimai buvo neteisėti nuo jų priėmimo momento.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti skundą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas skunde siekia, jog būtų panaikinti 2002 m. priimti administraciniai aktai ir jų dalys, tačiau jis skundą padavė praleidęs naikinamąjį 10 metų terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 1 d.). Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma išimtis netaikyti naikinamojo 10 metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamų administracinių aktų priėmimu. Be to, aplinkybė, jog pareiškėjas nurodė, kad savo teises bandė ginti bendrosios kompetencijos teisme, siekdamas, jog S. Z. dalį teismas pripažintų V. Z., nesudaro pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti, nes byloje nenustatyta minėta išimtis. Teismas nusprendė, jog įvertinus tai, bei aplinkybę, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų terminas yra naikinamasis ir neatnaujintinas, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą.

Pareiškėjas teigia, jog vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui keitėsi teisinis reguliavimas, todėl netinkamai taikant įstatymų pakeitimus bei poįstatyminius teisės aktus buvo padaryta daug pažeidimų, kurie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą, taigi šiuo atveju konstatuotina, kad netinkamai įgyvendinat nuosavybės teisių atkūrimo procesą (duomenys neskelbtini) įpėdinių atžvilgiu, kartu buvo pažeistas viešasis interesas, todėl priimti Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymai ir sprendimai, kuriuos prašo panaikinti pareiškėjas, yra neteisėti. Pareiškėjo vertinimu, netenkinus jo skundo S. Z. žemės sklypai paveldėjimo teisės pagrindu pereitų valstybei ir teisėti pretendentai nebeturėtų teisės atkurti buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdytos žemės, tačiau įvertinus tai, jog žemės perėjimas valstybei yra viešasis interesas, net ir suėjus naikinamajam terminui, viešasis interesas teismų praktikoje pripažįstamas svarbesniu nei nustatyti terminai ir toks terminas turi būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas skunde ginčija 2002 m. priimtus administracinius aktus ir jų dalis. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog skundas buvo paduotas praleidus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį 10 metų terminą skundui paduoti padavimo terminą, kuris yra neatnaujintinas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės teigia, jog ginčijamais 2002 m. priimtais administraciniais aktais ir jų dalimis buvo pažeistas viešasis interesas, kuris taip pat būtų pažeistas netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl šių aktų ir jų dalių panaikinimo, todėl sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmenybė turėtų būti teikiama viešojo intereso apsaugai, o ne įstatyme nustatytiems terminams.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą atskirojo skundo ribose (ABTĮ 140 str. 1 d.; 151 str.), nenustatė pagrindo naikinti šią nutartį: ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Taigi teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. birželio 10 d. su skundu kreipėsi į teismą dėl 2002 m. priimtų administracinių aktų ir jų dalių panaikinimo, neginčydamas aplinkybės, jog jis kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui paduoti, tačiau prašydamas šį terminą atnaujinti. Grįsdamas šį prašymą, pareiškėjas skunde siejo termino skundui paduoti eigos pradžią su sužinojimo apie ginčijamus aktus ir jų dalis momentu (po pareiškėjo tėvo mirties priėmus jo palikimą, (duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjo pirma pasirinktu teisių gynimo būdu (kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą, kuriam netenkinus pareiškėjo reikalavimo, pareiškėjo vertinimu, kilo būtinybė kreiptis į administracinį teismą dėl ginčijamų aktų ir jų dalių panaikinimo).

Spręsdama termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą šioje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Naikinamasis 10 metų terminas gali būti netaikomas byloje nustačius aplinkybes, kurios gali būti laikomos išimtinėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 10 metų naikinamąjį terminą skundui dėl ginčijamų 2002 m. priimtų administracinių aktų ir jų dalių panaikinimo. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas teigia, kad jis apie šiuos aktus sužinojo tik po pareiškėjo tėvo mirties priėmus palikimą, naikinamasis 10 metų yra skaičiuotinas nuo ginčijamų aktų priėmimo, o ne sužinojimo apie aktą dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-968/2021), nes naikinamojo termino, įtvirtinto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019).

Kartu šiuo aspektu pažymėtina tai, jog pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz., 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-240-602/2024; 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02), galėtų būti taikoma teismų praktikoje pripažįstama išimtis išskirtiniais atvejais netaikyti naikinamojo 10 metų termino. Iš bylos aplinkybių nematyti, jog ginčijamais aktais suinteresuotas asmuo (pareiškėjo tėvas iki mirties (duomenys neskelbtini)) apie šiuos aktus nežinojo ar jam dėl išskirtinių aplinkybių būtų buvęs užkirstas kelias šiuos aktus ginčyti teisme, dėl to priėmęs mirusio tėvo palikimą pareiškėjas neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo jo tėvas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurių neįvertinus susidarytų netoleruotina teisinė situacija ir, nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad byloje ginčijamais aktais pažeidžiamas viešasis interesas, šie argumentai yra nepagrįsti, nes ginčo aplinkybės yra susijusios su suinteresuotų asmenų individualia teisine situacija, kuri negali paneigti imperatyvaus teisinio reguliavimo.

Taip pat pažymėtina tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs naikinamąjį 10 metų skundo padavimo terminą (ABTĮ 30 str. 1 d.), kuris yra neatnaujintinas, byloje nenustačius įstatyme bei teismų praktikoje pripažįstamų išimčių. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė