9e07e4ca-28ad-4d4e-a41b-b08f65895dc3 · Kauno apygardos administracinis teismas

       Administracinė byla Nr. I-1290-428/2012 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00718-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 16 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Briedienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo ADB „Ergo Lietuva“ atstovei I. S. , atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo ADB „Ergo Lietuva“ skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

G. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir nustatė:PareiÅ¡kėjas skundu (b.l. 4-5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės 6 004,06 Lt žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė prašė skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje panaÅ¡iai paaiÅ¡kino, kad 2008-11-04 ADB "Ergo Lietuva" sudarė su trečiuoju asmeniu A. G. transporto priemonių draudimo sutartį. Å ia sutartimi buvo apdraustas automobilis Audi A4, valst.

Nr. VVO 188. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2008-11-04 iki 2009-11-03. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos Komisariatas 2009-07-23 gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu, prie Tenorų g. 2 namo pastato, Kaune, ant automobilio (neskelbtina), užvirto medžio Å¡aka ir smarkiai jį apgadino: sulankstė automobilio stogÄ , bagažinės dangtį, abu galinius sparnus, kairės pusės statramstį, galines deÅ¡inės pusės duris. Automobilis Audi A4, valst. Nr. VVO 188 įvykio dienÄ buvo apdraustas ADB "Ergo Lietuva" transporto priemonių draudimu, todėl transporto priemonės draudėjas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui padaryti nuostoliai sudarė 6004,06 Lt. PareiÅ¡kėja vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, transporto priemonės savininko praÅ¡ymu, iÅ¡mokėjo 6 004,06 Lt. draudimo iÅ¡mokÄ remonto darbus atlikusiai UAB „Autofortas". Pagal LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015, 6.263 ir 6.271 straipsnių pagrindus, pareiÅ¡kėjas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte (2008-10-06 įstatymo Nr. I-2223 redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) nurodyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Želdynų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2008-01-01, 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes, vykdo želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus ir kt.

Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punkte įtvirtina, kad seniÅ«nijos (savivaldybės administracijos struktÅ«riniai teritoriniai padaliniai - jos filialai, veikiantys tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje, (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d.) organizuoja želdinių priežiÅ«rÄ . IÅ¡dėstytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigÄ tinkamai rÅ«pintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«ra, apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui.

Nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ , nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių bÅ«klę ir dėl tokio neveikimo buvo padaryta žala, į kuriÄ pareiÅ¡kėjui įstatymo pagrindu yra perėjusi reikalavimo teisė.

Nors atsakovas buvo raginamas įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki šio skundo pareiškimo momento prievolė nėra įvykdyta.          Atsakovas ir jo atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu savivaldybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šio institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Taikant atsakomybę už žalÄ , padarytÄ neteisėtais valdžios aktais, prieÅ¡ingai nei remiantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala.

Be to, pats žalos atsiradimo faktas nereiÅ¡kia neteisėtumo. Valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialÅ«s teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formÄ , o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip kaip pagal įstatymÄ privalėjo veikti. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės neveikimo ar nepakankamo veikimo faktÄ .

Kauno miesto savivaldybės funkcijos želdynų priežiÅ«ros srityje negali bÅ«ti suabsoliutintos iki nepagrįstos pareigos prižiÅ«rėti kiekvienÄ jos teritorijoje augantį medį. Kauno miesto savivaldybė neprivalo prižiÅ«rėti ir tvarkyti želdynus ir želdinius tuose žemės sklypuose, kurių savininkai ir naudotojai yra kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. IÅ¡ prie praÅ¡ymo pridėto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados 2009-10-16 raÅ¡to Nr. 20-22-S-16591 matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens A.

G. pareiÅ¡kimas, apie tai, kad 2009-07-22 apie 15.00 val. buvo pastebėta, kad sulankstytas stogas, bagažinės dangtis, abu galiniai sparnai, kairės pusės galinis statramstis ir padaryta turtinė žala 1500 Litų buvo gautas tik 2009-07-23, t. y. kitÄ dienÄ po įvykio. Å iame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad „automobilis apgadintas nukritus vėjo nulaužtai medžio Å¡akai". CK 6.253 straipsnis reglamentuoja atvejus, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Tarp Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių netaikoma civilinė atsakomybė, o asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo jos, ir yra nenugalima jėga.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad medžio šaka nulūžo siaučiant vėtrai, t.y. esant fore majeure aplinkybėms, kurių sukeltų padarinių Kauno miesto savivaldybė negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu netaikytina. Pažymėtina, kad dar vienas pagrindas atleisti Kauno miesto savivaldybę nuo civilinės atsakomybės yra paties nukentėjusiojo veiksmai (CK 6.253 str. 1 d.).

Pats nukentėjusysis, t.y. tretysis suinteresuotas asmuo, privalėjo taip pat bÅ«ti rÅ«pestingas ir atidus, ir turint abejonių, jog minėtas medis kelia grėsmę stovinčiam automobiliui, turėjo dėti visas pastangas, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, kad minėtas medis bÅ«tų nukirstas ar automobilis nestatomas po tokiu medžiu. Be to, patyrus žalÄ , laiku ir tinkamai kreiptis, informuojant apie tokios žalos atsiradimÄ . Apie nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ Kauno miesto savivaldybė sužinojo gavusi pareiÅ¡kėjo pretenzijÄ , tačiau iÅ¡ pretenzijos nebuvo galima identifikuoti tikslios įvykio vietos ir kitų svarbių aplinkybių.

Neįrodžius visų bÅ«tinųjų sÄ lygų deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.246 - 6.249 straipsnius, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Skundas tenkintinas visiÅ¡kai. Ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjo teigimu, turtinė žala atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant priskirtosios pareigos užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugÄ ir tvarkymÄ . IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A.

G. 2008-11-04 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0295228), galiojančiÄ iki 2009-11-03 (b.l. 7). Nurodyta sutartimi buvo apdrausta A. G. priklausanti transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. VVO 188. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato medžiagoje Nr. 22-At-1327-09 nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariate 2009-07-22 16 val. buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo praneÅ¡imas, jog adresu Kaune, Tenorų g., prie pastato Nr. 2, ant automobilio (neskelbtina), užkrito medžio Å¡aka.

Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje rado apgadintÄ automobilį (Neskelbtina), kurio buvo sulankstytas stogas, bagažinės dangtis, galiniai sparnai, galinis kairys statramstis. Automobilis stovėjo po medžiu, kurio Å¡aka buvo nulaužta. Policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes paaiÅ¡kėjo, jog automobilį apgadino vėtros nulaužta medžio Å¡aka. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados tyrėjo 2009-08-28 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes automobilis buvo apgadintas ne nusikalstamos veikos pasėkoje.

PareiÅ¡kėjas sumokėjo 2010-01-29 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-023899 UAB „Autofortas“, atlikusiai automobilio Audi A4, valst. Nr. VVO 188, remontÄ , 6004,06 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 17).Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 3 punktÄ , administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), t.y. Å¡ios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.      Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose.

CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , nagrinėjamojoje byloje bÅ«tina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktÄ , galiojusį žalos atsiradimo metu, želdinių priežiÅ«ra priskirta seniÅ«nijų, kaip savivaldybės administracijos struktÅ«rinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ ; vykdo želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad želdynų planavimo, kÅ«rimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiÅ«ros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktÅ«rinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas.        Minėtų teisės aktų nuostatos reiÅ¡kia, kad Kauno miesto savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už miesto želdinių priežiÅ«ros organizavimÄ ir vykdymÄ , privalėjo užtikrinti nurodytos teritorijos želdinių priežiÅ«rÄ . Byloje nėra ginčo, kad medis, kurio nulūžusi Å¡aka apgadino trečiojo suinteresuoto asmens automobilį, auga bendro naudojimo teritorijoje prie pastato Nr. 2, esančio Tenorų gatvėje, Kaune.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų želdinių priežiÅ«ros priemonių, jog bendro naudojimo teritorijoje, Tenorų gatvėje, Kaune, augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Minėtos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal pirmiau įstatymus privalėjo veikti. Žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimÄ Å¡iuo atveju sÄ lygojo bÅ«tent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne trečiojo suinteresuoto asmens A.

G. neteisėti veiksmai (ar neveikimas).        Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis automobilis buvo apgadintas bÅ«tent nulūžusios medžio Å¡akos, kuris augo bendro naudojimo teritorijoje prie pastato Nr. 2, esančio Tenorų gatvėje, Kaune, ir tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apgadinto automobilio draudiku, apmokėjo UAB „Autofortas“, atlikusiai apgadinto automobilio (neskelbtina), remonto darbus.

      Nepagrįsti atsakovo, argumentai, kad Å¡aka galėjo nulūžti dėl nenugalimos jėgos, t.y. vėtros, nesant galimybei iÅ¡vengti, ar numatyti Å¡io fakto, ir tai, kad yra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str.).Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma patvirtina, kad 2009-07-13 didžiausias vėjo gÅ«sio greitis buvo 10 m/s (b.l. 37). P. V. 2006-03-09 nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus nurodytos oro sÄ lygos nėra laikytinos nenugalima jėga.

Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad medžio Å¡aka nulūžo neveikiama jokių paÅ¡alinių jėgų ir tai, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų, nagrinėjamu atveju – neveikimo ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, ginčo atveju yra visos bÅ«tinos vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad yra visos trys sÄ lygos, reikalingos atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį ir už patirtÄ Å¾alÄ atsako bÅ«tent atsakovas.        CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, trečiojo suinteresuoto asmens A. G. 2009-07-22 praÅ¡ymu, 2009-09-02 Transporto priemonės apžiÅ«ros – defektų aktu Nr. TOA – 250195, remonto sÄ mata, PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija AF Nr. 008030, sumokėjo 2010-01-29 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-023899 UAB „Autofortas“, atlikusiai automobilio (neskelbtina), remontÄ , 6004,06 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 17, 18, 20-22, 23, 24). PareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (b.l.13 -14, 15).

PareiÅ¡kėjas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo subrogacijos teisę reikalauti iÅ¡ asmens, atsakingo už atsiradusiÄ Å¾alÄ , jÄ atlyginti (CK 6.1015 str.). Jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.Atsakovas taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydį teigdamas, kad neturėtų būti atlygintinos keičiamų detalių: bagažinės dangčio ir stogo apdailos juostų, įsigijimo išlaidos, kadangi neįvertintas keičiamų detalių nusidėvėjimas.

Tačiau pareiÅ¡kėjo atstovė patvirtino, kad keičiamos detalės, t.y. bagažinės dangtis ir stogo apdailos juostos, nebuvo keičiamos naujomis detalėmis ir tai matyti iÅ¡ remonto sÄ matoje nurodytos keičiamų detalių kainos (b.l. 20-22). Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas keičiamų automobilio detalių iÅ¡laidas, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Proceso Å¡alys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių įrodymų, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.Pažymėtina, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas (draudikas) su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. G. (draudėju), vadovaudamiesi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr. 030, sudarė kasko transporto priemonės Audi A4, valst.

Nr. VVO 188, draudimo sutartį Nr. 851-0295228 (b.l. 46-53). Nurodyta sutartimi buvo apdrausta A. G. priklausanti transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. VVO 188, pasirenkant draudimo apsaugos variantÄ pagal rinkos vertę. Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr. 030, rinkos vertė reiÅ¡kia, kad draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo remonto iÅ¡laidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo draudimo įvykio metu, atkurti, atsižvelgiant į jų, Å¡iose taisyklėse nurodytÄ , nusidėvėjimÄ (Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 1.15. punktas).

Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė (Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 14.1. punktas). Išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudimo įvykio metu, atkurti, nustato draudiko paskirtas asmuo (Transporto priemonių draudimo taisyklėmis (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 13.1.4. punktas).

Draudiko paskirto asmens iÅ¡vados yra privalomos draudėjui, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties (Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 13.1.5. punktas). Taigi, pagal pirmiau nurodytų Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 nuostatas, draudikas privalo atlyginti draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , draudimo taisyklių nustatyta tvarka. Nagrinėjamo ginčo atveju, žala buvo paskaičiuota ir atlyginta minėtų taisyklių nustatyta tvarka.Ginčo atveju, atsakovas ginčija žalos dydį, tačiau pareiÅ¡kėjo pateiki pirmiau minėti įrodymai, t.y. transporto priemonės apžiÅ«ros – defektų aktas Nr. TOA – 250195 (b.l. 23), remonto sÄ mata (b.l. 20-22), pagrindė ir patvirtino padarytos žalos dydį, kuris yra 6004, 06 Lt.

Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nebuvo būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais. Nustatytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 6004, 06 Lt žalos atlyginimas. CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas.

Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.Pažymėtina, kad priteistina žalos suma yra skaičiuotina kartu su PVM suma, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 pažymėjo, kad kai automobilio remonto paslaugas teikia asmuo, privalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetÄ , o prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, tai pirkimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens nuostoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-381/2006). Nagrinėjamu atveju, prekes ir paslaugas įsigijo ne PVM mokėtojas, todėl pirkimo PVM suma laikytina Å¡io asmens nuostoliu ir įskaičiuotinas į priteistinÄ iÅ¡ atsakovo žalos dydį.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas patyrė 96,72 Lt dydžio transporto iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t.y. pareiÅ¡kėjo atstovo kelionės (iÅ¡laidos kurui) į teismo posėdį (b.l. 55).

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas yra tenkintinas, todėl nurodytos kelionės iÅ¡laidos, kurios tinkamai pagrįstos bei yra realios, priteistinos iÅ¡ atsakovo.        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja nusprendžia: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjui ADB „Ergo Lietuva“, įmonės kodas 110012799, iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės 6 004,06 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturis Lt 06 ct) turtinės žalos atlyginimÄ ir 96,72 (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt 72 ct) kelionės iÅ¡laidas.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Jolanta Medvedevienė