Legislator Case Law & Legislation
9e00de61-5859-4a2d-bf44-920bfd13a8ad AI generated

9e00de61-5859-4a2d-bf44-920bfd13a8ad · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 9e00de61-5859-4a2d-bf44-920bfd13a8ad
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                   2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.7.4.; 2.4.7. (S)                                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 30 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, gynėjui Antanui Jonušui,nukentėjusiajam P. D. ir jo įgaliotajam atstovui adv.

Legislator headnote

AI generated

9e00de61-5859-4a2d-bf44-920bfd13a8ad · Klaipėdos apygardos teismas: P. nurodo, jog ji buvo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 punkto bei 158 punkto reikalavimus, t. y. tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio jai iÅ¡ kairės keliu važiavusiam motociklui „Chituma“ ir su juo susidÅ«rė. Byloje nustatyta, kad Kretingos gatvė turi po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi. Ä®vykio metu eismas Kretingos gatvėje, į kuriÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio ji bandė įvažiuoti, buvo intensyvus, t. y. automobiliai važiavo abiem eismo kryptimis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-757-557/2014Teisėja E. Žakevičiūtė                     Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00061-2012-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                   2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.7.4.; 2.4.7. (S)                                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 30 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, gynėjui Antanui Jonušui,nukentėjusiajam P. D. ir jo įgaliotajam atstovui adv.

Viktorui Gecui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. P. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:L. P. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:

L. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 9.35 val. Palangoje, Vasaros gatvėje, vairuodama automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“ ir 158 punkto, numatančio, kad „NelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu” reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodama Å¡alutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį keliÄ , nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, o bÅ«tent ji, važiuodama Å¡alutiniu keliu – Vasaros gatve, įvažiuodama į pagrindinį keliÄ â€“ Kretingos gatvę, nedavė kelio pagrindiniu keliu – Kretingos gatve važiuojančiam motociklui „Chituma“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam P. D., dėl to abi transporto priemonės susidÅ«rė ir eismo įvykio metu nukentėjo motociklÄ â€žChituma“ vairavęs P. D., kuriam eismo įvykio metu padaryti Å¡ie sužalojimai: deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose pavirÅ¡iuose, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, o motociklo „Chituma“ keleivei P. B. K. eismo įvykio metu buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinė galvos žaizda, didelė subaponeurotinė kaktos kraujosruva, muÅ¡tinės-plėštinės deÅ¡inės blauzdos virÅ¡utinio ir apatinio trečdalio žaizdos, atviras daugiaskeveldrinis blauzdos kaulų lūžimas su minkÅ¡tųjų audinių sutraiÅ¡kymu, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu nuteistoji L.

P. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jÄ dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 3 d. iÅ¡teisinti, taip pat panaikinti „pripažinimo teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , perduodant ieÅ¡kinį nagrinėti civilinio proceso tvarka“. Nurodo, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas dėl žemiau nurodomų priežasčių ir motyvų.Teismas nepagrįstai jÄ pripažino kalta padarius BK 281 str. 3 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes dėl eismo įvykio yra kalti patys nukentėjusieji, todėl ji turėjo bÅ«ti iÅ¡teisinta arba bent nustatyta abipusė vairuotojų kaltė.

Ji nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, t. y. nurodė, kad privažiavusi prie minėtos sankryžos, kurioje yra labai intensyvus eismas ir norint pasukti į Klaipėdos pusę reikia labai ilgai laukti, kol pravažiuos visi automobiliai, todėl įsitikinusi, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės automobilių nėra, o iÅ¡ kairės pusės atvažiavę du automobiliai rodo posÅ«kio signalÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę (į Vasaros gatvę), įsitikinusi, jog automobiliai tikrai suka, ji lėtai bandė iÅ¡važiuoti į kairę pusę Klaipėdos link, ir šį veiksmÄ , jos teigimu, atliko laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes važiavo su dviem mažamečiais vaikais ir tikrai nebÅ«tų rizikavusi savo ir vaikų sveikata bei gyvybe.

Tačiau į jos automobilio priekinę dalį atsitrenkė motociklas „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D.. Ä® pagrindinį keliÄ ji iÅ¡važiavo įsitikinusi, kad jai nėra kliūčių atlikti šį manevrÄ , kurį Kelių eismo taisyklės leidžia, o nukentėjusysis P. D. važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, lenkdamas du automobilius savo motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius ir tokiu bÅ«du pasislėpdamas už jų bei tapdamas nepastebimu kitiems eismo dalyviams, be to, bÅ«damas neblaivus (tai patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 2169/12 (01), kurioje nurodyta, kad alkoholio koncentracija P. D. kraujyje įvykio metu galėjo bÅ«ti nuo 0,43 promilės iki 0,62 promilės) ir tokiu bÅ«du aplaidžiai ir neatsakingai elgdamasis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio jis yra kaltas. 2012-10-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-260(12) 6 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ eismo įvykį motociklo „Chituma“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę. Å ių taisyklių P. D. nesilaikė, elgėsi aplaidžiai ir pamatęs kliÅ«tį net nebandė stabdyti ar kitaip iÅ¡vengti susidÅ«rimo, matyt tokiam vairuotojo elgesiui įtakos turėjo jo girtumas. Å ie duomenys, t. y. kad motociklo vairuotojas važiavo ta pačia eismo juosta lenkdamas dvi transporto priemones, už kurių buvo pasislėpęs, buvo žinoma nuo pat pirmosios jos, L.

P., apklausos, tačiau Å¡i aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nebuvo niekaip tikrinama, nebuvo stengiamasi iÅ¡siaiÅ¡kinti visų įvykio aplinkybių. Motociklo vairuotojui P. D. girtumas nustatytas tik po to, kai ji pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę, tyrėjai nuo pat bylos pradžios nesistengė tinkamai surinkti įrodymus, netenkino nei ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡to praÅ¡ymo paskirti autotechninę ekspertizę, nei nagrinėjant bylÄ teisme, nesistengė iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesos byloje, tik Å¡aliÅ¡kai rinko kaltinančius įrodymus, o teisinančių bei nepalankių kaltinimui įrodymų nerinko, neskyrė autotechninės ekspertizės, nenustatinėjo automobilių, kuriuos lenkė P. D. vairuojamas motociklas, taip ignoruodami BPK nuostatas rinkti visus įrodymus ir tik po to juos vertinti.

Nei pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant teisme, nei po Klaipėdos apygardos teismo nutarties grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teismas nesistengė iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, byloje buvo pateikta ir LAT 2012-07-03 nutartis Nr. 2K-398/2012, kurioje buvo nagrinėjama analogiÅ¡ka situacija ir buvo konstatuota, jog bÅ«tent motociklo vairuotojas padarė KET pažeidimus, tačiau kaltinimai jam nebuvo pareikÅ¡ti, nes jis buvo blaivus ir nukentėjusiajam jokių sužalojimų byloje nebuvo užfiksuota.Tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek bylÄ nagrinėję teisėjai, matydami, kaip gali pasikeisti situacija visapusiÅ¡kai ir tinkamai surinkus visus įrodymus, neatliko savo tiesioginių pareigų, t. y. vadovavosi netinkamai paskirtos ekspertizės iÅ¡vadomis (ekspertui nebuvo užduoti visi ir neÅ¡aliÅ¡ki klausimai, buvo pateikta ne visa, o tik dalis medžiagos, dėl to ekspertas atsakė tik į užduotus klausimus), tam, kad visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes, nauja ekspertizė nebuvo paskirta.

Teismas konstatavo, kad P. D. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai nebuvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu bei jo pasekmėmis. Tačiau Å¡ioje byloje nebuvo nustatyti P. D. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kokius bÅ«tent jis padarė. Atsakyti į klausimÄ , ar P. D. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir ar tie pažeidimai galėjo turėti įtakos autoįvykio kilimui, buvo galima tik atlikus autotechninę ekspertizę, apklausus kaip specialistus kelių policijos pareigÅ«nus, tačiau tai padaryta nebuvo.

Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju buvo atliktas nekokybiÅ¡kas ir Å¡aliÅ¡kas ikiteisminis tyrimas, buvo renkami tik kaltinantys įrodymai, o teismas Å¡ių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų padarytų klaidų neiÅ¡taisė, t. y. nesiekė nustatyti tiesÄ byloje, tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK reikalavimus. Ginčijamas nuosprendis priimtas nesigilinant ir nesiaiÅ¡kinant bylos aplinkybių, pasiremta tik ikiteisminio tyrimo pradžioje atlikta ekspertize, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo eigoje proceso Å¡alims (tiek kaltinamajai, tiek nukentėjusiesiems) iÅ¡kilo papildomų klausimų, tačiau teisėja nematė reikalo aiÅ¡kintis Å¡ių aplinkybių.BK 281 str. 3 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

L. P. nurodo, jog ji buvo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 punkto bei 158 punkto reikalavimus, t. y. tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio jai iÅ¡ kairės keliu važiavusiam motociklui „Chituma“ ir su juo susidÅ«rė. Byloje nustatyta, kad Kretingos gatvė turi po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi. Ä®vykio metu eismas Kretingos gatvėje, į kuriÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio ji bandė įvažiuoti, buvo intensyvus, t. y. automobiliai važiavo abiem eismo kryptimis.

Dėl to buvo sunku įvažiuoti į Kretingos gatvę, juo labiau padaryti posÅ«kį į kairę. Du automobiliai, važiavę Kretingos gatve ir rodydami posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairę, suko ir sudarė galimybę jai įvažiuoti į Kretingos gatvę, t. y. atlikti posÅ«kio į kairę pusę manevrÄ . Jos vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į keliÄ , priartėjo prie vidurio linijos, skiriančios prieÅ¡ingas eismo kryptis ir sustojo, stebint judėjimÄ prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Tuo metu ji susidÅ«rė su nukentėjusiojo P. D. vairuojamu motociklu, kuris lenkė į kairę sukančius automobilius.BK 281 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nurodant konkretų KET punktÄ , įstatyme numatytų padarinių kilimÄ , ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, todėl dėl BK 281 str. numatytų požymių sprendžiama dėl kiekvieno eismo įvykio dalyvio, nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų nukentėjo dėl eismo įvykio. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukėlė abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ar KET pažeidė tas eismo dalyvis, kuris ir nukentėjo dėl eismo įvykio (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012).Teismas, įvertinęs visÄ eismo įvykio situacijÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 1 d. nuostata, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pripažino, kad jos, L.

P., atlikti veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepriimtinais ir keliančiais grėsmę eismo saugumui, nes, kaip nustatyta byloje, ji iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ Ä¯važiavo lėtai, atsargiai ir jos automobilis sustojo neįvažiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ bei stebėjo, ar nėra kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės, ar galės saugiai pasukti į kairę. Tai patvirtina, jog ji stengėsi įsitikinti, ar galės saugiai pravažiuoti, t. y. ėmėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kaip tai numatyta KET 53 punkte.Tuo tarpu nukentėjusiojo P. D. veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Motociklas yra tokia pati transporto priemonė, kaip ir automobilis, o jo vairuotojas toks pat eismo dalyvis, kaip ir automobilio vairuotojas. Kelių eismo taisyklės jiems kelia vienodus reikalavimus. Taigi Å¡iuo atveju motociklininkas, jei jis vadovautųsi KET, turėjo važiuoti viena eile su kitomis transporto priemonėmis, judančiomis motociklo judėjimo kryptimi. Tačiau nagrinėjamu atveju motociklas judėjo lygiagrečiai su kitomis ta pačia kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis. Toks manevras byloje nustatytomis eismo sÄ lygomis prieÅ¡taravo KET reikalavimams.

KET 180 punktas nustato, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkimo manevrÄ , transporto priemonės vairuotojas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad jam netrukdo kiti eismo dalyviai ir jis jiems netrukdys, taip pat privalo bÅ«ti įsitikinęs, kad galės sėkmingai užbaigti lenkimo manevrÄ ir grįžti į savo juostÄ . Net jei laikytume, kad P. D. atlikinėjo lenkimo manevrÄ , jis dėl intensyvaus judėjimo neturėjo galimybių įsitikinti, kad galės saugiai, nekliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms sugrįžti į savo važiavimo eismo juostÄ .

Taigi bÅ«tent nukentėjusiojo veiksmai neatitiko KET 180 punkto reikalavimų ir gali bÅ«ti laikomi KET pažeidimu. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis padarė ir kitus KET pažeidimus, nes jis vairavo motociklÄ neblaivus (kaip minėta, 2012-09-28 eksperto iÅ¡vadoje Nr. G 2169/12 (01) konstatuota, kad įvykio metu alkoholio koncentracija P. D. kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,43 promilės iki 0,62 promilės). AnalogiÅ¡ka situacija yra iÅ¡nagrinėta LAT nutartyje Nr. 2K-398/2012, kurioje teismas pripažino, kad motociklo vairuotojas, pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė autoįvykį, ir automobilio vairuotojas buvo iÅ¡teisintas.Teisėja, nagrinėdama bylÄ , rėmėsi joje esančiu ikiteisminio tyrimo pradžioje atliktu ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent jos, L.

P., padaryti KET pažeidimai. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad priežastinis ryšis yra nusikaltimo sudėties požymis, ir jo nustatymas yra tik teismo, o ne ekspertų kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o teisinius – tik teismas. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Tam ir yra teismas, kad veika ir jos padariniai būtų vertinami teisiniu požiūriu. Eismo saugumo taisyklių pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertų kompetencija.

Tik teismo kompetencija yra vertinti ekspertų iÅ¡vadas ir sutikti su jomis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies. Eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai dėl minėto požymio buvimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-368/2012). Specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad vertinant specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ turi bÅ«ti ne tik patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų iÅ¡samumas ir teisingumas, jų iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, bet ir nustatoma, ar pateiktas iÅ¡vadas patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai. Å iuo atveju teisėja nenorėjo ir nebandė aiÅ¡kintis aplinkybių, piktybiÅ¡kai ignoravo praÅ¡ymus iÅ¡kviesti autotechninį ekspertÄ , paskirti autotechninę ekspertizę, raÅ¡tu užduodant ekspertui klausimus, jog pastarasis galėtų susipažinti su visa bylos medžiaga ir pateikti tinkamÄ bei iÅ¡samiÄ iÅ¡vadÄ .Apeliantės teigimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti jos kaltės ir dėl nukentėjusiojo eismo įvykyje sveikatos sutrikdymo kaip nusikaltimo žmogaus sveikatai.

Kretingos gatvė turi po vienÄ kiekvienos krypties eismo juostÄ , eismas buvo intensyvus, matomumas ribotas. Privažiavusi vidurio linijÄ ir sukdama į kairę, ji stebėjo jai iÅ¡ deÅ¡inės atvažiuojančias transporto priemones ir negalėjo numatyti, kad iÅ¡ už dviejų automobilių kolonos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasirodys motociklas, vairuojamas P. D.. Ä®vertinus visas eismo įvykio aplinkybes ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus bylos duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji nepadarė veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme, ir ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.Teismo posėdyje gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundÄ .

Nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Skundžiamu nuosprendžiu L. P. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad vairuodama automobilį „Opel Omega“, pažeidė KET 9 ir 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ nedavė kelio jai iÅ¡ kairės keliu važiavusiam motociklui „Chituma“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D., ir su juo susidÅ«rė, eismo įvykio metu motociklo vairuotojui P. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o motociklo keleivei P. B. K. – sunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistoji L. P. su jos nuteisimu nesutinka, mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas motociklo vairuotojas P. D. arba bent turi bÅ«ti nustatyta abipusė vairuotojų kaltė. L. P. teigimu, ji įvažiavo į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ Ä¯sitikinusi, kad iÅ¡ kairės pusės atvažiavę du automobiliai rodo posÅ«kio signalÄ ir tikrai suka į deÅ¡inę pusę, o kitų transporto priemonių nėra, tada ji lėtai bandė iÅ¡važiuoti į kairę pusę Klaipėdos link, ir šį veiksmÄ , jos teigimu, atliko laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau į jos automobilio priekinę dalį atsitrenkė motociklas „Chituma“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D., kuris, L. P. teigimu, yra kaltas dėl eismo įvykio, nes bÅ«tent jis važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. lenkdamas du automobilius savo motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius ir tokiu bÅ«du pasislėpdamas už jų bei tapdamas nepastebimu kitiems eismo dalyviams, be to, bÅ«damas neblaivus, ir tokiu bÅ«du aplaidžiai ir neatsakingai elgdamasis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio jis yra kaltas. Nuteistosios nuomone, teismas skundžiamÄ nuosprendį priėmė tinkamai neatlikęs įrodymų vertinimo, nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių duomenų, nepagrįstai rėmėsi vien tik jÄ kaltinančiais įrodymais ir vadovavosi neiÅ¡samia specialisto iÅ¡vada, ignoruodamas proceso dalyvių praÅ¡ymÄ paskirti pakartotinę autotechninę ekspertizę.Siekdamas motyvuotai atsakyti į nuteistosios L.

P. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ . Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas eismo įvykių ekspertas D. Jucius. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistoji L. P. padarė jai inkriminuojamÄ BK 281 str. 3 d. numatytÄ nusikaltimÄ , apylinkės teismas jos kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas.Nuteistoji L.

P. teigia, kad ji į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ Ä¯važiavo įsitikinusi, kad iÅ¡ kairės pusės atvažiavę du automobiliai rodo posÅ«kio signalÄ ir tikrai suka į deÅ¡inę pusę ir kad kitų transporto priemonių pagrindiniame kelyje nėra, tik tada ji lėtai bandė iÅ¡važiuoti į kairę pusę Klaipėdos link, ir šį veiksmÄ , jos teigimu, atliko laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau į jos automobilio priekinę dalį atsitrenkė motociklas „Chituma“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D.. Apeliantės teigimu, bÅ«tent motociklo vairuotojas P. D. važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. lenkdamas du automobilius savo motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius ir tokiu bÅ«du pasislėpdamas už jų bei tapdamas nepastebimu kitiems eismo dalyviams. Tačiau, prieÅ¡ingai nuteistosios tvirtinimui, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių L. P. teiginius, jog P. D. sankryžoje atliko lenkimo manevrÄ , t. y. lenkė jo važiavimo kryptimi į Å¡alutinį keliÄ sukančius du automobilius. 2012-10-09 specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-260(12), fotonuotraukos, eismo įvykio vietos planas, fotolentelės patvirtina nukentėjusiojo P. D. parodymus, jog dėl jo eismo juosta pagrindiniu keliu Kretingos gatve važiavusių dviejų automobilių, kurie sankryžoje rodė posÅ«kį į Vasaros gatvę, jam užteko vietos važiuoti tiesiai nekeičiant krypties, t. y. jam nereikėjo atlikti lenkimo manevro, tokiu bÅ«du įvažiuojant į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , ar stabdyti transporto priemonės, ir jis toliau važiavo tiesiai pagrindiniu keliu Kretingos gatve, nes jokių kliūčių gatvėje nematė.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios 2012-10-09 specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-260(12), eismo įvykio metu nelygiareikÅ¡mių gatvių sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį įvažiavęs automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairiÄ ja puse atsitrenkė į skersai jo judėjimo krypties pagrindiniu keliu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę savo judėjimo krypties deÅ¡ine kelio puse arčiau kelio vidurio važiavusio motociklo „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inįjį Å¡onÄ .

IÅ¡ byloje esančių fotolentelių (t. 1, b. l. 12–13) taip pat matyti, kad transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko P. D. vairuojamo motociklo važiavimo krypties eismo juostoje. Å ie duomenys taip pat paneigia apeliantės teiginius apie tai, neva P. D. sankryžoje, kur lenkimas draudžiamas, pažeisdamas KET reikalavimus atliko lenkimo manevrÄ .Baudžiamojoje byloje pagal ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistas V. Pačebutas atliko tyrimÄ ir 2012-10-09 pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11K-260(12) (t. 1, b. l. 31–35), kurioje konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Opel Omega“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai – nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį keliÄ , nedavė kelio juo važiavusiam motociklui „Chituma“ ir su juo susidÅ«rė. PrieÅ¡ eismo įvykį automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. P. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje važiuodama Å¡alutiniu keliu privalėjo duoti keliÄ pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam motociklui „Chituma“.

PrieÅ¡ eismo įvykį motociklo „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę.Apeliacijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. Jucius, paaiÅ¡kindamas minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ parodė, kad visi tyrimui reikalingi duomenys ekspertui buvo pateikti ir jų pakako iÅ¡vadai padaryti.

Ekspertui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog prieÅ¡ įvykį motociklu buvo manevruojama ir važiuojama prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ motociklas važiavo savo judėjimo krypties eismo juosta, tačiau arčiau kelio vidurio. Vairuotojui niekas nedraudžia atsitraukti nuo deÅ¡inio kraÅ¡to, kad apvažiuoti jo kelyje kliÅ«tį. Å iuo atveju tokia situacija ir buvo susidariusi – sukantys į deÅ¡inę automobiliai, rodydami posÅ«kį, pasitraukė prie deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir sumažino važiavimo greitį, tokiu bÅ«du atlaisvindami dalį eismo juostos, kuria iÅ¡ paskos važiavo motociklas.

Techniniu požiÅ«riu motociklui nebuvo draudžiama apvažiuoti lėčiau važiuojančias transporto priemones, sukančias į deÅ¡inę. Teismui konstatavus aplinkybę, kad motociklu buvo vykdomas sukančių į deÅ¡inę pusę dviejų automobilių apvažiavimo manevras, techniniu požiÅ«riu nepasikeistų iÅ¡vada, kad tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L.

P. veiksmai, nes ji, iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio, privalėjo duoti keliÄ pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi, kaip matyti iÅ¡ specialisto D. Juciaus paaiÅ¡kinimų, pakartotinė ekspertizė byloje jau esančios specialisto iÅ¡vados, jog tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai, nepaneigtų. Duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti motociklo važiavimo greitį, byloje nesurinkta.Specialistas V.

Pačebutas, atlikęs tyrimÄ remdamasis jam pateikta 1 tomo, b. l. 8–18, 27, 36–43 esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, vaizdo lentelėse, papildomame Kelių eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, daiktų apžiÅ«ros protokoluose, tirti pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuotais duomenimis, padarė objektyviais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Opel Omega“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai – nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį keliÄ nedavė kelio juo važiavusiam motociklui „Chituma“ ir su juo susidÅ«rė. Å i iÅ¡vada patvirtinta nukentėjusiojo P. D. versijÄ , kad nuteistosios L. P. vairuojamas automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ Ä¯važiavo į jo važiuojamosios kelio juostos dalį ir sudarė jam kliÅ«tį.Nuteistoji L.

P., remdamasi specialisto V. Pačebuto 2012-10-09 iÅ¡vada Nr. 11K-260(12), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad prieÅ¡ eismo įvykį motociklo „Chituma“, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, bei 2012-09-28 papildoma eksperto iÅ¡vada Nr. G 2169/12 (01), kurioje nurodyta, kad alkoholio koncentracija P. D. kraujyje eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti nuo 0,43 promilės iki 0,62 promilės, teigia, kad pats nukentėjusysis P. D., aplaidžiai ir neatsakingai elgdamasis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio jis yra kaltas.

Byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad nukentėjusysis P. D. įvykio metu galimai buvo lengvo girtumo laipsnio. Kaip žinia, dėl alkoholio vartojimo dėmesys ir orientacija yra susilpnėjusi, tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, tačiau Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is nukentėjusiojo P. D. galimai padarytas imperatyvaus KET reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimÄ bei padarinius. Duomenų, kad P. D. bÅ«tų pažeidęs kitus KET reikalavimus, nėra.

Kaip minėta, duomenų, kurių pagrindu objektyviai bÅ«tų galima nustatyti motociklo važiavimo greitį, byloje nesurinkta. Vienok pati L. P. viso proceso metu neginčijo, neginčija to ir apeliaciniu skundu, kad nukentėjusysis bÅ«tų važiavęs, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį. Pats P. D. nurodė, kad važiavo apie 50 km/h greičiu, t. y. nevirÅ¡ydamas leistino greičio ir, kaip pats paaiÅ¡kino, dėl dviejų automobilių, sukusių į Vasaros gatvę, jam nebuvo reikalo stabdyti ar daryti lenkimo manevrÄ , jam užteko vietos ir jis toliau važiavo tiesiai pagrindine gatve, nes kelyje nematė kliūčių, tada pajuto smÅ«gį į galinį motociklo ratÄ .

Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartos specialisto iÅ¡vados, eismo įvykio metu nelygiareikÅ¡mių gatvių sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį įvažiavęs automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairiÄ ja puse atsitrenkė į skersai jo judėjimo krypties pagrindiniu keliu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę savo judėjimo krypties deÅ¡ine kelio puse arčiau kelio vidurio važiavusio motociklo „Chituma“, valst. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inįjį Å¡onÄ .

Ekspertas D. Jucius paaiÅ¡kino, kad vairuotojui niekas nedraudžia atsitraukti nuo deÅ¡inio kraÅ¡to, kad apvažiuoti jo kelyje kliÅ«tį. Å iuo atveju tokia situacija ir buvo susidariusi – sukantys į deÅ¡inę automobiliai, rodydami posÅ«kį, pasitraukė prie deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir sumažino važiavimo greitį, tokiu bÅ«du atlaisvindami dalį eismo juostos, kuria iÅ¡ paskos važiavo motociklas. Techniniu požiÅ«riu motociklui nebuvo draudžiama apvažiuoti lėčiau važiuojančias transporto priemones, sukančias į deÅ¡inę ir dėl to techniniu požiÅ«riu nepasikeistų iÅ¡vada, kad tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Opel Omega“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai, nes ji, iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio, privalėjo duoti keliÄ pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi iÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad motociklo vairuotojui P. D. dėl jo važiavimo kryptimi važiavusių ir į kairę sukusių dviejų automobilių nebuvo kliūčių toliau važiuoti tiesiai, važiuojant arčiau kelio vidurio, t. y. jam nereikėjo dėl to stabdyti ar daryti lenkimo manevrÄ , ir jokių KET reikalavimų pažeidimų jis nepadarė.

Kita vertus, pats susidÅ«rimo mechanizmas – automobilio atsitrenkimas priekiu į motociklo Å¡onÄ â€“ patvirtina, jog L. P. sudarė P. D. netikėtÄ ir iÅ¡ toliau nepastebimÄ kliÅ«tį, ko pasekoje P. D. nebeturėjo techninės galimybės reaguoti į tokio pobÅ«džio kliÅ«tį - stabdyti motociklÄ ar juo manevruoti (kaip nurodo apeliantė, motociklo atsiradimas kelyje ir jai savo ruožtu buvo staigus netikėtumas, dėl kurio ji nebeturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo). Tuo tarpu L. P., iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , neįsitikino, kad už dviejų į Vasaros gatvę iÅ¡ pagrindinio kelio sukusių automobilių važiuoja P. D. vairuojamas motociklas ir jos sprendimas daryti posÅ«kio manevrÄ , neįsitikinus, kad kelyje nėra kliÅ«ties, buvo nesaugus ir lėmė eismo įvykio kilimÄ .Taigi tiek anksčiau aptarta specialisto V.

Pačebuto iÅ¡vada, tiek eksperto D. Juciaus paaiÅ¡kinimai neginčijamai patvirtina, kad nuteistoji L. P. į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavo neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, t. y. matydama į Å¡alutinį keliÄ posÅ«kį rodančius du automobilius, tačiau neįsitikinusi, kad už jų nevažiuoja kitos transporto priemonės, Å¡iuo atveju – P. D. vairuojamas motociklas. Todėl pripažįstama, kad tokiais savo veiksmais nuteistoji L. P., įvažiuodama į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio sudarė, kliÅ«tį pagrindiniu keliu važiavusiam nukentėjusiojo P. D. vairuojamam motociklui, dėl to įvyko eismo įvykis.

Jeigu L. P. bÅ«tų laikiusis kelių transporto eismo saugumo taisyklių – prieÅ¡ įvažiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ bÅ«tų įsitikinusi, kad posÅ«kio manevrui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus sudaromos kliÅ«tys pagrindniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms – eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. 3 d. numatyti padariniai, nebÅ«tų įvykęs. Remiantis specialisto V. Pačebuto iÅ¡vada, kuri buvo gauta remiantis objektyviais duomenimis, bei eksperto D.

Juciaus paaiÅ¡kinimais teisme, nenustatyta, kad motociklo vairuotojo P. D. veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Nors nuteistoji L. P. teigia, jog analogiÅ¡koje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-07-03 nutartyje Nr. 2K-398/2012 konstatavo, kad bÅ«tent motociklo vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu, tačiau, prieÅ¡ingai apeliantės tvirtinimui, minimoje kasacinėje nutartyje, skirtingai nei Å¡ioje byloje, buvo konstatuota, kad motociklas judėjo lygiagrečiai su kitomis ta pačia kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ judėjimo kryptį, ir toks manevras byloje nustatytomis eismo sÄ lygomis prieÅ¡taravo KET 180 punkto, nustatančio, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkimo manevrÄ , transporto priemonės vairuotojas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad jam netrukdo kiti eismo dalyviai ir jis jiems netrukdys, taip pat privalo bÅ«ti įsitikinęs, kad galės sėkmingai užbaigti lenkimo manevrÄ ir grįžti į savo juostÄ , bei KET 135 punkto, nustatančio, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, reikalavimams.

Tuo tarpu Å¡ioje byloje nustatyta, kad P. D. lenkimo manevro nedarė ir nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ir nors yra duomenų, kad P. D. veiksmai neatitiko KET reikalavimų, tačiau, kaip jau minėta, jie patys savaime nebÅ«tų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu L. P. nebÅ«tų pažeidusi KET reikalavimų. Be to, apeliantės minimoje kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo nustatytos kitokios eismo įvykio aplinkybės, t. y. buvo nustatyta, kad nors automobilio vairuotojas, iÅ¡teisintasis Å .

L., neturėjo teisės įvažiuoti į PaÅ¡ilės gatvę iki to momento, kol jam iÅ¡ kairės judėjo transporto priemonės, tačiau, kitam eismo dalyviui sudarius sÄ lygas atlikti manevrÄ , buvo padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintojo atlikti veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepriimtinais ir keliančiais grėsmę eismo saugumui, nes jis stengėsi įsitikinti, ar galės saugiai pravažiuoti, t. y. ėmėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kaip numatyta KET 53 punkte, todėl bylÄ nagrinėję teismai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å .

L. jam inkriminuotų KET punktų nepažeidė. Tuo tarpu Å¡ioje byloje, L. P. iÅ¡važiuojant iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , analogiÅ¡kos situacijos, kuomet pagrindiniu keliu važiavęs automobilis specialiai sustojo praleisti iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡sukantį automobilį, nebuvo, ir ji, matydama iÅ¡ pagrindinio į Å¡alutinį keliÄ posÅ«kį rodančius du automobilius, savo rizika priėmė sprendimÄ daryti posÅ«kio manevrÄ neįsitikinusi, kad už jų važiuoja kitos transporto priemonės, Å¡iuo atveju P. D. vairuojamas motociklas, ir įvažiuodama į jo važiuojamosios kelio juostos dalį, nedavė jam kelio važiuoti tiesiai, tokiu bÅ«du sudarydama kliÅ«tį, ko pasekoje jie sisudÅ«rė.Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistosios L.

P. kaltės padarius jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir jos veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistosios kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu padarė apylinkės teismas.Nors, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistoji L. P. taip pat praÅ¡o „panaikinti pripažinimo teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , perduodant ieÅ¡kinį nagrinėti civilinio proceso tvarka“, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji P. D. ir B.

P. K. Å¡ioje byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, tik iÅ¡aiÅ¡kino pastariesiems teisę pareiÅ¡kti ieÅ¡kinį civilino proceso tvarka, tačiau BPK 115 str. 2 d. numatyto sprendimo nepriėmė, t. y. nepripažino civiliniam ieÅ¡kovui teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir neperdavė klausimo dėl ieÅ¡kinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,n u t a r i a:nuteistosios L. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Regina BertaÅ¡ienė Eduardas MaÅ¡kevičius