9e07c2f0-aab4-4b2a-ab2a-69d7f298c2fc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-404-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00065-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

J. ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovių Kauno apygardos prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimÄ prie Kauno apygardos prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinių skundų bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prisidėjimÄ prie Kauno apygardos prokuratÅ«ros apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 50 690,06 Eur turtinei žalai ir 350 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-1-00604-2009-3 jam buvo pareikÅ¡ti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, už kurias Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Nuosprendis buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, tačiau Å¡is teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkino tik iÅ¡ dalies, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo.

3. Po nuosprendžio įsiteisėjimo ieÅ¡kovas 2013 m. balandžio 2 d. buvo iÅ¡vežtas atlikti laisvės atėmimo bausmę ir buvo paleistas 2013 m. spalio 22 d., po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir grÄ Å¾ino bylÄ Kauno apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iÅ¡ naujo. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai iÅ¡teisintas. Nors prokurorė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį skundė apeliacine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas.

4. IeÅ¡kovo teigimu, Marijampolės rajono apylinkės prokurorės organizuotas ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, aplaidžiai ir neobjektyviai. Marijampolės rajono apylinkės teismas neužtikrino objektyvaus ir iÅ¡samaus visų bylos aplinkybių ir įrodymų iÅ¡tyrimo, o Kauno apygardos teismas, peržiÅ«rėjęs bylÄ apeliacine tvarka, jÄ iÅ¡nagrinėjo atmestinai, nepaÅ¡alino esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje plačiai pasisakyta dėl teismo padarytų neteisėtų veiksmų.

5. Kauno apygardos teismui 2014 m. vasario 20 d. nutartimi panaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu grÄ Å¾inus bylÄ prokurorui papildyti, po nutarties priėmimo prokurorė beveik metus vilkino teismo nurodytų kaltinamojo akto trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ , neorganizavo jokių esminių papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nepriėmė jokių esminių procesinių sprendimų.

IeÅ¡kovui buvo įteiktas naujas įtarimas, kuris nuo ankstesniojo skyrėsi tik BK straipsnio numeriu ir veikos pavadinimu. Po įtarimo įteikimo įvyko tik formali ieÅ¡kovo apklausa, kurios metu jis patvirtino savo anksčiau duotų parodymų teisingumÄ . 2015 m. vasario 20 d. ieÅ¡kovui įteiktas 2015 m. vasario 10 d. suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kuriame ieÅ¡kovas buvo kaltinamas jau ne BK 182 ir 228 straipsniuose, bet BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Veikos apraÅ¡ymas iÅ¡ esmės liko toks pat.

Jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, kaltinamajame akte nebuvo nurodyta.

6. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis nuo 2009 m. gruodžio 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininku, o iÅ¡ Å¡ių pareigų turėjo pasitraukti 2012 m. rugsėjo 17 d. po to, kai buvo priimtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis, kuriuo ieÅ¡kovas buvo nuteistas už sukčiavimÄ ir piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi. Kai AB (duomenys neskelbtini) vadovybė sužinojo apie ieÅ¡kovo įsidarbinimÄ UAB (duomenys neskelbtini), pasikeitė AB (duomenys neskelbtini) pozicija ikiteisminiame tyrime.

Bankas tapo nebesuinteresuotas įtarimų pareiÅ¡kimu paskolų gavėjams ir 2010 m. kovo 25 d. surašė praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti ir nustatyti, ar nusikalstamose veikose nedalyvavo ieÅ¡kovas. Po banko 2010 m. kovo 25 d. raÅ¡to tyrimas buvo nukreiptas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Nei banko praÅ¡yme, nei kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kokias konkrečias kreditų suteikimo sÄ lygas, tvarkÄ jis neva pažeidė, dėl ko bankas patyrė 1 048 720,72 Lt žalÄ . Tyrimas buvo vykdomas ignoruojant akivaizdžiai civilinį ginčo pobÅ«dį.

Prokurorei buvo žinoma, kad bankas net nebandė kreiptis į teismÄ dėl vėluojamų grÄ Å¾inti paskolų prisiteisimo iÅ¡ paskolų gavėjų ir laiduotojo. Tyrimo metu net nebuvo patikrinta ir į bylos medžiagÄ nebuvo įtraukti duomenys apie paskolų gavėjų turtinę padėtį ir galimybę iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡koti skolas priverstine tvarka. Paskolų gavėjai buvo pripažinti ne galimais nusikalstamos veikos bendrininkais, o nukentėjusiaisiais. Dėl ydingai vykdyto tyrimo nukentėjo ne tik pats ieÅ¡kovas, bet ir visa teisingumo sistema, nes tikrieji nusikalstamos veikos vykdytojai iÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės dėl suėjusio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino.

7. Dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, taip pat dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo neteisėto nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo neteisėtos 2013 m. vasario 18 d. nutarties, dėl to, kad prokurorė po bylos grÄ Å¾inimo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi nepateisinamai ilgai vilkino procesÄ ir tik 2015 m. vasario 10 d. surašė patikslintÄ kaltinamÄ jį aktÄ , visas baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu vyko pažeidžiant teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .

Pirmasis įtarimas ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2010 m. birželio 10 d., o galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas 2017 m. gegužės 26 d. Jeigu Marijampolės rajono apylinkės teismas nebÅ«tų priėmęs nepagrįsto nuosprendžio ir jei Kauno apygardos teismas nebÅ«tų atmestinai iÅ¡nagrinėjęs A. J. apeliacinį skundÄ , tai ieÅ¡kovas nebÅ«tų praleidęs beveik 6 mėnesius laisvės atėmimo vietose, nebÅ«tų patyręs turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su nuteisimu ir su laisvės atėmimo bausmės vykdymu.

8. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo iÅ¡gyvenimus ir psichologinį stresÄ didino tai, kad bylos nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo ir (arba) teismo pareigÅ«nai neteisėtai teikė informacijÄ Å¾iniasklaidai, t. y. (duomenys neskelbtini) apskrities laikraščiui (duomenys neskelbtini) pateikė neįsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, ikiteisminio tyrimo metu pateiktus kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) apskrities laikraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 15 d. buvo iÅ¡spausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“.

Po Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties priėmimo ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡spręsti organizacinius klausimus: susitarti, kas prižiÅ«rės jo butÄ , atsisveikinti su artimiausiais draugais, rÅ«pintis staiga paÅ¡lijusia mamos sveikata ir jos priežiÅ«ra. IeÅ¡kovas prašė teismo atidėti bausmės vykdymÄ , nesislapstė nuo pareigÅ«nų. Nors ieÅ¡kovas 2013 m. kovo mėnesį vaikščiojo į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ , 2013 m. kovo 29 d. pasirodė dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnis ir publikacija internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu su Å¡iuo straipsniu buvo neteisėtai publikuota jo nuotrauka su prieraÅ¡u „policija ieÅ¡ko nuo kalėjimo besislapstančio buvusio bankininko A.

J.“. Po Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su praÅ¡ymu paÅ¡alinti minėtÄ publikacijÄ , tačiau dienraÅ¡tis atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ . 9. 2013 m. balandžio 4 d. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pateikiama iÅ¡ policijos gauta informacija ir ieÅ¡kovo atvaizdas, neteisingai nurodant, kad ieÅ¡kovas po Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo „ėmė slapstytis“.

Straipsnis laikraštyje nebuvo išspausdintas pačios žurnalistės L. T. iniciatyva.

10. Dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio ir teisminio proceso ieÅ¡kovas patyrė 6 815,67 Eur turtinę žalÄ (dokumentų kopijos, automobilio parkavimas, transporto iÅ¡laidos, iÅ¡laidos gynėjams ir kitos iÅ¡laidos, kurių nebÅ«tų, jeigu nebÅ«tų nepagrįsto kaltinimo ieÅ¡kovo atžvilgiu). Jeigu nebÅ«tų nepagrįsto kaltinimo, ieÅ¡kovas ir toliau bÅ«tų dirbęs savo mėgstamÄ UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo darbÄ , tačiau dėl ilgai (6 metus) trukusio baudžiamojo persekiojimo jis negavo darbo pagal profesijÄ ir pajamų.

Skaičiuojant už 6 metus, ieÅ¡kovo prarastų pajamų suma yra 55 535,04 Eur (771,32 Eur x 72 mėnesiai). Po darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukimo ieÅ¡kovas užsiregistravo (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, tačiau jokių darbo pasiÅ«lymų negavo. Iki Å¡iol ieÅ¡kovas yra gavęs 2 283,33 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokų. 2015 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovas įregistravo individualiÄ veiklÄ ir iki 2015 metų pabaigos gavo 12 747 Eur apmokestinamų pajamų. Atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (iÅ¡ viso 3 413 Eur), ieÅ¡kovas 2015 metais uždirbo 9 334 Eur pajamų.

IÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ieÅ¡kovas gavo 43,32 Eur iÅ¡mokÄ . IÅ¡ 55 535,04 Eur atėmus per laikotarpį nuo ieÅ¡kovo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini) pasibaigimo gautas iÅ¡mokas, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo negautos pajamos yra 43 874,39 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuoto už 6 metus, nes ieÅ¡kovas nutraukė darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 17 d. ir iki Å¡iol neturi nuolatinio darbo. Po nuosprendžio įsiteisėjimo ieÅ¡kovas iki 2013 m. spalio 22 d. buvo laisvės atėmimo vietoje, o išėjęs į laisvę ieÅ¡kovas ieÅ¡kojo darbo – kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbo birÅ¾Ä , UAB „Kalstata“, UAB „Garfus“ dėl vadybininko darbo.

Tačiau nei viena įmonė nesutiko įdarbinti vadybininku asmens, kuris buvo teisiamas už finansinį nusikaltimÄ . Bendra ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos suma (iÅ¡laidos ir negautos pajamos) yra 50 690,06 Eur.

11. Dėl nepagrįstai ilgo proceso ieÅ¡kovas nurodė patyręs daugkartinį psichologinį stresÄ , ilgÄ laikotarpį jautęs neviltį, bejėgiÅ¡kumÄ , skriaudÄ dėl neteisingo apkaltinimo sunkiu nusikaltimu, nusivylimÄ valstybės organizuojamu nekalto asmens persekiojimu. Per visÄ bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovas dalyvavo 40 teismo posėdžių. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtai pateiktos informacijos apie bylÄ Å¾iniasklaidai ieÅ¡kovas susilaukė daug negatyvių komentarų iÅ¡ aplinkinių, apie ieÅ¡kovÄ buvo formuojama neigiama nuomonė.

Informacija apie ieÅ¡kovo nuteisimÄ pasklido tarp finansų sektoriuje dirbančių specialistų. Informacija apie ieÅ¡kovo buvimÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir toliau bus visÄ laikÄ matoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, o informacija apie prokuroro ir teismų priimtų nutarimų (nutarčių) pagrindu taikytÄ turto areÅ¡tÄ matoma ieÅ¡kovui priklausančio nekilnojamojo turto registro byloje. Å i informacija bus matoma tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, bankams, draudimo bendrovėms) užsiklausus duomenų apie ieÅ¡kovo turtÄ ir pajamas.

12. IeÅ¡kovÄ Å¾emino ir ta aplinkybė, kad dėl prarasto darbo jis neteko pajamų, o jo turtas iki 2017 m. birželio 6 d. buvo areÅ¡tuotas. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ prašė panaikinti areÅ¡tÄ jo turtui, tačiau jo praÅ¡ymai buvo atmetami. Dėl to ieÅ¡kovas turėjo skolintis lėšų pragyvenimui. AukÅ¡tas pareigas banke ėjusiam ir gerÄ reputacijÄ draugų, pažįstamų ir kolegų rate turėjusiam asmeniui tai buvo didelis psichologinis smÅ«gis. Finansinį iÅ¡silavinimÄ ir darbo patirtį turintis specialistas dėl valstybės institucijų neteisėto persekiojimo tapo skolininku. Turėdamas didelę darbo patirtį ir aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ finansų sektoriuje, ieÅ¡kovas buvo priverstas registruotis bedarbiu, tai žemino jo orumÄ . Nuteisimas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas sumažino ieÅ¡kovo socialinius ryÅ¡ius ir padarė neigiamÄ Ä¯takÄ bendravimui su draugais, pažįstamais, kolegomis.

13. IeÅ¡kovas patyrė didelę įtampÄ ir stresÄ dėl to, kad apie teismo procesÄ ir nuteisimÄ laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimÄ turėjo pasakyti savo senyvai, silpnos sveikatos mamai, kuriÄ sužinojus tokiÄ Å¾iniÄ 2015 m. vasario 25 d. iÅ¡tiko (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ji mirė.

14. Dėl ieÅ¡kovo įkalinimo blogomis sÄ lygomis, kai jis nuo 2013 m. balandžio 2 d. buvo laikomas Marijampolės tardymo izoliatoriuje, o nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2013 m. gegužės 15 d. perkeltas į PravieniÅ¡kių griežto režimo pataisos darbų kolonijÄ , ieÅ¡kovas neteko apie 10 kg svorio, smarkiai pablogėjo ieÅ¡kovo regėjimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 659 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

16. Teismo vertinimu, nors aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kurį apeliacine tvarka skundė prokuratÅ«ra, reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas ir kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

17. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas kitų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas 2009 m. spalio 8 d. gavus AB (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 1 d. praÅ¡ymÄ , o 2010 m. kovo 29 d. gavus papildomÄ praÅ¡ymÄ ir A. J. atžvilgiu. AB (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 21 d. pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad neturi pagrindo teigti, kad baudžiamojoje byloje tiriamų vartojimo paskolų iÅ¡davimo atveju atsakingi banko darbuotojai apskritai nesilaikė banko nustatytos vartojimo paskolų iÅ¡davimo tvarkos, tačiau konstatavo, kad asmenų, besikreipiančiųjų dėl paskolos, pajamos buvo tikrinamos neatidžiai ir nenuosekliai.

IeÅ¡kovas 2009 m. liepos 16 d. baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. 2010 m. birželio 10 d. jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir jis apklaustas kaip įtariamasis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovas neprisipažino kaltu. 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. balandžio 8 d. jis papildomai apklaustas kaip įtariamasis, 2011 m. balandžio 8 d. jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. 2011 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovui dar kartÄ Ä¯teiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir jis apklaustas kaip įtariamasis.

Apie tyrimo pabaigÄ ieÅ¡kovui paskelbta 2011 m. gegužės 26 d., kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2011 m. birželio 22 d., byla perduota nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui 2011 m. birželio 30 d.

18. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. spalio 15 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir perdavus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu grÄ Å¾ino bylÄ prokurorui papildyti. Byla pakartotinai su 2015 m. vasario 10 d. kaltinamuoju aktu 2015 m. kovo 12 d. perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

19. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu nepadarius veikos, turinčios BK 184 straipsnio 2 dalies požymių. IÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad A. J. veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas, neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

20. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir bylÄ nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai galėjo nustatyti, kad ieÅ¡kovo veiksmai neturėtų bÅ«ti vertinami užtraukiančiais baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieÅ¡kovas padarė minėtas nusikalstamas veikas.

21. Teismas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatė, kad ilgÄ ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė daugelis delsimų ir trÅ«kumų atliekant esminius tyrimo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu dėl galimos nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baigtas 2015 m. vasario 10 d., suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ , pradėtas įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį 2010 m. birželio 10 d.

22. Teismas minėtas aplinkybes vertino kaip netinkamÄ pareigÅ«nų veikimÄ , turėjusį reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai detaliai neiÅ¡siaiÅ¡kino ieÅ¡kovui pareikÅ¡tuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, o prokuroras, neiÅ¡naudojęs visų galimybių ikiteisminį tyrimÄ organizuoti taip, kad bÅ«tų surinkti ir iÅ¡tirti reikÅ¡mingi duomenys ir nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teismas ieÅ¡kovui priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, ir, nepakankamai iÅ¡samiai įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurių aiÅ¡kiai nepakako kaltinimui padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsti, visumos, pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui nepagrįstus kaltinimus ir perdavė bylÄ teismui, tuo padarydamas ieÅ¡kovui žalÄ .

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės sprendimas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, kurį paliko galioti Kauno apygardos teismas, turėjo esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes ieÅ¡kovas buvo neteisėtai pripažintas kaltu ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kuriÄ iÅ¡ dalies atliko. IeÅ¡kovo laisvė buvo apribota 6 mėnesius ir 21 dienÄ (2013 m. balandžio 2 d.–2013 m. spalio 22 d.).

23. Teismas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatė, kad ikiteisminis tyrimas užtruko 4 metus ir 8 mėnesius (nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2015 m. vasario 10 d.). Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi paliktas galioti ieškovo atžvilgiu (t. y. teisminis procesas truko 1 metus 8 mėnesius 17 dienas). Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovui taikytų procesinių prievartos priemonių: laikino nuosavybės teisių apribojimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Teismas pažymėjo, kad baudžiamas procesas ieškovo atžvilgiu truko iš viso 6 metus 4 mėnesius ir 17 dienų.

24. Kauno apygardos teismo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai ir iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas dėl to, kas jau ikiteisminio tyrimo metu turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, t. y. kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių.

25. IeÅ¡kovo teikti ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose praÅ¡ymai dėl liudytojo iÅ¡kvietimo, nukentėjusiųjų procesinės padėties pakeitimo, kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, teismo vertinimu, patvirtina, kad baudžiamojo proceso metu ieÅ¡kovas buvo aktyvus, savo veikimu prisidėjo prie bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų savo elgesiu daręs įtakÄ baudžiamojo proceso trukmei ar vengęs atvykti kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ar teismÄ .

26. Teismas pažymėjo, kad pagal BPK 176 straipsnį ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti atliktas ne vėliau kaip per 9 mėnesius. Teismo manymu, net įvertinus aplinkybes, kad tyrimas vyko dėl 3 atsakomybėn trauktinų asmenų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad byla buvo itin didelės apimties ir sudėtinga. Teismo vertinimu, visi įrodymai ieÅ¡kovo atžvilgiu galėjo bÅ«ti surinkti jau pačioje tyrimo pradžioje ir tyrimo veiksmai galėjo bÅ«ti nekliudomai vykdomi.

27. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ buvo netikrumo dėl baudžiamojo proceso baigties bÅ«senoje. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos jo teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir atitinkamų valstybės institucijų pareigos per trumpiausiÄ laikÄ atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ . Teismas pripažino įrodyta valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį sÄ lygÄ â€“ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo neteisėtus veiksmus.

28. IÅ¡ ieÅ¡kinio priedų turinio teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui baudžiamojoje byloje atstovavo advokatė R. Č. ir advokatas E. K.. IÅ¡ pateiktų sÄ skaitų ir kvitų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė 6 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs procesinių veiksmų apimtį, sugaiÅ¡tÄ laikÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti jo turėtos advokatų pagalbos iÅ¡laidos baudžiamajame procese pagrįstos ir priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusios su neteisėtais veiksmais, todėl jas priteisė iÅ¡ atsakovės. Nors ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 515,67 Eur degalų iÅ¡laidų, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto degalų iÅ¡laidų paskaičiavimo teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė 484,84 Eur iÅ¡laidų degalams, kurias priteisė.

29. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas UAB (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininku nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d., ir buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiÅ¡kimu. Teismas ieÅ¡kovo nurodytas už 6 metus negautas pajamas (43 874,39 Eur) pripažino realiai patirtais nuostoliais. Teismo vertinimu, dėl nepagrįsto nuteisimo, laisvės atėmimo bausmės atlikimo, per ilgai trukusio baudžiamojo proceso ieÅ¡kovas neturėjo galimybės dirbti pagal savo profesijÄ , todėl negavo 43 874,39 Eur dydžio darbo užmokesčio, kurį bÅ«tų gavęs, dirbdamas AB (duomenys neskelbtini).

Teismas akcentavo, kad aplinkybes, jog ieÅ¡kovas nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. nedirbo, patvirtina į bylÄ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys už 2009–2017 metus. IeÅ¡kovo Å¡iuo laikotarpiu gautos iÅ¡mokos atimtos apskaičiuojant ieÅ¡kinyje nurodytÄ nuostolių dydį.

30. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas dėl pakankamai ilgÄ laikÄ trukusio baudžiamojo persekiojimo ir nepagrįsto nuteisimo patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, iÅ¡gyveno netikrumÄ dėl ateities. IeÅ¡kovas dirbo banke atsakingose pareigose, kur taikytini nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai, todėl teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo veiksmai priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį susiję su neturtinių vertybių pažeidimu ir lėmė ieÅ¡kovo reputacijos pablogėjimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl jo atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso, nepagrįsto laisvės atėmimo.

31. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, o aplinkybes, susijusias su buvimu laisvės atėmimo vietoje, nurodė kaip pasekmes dėl neteisėtų procesinių sprendimų. Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių, susijusių su laisvės atlikimo vietoje buvusiomis įkalinimo sÄ lygomis, pažymėjęs, kad ieÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai dėl tam tikrų kalinimo sÄ lygų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

32. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žalos už paskelbtus spaudoje straipsnius, pažymėjo, kad už jų turinį yra atsakingas vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar jo dalyvis (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 3 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 7 dalis, 8 dalies 1, 4 punktai, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo garbę ir orumÄ Å¾eminančio turinio informacijos paskleidimu ir nuotraukų pavieÅ¡inimu, nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovui neatimta teisė kreiptis dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka.

33. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad pasekmės ieÅ¡kovo reputacijos, bendravimo galimybių ir dvasinės skriaudos atžvilgiu neiÅ¡taisytinos, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, ieÅ¡kovui iÅ¡ valstybės priteisė 15 000 Eur neturtinę žalÄ . III. Apeliacinių skundų, prisidėjimų prie jų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 34. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir priteisti 350 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 34.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apibrėžė ginčo dalykÄ . IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek dublike, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra reiÅ¡kiamas, be kita ko, tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas daugiau kaip 6 mėnesius praleido laisvės atėmimo įstaigoje. Dėl to kilo kelių rÅ«Å¡ių pasekmės: psichologinis stresas dėl nežinomybės, dėl gyvenimo esant sudėtingoms ir antihumaniÅ¡koms kalėjimo (kolonijos) sÄ lygoms;

įprastų socialinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimas; pergyvenimas dėl aplinkinių požiÅ«rio į ieÅ¡kovÄ pasikeitimo ir dėl reputacijos pablogėjimo; iÅ¡gyvenimas dėl negalėjimo bendrauti su mama ir dėl jos sveikatos pablogėjimo. Visi Å¡ie veiksniai ir ieÅ¡kovui visiÅ¡kai nepriimtinas laisvės atėmimo vietos gyvenimo stilius turėjo įtakos ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimui. BÅ«tent Å¡iuos ieÅ¡kinio aspektus, taip pat dėl buvimo laisvės atėmimo vietoje kilusias pasekmes turėjo nagrinėti pirmosios instancijos teismas. 34.2.

Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo laisvės atlikimo vietoje buvusiomis įkalinimo sÄ lygomis, nes ieÅ¡kovas tų sÄ lygų neskundė BVK nustatyta tvarka. Toks teismo bandymas susieti baudžiamojo ir civilinio procesų tvarka reiÅ¡kiamus reikalavimus yra nepagrįstas nei teisės normomis, nei teisingumo principu. Aplinkybė, ar ieÅ¡kovo kalinimo sÄ lygos atitiko, ar neatitiko nustatytus higienos reikalavimus laisvės atėmimo įstaigoms (kameros plotas ir pan.), ir skundo BVK nustatyta tvarka teikimas ar neteikimas, nesumenkina fakto, kad ieÅ¡kovas daugiau kaip 6 mėnesius praleido laisvės atėmimo įstaigose, kur buvo sudėtingos fizinės ir psichologinės sÄ lygos, patyrė stresÄ . 34.3.

Teismas nepagrįstai į bylÄ atsakovės atstovais įtraukė Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Marijampolės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ . IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė jokių reikalavimų, susijusių su žalos padarymu dėl Å¡ių institucijų pareigÅ«nų veiksmų. IeÅ¡kinyje yra apibrėžta, kad turtinė ir neturtinė žala ieÅ¡kovui padaryta dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ir dėl neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

IeÅ¡kovas neteigė, kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu iÅ¡ valstybės praÅ¡o žalos atlyginimo dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paskleidimo. Å ios aplinkybės byloje svarbios dėl to, kad teismas įvertintų neturtinės žalos mastÄ . 34.4. Teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«nų veiksmų ir publikacijų apie ieÅ¡kovÄ nebuvimo prieÅ¡tarauja įrodymams ir teisės normoms. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bÅ«tent teismo pareigÅ«nai (t. y. valstybė) pažeidė teisės normas, žurnalistei nusiųsdami neįsiteisėjusio nuosprendžio kopijÄ .

Jeigu Å¡is veiksmas nebÅ«tų atliktas, tai visuomenei nebÅ«tų paskleisti duomenys apie nuosprendžio turinį ir apie ieÅ¡kovo nuteisimÄ (žurnalistai teismo proceso nesekė ir posėdžiuose nedalyvavo, teismas viešų pareiÅ¡kimų dėl Å¡ios bylos eigos ir rezultato neskelbė). 34.5. Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio normÄ , nevertino su neturtinės žalos dydžiu susijusių įrodymų ir nemotyvavo Å¡ios savo sprendimo dalies. Teismas formaliai paminėjo CK 6.250 straipsnio normÄ , tačiau jos netaikė ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo kontekste.

Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių dėl ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimo, darbo pobÅ«džio ir profesinės kvalifikacijos, socialinių ryÅ¡ių ir jų pasikeitimo po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ieÅ¡kovo glaudaus ryÅ¡io su mama ir jo pergyvenimų dėl jos sveikatos, ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimų dėl turto apsaugos bÅ«nant laisvės atėmimo įstaigoje, galimybių įsidarbinti pagal specialybę sumažėjimo ir streso dėl nuolatinių pajamų praradimo, nerimo dėl dalyvavimo teisiamojo statusu teismo posėdžiuose, ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygų jam 6 mėnesius atliekant laisvės atėmimo bausmę. 34.6.

Teismas turėjo vertinti ieškinio argumentus, susijusius su Lietuvos valstybės ekonomine padėtimi. Pastaraisiais metais valstybės ekonominė padėtis yra taip pasikeitusi (pagerėjusi), kad būtina peržiūrėti neturtinės žalos dydžio nustatymo principus, nusistovėjusius panašios kategorijos bylose.

35. Apeliaciniame skunde atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 35.1. Sprendime nurodyta, kad bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio paskelbimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi paliktas galioti ieÅ¡kovo atžvilgiu, t. y. teisminis procesas truko 1 metus 8 mėnesius 17 dienų.

Toks teisminio bylos nagrinėjimo terminas nebuvo per ilgas, kadangi byla buvo nagrinėjama kelių instancijų teismuose. Sprendimų teisėtumo kontrolė reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai turi teisę į apeliacijÄ ir kasacijÄ , kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme, ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo sprendimas gali pakeisti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia teismo veiksmų neteisėtumo fakto. 35.2. Teismo sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareiÅ¡kimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, o ne pagal DK 136 straipsnio 1 punktÄ .

IeÅ¡kovas, priėmęs ir įgyvendinęs sprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, neteko galimybės tikėtis gauti realių pajamų iÅ¡ Å¡ios darbinės veiklos. IeÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad visÄ laikotarpį nuo išėjimo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti jokio kito darbo, nebÅ«tinai susijusio su ieÅ¡kovo profesija, ir už tai gauti kitas pajamas. Dėl Å¡ių aplinkybių negautos 43 874,39 Eur pajamos priteistos nepagrįstai.

Be to, nepagrįstai priteista ir visa 6 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, nes ne visi ikiteisminio ar teisminio tyrimo veiksmai baudžiamajame procese buvo neteisėti. 35.3. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes dėl neturtinės žalos, nesilaikė visų kriterijų, numatytų įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiose proceso teisės normose, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, paaiÅ¡kėjo, jog buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė, sumenkinta reputacija ir tai yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Å i aplinkybė reikalauja papildomo ieÅ¡kovo įrodinėjimo dėl neturtinės žalos atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų, kasacinio teismo praktikos.

36. Apeliaciniame skunde atsakovė, atstovaujama Kauno apygardos prokuratÅ«ros, praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 36.1. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. IeÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ir sprendimams priimti faktinių duomenų visiÅ¡kai pakako.

Tai, kad Å¡iems sprendimams nebuvo taikomi tokie aukÅ¡ti įrodymų pakankamumo kriterijai, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Jei tokie reikalavimai bÅ«tų keliami ikiteisminio tyrimo stadijoje ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bÅ«tų paneigta teismo, kaip vienintelės teisingumÄ vykdančios institucijos, priedermė ir visa baudžiamojo proceso esmė. 36.2. Teismo sprendime iÅ¡dėstytus teiginius apie akivaizdžiai per ilgÄ ikiteisminį tyrimÄ paneigia faktinės bylos aplinkybės apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teismuose.

Byla laikytina didelės apimties ir sudėtinga. Nepagrįsti teismo sprendime išdėstyti argumentai, kad pagal BPK 176 straipsnį ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per 9 mėnesius. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2009 m. birželio 4 d. pagal fizinių asmenų pareiškimus, o ikiteisminio tyrimo trukmę reglamentuojantis BPK 176 straipsnis įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d., vėliau nei po 1 metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Vėliau ikiteisminio tyrimo terminai, vadovaujantis BPK 176 straipsniu, buvo tęsiami motyvuotais tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymais. 36.3.

Teismo teiginys, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas, nepagrįstas. Ši teismo išvada padaryta apsiribojant baudžiamosios bylos išteisinamojo nuosprendžio teiginių pacitavimu, neanalizuojant jų civilinės bylos įrodymų kontekste. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių, todėl tenkinti ieškinio nebuvo teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir vėliau perduoti bylÄ nagrinėti teismui neteisėtumo, nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, garantuojančių prokurorų nepriklausomumÄ priimant procesinius sprendimus. 36.4. Sprendžiant dėl atlygintinos žalos už teisines paslaugas dydžio turėjo bÅ«ti įvertinta sutartinio atlyginimo vertė, tarifo pagrįstumas, teisinių paslaugų sudėtingumas, intensyvumas, trukmė ir atsižvelgta į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas iÅ¡ esmės nedetalizavo, kokios konkrečios gynybos paslaugos buvo suteiktos, netyrė ir nevertino bylos faktinių aplinkybių dėl advokato darbo apimties baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neanalizavo, ar tokia suma gynėjo paslaugoms apmokėti yra pagrįsta ir atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, nustatytus maksimalius advokato paslaugų apmokėjimo dydžius. 36.5. Teismas priteisė negautÄ darbo užmokestį už 6 metus, nors ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl darbo sutarties nutraukimo su UAB (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nenurodė, ar kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl galimo įsidarbinimo. Negautų pajamų faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas, negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos. VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas turi bÅ«ti derinamas su nuostolių mažinimo doktrina.

Taikant žalos sumažinimo doktrinÄ , teismas turi tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir tuo atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų, jam atliekant tarnybines pareigas. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. 36.6.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas dėl pakankamai ilgÄ laikÄ trukusio baudžiamojo persekiojimo ir nepagrįsto nuteisimo už nusikalstamos veikos padarymÄ patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, iÅ¡gyveno netikrumÄ dėl ateities. Å ie sprendimo argumentai neįrodyti tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu. Baudžiamasis persekiojimas neabejotinai sukelia nepatogumų ir sukrėtimų, tačiau tai lemia pati jo esmė. IeÅ¡kovo teiginiai dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų yra iÅ¡ esmės deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, ieÅ¡kovas neįrodė visų privalomų sÄ lygų deliktinei valstybės atsakomybei kilti, įrodymais nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių.

37. Prisidėjime prie Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo atsakovė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nurodė, kad palaiko visus Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus.

38. Prisidėjime prie Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinių skundų atsakovė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, palaikė visus Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Prisidėjime pažymima, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neturėtų būti įtraukiamas atsakovės atstovu, nes tiesiogiai nedalyvavo atliekant galimai neteisėtus valdžios institucijų veiksmus ir jokie tiesioginiai Kalėjimų departamento veiksmai neturėjo įtakos ieškovo patirtai žalai atsirasti. Dėl to Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos turėtų būti įtrauktas ne kaip atsakovės atstovas, o kaip trečiasis asmuo.

39. Atsiliepime į ieÅ¡kovo ir atsakovės, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus atsakovė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, palaikė pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ prisidėjime prie Kauno apygardos prokuratÅ«ros apeliacinio skundo.

40. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 40.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , vertino visas bylos faktines aplinkybes, t. y. ir faktÄ , kad apeliantas buvo neteisėtai nuteistas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Visos Å¡ios aplinkybės teismo buvo įvertintos ir apeliantui priteista 15 000 Eur neturtinė žala, kuri yra per didelė. 40.2.

Nesutiktina su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo pareigÅ«nai, pateikdami nuosprendžio kopijÄ Å¾urnalistei, pažeidė Informacijos apie teismų veiklÄ teikimo visuomenės informavimo priemonėmis taisykles, patvirtintas Teisėjų tarybos 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 13P-15-(7.1.2) (toliau – Informacijos teikimo taisyklės). Minėtose taisyklėse nėra įtvirtinto draudimo visuomenės informavimo priemonių atstovams teikti teismo procesinius dokumentus ir asmens duomenis.

Ieškovas neįrodė valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl neturtinės žalos atlyginimas dėl šio epizodo negalimas.

41. Atsiliepime į atsakovės, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratÅ«ros, apeliacinį skundÄ atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ . Atsiliepime palaikomi atsakovės, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratÅ«ros, apeliacinio skundo reikalavimai ir argumentai.

42. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė, atstovaujama Kauno apygardos prokuratÅ«ros, prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovės atstovė nurodė, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės 44. 2009 m. birželio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimÄ turtÄ ) dėl AB (duomenys neskelbtini) 2006–2008 metais sudarytų vartojimo kredito sutarčių, kuriomis vartojimo kreditai buvo suteikti asmenims, neketinusiems jų naudoti pagal paskirtį ir vėliau grÄ Å¾inti, tačiau siekusiems gautus pinigus perduoti G. D.. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamai buvo pareikÅ¡ti G.

D., savo ruožtu ieÅ¡kovas, sutarčių sudarymo metu dirbęs AB (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininku, 2009 m. liepos 16 d. buvo apklaustas kaip liudytojas (baudžiamosios bylos Nr. 64-1-00604-09 (toliau – ir baudžiamoji byla) 5 t., b. l. 113–114). 2010 m. kovo 25 d. AB (duomenys neskelbtini) pateikė ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatui praÅ¡ymÄ , kuriame iÅ¡dėstė duomenis, jos nuomone, pagrindžiančius, kad ieÅ¡kovas galimai dalyvavo atliekant nusikalstamas veikas ir prašė pareikÅ¡ti jam įtarimus atlikus BK nustatytas veikas (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 2–12). 45. 2010 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 33–38).

PraneÅ¡ime nurodyta, kad ieÅ¡kovas, ėjęs AB (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko pareigas ir turėjęs AB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , veikdamas kartu su G. D. (o tam tikrais atvejais – ir su I. K.) ir siekdamas G. D. naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , G. D. apgaule įkalbėjus praneÅ¡ime nurodytus asmenis sudaryti vartojimo kredito sutartis (tam tikrais atvejais – I. K. suraÅ¡ius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pažymas, kuriose nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie paskolų gavėjų gaunamas pajamas), pasirašė 40 vartojimo kredito sutarčių, kurių pagrindu G.

D. buvo iÅ¡duotos sutartyse nurodytos sumos. 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovui buvo pateikti patikslinti praneÅ¡imai apie įtarimÄ (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 101–107, 138–145), kuriuose iÅ¡liko ta pati jo galimai atliktų nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau buvo patikslintas atliktų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas (be kita ko, buvo patikslinta, kad ieÅ¡kovas pasirašė kredito sutartis žinodamas, kad paskolų gavėjams kreditai negali bÅ«ti suteikti, iÅ¡ nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo buvo paÅ¡alinti duomenys apie I.

K. atliktas veikas). Ieškovas, apklaustas kaip įtariamasis, tiek pirmoje apklausoje, įvykusioje po įtarimų pareiškimo, tiek vėliau įvykusių papildomų apklausų metu neigė padaręs jam pareikštuose įtarimuose nurodytas nusikalstamas veikas (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 39–40, 43, 108, 146).

46. AB (duomenys neskelbtini), kuri baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamųjų, be kita ko iÅ¡ ieÅ¡kovo, žalos atlyginimÄ , todėl, siekiant užtikrinti civilinio ieÅ¡kinio įvykdymÄ , prokuroro 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimu buvo laikinai apribotos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės, uždraudžiant jam disponuoti turtu, kurio bendra vertė sudaro 1 035 222,38 Lt. Å ių ieÅ¡kovo turto atžvilgiu taikomų ribojimų terminas teismo nutartimis buvo pratęsiamas ir juridinis faktas apie ieÅ¡kovo turto areÅ¡tÄ galutinai iÅ¡registruotas iÅ¡ vieÅ¡ojo registro tik 2017 m. birželio 5 d. (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 121–122; 16 t., b. l. 134–135; 18 t., b. l. 60–61, 177–178; 19 t., b. l. 148–149; 22 t., b. l. 114–115; 23 t., b. l. 147–148; 28 t., b. l. 182–183).

Be to, vykdant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo teisės buvo suvaržytos taikant jam kardomÄ sias priemones – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 109).

47. Pabaigus ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytÄ ikiteisminį tyrimÄ , 2011 m. birželio 22 d. buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kuriame ieÅ¡kovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse (baudžiamosios bylos 16 t., b. l. 59–113), o baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Tačiau nagrinėjant bylÄ teisme Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2012 m. kovo 27 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ leisti pakeisti kaltinime nurodytÄ veikos kvalifikavimÄ (prokuratÅ«ra nurodė nustačiusi, kad ieÅ¡kovas atliko ne tik jam inkriminuojamas veikas, bet taip pat piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, todėl jo atlikti veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK 182 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies bei 182 straipsnio 2 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies sutaptis) ir iÅ¡taisyti kaltinamajame akte esančius raÅ¡ymo apsirikimus (baudžiamosios bylos 19 t., b. l. 50–66).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi šis prašymas buvo priimtas (baudžiamosios bylos 19 t., b. l. 124).

48. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų atlikimo. Ieškovui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metų 6 mėnesių terminui. Teismo nuosprendžiu taip pat iš dalies patenkintas AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, priteisiant civilinei ieškovei solidariai iš ieškovo ir G. D. 1 006 914,15 Lt ir solidariai iš ieškovo, G. D. ir G. B. 31 236,68 Lt (baudžiamosios bylos 20 t., b. l. 2–46).

49. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo ir G. B. gynėjų apeliacinius skundus, 2013 m. vasario 18 d. nutartimi juos patenkino iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį – teismas panaikino jo dalį, kuria buvo patenkintas iÅ¡ dalies AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys, pripažino civilinei ieÅ¡kovei teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavė klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka.

KitÄ nuosprendžio dalį, taigi, ir tÄ jo dalį, kuria ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas ir jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas paliko nepakeistÄ (baudžiamosios bylos 20 t., b. l. 128–138). Priėmus Å¡iÄ teismo nutartį nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. spalio 22 d. (6 mėnesius ir 21 dienÄ ) ieÅ¡kovas atliko laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 225).

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi (baudžiamosios bylos 20 t., b. l. 240–258) panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aptariamoje nutartyje konstatavo, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme buvo padaryti Å¡ie procesiniai pažeidimai: 50.1. kaltinamasis aktas neatitinka BPK tokio pobÅ«džio dokumentui keliamų reikalavimų – iÅ¡ kaltinime iÅ¡dėstyto veikų apraÅ¡ymo nėra įmanoma nustatyti, kas, kÄ ir kaip apgavo užvaldydamas svetimÄ turtÄ , kaip atsirado žala AB (duomenys neskelbtini), kodėl apraÅ¡yti veiksmai įvertinti kaip BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikaltimų sutaptis (neteisėtas neatlygintinas turto perleidimas kitiems asmenims kvalifikuojamas ne kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis), o kaip kaltininkui patikėto turto iÅ¡Å¡vaistymas (BK 184 straipsnis)); 50.2. pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, turėjo tinkamai įvertinti kaltinamÄ jį aktÄ ir priimti dėl jo atitinkamÄ sprendimÄ , tačiau teismas Å¡iuo atveju bandė pats paÅ¡alinti kaltinamojo akto trÅ«kumus neteisėtai pakeisdamas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės kitomis (teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, veikdamas kartu su G.

D., apgaule užvaldė ne nukentėjusiesiems (paskolų gavėjams), bet AB (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtÄ , taip pat pats nustatė žalos AB (duomenys neskelbtini) padarymo bÅ«dÄ , nurodydamas, kad ji atsirado dėl dalies kredito negrÄ Å¾inimo) ir nutartimi praneÅ¡damas prokurorui, kad vartojimo kreditus paėmę asmenys galimai yra nuteistųjų bendrininkais, padėję jiems apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ . Tokiu bÅ«du teismas padarė esminį BPK pažeidimÄ ; 50.3. apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas atliko nurodytus procesinius pažeidimus, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje įtvirtintÄ reikalavimÄ , jog apeliacinės instancijos teismas visais atvejais turi patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, ar Å¡ie pažeidimai neturėjo neigiamos įtakos ne tik apeliantui, bet ir kitiems, apeliacinių skundų nepadavusiems asmenims; 50.4. apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminį ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde keliamÄ klausimÄ , kokiÄ apgaulę ir prieÅ¡ kokį asmenį (turto savininkÄ ar asmenį, kuris teisėtai valdė apgaule užvaldytÄ turtÄ ) panaudojo ieÅ¡kovas tariamai darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų abu kaltinamuosius, pateikusius apeliacinius skundus ir, aptardamas ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išdėstė teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suformuluotus esminius sukčiavimo požymius, dėl paties ieškovo nurodydamas tik, kad jo „<...> veiksmai pagrįstai vertinami kaip sukčiavimas, kadangi nustatyta ir įrodyta, kad jo tyčia siejama su jo užimamomis pareigomis ir tarnybine atsakomybe <...>“.

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

51. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Kauno apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2014 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistųjų apeliacinius skundus patenkino iÅ¡ dalies (baudžiamosios bylos 21 t., b. l. 46–53). Teismas panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovas buvo nuteistas ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui. Teismas pažymėjo, kad byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje iÅ¡dėstytų reikalavimų – veikos apraÅ¡ytos nesuprantamai, nelogiÅ¡kai ir prieÅ¡taringai, tai trukdo nagrinėti bylÄ ir kaltinamiesiems gintis nuo jiems pareikÅ¡tų kaltinimų.

52. Kauno apygardos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ prokurorui, nenustatė termino pažeidimams paÅ¡alinti, todėl ikiteisminį tyrimÄ organizavusi prokurorė 2014 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į šį teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti 3 mėnesių terminÄ nustatytiems ikiteisminio tyrimo pažeidimams paÅ¡alinti. Kauno apygardos teismo nutartimi prokurorės praÅ¡ymas patenkintas (baudžiamosios bylos 21 t., b. l. 107–108). 2015 m. vasario 10 d., baigus pakartotinai atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ , buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kuriame iÅ¡ esmės nekeičiant ieÅ¡kovo galimai atliktos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo, pakeistas jos kvalifikavimas, nurodant, kad jis yra įtariamas atlikęs BK 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymas) nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 102–144).

53. Pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ , nustatęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių (baudžiamosios bylos 28 t., b. l. 5–98). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties (baudžiamosios bylos 28 t., b. l. 156–178).

54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar valstybei atsirado pareiga CK 6.272 straipsnio pagrindu atlyginti ieÅ¡kovui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kuris vėlesniu teismo nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas, jo praÅ¡omÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo veiksmus baudžiamojoje byloje, ginčijamu sprendimu konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieÅ¡kovas atliko nusikalstamas veikas, o jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas užsitęsė nepateisinamai ilgai.

Dėl Å¡ios priežasties teismas manė esant pagrindÄ atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtÄ 50 659 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro baudžiamajame procese patirtos atstovavimo iÅ¡laidos (6 300 Eur), iÅ¡laidos kelionėms (kurui) (484,84 Eur) ir ieÅ¡kovo negautas darbo užmokestis (43 874,39 Eur), ir 15 000 Eur neturinę žalÄ .

55. IeÅ¡kovas ir atsakovės atstovės, iÅ¡ dalies nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose kelia klausimus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip jos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos, buvimo, dėl ieÅ¡kovui priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne)buvimo 56. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, kuri turi bÅ«ti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

57. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikÅ¡mę baudžiamojo proceso aspektu.

Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi bÅ«ti atliekami kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumÄ civilinio proceso tvarka.

58. Neteisėti pareigÅ«nų veiksmai gali bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

59. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas teismui nustačius, kad ieÅ¡kovo veiksmai neturi BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, vertino, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, o visas vėliau vykęs baudžiamasis procesas buvo neteisėtas. Savo ruožtu Kauno apygardos prokuratÅ«ra, atstovaujanti atsakovės interesams, teigia, kad pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tuo tarpu Å¡iuo atveju buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidÄ , kad buvo įvykdyta nusikalstama veika.

Taigi, atsakovės atstovės vertinimu, ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas, nors ir buvo baigtas išteisinamuoju nuosprendžiu, buvo pradėtas ir vykdytas teisėtai.

60. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , aplinkybė, jog asmuo galiausiai yra iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo paÅ¡alinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ .

PagrįstÄ Ä¯tarimÄ patvirtinantys faktai neturi bÅ«ti tokio lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinės prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 31247/96; 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , peticijos Nr. 57404/08; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas Toni Kostadinov prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 37124/10;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡teisinimo faktas, pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo pažeistos baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja iÅ¡vados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo.

61. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas iÅ¡ esmės vyko dviem etapais – pradžioje ieÅ¡kovo atlikti veiksmai buvo vertinami kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalys) ar kaip idealioji sukčiavimo ir piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis) sutaptis; vėliau ieÅ¡kovo atlikti veiksmai buvo kvalifikuojami kaip didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymas (BK 184 straipsnio 2 dalis). Siekdamas nustatyti, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, teismas turi įvertinti, ar kiekviename iÅ¡ Å¡ių etapų ieÅ¡kovo atžvilgiu pagrįstai buvo vykdytas ikiteisminis tyrimas, ar ikiteisminį tyrimÄ organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigÅ«nai, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai tinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, nepažeidė teisės aktuose iÅ¡dėstytų reikalavimų ir pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

62. Pirmiau minėta, ikiteisminis tyrimas dėl AB (duomenys neskelbtini) 2006–2008 metais sudarytų vartojimo kredito sutarčių buvo pradėtas 2009 m. birželio 4 d., o įtarimai ieÅ¡kovui dėl sukčiavimo (vėliau – ir piktnaudžiavimo) pareikÅ¡ti tik po 1 metų, 2010 m. birželio 10 d. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad dar iki praneÅ¡imo apie įtarimÄ ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo ikiteisminiame tyrime buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai – iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡reikalauti duomenys, susiję su galimai neteisėtai sudarytomis vartojimo kredito sutartimis ir duomenys apie negrÄ Å¾intas paskolų dalis, taip pat buvo apklausta dalis liudytojų, įskaitant ir patį ieÅ¡kovÄ (ieÅ¡kovas kaip liudytojas apklaustas 2009 m. liepos 16 d.) ir kt.

Taigi, pareiÅ¡kus ieÅ¡kovui įtarimus dėl sukčiavimo, ikiteisminį tyrimÄ atlikę subjektai jau buvo surinkę tam tikrų duomenų apie galimai atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ ir galėjo daryti bent preliminarias iÅ¡vadas dėl konkrečių nusikalstamų veikų buvimo, įtariamųjų veiksmų kvalifikavimo.

63. Vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, ieÅ¡kovo veiksmai buvo akivaizdžiai netinkamai kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnyje ir 228 straipsnyje nustatytų veikų sutaptis. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pagal kaltinamajame akte iÅ¡dėstytÄ nusikalstamų veikų apraÅ¡ymÄ , vartojimo kredito sutartys buvo pasiraÅ¡ytos apgaule, kuri, tikėtina, pasireiÅ¡kė tuo, kad G. D. apgavo sutartį pasiraÅ¡iusius banko darbuotojus, pateikdamas jiems tikrovės neatitinkančius duomenis apie paskolos gavėjų pajamas.

Tačiau, teismo teigimu, iš kaltinimo taip pat matyti, kad šias kredito sutartis banko vardu pasirašė ieškovas, kuris, pagal kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes, buvo G. D. bendrininkas, ir jam buvo žinoma, kad duomenys apie paskolų gavėjų gaunamas pajamas neatitinka tikrovės, o paskolų suteikimas nėra galimas. Dėl šios priežasties kasacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl vartojimo kredito sutartys buvo vertinamos kaip pasirašytos pasitelkus apgaulę, kodėl tokie veiksmai vadinami sukčiavimu.

Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertino kaltinamajame akte iÅ¡dėstytÄ teiginį, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos, kadangi kaltinime nėra nurodyta, kokios konkrečios naudos siekė ieÅ¡kovas, kaip jis tikėjosi jÄ gauti ar gavo. Kaltinime nurodyta, kad paisydamas tarnybos interesų ieÅ¡kovas turėjo nesuteikti aptariamų paskolų, bet jis pasielgė prieÅ¡ingai ir taip neteisėtai perleido jam patikėtÄ banko turtÄ paskolų gavėjams, nors, kasacinio teismo teigimu, neteisėtas neatlygintinas turto perleidimas kitiems asmenims – tai ne sukčiavimas (BK 182 straipsnis), o kaltininkui patikėto turto iÅ¡Å¡vaistymas (BK 184 straipsnis).

64. Taigi, kasacinis teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui pateiktame kaltinime apraÅ¡ytos veikos aiÅ¡kiai neatitiko nei sukčiavimo, nei piktnaudžiavimo požymių. Atitinkamai, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, taip pat ir jos pagrindu priimtoje Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, konstatuota, kad Å¡ioje baudžiamojo proceso stadijoje buvo padaryta procesinių pažeidimų – kaltinamasis aktas, kuriuo užbaigtas ikiteisminis tyrimas, buvo parengtas nesilaikant BPK 219 straipsnyje iÅ¡dėstytų reikalavimų, ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti kaltinimai buvo neaiÅ¡kÅ«s ir netinkamai suformuluoti, ir tai kliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priimti teisingÄ sprendimÄ .

Tai savo ruožtu sudaro pagrindÄ vertinti, kad ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatinėjama, ar ieÅ¡kovas atliko BK 182 ir 228 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, buvo atliktas nepakankamai rÅ«pestingai, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, jau inicijuodami ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, galėjo nustatyti kasacinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovui reiÅ¡kiamų įtarimų (kaltinimų) prieÅ¡taringumo, juo labiau kad, kaip minėta, iki įtarimų ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo ikiteisminis tyrimas dėl AB (duomenys neskelbtini) sudarytų vartojimo kredito sutarčių buvo vykdomas jau apie 1 metus.

Ikiteisminį tyrimÄ organizavęs prokuroras ir jį atlikę pareigÅ«nai neteisingai suformulavo ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus pirminius įtarimus, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir ieÅ¡kovo atliktus veiksmus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl konkrečių nusikalstamų veikų padarymo ir, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui nesuprantamus, nelogiÅ¡kus ir prieÅ¡taringus kaltinimus.

65. Nors, minėta, atlikus ikiteisminį tyrimÄ , kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas su esminiais trÅ«kumais, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas nenustatė jokių procesinių pažeidimų ir pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, skirdamas jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, o Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovas buvo nuteistas.

Kaip 2013 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu bÅ«du Å¡ie bylÄ iÅ¡nagrinėję teismai taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų – pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, nenustatęs, kad kaltinamasis aktas turi esminių trÅ«kumų ir nepriėmęs dėl jo atitinkamo sprendimo, bet pats bandydamas iÅ¡taisyti kaltinimo trÅ«kumus ir keisti kaltinime nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės kitomis, o apeliacinės instancijos teismas – nepatikrinęs, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, neatsakęs į apeliaciniame skunde iÅ¡keltus esminius klausimus ir nepatikrinęs bylos tiek, kiek prašė apeliantas (žr.

šios nutarties 50.1–50.4 papunkčius).

66. IÅ¡dėstytos aplinkybės pagrindžia, kad tiek ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, tiek ir baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėję teismai padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių ieÅ¡kovui buvo nepagrįstai pareikÅ¡ti įtarimai ir kaltinimai dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, o vėliau jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl Å¡ių veikų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is ieÅ¡kovo atžvilgu vykdyto baudžiamojo persekiojimo etapas, kuris tęsėsi nuo 2010 m. birželio 10 d., kai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje (vėliau – ir BK 228 straipsnio 2 dalyje) nurodytas veikas, iki 2014 m. vasario 20 d., kai Kauno apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , panaikino Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir perdavė bylÄ prokurorui, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo vykdomas iÅ¡ esmės neteisėtai.

Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad Å¡iame proceso etape atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

67. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad pakartotinai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir Kauno apygardos teismo nutarties, kuria byla grÄ Å¾inta prokurorui, vykęs baudžiamasis procesas buvo atliktas pažeidžiant baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose iÅ¡dėstytus reikalavimus. IeÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, tačiau, kaip minėta, Å¡i aplinkybė per se (pati savaime) nereiÅ¡kia, kad jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas; siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme turi bÅ«ti nustatyti konkretÅ«s pažeidimai, pareigÅ«nų nerÅ«pestingumas, piktnaudžiavimas ir pan.

Kaip matyti iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs byloje esančius duomenis pagal savo vidinį įsitikinimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neatliko veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo (didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymo) požymių. Tačiau teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas jam pateiktas vartojimo kredito sutartis, nerÅ«pestingai atliko savo pareigas, pasitikėdamas kreditų vadybininkais nepatikrino, ar jų pateikti dokumentai atitinka AB (duomenys neskelbtini) vidaus teisės aktų reikalavimus.

Nuosprendyje nurodyta, kad ieškovo atlikti veiksmai neatitinka BK įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, bet galėtų būti vertinami kaip civilinis deliktas.

68. Taigi, ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti kaltinimai dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo atmesti dėl to, kad teismas vertino byloje surinktus įrodymus kitaip, nei ikiteisminį tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai ar prokuroras, ir Å¡ių įrodymų pagrindu padarė kitokias iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad aptariamame baudžiamojo proceso etape buvo padaryta kokių nors esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai piktnaudžiavo ar netinkamai atliko jų kompetencijai paskirtas funkcijas, kad byloje buvo netinkamai surinkti įrodymai ar parengtas neiÅ¡samus, teisės aktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

PrieÅ¡ingai, Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir Å¡ioje byloje suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ , 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje iÅ¡dėstytus reikalavimus, o Kauno apygardos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nuosprendyje konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai buvo surinkti teisėtais bÅ«dais ir tvarka, nepažeidžiant BPK nuostatų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ar teismai Å¡iame ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso etape atliko neteisėtus veiksmus ar nesilaikė jiems nustatytos rÅ«pestingumo pareigos.

69. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausiÄ (įmanomai trumpiausiÄ ) procesÄ , vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ ; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Grauslys prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 36743/97; 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ byloje NorkÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 302/05).

70. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas tęsėsi nuo 2010 m. birželio 10 d. (ieÅ¡kovui pirmÄ kartÄ buvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ ) iki 2017 m. vasario 19 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas galioti iÅ¡teisinamasis nuosprendis) ir truko 6 metus 4 mėnesius ir 17 dienų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas truko pernelyg ilgai, o tokiÄ jo trukmę sÄ lygojo ne bylos sudėtingumas (teismo vertinimu, baudžiamoji byla negali bÅ«ti laikoma sudėtinga), bet ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų delsimas ir ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai. Atsakovės atstovių teigimu, nei ikiteisminis tyrimas, nei bylos nagrinėjimas teisme neužsitęsė nepagrįstai ilgai – byla buvo didelė ir sudėtinga, joje buvo atlikta daug procesinių veiksmų, buvo įgyvendinama teisė apskųsti teismų priimtus procesinius sprendimus.

71. Vertinant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumÄ , visų pirma, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ tokia, kaip nagrinėjamu atveju, proceso trukmė pati savaime yra pripažįstama pernelyg ilga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, kurioje pernelyg ilgu pripažintas 6 metus 9 mėnesius ir 22 dienas trukęs baudžiamasis procesas). Tokia proceso trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimÄ ir bÅ«ti pateisinama tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad procesas užsitęsė dėl svarbių aplinkybių. Dėl Å¡ios priežasties Å¡ioje byloje teismas turi nustatyti, kokios aplinkybės sÄ lygojo tokiÄ baudžiamojo proceso trukmę, ir įvertinti, ar Å¡ios aplinkybės objektyviai gali jÄ pateisinti ir eliminuoti atsakovės atsakomybę.

72. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2010 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, turėjusios 40 epizodų (vėliau vienas iÅ¡ epizodų buvo paÅ¡alintas iÅ¡ ieÅ¡kovui reiÅ¡kiamo kaltinimo), padarymo. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ 2 kartus buvo patikslinti ieÅ¡kovui pateikti įtarimai (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 101–107, 138–145), ieÅ¡kovas buvo 4 kartus apklaustas kaip įtariamasis (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 39–40, 43, 108, 146). Užbaigus ikiteisminį tyrimÄ , 2011 m. birželio 22 d. buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

73. Nagrinėjant bylÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2012 m. birželio 26 d. 14 kartų buvo surengti teismo posėdžiai, kurie buvo atidedami arba juose buvo skelbiamos pertraukos dėl dalyvaujančių byloje asmenų ligų, siekiant iÅ¡kviesti (atvesdinti) liudytojus ar nukentėjusiuosius, iÅ¡reikalauti papildomus dokumentus ir pan. (baudžiamosios bylos 17 t., b. l. 67–72, 114–117; 18 t., b. l. 35–40, 53, 69, 110–113, 136, 169–174, 185–189; 19 t., b. l. 67–81, 125–126, 136, 179–185).

Bylos nagrinėjimo teisme laikÄ pratęsė ir tai, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2012 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu leisti pakeisti kaltinime nurodytÄ veikos kvalifikavimÄ (ieÅ¡kovui papildomai pareikÅ¡ti kaltinimai dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymo) ir iÅ¡taisyti kaltinamajame akte esančius raÅ¡ymo apsirikimus (baudžiamosios bylos 19 t., b. l. 50–66), o teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ priėmė ir paskelbė pertraukÄ tÄ pačiÄ dienÄ vykusiame teismo posėdyje (baudžiamosios bylos 19 t., b. l. 124–126).

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. paskelbė nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2013 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nuosprendį nepakeistÄ .

74. Pirmiau minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistųjų kasacinius skundus, 2013 m. spalio 15 d. panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, konstatavęs, kad tiek ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, tiek ir teismai, iÅ¡nagrinėję bylÄ , padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių byla negalėjo bÅ«ti objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėta. Savo ruožtu Kauno apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2014 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo ir perdavė bylÄ prokurorui, nustatęs, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje iÅ¡dėstytų reikalavimų ir tai kliudo nagrinėti bylÄ .

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ra, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi, 2014 m. kovo 24 d. pateikė kasacinį skundÄ dėl Å¡ios teismo nutarties ir Å¡is skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo priimtas (baudžiamosios bylos 21 t., b. l. 64–68, 76), tačiau vėliau prokuratÅ«rai pateikus praÅ¡ymÄ atÅ¡aukti kasacinį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi skundas buvo paliktas nenagrinėtas, o jo pagrindu inicijuotas procesas nutrauktas (baudžiamosios bylos 21 t., b. l. 99, 103–104).

75. Nutraukus procesÄ pagal prokuratÅ«ros kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo nutarties, ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusios prokurorės praÅ¡ymu Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė 3 mėnesių terminÄ pažeidimams ikiteisminio tyrimo byloje paÅ¡alinti. Pakartotinai atliekanti ikiteisminį tyrimÄ buvo, be kita ko, atlikti Å¡ie veiksmai: 2014 m. lapkričio 28 d. buvo kreiptasi į AB (duomenys neskelbtini) su praÅ¡ymu pateikti duomenis apie kredito sutartis, nurodant, kokia tiksli suma pagal Å¡ias sutartis buvo sumokėta ir kokia suma liko nesumokėta (baudžiamosios bylos 22 t., b. l. 6–7), 2014 m. gruodžio 8 d. priimtas nutarimas panaikinti nutarimÄ pripažinti nukentėjusiaisiais asmenis, kurių vardu buvo paimtos paskolos (baudžiamosios bylos 22 t., b. l. 9–10), 2014 m. gruodžio 1 d.

AB (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lyta pateikti civilinį ieÅ¡kinį ir 2014 m. gruodžio 15 d. jis buvo pateiktas (baudžiamosios bylos 22 t., b. l. 54–66); 2015 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ veikÄ (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 34–35), tÄ pačiÄ dienÄ atlikta ieÅ¡kovo apklausa (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 36–37) ir jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 38).

Užbaigus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2015 m. vasario 10 d. surašytas kaltinamasis aktas, kuriame ieškovui pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 102–144), tačiau Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi byla perduota prokuratūrai nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 153–161). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis panaikinta, byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 203–209).

76. Pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme 17 kartų buvo organizuoti teismo posėdžiai (baudžiamosios bylos 24 t., b. l. 24–26, 36–42, 53–65, 142–143, 193–198; 25 t., b. l. 34–40, 84–89, 124–134, 185, 199–200; 26 t., b. l. 24–34, 74–79, 83–84, 94; 27 t., b. l. 29–36, 118–121, 142–145), kuriuose buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės, apklausti kaltinamieji ir liudytojai. Bylos nagrinėjimo metu 2015 m. gruodžio 15 d. prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti kaltinime nurodytos veikos aplinkybes dėl vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos epizodų (baudžiamosios bylos 25 t., b. l. 117–120). 2016 m. balandžio 18 d. teismas užbaigė bylos nagrinėjimÄ ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimÄ , tačiau 2016 m. birželio 2 d. atnaujino įrodymų tyrimÄ , nustatęs, kad aplinkybės iÅ¡tirtos neiÅ¡samiai.

Galiausiai, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. priėmė nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė prokurorės apeliacinį skundÄ .

77. IÅ¡ aptariamų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dėl atsakovės padarytų pažeidimų (nepakankamai rÅ«pestingai atlikto ikiteisminio tyrimo, neteisingo ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų pirminių kaltinimų formulavimo, neteisėto teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir bÅ«tinybės vėliau perkvalifikuoti ieÅ¡kovui inkriminuojamÄ veikÄ ) užbaigus ikiteisminį tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl ieÅ¡kovo veiksmų vertinimo BK prasme (ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo ar nuteisimo), tačiau byla buvo grÄ Å¾inta nustatytiems ikiteisminio tyrimo trÅ«kumams iÅ¡taisyti.

Teismui grÄ Å¾inus bylÄ prokurorui, ieÅ¡kovui iÅ¡ naujo buvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius naujas BK nustatytas nusikalstamas veikas, taip pat iÅ¡ naujo buvo atlikta ieÅ¡kovo apklausa ir jam buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, o pakartotinai nagrinėjant bylÄ teisme dar kartÄ buvo apklausti kaltinamieji, buvo iÅ¡tirti byloje surinkti įrodymai. Å ios aplinkybės neabejotinai prailgino ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo trukmę – tuo atveju, jeigu ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, jį organizavęs prokuroras, bylÄ nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bÅ«tų tinkamai atlikę jiems pavestas funkcijas, byla nebÅ«tų grÄ Å¾inta ikiteisminio tyrimo trÅ«kumams iÅ¡taisyti, nebÅ«tų nagrinėjama du kartus pirmosios instancijos teisme, tris kartus – apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡taisyti bylÄ iÅ¡nagrinėjusių teismų padarytus procesinius pažeidimus, nebÅ«tų turėjęs teikti kasacinio skundo.

78. Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 20 d., kai ieÅ¡kovo atžvilgiu apie 3 metus 8 mėnesius ir 10 dienų buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas (buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė ieÅ¡kovo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, o Kauno apygardos teismas šį nuosprendį paliko nepakeistÄ , byla buvo nagrinėjama kasaciniame teisme ir pakartotinai apeliacinės instancijos teisme), tačiau baudžiamoji byla nebuvo iÅ¡nagrinėta ir buvo grÄ Å¾inta į ikiteisminio tyrimo stadijÄ nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti, buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į įmanomai greičiausiÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Be to, Å¡i ieÅ¡kovo teisė taip pat buvo pažeista, kai prokuratÅ«ra pateikė kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria byla grÄ Å¾inta prokurorui pažeidimams paÅ¡alinti, bet vėliau dėl nenurodytų aplinkybių pateikė praÅ¡ymÄ atÅ¡aukti kasacinį skundÄ ir Å¡io skundo pagrindu inicijuotas kasacinis procesas buvo nutrauktas. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo be pagrindo pratęstas dar apie 5 mėnesius.

79. Vertindamas pakartotinai atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ ir pakartotinai vykusį bylos nagrinėjimÄ , teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad Å¡is baudžiamojo proceso etapas buvo nepagrįstai vilkinamas. Å iuo atveju ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo užbaigti per teismo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , o prokurorės suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, atitiko BPK keliamus reikalavimus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme teisiamieji posėdžiai buvo organizuojami pakankamai dažnai, tarp jų nebuvo daroma ilgų pertraukų (pvz., byla buvo nagrinėjama 2015 m. birželio 4 d., birželio 25 d., liepos 13 d., rugpjūčio 26 d.), o jų skaičių nulėmė ne nepateisinamas proceso vilkinimas, bet bylos apimtis ir sudėtingumas, bÅ«tinybė iÅ¡tirti konkrečius įrodymus – byloje, be kita ko, buvo apklausti liudytai, buvo perskaityti anksčiau apklaustų liudytojų parodymai, iÅ¡vardinti byloje surinkti dokumentai, teismo posėdžiai buvo atidedami arba juose buvo skelbiamos pertraukos dėl bÅ«tinybės iÅ¡kviesti neatvykusius liudytojus, taip pat neatvykus kaltinamiesiems ar jų gynėjams, siekiant sudaryti sÄ lygas pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms.

Du kartus teismo posėdžiai neįvyko dėl aplinkybių, susijusių su pačiu ieÅ¡kovu (2015 m. birželio 4 d. bylos nagrinėjimas atidėtas dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko ieÅ¡kovui atstovavusi advokatė, 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdyje paskelbta pertrauka, nes jame nedalyvavo ieÅ¡kovas, pateikęs duomenis apie ligÄ , ir jo advokatas), o vienas teismo posėdis (2016 m. vasario 10 d.) neįvyko dėl teismo kaltės (teisiamasis posėdis negalėjo bÅ«ti pradėtas paskirtu laiku dėl to, kad nebuvo laisva vienintelė teismo salė, kurioje gali bÅ«ti vykdomas apklausos nuotoliniu bÅ«du), bet teismas Å¡iuo atveju taip pat siekė iÅ¡vengti nepagrįsto bylos vilkinimo ir pasiÅ«lė proceso dalyviams padaryti pertraukÄ , o vėliau tÄ pačiÄ dienÄ tęsti bylos nagrinėjimÄ , tačiau pastarieji nesutiko su teismo siÅ«lymu.

Nors nagrinėjant bylÄ teisme prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti veikos aplinkybes ir 2016 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje Å¡is praÅ¡ymas buvo priimtas, tai nepailgino bylos nagrinėjimo, kadangi proceso dalyviai neprašė pertraukos dėl pakeisto kaltinimo. Taigi, Å¡ioje baudžiamojo proceso stadijoje nebuvo pažeista ieÅ¡kovo teisė, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

80. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, slapstėsi, vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ar į teismÄ , ir tokiais savo veiksmais užvilkino procesÄ . Tokių duomenų nepateikė ir atsakovės atstovės. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju yra pagrindas teigti, kad baudžiamoji byla buvo didelės apimties ir pakankamai sudėtinga – byloje buvo pareikÅ¡ti kaltinimai atlikus ekonominį nusikaltimÄ , kurį sudarė 40 atskirų epizodų, baudžiamosios bylos medžiaga sudaro 28 tomus – vis dėlto Å¡i aplinkybė pati savaime taip pat nepateisina ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Å ioje nutartyje aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pernelyg ilgÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmę iÅ¡ esmės nulėmė valstybės institucijų veiksmai organizuojant baudžiamÄ jį procesÄ , todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo teisė, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , buvo pažeista dėl atsakovės veiksmų ir nepakankamo rÅ«pestingumo.

81. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo garbę ir orumÄ Å¾eminančio turinio informacijos paskleidimu vieÅ¡ojo informavimo priemonėse, nėra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Visų pirma, teismas pagrįstai nurodė, kad už spaudoje pasirodžiusių publikacijų turinį yra atsakingas ne teismas, bet vieÅ¡osios informacijos rengėjas. Antra, ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovės veiksmai pateikiant duomenis apie ieÅ¡kovo atžvilgiu priimtÄ nuosprendį vieÅ¡osios informacijos rengėjui prieÅ¡taravo teisės aktų nuostatoms.

IeÅ¡kovas teigia, kad teismas, pateikdamas visuomenės informavimo priemonėms neįsiteisėjusį nuosprendį, nesilaikė Informacijos teikimo taisyklių 10 punkte įtvirtintų informacijos teikimo formų ir 13 punkte nurodyto informacijos turinio, kad pagal Å¡ių taisyklių 14 punktÄ , net ir siekiant informuoti visuomenę apie konkrečiÄ bylÄ , susilaukusiÄ didelio susidomėjimo, visuomenei jau žinomų procesų dalyvių duomenys galėjo bÅ«ti pateikti tik teismo praneÅ¡ime spaudai, bet ne perduodant žurnalistams nuosprendžio kopijÄ .

Kitaip tariant, ieÅ¡kovo teigimu, nuosprendžio kopija jokiais atvejais negalėjo bÅ«ti pateikta visuomenės informavimo priemonėms. Tačiau darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas fragmentiÅ¡kai cituoja Informacijos teikimo taisyklių nuostatas. Pagal Informacijos teikimo taisyklių (2012 m. vasario 3 d. redakcija) 11 punktÄ , informacija apie teismo veiklÄ visuomenės informavimo priemonėms ir jų atstovams gali bÅ«ti teikiama ne tik Å¡ių taisyklių 10 punkte nurodytomis priemonėmis, tačiau ir kitomis, teismui ir informacijos gavėjui priimtinomis formomis ir bÅ«dais, o iÅ¡ Å¡ių taisyklių 14 punkto matyti, kad siekdamas informuoti visuomenę apie konkrečiÄ bylÄ , keliančiÄ didelį susidomėjimÄ , teismas ne tik teikdamas praneÅ¡imÄ spaudai, bet ir kitu bÅ«du gali pateikti informacijÄ , kurioje gali bÅ«ti nurodomi tam tikri visuomenei jau žinomų proceso dalyvių asmens duomenys, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, tam, kad visuomenė, jau žinodama minėtÄ informacijÄ , galėtų atskirti Å¡iÄ bylÄ nuo kitų bylų (Å¡i nuostata taikoma ir skelbiant informacijÄ apie neįsiteisėjusius teismų nuosprendžius).

Vadinasi, aplinkybė, kad teismas pateikė neįsiteisėjusį nuosprendį žurnalistams, pati savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Kita vertus, į visuomenės informavimo priemonėse paskelbtÄ informacijÄ atsižvelgtina vertinant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymu.

82. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atlikti Å¡ie neteisėti veiksmai, sÄ lygojantys atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimÄ :

1) laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. (ieÅ¡kovui buvo įteiktas pirmas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas veikas) iki 2014 m. vasario 20 d. (Kauno apygardos teismas grÄ Å¾ino bylÄ prokurorui) buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių ieÅ¡kovui buvo nepagrįstai pareikÅ¡ti įtarimai ir kaltinimai dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, o vėliau jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl Å¡ių veikų padarymo;

2) laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. (Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatytas terminas iÅ¡taisyti ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus) pažeista ieÅ¡kovo teisė į įmanomai trumpiausiÄ baudžiamÄ jį procesÄ . Teisėjų kolegija nustatė, kad nepaisant iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo, atsakovės (jos pareigÅ«nų, teismų) veiksmai pakartotinai atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymo nevertinami kaip neteisėti.

Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais 83. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek ir negautos pajamos yra atlyginami tik tuo atveju, jeigu jie atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl neteisėtus veiksmus ir prašomus atlyginti nuostolius turi sieti priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai iÅ¡teisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso iÅ¡laidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieÅ¡kiniu valstybei, pažeidusiai pozityviÄ sias pareigas, tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms iÅ¡laidoms atsirasti. Vadinasi, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo Å¡ios iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali bÅ«ti pripažintos žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-670-378/2015).

85. IeÅ¡kovas, kaip jo patirtus nuostolius, praÅ¡o priteisti 6 300 Eur iÅ¡laidų, kurias patyrė dėl to, kad baudžiamajame procese pasitelkė advokatus. Grįsdamas Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas pateikė advokatės R. Č. 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 28 d., 2013 m. kovo 27 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2014 m. liepos 7 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. sÄ skaitas, 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitus (1 t., b. l. 518–519, 521–526), pagal kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo advokatei 5 000 Eur, taip pat advokato E. K. 2017 m. birželio 27 d. pinigų priėmimo kvitÄ ir suteiktų paslaugų detalizacijÄ (1 t., b. l. 520), kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo advokatui 1 300 Eur už iÅ¡vardintų teisinių paslaugų atlikimÄ .

86. IÅ¡ pateiktų sÄ skaitų matyti, kad ieÅ¡kovas sumokėjo advokatei R. Č. 2 500 Lt (724,05 Eur) už Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir bylos medžiagos analizę, apeliacinio skundo parengimÄ ir pateikimÄ ; 1 000 Lt (289,62 Eur) – už pasirengimÄ ir dalyvavimÄ bylos nagrinėjime Kauno apygardos teisme; 1 800 Lt (521,32 Eur) už kasacinio skundo parengimÄ ; 2 000 Lt (579,24 Eur) už pasirengimÄ pakartotinai nagrinėti bylÄ apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose ir konsultacijas dėl tolimesnių veiksmų po Kauno apygardos teismo nutarties, kuria byla grÄ Å¾inta ikiteisminio tyrimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, priėmimo.

Visos šios išlaidos, kurių bendra suma sudaro 2 114,23 Eur (724,05 Eur + 289,62 Eur + 521,32 Eur + 579,24 Eur), yra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais, jos atsirado dėl to, kad ieškovui buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, jis buvo nepagrįstai nuteistas dėl šių veikų ir atliko bausmę, todėl atsakovei kilo pareiga jas atlyginti.

87. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo iÅ¡laidomis, patirtomis dėl Å¡ioje nutartyje nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat pripažintina 2 000 Lt (579,24 Eur) suma, kuriÄ jis sumokėjo už advokatės kelionę į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ dėl kasacinio skundo teksto derinimo ir už atstovavimÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal AB (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį, atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ .

Å ios iÅ¡vados nepaneigia aplinkybė, kad dalis nurodytų iÅ¡laidų buvo patirta civiliniame procese. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, Kauno apygardos teismui 2013 m. vasario 18 d. nutartimi panaikinus apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria buvo patenkintas civilinis ieÅ¡kinys, pripažinus civilinei ieÅ¡kovei AB (duomenys neskelbtini) teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, Marijampolės apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl žalos atlyginimo. 2013 m. spalio 22 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi AB (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas. Priimdamas Å¡iÄ nutartį, teismas, be kita ko, nurodė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo baudžiamojoje byloje nebeliko įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuris sudarė Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ , todėl teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka spręsti žalos dydžio klausimÄ .

Taigi, Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ ir eigÄ nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai (be kita ko, minėtų Marijampolės apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo nutarties priėmimas), be to, iÅ¡ aptariamos teismo nutarties matyti, kad palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , civiliniame procese patirtos iÅ¡laidos nebuvo atlygintos ieÅ¡kovui.

88. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 307 Eur, sumokėtus advokatei R. Č., ir 1 300 Eur, sumokėtus advokatui E. K. už teisines paslaugas, suteiktas Kauno apygardos teismui grÄ Å¾inus bylÄ prokurorui ikiteisminio tyrimo trÅ«kumams paÅ¡alinti ir pakartotinai nagrinėjant bylÄ teisme. Tačiau teismas nenustatė, kad antrame baudžiamojo proceso etape, kai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai Å¡alinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartyse nustatytus pažeidimus, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Taigi, Å¡ių ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų ir atsakovės neteisėtų veiksmų nesieja priežastinis ryÅ¡ys, todėl jos nepriteisiamos iÅ¡ atsakovės.

89. Kaip savo patirtus tiesioginius nuostolius ieškovas vertina baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidais kelionėms (kurui). Šias išlaidas ieškovas grindžia kartu su ieškiniu pateikta išlaidų kurui apskaičiavimo pažyma (1 t., b l. 529–530), kurioje nurodyta, kad ieškovo išlaidos kurui sudarė mažiausiai 484 Eur. Išlaidų apskaičiavimo pažymoje ieškovas nurodė, kad automobilio „Renault Megane“ kuro sunaudojimo norma sudaro 0,069 l / km, o vidutinė 1 l degalų kaina yra 1,20 Eur.

IeÅ¡kovo teigimu, ginčui aktualiu laikotarpiu jis 8 kartus vyko į Kalvarijų policijos komisariatÄ ir kelionės į abi puses metu įveiktas atstumas sudarė 38 km; 28 kartus vyko į KaunÄ (23 kartus į teismo posėdžius Kauno apygardos teisme, 5 kartus susitikti su jo interesams atstovavusia advokate), kelionės į abi puses metu įveiktas atstumas – 124 km; 9 kartus vyko į Vilnių (4 kartus į teismo posėdžius Lietuvos apeliaciniame teisme, 5 kartus – pas naujÄ gynėjÄ ), kelionės į abi puses metu įveiktas atstumas – 272,40 km.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovui priteistinÄ kelionių iÅ¡laidų kompensacijÄ , rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktais apskaičiavimais, o atsakovės atstovės pateiktuose apeliaciniuose skunduose neginčija iÅ¡laidų apskaičiavimo pažymoje pateiktų duomenų, todėl teisėjų kolegija, nustatydama ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos dydį, vadovaujasi Å¡iais duomenimis.

90. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pažymos, pirmÄ kartÄ atliekant ikiteisminį tyrimÄ jis 6 kartus vyko į Kalvarijų policijos komisariatÄ . Visų Å¡ių kelionių metu ieÅ¡kovas pravažiavo 228 km (38 km x 6) ir sunaudojo 15,73 l degalų (228 km x 0,069 l), o jo patirtos iÅ¡laidos sudaro 18,88 Eur (15,73 l x 1,20 Eur). IeÅ¡kovas nurodo, kad baudžiamojo procese stadijoje, kai jam buvo pareikÅ¡ti nepagrįsti kaltinimai dėl sukčiavimo ir turto iÅ¡Å¡vaistymo, jis 5 kartus nuvyko į Kauno apygardos teismÄ , kuris nagrinėjo bylÄ apeliacine tvarka (2 kartus, kai teismas pirmÄ kartÄ nagrinėjo bylÄ , 3 kartus – kai kasacinis teismas grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teismui) ir 5 kartus dalyvavo susitikimuose su advokate.

Vadinasi, ieÅ¡kovas 10 kartų keliavo iÅ¡ Marijampolės į KaunÄ ir grįžo atgal, taigi, jis pravažiavo 1 240 km (124 km x 10), sunaudojo 85,56 l degalų (1 240 km x 0,069 l) ir patyrė 102,67 Eur (85,56 l x 1,20 Eur) iÅ¡laidų. Å ios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, kaip ir Å¡ios nutarties 86 ir 87 punktuose nurodytos atstovavimo iÅ¡laidos, yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl turi bÅ«ti atlygintos ieÅ¡kovui. IÅ¡ atsakovės priteistina 121,55 Eur (18,88 Eur + 102,67 Eur) suma.

91. Kelionės iÅ¡laidų apskaičiavimo lentelėje taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2 kartus vyko į Kalvarijų policijos komisariatÄ , kai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai Kauno apygardos teismui grÄ Å¾inus bylÄ prokurorui, 18 kartų vyko į Kauno apygardos teisme vykusius teismo posėdžius, kai byla buvo pakartotinai nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ir 9 kartus vyko į Vilnių (4 kartus į teismo posėdžius Lietuvos apeliaciniame teisme, 5 kartus – pas naujÄ gynėjÄ ). Kaip minėta, teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų Å¡ioje proceso stadijoje. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos nėra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl jos nėra priteisiamos ieÅ¡kovui.

92. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtai vykdyto baudžiamojo persekiojimo ir neteisėto nuteisimo jis patyrė 2 815,02 Eur tiesioginių nuostolių (2 114,23 Eur + 579,24 Eur atstovavimo iÅ¡laidų + 121,55 Eur iÅ¡laidų kelionėms). Å ie nuostoliai atsirado kaip atsakovės neteisėtų veiksmų padarinys (žalÄ ir neteisėtus veiksmus sieja priežastinis ryÅ¡ys), todėl jie pagrįstai priteisti iÅ¡ atsakovės. Kitos ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti sumos nėra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmai, taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jas ieÅ¡kovui.

93. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o atlyginti jo patirtus netiesioginius nuostolius ir priteisti jam iÅ¡ atsakovės 43 874,39 Eur negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokestį už 6 metų laikotarpį, skaičiuojamÄ nuo 2012 m. rugsėjo 17 d., kai jis buvo atleistas iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko pareigų. Grįsdamas negautų pajamų skaičiavimÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad 2012 m. sausio–rugsėjo mėnesiais jam buvo apskaičiuotas 31 538 Lt (9 134 Eur) darbo užmokestis, iÅ¡ kurio atėmus mokėtinÄ gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) ir socialinio draudimo įmokas (9 proc.), ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 6 941,89 Eur suma.

Pagal pateiktus apskaičiavimus, ieÅ¡kovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2012 metais sudarė 771,32 Eur, o visas negautas atlyginimas už 6 metų laikotarpį – 55 535,04 Eur. IeÅ¡kovo teigimu, jis gavo 2 283,36 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokų, 9 334 Eur pajamų iÅ¡ individualios veiklos ir 43,32 Eur iÅ¡mokÄ iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, todėl atėmęs iÅ¡ apskaičiuotos negautų pajamų sumos Å¡ias iÅ¡mokas, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti jam 43 874,39 Eur negautų pajamų.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo prašymas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

94. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

95. Esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Ä®rodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018). Teismas gali priteisti tik tas negautas pajamas, kurios atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys.

96. Kaip minėta, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti negautas pajamas už 6 metus, skaičiuodamas jas nuo momento, kai jis nustojo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) parengtos ieÅ¡kovo charakteristikos (1 t., b. l. 528) matyti, kad ieÅ¡kovo darbo santykiai su pastarÄ ja bendrove buvo nutraukti 2012 m. rugsėjo 17 d., taigi, praÅ¡oma priteisti negautų pajamų suma susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Minėtoje ieÅ¡kovo charakteristikoje taip pat nurodyta, kad darbo santykiai su ieÅ¡kovu buvo nutraukti darbuotojo pareiÅ¡kimu (DK 127 straipsnio 1 dalis).

97. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 17 d., kai ieÅ¡kovas nustojo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu jau buvo priimtas Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis (kaip minėta, Å¡is nuosprendis priimtas 2012 m. rugpjūčio 9 d.), kuris dar nebuvo įsiteisėjęs. Informacija apie Å¡io nuosprendžio priėmimÄ buvo prieinama visuomenei – 2012 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡spausdintas straipsnis, kuriame, be kita ko, buvo pateikti duomenys apie ieÅ¡kovo tariamai atliktas nusikalstamas veikas, jo nuteisimÄ ir jam paskirtÄ bausmę, anksčiau užimtas ir nuteisimo metu eitas pareigas.

Tokiu bÅ«du, priėmus ieÅ¡kovo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo suformuota neigiama nuomonė apie ieÅ¡kovÄ , jis, kaip banko skyriaus vadovas, buvo diskredituotas, ir, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovas, tai galėjo pakenkti finansų įstaigai, kurioje jis tuo metu ėjo vadovaujamas pareigas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas negalėjo toliau eiti savo pareigų UAB (duomenys neskelbtini) bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįsto nuteisimo), kurie nulėmė jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, o kartu apsunkino galimybę rasti kitÄ jo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkantį darbÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ (1 t., b. l. 169–170), nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. balandžio 23 d., kai ieÅ¡kovas pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis gavo tik nedarbo draudimo iÅ¡mokas, todėl atsakovė turi kompensuoti Å¡iuo laikotarpiu jo patirtus turtinius praradimus.

98. Kauno apygardos teismui palikus galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ieÅ¡kovas nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. spalio 22 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo neteisėtÄ nuteisimÄ nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai (tiek ikiteisminį tyrimÄ organizavęs prokuroras ir jį atlikę pareigÅ«nai, tiek bylÄ nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai atliko savo funkcijas, padarė esminių procesinių pažeidimų).

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ieÅ¡kovas dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių negalėjo eiti nei anksčiau užimtų pareigų UAB (duomenys neskelbtini) skyriuje, nei analogiÅ¡kų pareigų, taip pat negalėjo įsidarbinti kitoje darbo vietoje pagal turimÄ kvalifikacijÄ ir atitinkamai negalėjo gauti jokio darbo užmokesčio. Todėl ieÅ¡kovo negautas darbo užmokestis laikotarpiu, kai jis dėl neteisėto nuteisimo atliko laisvės atėmimo bausmę, pripažįstamas jo patirta žala (negautomis pajamomis), o atsakovei, dėl kurios neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas, bÅ«damas laisvės atėmimo vietose, negavo pajamų, kyla pareiga jas atlyginti.

99. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo palikta nepakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl ieÅ¡kovo pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl 2013 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovas buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos. Kauno apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2014 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistųjų apeliacinius skundus patenkino iÅ¡ dalies, panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovas buvo nuteistas ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui. 2015 m. vasario 10 d., baigus pakartotinai atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ , buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, o pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ , nustatęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties. 100. Nors teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės (jos pareigÅ«nų, teismų) veiksmai pakartotinai atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymo buvo teisėti, tačiau ankstesniuose ieÅ¡kovo baudžiamojo persekiojimo etapuose atsakovės (jos pareigÅ«nų, teismų) padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, ypač nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir jo įsiteisėjimas, ir toliau, ieÅ¡kovÄ paleidus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, ribojo jo galimybes įsidarbinti tiek anksčiau eitose pareigose UAB (duomenys neskelbtini) skyriuje, tiek kitose analogiÅ¡kose ar panaÅ¡iose pareigose pagal turimÄ kvalifikacijÄ .

Kaip jau minėta, priėmus ieÅ¡kovo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, visuomenės informavimo priemonėse buvo suformuota neigiama nuomonė apie ieÅ¡kovÄ . Be to, apkaltinamajam nuosprendžiui įsiteisėjus, visuomenės informavimo priemonėse buvo paskleista informacija apie tariamų ieÅ¡kovo nusikaltimų aplinkybes, apie jo užimtas pareigas, apie tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡vežtas atlikti laisvės atėmimo bausmę (2013 m. kovo 29 d. straipsnis interneto portale (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) apskrities laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje). 2013 m. kovo 29 d. straipsnis interneto portale „(duomenys neskelbtini)“ buvo vieÅ¡ai prieinamas naudojantis interneto paieÅ¡kos sistema (1 t., b. l. 534).

Kad ieÅ¡kovÄ paleidus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos jis neturėjo galimybės įsidarbinti pareigose pagal turimÄ kvalifikacijÄ , patvirtina ir pirmiau minėtos pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ duomenys. IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos ieÅ¡kovas negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. spalio 23 d. gavo nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , o laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. jis vykdė individualiÄ veiklÄ .

Pažymėtina, kad ieškovo atžvilgiu ir toliau vyko baudžiamasis persekiojimas, o ieškovas baudžiamajame procese buvo galutinai reabilituotas tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gegužės 26 d. priėmus nutartį, kuria buvo atmestas prokurorės apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties. 101. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo negautos pajamos gali būti laikomos susijusiomis priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais atsakovės neteisėtais veiksmais tik iki ieškovo galutinio reabilitavimo baudžiamajame procese, t. y. iki 2017 m. gegužės 26 d., o vėlesniu laikotarpiu jos negali būti pripažintos protingai susijusiomis su atsakovės neteisėtais veiksmais.

Teismams panaikinus apkaltinamÄ jį nuosprendį, o vėliau visiÅ¡kai reabilitavus ieÅ¡kovÄ , nėra pagrindo teigti, kad anksčiau ieÅ¡kovo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai (nepagrįstas nuteisimas ir laisvės atėmimo bausmės pakyrimas) ribojo ieÅ¡kovui galimybę įsidarbinti ir sÄ lygojo nuostolių (negautų pajamų) atsiradimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo negautų pajamų priteisimas iki pat 2018 m. rugsėjo 17 d. neatitinka protingumo kriterijaus. 102. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visos ieÅ¡kovo negautos pajamos už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. pripažintinos ieÅ¡kovo nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovė.

Atsakovei kilo pareiga atlyginti laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovo negautas pajamas, nes Å¡ių netiesioginių nuostolių atsiradimÄ sÄ lygojo jos neteisėti veiksmai. Savo ruožtu ieÅ¡kovo negautos pajamos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., nėra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl jos buvo priteistos ieÅ¡kovui nepagrįstai. Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovui priteistÄ negautų pajamų sumÄ , priteisiant jam negautų pajamų kompensacijÄ tik už laikotarpį, kai ieÅ¡kovo netiesioginiai nuostoliai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. 103.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas negavo pajamų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., t. y. 56 mėnesius ir 9 dienas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2012 metais sudarė 771,32 Eur, todėl ieÅ¡kovo negautas darbo užmokestis už visÄ minėtÄ atėmimo laikotarpį sudaro 43 417,85 Eur (56 mėnesiai 9 dienos x 771,32 Eur). IeÅ¡kovo pateiktoje pažymoje apie valstybinį socialinį draudimÄ nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis gavo 2 283,33 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokų, 43,32 Eur iÅ¡mokÄ iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2015 m. birželio 25 d. įregistravo individualiÄ veiklÄ ir iki 2015 m. gavo 12 747 Eur apmokestinamųjų pajamų. Atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (3 413 Eur) ieÅ¡kovas nurodo gavęs 9 334 Eur pajamų. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad jis 2015 metais gavo mažesnę 4 462,50 Eur pajamų iÅ¡ individualios veiklos sumÄ , nuo kurios buvo apskaičiuotos 1 271,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, taigi ieÅ¡kovas 2015 metais gavo 3 190,69 Eur pajamų.

Minėtos ieškovo gautos išmokos turi būti atimtos iš jam priskaičiuotos negautų pajamų sumos. Tokiu būdu apskaičiuotos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo negautos pajamos sudaro 37 900,51 Eur (43 417,85 Eur – 2 283,33 Eur– 43,32 Eur – 3 190,69 Eur). Ši suma priteistina ieškovui. Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais 104. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Todėl teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės. 105.

Bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ , nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 106. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už nepagrįstÄ per ilgÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nepagrįstÄ nuteisimÄ , be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumÄ , jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trÅ«kumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo Å¡eimÄ , nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011). 107.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu apie 3 metus 8 mėnesius ir 10 dienų (nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 20 d.) nepagrįstai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, ieÅ¡kovas buvo nepagrįstai kaltinamas, o vėliau – nuteistas dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, be to, apie 4 metus ir 5 mėnesius (nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d.) ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese buvo pažeista jo teisė į įmanomai greičiausiÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Å iuo laikotarpiu siekiant užtikrinti pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio įvykdymÄ buvo apribotos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į jo turimÄ turtÄ . Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovui buvo paskirta griežčiausia iÅ¡ bausmių rÅ«Å¡ių – laisvės atėmimas, todėl Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus jis 6 mėnesius ir 21 dienÄ praleido laisvės atėmimo vietose. Nors ieÅ¡kovas yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ėjo vadovaujamas pareigas (iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas yra dirbęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininku ir AB (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininku) ir buvo teigiamai charakterizuojamas buvusių darbdavių (teigiamas charakteristikas ieÅ¡kovui pateikė tiek (duomenys neskelbtini), tiek AB (duomenys neskelbtini)), tačiau dėl neteisėto nuteisimo ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ieÅ¡kovas iki pat galutinio reabilitavimo baudžiamajame procese 2017 m. gegužės 26 d. negalėjo dirbti jo kvalifikacijÄ atitinkančio darbo ir gauti pajamų.

Dėl neteisėto nuteisimo ieÅ¡kovui taip pat buvo apsunkintos galimybės rÅ«pintis garbaus amžiaus motina, kuri, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų, turėjo sveikatos problemų. IÅ¡vardintų aplinkybių atsiradimÄ sÄ lygojo tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismai padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kuriuos savo nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. plačiau Å¡ios nutarties 50.1–50.4 papunkčius). 108. Taigi, netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, neteisėtas ieÅ¡kovo nuteisimas neigiamai paveikė tiek jo profesinį, tiek ir asmeninį gyvenimÄ â€“ ieÅ¡kovas turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, negalėjo dirbti jo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančio darbo ir gauti ankstesnį darbo užmokestį atitinkančių pajamų, negalėjo bendrauti ir tinkamai rÅ«pintis savo garbaus amžiaus motina, visuomenės informavimo priemonėse apie jį buvo paskleista neigiama nuomonė ir dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tinkamai įvertino visas aptartas neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčias aplinkybes, nepažeidė teisingumo ir protingumo principų. Nors ieškovas, vadovaudamasis byloje pateiktomis valstybės ekonomikos apžvalgomis, kuriose pastebimas tam tikrų ekonominių rodiklių gerėjimas, teigia, kad valstybės ekonominė padėtis yra pagerėjusi ir yra pagrindas atitinkamai peržiūrėti neturtinės žalos atlyginimo principus, konkrečių ieškovo nurodytų rodiklių augimas savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad valstybės ekonominė padėtis pasikeitė tiek, kad ieškovui priteista 15 000 Eur kompensacija neatitinka esamos situacijos, neatspindi socialinio konteksto ir nėra socialiai teisinga. 109.

Priteistos neturtinės žalos pagrįstumo nepaneigia ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios atsakovės interesams, argumentai, kad ieškovui priteista kompensacija nėra teisinga ir protinga, kadangi ji viršija atsakovės atstovės nurodytose panašaus pobūdžio bylose priteistas sumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose – tai tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 110. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese, tačiau nepagrįstai vertino, kad visas vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Netinkamai nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 50 659 Eur turtinei žalai atlyginti, nes ne visi ieškovo nurodyti nuostoliai atsirado kaip atsakovės neteisėtų veiksmų padarinys.

Ieškovo patirta turtinė žala, kilusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų baudžiamajame procese, sudaro 40 715,53 Eur (2 815,02 Eur tiesioginių nuostolių + 37 900,51 Eur negautų pajamų). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 50 659 Eur turtinei žalai atlyginti, keistina, priteisiant ieškovui 40 715,53 Eur turtinei žalai atlyginti. 111. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. 112.

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimų nekildino iÅ¡ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, todėl teismas nepagrįstai Å¡iÄ institucijÄ Ä¯traukė dalyvauti byloje kaip atsakovės atstovÄ ir atitinkamai nepagrįstai Å¡iÄ institucijÄ nurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, paÅ¡alinant iÅ¡ jos šį atstovÄ (CK 6.273 straipsnio 1 dalis, CPK 51 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. Nr. 1054 3.23 papunktis).  113.

Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas perskirsto Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieÅ¡kovui bendrÄ 65 659 Eur sumÄ (50 659 Eur turtinei žalai atlyginti + 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti), konstatavo, kad yra patenkinta 100 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų (teismo vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ esmės (99,99 proc.), o jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas tenkinamu visiÅ¡kai) ir priteisė ieÅ¡kovui visÄ jo praÅ¡omÄ 1 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ .

Šia teismo nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovui priteista bendra 55 715,53 Eur suma (40 715,53 Eur turtinei žalai atlyginti + 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti), kuri sudaro 84,86 proc. minėtos ieškovui priteistos sumos. Taigi, ieškovui priteisiama 1 018,32 Eur (1 200 x 84,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų. 114. Dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas nėra priteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 40 715,53 Eur (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus penkiolika eurų 53 ct) turtinei žalai atlyginti, 15 000 Eur (penkiolika tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 018,32 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniolika eurų 32 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų“.

Teisėjai Marius Bajoras Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė