9e035fc2-0577-4ca8-8cb4-a267cd33e4be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-1957-534/2013 Proceso Nr. 2-01-3-16055-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 128.2., 9.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio mėn. 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, sekretoriaujant E.Radėnienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. E. ir atstovui adv.N. P., suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus atstovei I. J., D. R., vertėjai O. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

E. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.      Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. E. nurodo, kad jis palaikė draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su Čečėnijos prezidentu D. D. nuo tarnybos aviacijos kariuomenėje laikų. IÅ¡rinkus D.D. Č. Respublikos prezidentu, jis apsiėmė įgyvendinti Čečėnijos Respublikos atsiskyrimo nuo Rusijos Federacijos politikÄ , todėl jam buvo svarbi Lietuvos Respublikos patirtis. Nurodo, kad Čečėnijos Respublikos Ministrų kabinetas įsteigė atstovybę Lietuvos Respublikoje ir jį 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu paskyrė Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju, mokant 1000 JAV dolerių atlyginimÄ iki 1996 gruodžio 30 d..

Nurodo, kad nuo 1998-06-26 iki 2000-05-31 dirbo Čečėnijos Respublikos gamybinėje-komercinėje įmonėje „D-BIN“ konsultantu. PareiÅ¡kėjas V. E. nurodo, kad juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ reikia nustatyti, kad, vadovaujantis 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimo „Dėl pensijinio aprÅ«pinimo“ 5 str. 1 d. pagrindu, į jo darbo staÅ¾Ä senatvės pensijai gauti Lietuvos Respublikoje bÅ«tų įskaitytas darbo stažas dirbant Čečėnijos Respublikoje, kuri yra Rusijos Federacijos sudėtyje.

Nurodo, kad jo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nėra klastotės. Pagrindas bylÄ nagrinėti Lietuvos Respublikoje teisme yra, nes pareiÅ¡kėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta Vilniuje. Atsakymai į paklausimus iÅ¡ Rusijos Federacijos rodo, kad dėl karo veiksmų Čečėnijos Respublikoje Čečėnijos Respublikos ministrų kabineto ir gamybinės-komercinės įmonės „D-BIN“ archyvas neiÅ¡liko (b.l.111-114). Rusijos Federacijos Pensijų fondas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausimÄ atsakė, kad dėl V.

E. darbo Čečėnijos Respublikoje duomenų dėl neiÅ¡likusio archyvo negali nei patvirtinti, nei paneigti. Suinteresuoto asmens atstovės I. J. ir D. R. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti, nes nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo V. E. darbo santykius Čečėnijos Respublikoje, mokėtas socialinio draudimo įmokas. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas V. E. kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jis pagal 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkį dirbo Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju, gaunant 1000 JAV dolerių darbo užmokestį per mėnesį iki 1996 gruodžio 30 d., o nuo 1998-06-26 iki 2000-05-31 dirbo Čečėnijos Respublikos gamybinėje-komercinėje įmonėje „D-BIN“ konsultantu, gaunant atlyginimÄ 1998 metų birželį 1000 Rusijos rublių, o nuo 1998-07-01 iki 2000-05-31 gaunant 10000 Rusijos rublių kas mėnesį.

PareiÅ¡kėjas V. E. juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ siekia nustatyti, kad gautų valstybinę socialinio draudimo pensijÄ . Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Rusijos Federacijos Pensijų fondas (b.l.20,21,113-114), Čečėnijos Respublikos V. A. valdyba (b.l.20-23) nurodė, kad archyvuose duomenų apie V.

E. darbÄ ir gautÄ darbo užmokestį Čečėnijos Respublikoje nėra iÅ¡likę, nes dėl karo veiksmų archyviniai dokumentai neiÅ¡saugoti. PareiÅ¡kėjas V. E. kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir aplinkybes įrodinėja raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų pagalba. 1992 m. rugpjūčio 20 d. Čečėnijos Respublikos Ministrų kabineto potvarkis (b.l.6-9) rodo, kad įsteigta Čečėnijos Respublikos atstovybė Lietuvos Respublikoje ir pareiÅ¡kėjas V.

E. paskirtas Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju. Pagal Rusijos Federacijos Darbo kodekso 16 str. ir 19 str. darbo santykiai atsiranda paskiriant asmenį į pareigas. Rusijos Federacijos Darbo kodekso 16 str. 3 d. numatyta, kad darbo santykiai atsiranda, kai faktiškai darbuotojui pavedamas atlikti darbas darbdavio valia, net tada, kai reikiama forma neįforminama darbo sutartis. Darbo sutarties turinys apibrėžtas Rusijos Federacijos Darbo kodekso 56 str. normoje. Teismui pateiktas pažymėjimas (b.l.63) patvirtina pareiškėjo V.

E. einamas pareigas. Liudytojas R. O. (b.l.69,70) LR CPK 192 str. 8 d. tvarka patvirtino aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo V. E. veiklos dirbant Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju. Liudytojas D. D. parodė, kad pareiÅ¡kėjas V. E. pastoviai bÅ«davo Čečėnijoje nuo 1993 metų iki 1998 metų, gyveno pas jo seserį, atsimena pokalbį su U. B. dėl uniformų atvežimo. Jam 1992 metais buvo 9 metai. Liudytojas I. K. parodė, kad vyko Lietuvos delegacijos į ČečėnijÄ sudėtyje, o pareiÅ¡kėjas organizuodavo reikiamus susitikimus tiek Čečėnijoje, tiek Lietuvoje su valstybių vadovais.

Liudytojas K. V. parodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. P. liepė paruoÅ¡ti susitarimÄ su Čečėnijos Respublikos prokuratÅ«ra ir priimti Čečėnijos Respublikos prokuratÅ«ros delegacijÄ . Nurodo, kad delegacijoje buvo pareiÅ¡kėjas V. E. su Čečėnijos prokuratÅ«ros atstovais. PareiÅ¡kėjas ir liudytojas nurodo, kad teismui pateiktas suredaguotas sutarties tekstas (b.l.87-90), nurodo, kad laikraščiai aprašė susitikimÄ . Teismui pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas (b.l.10,11) rodo, kad pareiÅ¡kėjas V.

E. nuo 1998-06-26 iki 2000-05-31 dirbo Čečėnijos Respublikos gamybinėje-komercinėje įmonėje „D-BIN“ konsultantu, gaunant atlyginimÄ 1998 birželį 1000 Rusijos rublių, o nuo 1998-07-01 iki 2000-05-31 gaunant 10000 Rusijos rublių kas mėnesį. PareiÅ¡kėjo V. E. darbo santykius Čečėnijos Respublikoje, kuri siekė nepriklausomybės nuo Rusijos Federacijos, įrodo raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l.6-13,63,64,81-103), nuotraukos, susitikimų darbotvarkės, atskaitomybės kvitai, bilietai, darbo žurnalas.

SusiraÅ¡inėjimas su Čečėnijos Respublikos įstaigomis rodo, kad dokumentai apie pareiÅ¡kėjo V. E. darbÄ ÄŒečėnijos Respublikoje nėra iÅ¡likę dėl karo veiksmų (b.l.20-23,36-38,41-46,65-68). Teismas suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos procesinę pozicijÄ atitinkančiÄ Rusijos Federacijos Pensijų fondo (b.l.111-114) pozicijÄ atmeta. PareiÅ¡kėjas V. E. yra Lietuvos Respublikos pilietis, dirbęs Čečėnijos Respublikoje, kuri siekė nepriklausomybės nuo Rusijos Federacijos.

Siekis Čečėnijos Respublikos atsiskyrimo nuo Rusijos Federacijos numalÅ¡intas ginkluota jėga, Čečėnijos Respublikos archyvas neiÅ¡likęs. Rusijos Federacijos pensijų fondo (111-114) iÅ¡aiÅ¡kinimas kaip taikyti 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimo „Dėl pensijinio aprÅ«pinimo“ 5 str. pažeidžia teismo nepriklausomumo principÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad, jeigu Rusijos Federacijoje archyvai neiÅ¡liko, tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas V.

E. pagal Rusijos F. C. proceso kodekso 265 str. ir 409 str. tvarkÄ turi nusistatinėti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl darbo santykių. PareiÅ¡kėjas V. E. turi teisę nusistatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , vadovaujantis LR CPK 1 str. ir 5 str. normomis, Lietuvos Respublikoje teisme. 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimo „Dėl pensijinio aprÅ«pinimo“ 2 str. (b.l.101,102) nurodo, kad norminis aktas reguliuoja asmenų, nuolat gyvenančių vienos Å¡alies valstybės teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos Å¡alies valstybės teritorijÄ , pensijinį aprÅ«pinimÄ .

Tarptautinio norminio akto 4 str. numatyta, kad susitarimo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims kompetatingos įstaigos pensijas skiria ir moka pagal tos Å¡alies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iÅ¡ jos lėšų. 5 str. nurodo, kad skiriant pensijas atsižvelgiama į draudimo (darbo) staÅ¾Ä , kuris įskaitomas skiriant pensijas pagal kiekvienos iÅ¡ Å¡alių valstybės teisės aktus, taip pat įgytÄ iki Å¡io susitarimo įsigaliojimo. Susitarimo 6 str. numato, kad skiriant pensijas jų dydis paskaičiuojamas pagal kiekvienos Å¡alies valstybės teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , o nereikalaujama kitos Å¡alies sutikimo ar paskaičiavimo.

PareiÅ¡kėjas V. E., vadovaudamasis aplinkybe, kad dokumentai apie jo darbo staÅ¾Ä sudėtinėje Rusijos Federacijos dalyje Čečėnijos Respublikoje nėra iÅ¡likę dėl karo veiksmų, siekia nusistatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kas jam leis pagal 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimÄ â€žDėl pensijinio aprÅ«pinimo“ įgyvendinti turimas teises į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensijÄ . Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.12 str. 1 d., LR Darbo kodekso 6 str., 8 str., Rusijos Federacijos Darbo kodekso 15, 16, 19, 56 str. str., nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Rusijos Federacijos Darbo kodekso 16 str. yra iÅ¡vardinti darbo teisinių santykių atiradimo pagrindai – viena jų yra skyrimas į pareigas, o taip pat darbo sutarties sudarymas. Rusijos Federacijos pensijų fondas nenurodė, kad yra norminiai aktai (jų neįvardino), kuriais pareiÅ¡kėjo darbas Čečėnijos Respublikos valdymo struktÅ«roje pagal Rusijos Federacijos įstatymus neįskaitomas į darbo staÅ¾Ä . Teismui pateikti įrodymai – raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojai, nuotraukos, leidimai ginklui, pažymėjimai, rodo, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai dirbo Čečėnijos Respublikos valdymo struktÅ«roje.

Teisės į pensijÄ Ä¯gyvendinimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – ir Pensijų įstatymas) (2005 m. gegužės 19 d. redakcija). Å io įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensijÄ turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie Å¡io įstatymo nustatytÄ laikÄ buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Å io įstatymo 3 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensijÄ , kai tai nustatyta tarptautinėmis sutartimis arba Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos V. E.,dirbęs Rusijos Federacijoje, turi teisę pagal 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimÄ â€žDėl pensijinio aprÅ«pinimo“ pretenduoti į valstybinę socialinio draudimo pensijÄ ir tai nėra Rusijos Federacijos jurisdikcijos klausimas. Teismas atmeta suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus argumentÄ , kad nėra duomenų ar pareiÅ¡kėjas V. E. dirbdamas Čečėnijos Respublikoje, mokėjo socialinio draudimo įmokas.

Konstitucinis Teismas 1997 m. kovo 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad draudžiamo asmens teisei įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo negalima aiškinti atsižvelgiant į tai, ar darbdavys, socialinio draudimo įstaigos tinkamai ar netinkamai vykdė savo pareigas. Konstitucinis Teismas akcentavo, jog skiriant privalomai draudžiamiems asmenims socialinio draudimo pensijas stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t. y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas.

Todėl socialinio pensijų draudimo stažo trukmės negalima sieti su tuo, ar darbdavys sumokėjo įstatymo nustatytas lėšas. Valstybė, įgyvendindama konstitucines (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis) ir tarptautines (1996 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakto 9 straipsnis; 1961 m. Europos socialinės chartijos 12 straipsnis) teisės normas, nustatė Lietuvos Respublikoje legaliai nuolat gyvenančių ir dirbančių asmenų teisę gauti socialinę aprÅ«pinimÄ , t. y. prisiėmė pareigÄ pasirÅ«pinti asmenų, esančių jos jurisdikcijoje, socialine apsauga.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas V. E. 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos F. V. susitarimo „Dėl pensijinio aprÅ«pinimo“ turi teisę reikalauti, kad jo darbo stažas įgytas dirbant Čečėnijos Respublikoje Rusijos Federacijoje bÅ«tų įskaitytas į staÅ¾Ä valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tikslu pareiÅ¡kėjui V. E. realizuoti teisę į valstybinę socialinio draudimo pensijÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str., n u s p r e n d ė :            PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. E., a.k(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 20 d. iki 1996 m. gruodžio mėn. 30 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Ministrų kabineto potvarkiu paskirtose pareigose Čečėnijos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikoje pavaduotoju, gaudamas 1000 JAV dolerių darbo užmokestį kas mėnesį, o nuo 1998-06-26 iki 2000-05-31 dirbo Čečėnijos Respublikos gamybinėje-komercinėje įmonėje „D-BIN“ konsultantu, gaudamas už 1998 m. birželio mėnesį 1000 Rusijos rublių darbo užmokestį, o nuo 1998 metų liepos 1 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. 10000 Rusijos rublių darbo užmokestį kas mėnesį.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                          Audrius Žiedelis