2020-04-22 Nr. AB-8442-3-62-3-01047-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-674-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01047-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., bausmę atliekant Alytaus PN, ne kartą kreipėsi žodžiu į administraciją, tačiau jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl to pareiškėjas negalėjo palaikyti asmeninės higienos, buvo nesiskutęs, nevalytais dantimis. Pareiškėjas patyrė pažeminimą, diskriminaciją (suimtieji tokias higienos priemones gaudavo, o nutiestieji – ne), kitų nuteistųjų patyčias, neigiamas emocijas, psichologines kančias, nepatogumus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g skalbiamojo muilo; 100 g tualetinio muilo; 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 (toliau – Aprašas), pagal kurio nuostatas nuteistiesiems per mėnesį išduodamas vienas dantų šepetėlis, 4 vienetai skutimosi peiliukų ir kas du mėnesius – 75 ml dantų pastos. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, kadangi neteikė rašytinių prašymų. Pareiškėjas higienos priemonių negavo, nes jis buvo laikomas mokiu, sąskaitoje turėjo 0,5 bazinės išmokos dydžio sumą ir visą laikotarpį pirko cigaretes. Pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjui Š. J. buvo pažeista teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

6. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 4 punktu ir 1 priedu „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog jis negavo higienos priemonių, kadangi teisės aktai nenumatė nuteistiesiems skirti higienos priemonių, atmestini. Teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

7. Alytaus PN laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Alytaus PN aprašas), patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24, 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė, ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai). Pagal Aprašo 13 punktą ir Alytaus PN aprašo 7 punktą laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad higienos priemonės išduodamos pirmą kartą atvykus į įstaigą, tačiau vėliau, siekiant gauti higienos priemones, nuteistasis turi pateikti rašytinį prašymą ir būti nemokiu.

8. Teismas nurodė, kad nesant pareiškėjo prašymų ir esant mokiam, Alytaus PN neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui higienos priemones, todėl byloje konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., nėra jokio teisinio pagrindo. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pagal teisinį reglamentavimą pirmą kartą atvykus į Alytaus PN 2017 m. gegužės 5 d. turėjo būti iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, jei jis su savimi neturėjo jokių higienos priemonių, o jei nuteistasis su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi (Aprašo 4 p.). Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo išduodamos higienos priemonės, kadangi jis buvo mokus ir pirko cigaretes. Tačiau duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui pirmą kartą atvykus į Alytaus PN nereikėjo išduoti higienos priemonių, atsakovas nepateikė ir nenurodė priežasčių, kodėl pirmą kartą atvykus į Alytaus PN, jam nebuvo išduotos higienos priemonės.

9. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir į tai, jog pareiškėjui naujai atvykus į Alytaus PN nebuvo išduotas nemokamas higienos reikmenų paketas, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas šioje dalyje konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme.

10. Byloje nustatyta, kad pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, pareiškėjas dėl ginčo vertinamuoju laikotarpiu į Alytus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė, iš pateikto nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, jog piniginių lėšų įsigyti higienos priemones pareiškėjas turėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatyto pažeidimo būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie šio pažeidimo sąlygotus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus. Pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl teismas nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą pinigais.

12. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išduotos higienos priemonės, atsakovas negali atkreipti dėmesio į tai, jog pareiškėjas sąskaitoje turėjo lėšų. Be to, atsakovas negali aprūpinti maisto produktais, vitaminais, nesuteikia pilnaverčio aprūpinimo.

13. Atsakovas Alytaus PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. buvo laikomas Alytaus PN nesuteikiant higienos priemonių.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo Š. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, jo atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą ir apeliacinio skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė dalies argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde, t. y. dėl to, kad atsakovas negali aprūpinti maisto produktais, vitaminais, nesuteikia pilnaverčio aprūpinimo.

18. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Atsižvelgiant į tai, minėtos pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nevertinamos.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės nuteistiesiems išduodamos pateikus prašymą, jeigu jie yra nemokūs. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog žodžiu kreipėsi dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau nedetalizavo, kada, kokiomis aplinkybėmis kreipėsi, kokie buvo Alytaus PN veiksmai, t. y. kas atsisakė suteikti higienos priemones, kokie buvo atsisakymo motyvai ir pan. Be to, pagal Aprašą drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi su rašytiniais prašymais dėl higienos priemonių išdavimo, todėl teiginiai, jog jam turėjo būti suteikiamos higienos priemonės, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog iš pateikto nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog piniginių lėšų įsigyti higienos priemones pareiškėjas turėjo.

21. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad pareiškėjui pirmą kartą atvykus į Alytaus PN 2017 m. gegužės 5 d. turėjo būti iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, jei jis su savimi neturėjo jokių higienos priemonių, o jei nuteistasis su savimi turėjo ne visas nurodytas higienos priemones, turėjo būti išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturėjo (Aprašo 4 p.). Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui pirmą kartą atvykus į Alytaus PN nereikėjo išduoti higienos priemonių, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtą atsakovo atstovo neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme.

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Kita vertus, pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

24. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi ir EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. būtų kreipęsis į atsakovo atstovą su prašymais ar skundais dėl higienos priemonių išdavimo ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui šis klausimas būtų buvęs itin aktualus), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardindamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija vertina, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Alytaus PN sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys