9e08eae3-c2da-4735-ba2a-a3585445c69b · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2776-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-00453-2016-5                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,posėdyje dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K.R., į posėdį neatvykus atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas K.R. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 37000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4). Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2014-02-07 iki 2014-02-17 buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr.18, kurioje trÅ«ko apÅ¡vietimo, gyvenamojo ploto, veisėsi buitiniai parazitai, buvo prastas vėdinimas, kaupėsi drėgmė, nebuvo iÅ¡duotas čiužinys bei patalynė, todėl teko miegoti ant metalinės lovos.

Be to, nebuvo leidžiama skambinti telefonu, apsipirkti, raÅ¡yti laiÅ¡kų, pasivaikščioti buvo galima tik 1 valandÄ per parÄ . Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ pažeminimu, nepatogumais, dvasiniais ir emociniais iÅ¡gyvenimais. Å iÄ Å¾alÄ vertina 37000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime (b. l. 8-10) nurodė, kad pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014-02-07 iki 2014-02-16, Å¡ioje kameroje minimali ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista.

Kalintys asmenys aprūpinami švaria patalyne ir higienos priemonėmis pagal teisės aktų nuostatas. Baudos izoliatoriuje laikomi nuteistieji, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 146 straipsnį, neturi teisės skambinti telefonu, gauti pasimatymų, įsigyti maisto produktų, siųsti laiškų, o pasivaikščiojimo laikas ribojamas iki 1 valandos. Vabzdžių bei graužikų kontrolė ir naikinimas vyksta operatyviai, dėl dezinfekcijos ir deratizacijos pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“.

Gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Marijampolės visuomenės sveikatos centrui atlikus patikrinimus Marijampolės pataisos namuose, pažeidimų nenustatyta. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi jo nurodoma žala. PareiÅ¡kėjas dėl ginčo dalyko nebuvo kreipęsis į Psichologinę tarnybÄ . Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų, galimų kančių bausmės atlikimo metu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Dėl gyvenamojo ploto baudos izoliatoriaus kameroje, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjasLietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2014-02-17 buvo kalinamas baudos izoliatoriaus kameroje Nr.18 kartu su dar trimis asmenimis, todėl kameros plotas buvo nepakankamas. Bylos duomenys patvirtina, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas minėtoje kameroje laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2014-02-16 (b.l. 16), kameros plotas – 12,14 kv. m. (b. l. 8, 14-19). Nors atsakovas nurodo, kad Å¡ioje kameroje yra 3 miegamosios vietos, pareiÅ¡kėjo teigimu, jo kalinimo laikotarpiu, kameroje buvo laikomi 4 asmenys. Ä® bylÄ pateiktame Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo Nr. 1/2014 iÅ¡raÅ¡e matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2014-02-13 baudos izoliatoriaus kameroje Nr.18 kartu su pareiÅ¡kėju buvo kalinami dar trys asmenys:

V. G., R. K. ir J. G. (b. l. 15), taigi, pareiškėjui teko 3,04 kv. m. ploto. Kaip matyti iš minėto išrašo, 2014-02-13 R. K. buvo išleistas iš baudos izoliatoriaus kameros Nr. 18, taigi, pareiškėjas nuo 2014-02-13 iki 2014-02-15 joje kalėjo tik su dviem asmenimis (V. G. ir J. G.) ir jam tekęs plotas (4,04 kv.m.) atitiko teisės aktų reikalavimus. 2014-02-15 minėtoje kameroje taip pat buvo apgyvendintas M. G. (b.l. 19), taigi, pareiškėjui nuo 2014-02-15 iki 2014-02-16 tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,04 kv. m. Darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2014-02-13 ir nuo 2014-02-15 iki 2014-02-16 (iš viso 8 paras) pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto kamerų tipo patalpose (trūko atitinkamai 0,56 kv. m. ploto).

Dėl sanitarinių ir buities sÄ lygų baudos izoliatoriujePareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje trÅ«ko Å¡viesos, buvo prastas vėdinimas, veisėsi tarakonai bei žiurkės, kaupėsi drėgmė. Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Šios higienos normos 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų (60 p.). Santykinės oro drėgmės koeficientas šaltuoju metų laiku turi būti 35-60 % (26 p.).Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes.

Tuo tarpu atsakovo atstovas į bylÄ pateikė 2014-01-15 Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. PT-4 (b.l. 25-28), kuriame konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo aptikta tarakonų ar graužikų, taip pat nei vienas nuteistasis nėra kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl buitinių parazitų veisimosi. Pažymėta, jog Å¡i problema, esant reikalui, yra operatyviai sprendžiama – naudojamos specialios gaudyklės, iÅ¡duodamos bÅ«rių virÅ¡ininkų praÅ¡ymu.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 p. nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Kameroje Nr. 18 atlikus dirbtinio apšvietimo, oro drėgmės ir temperatūros matavimus, pažeidimų nenustatyta. Taip pat pažymėta, jog reikalavimas dėl natūralios apšvietos nėra taikomas, kadangi tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais.

Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad patalpų vėdinimas per langus atitinka higienos normos reikalavimus. Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi, drėgmės kaupimosi ir prasto vėdinimo.Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog kamerose buvo prastas apÅ¡vietimas ir vėdinimas, veisėsi kenkėjai, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl pareiškėjo argumentų dėl apribotų teisių skambinti, rašyti laiškus, apsipirkti ir pasivaikščiotiBVK (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 146 straipsnyje nurodyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, o pasivaikščioti leidžiama kasdien po vienÄ valandÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo skundžiamas draudimas skambinti, raÅ¡yti laiÅ¡kus, pasivaikščioti ilgiau, nei valandÄ ir apsipirkti pataisos namų parduotuvėje yra drausminei nuobaudai bÅ«dingas tipinis ir neiÅ¡vengiamas suvaržymas (BVK 146 str.), neatsiejamai susijęs su nuobaudos atlikimo tikslais, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl neiÅ¡duotos patalynės bei čiužinioPareiÅ¡kėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu kalint kameroje Nr.18 jam nebuvo suteikta patalynė ir čiužinys, todėl teko miegoti ant metalinės lovos. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pataisos įstaigoje laikomi asmenys aprÅ«pinami Å¡varia patalyne, o talpinant juos į baudos izoliatorių, patalynę leidžiama pasiimti su savimi (b. l. 9). PareiÅ¡kėjas pateikia į bylÄ savo paties nurodomÄ aplinkybę paneigiančius duomenis, t.y.

Marijampolės pataisos namų atsakymÄ Nr.20/07-261 į pareiÅ¡kėjo 2014-02-24 skundÄ , kuriame konstatuota, kad iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę baudos izoliatoriuje, su savimi turėjo jam priklausančiÄ patalynę, tÄ patvirtina bÅ«rio virÅ¡ininko ir sandėlininko pateikti raÅ¡tiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai. Minėtame atsakyme taip pat pažymėta, kad iÅ¡vykdamas iÅ¡ pataisos namų, pareiÅ¡kėjas pridavė patalynę į sandėlį, todėl, atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę ir kitus surinktus duomenis, nustatyta, kad kalėdamas baudos izoliatoriaus kameroje, patalynę pareiÅ¡kėjas turėjo.

Kadangi pareiÅ¡kėjas savo nurodytų aplinkybių ne tik nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, bet ir pateikė jÄ paneigiančius duomenis, o kitų objektyvių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neiÅ¡duotos patalynės patvirtinančių įrodymų byloje nėra, teismas netikėti Marijampolės pataisos namų paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namuose tam tikrÄ laikotarpį buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, taikomų vienam asmeniui tenkančiam plotui.

Tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , ko nebÅ«tų atsitikę, jei jis Marijampolės pataisos namuose bÅ«tų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. CK6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui kilo tam tikros pasekmės, sudarančios pagrindÄ priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs laikomas kitokiomis sÄ lygomis negu kiti asmenys ar kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai. Taip pat pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs neilgÄ ir pertraukiamÄ pažeidimo laikotarpį (minimalus plotas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 8 paras, Å¡is laikotarpis nebuvo tęstinis), taip pat įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėjas dėl ginčo dalyko nebuvo kreipęsis į pataisos namų Psichologinę tarnybÄ (b.l.43), o jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , numatančiÄ , jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), teismas sprendžia, kad 40 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiÅ¡kėjo neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo K. R.skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti K. R. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                               Asta Urbonienė                                                                                                                  Â