9e00de61-5859-4a2d-bf44-920bfd13a8ad · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                                   2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.7.4.; 2.4.7. (S)                                                                                  KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 30 d.KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino PauliukÄno, teisÄjų Reginos BertaÅ¡ienÄs ir Eduardo MaÅ¡keviÄiaus,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Å iurnai, gynÄjui Antanui JonuÅ¡ui,nukentÄjusiajam P. D. ir jo įgaliotajam atstovui adv.
Legislator headnote
AI generated9e00de61-5859-4a2d-bf44-920bfd13a8ad · KlaipÄdos apygardos teismas: P. nurodo, jog ji buvo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 punkto bei 158 punkto reikalavimus, t. y. tuo, kad nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgÄ taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nedavÄ kelio jai iÅ¡ kairÄs keliu važiavusiam motociklui âChitumaâ ir su juo susidÅ«rÄ. Byloje nustatyta, kad Kretingos gatvÄ turi po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi. Ä®vykio metu eismas Kretingos gatvÄje, į kuriÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio ji bandÄ Ä¯važiuoti, buvo intensyvus, t. y. automobiliai važiavo abiem eismo kryptimis.
Full text
PraneÅ¡Äjas LPraneÅ¡Äjas L. PauliukÄnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-757-557/2014TeisÄja E. ŽakeviÄiÅ«tÄ                     Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00061-2012-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:
                                                                                   2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.7.4.; 2.4.7. (S)                                                                                  KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 30 d.KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino PauliukÄno, teisÄjų Reginos BertaÅ¡ienÄs ir Eduardo MaÅ¡keviÄiaus,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Å iurnai, gynÄjui Antanui JonuÅ¡ui,nukentÄjusiajam P. D. ir jo įgaliotajam atstovui adv.
Viktorui Gecui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. P. apeliacinį skundÄ dÄl Palangos miesto apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,n u s t a t Ä:L. P. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonÄ, pažeidÄ kelių eismo saugumo taisykles, dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:
L. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 9.35 val. Palangoje, Vasaros gatvÄje, vairuodama automobilį âOpel Omegaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatanÄio, kad âEismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>â ir 158 punkto, numatanÄio, kad âNelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonÄms, artÄjanÄioms prie sankryžos pagrindiniu keliuâ reikalavimus, t. y. nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukÄlÄ pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodama Å¡alutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį keliÄ , nedavÄ kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, o bÅ«tent ji, važiuodama Å¡alutiniu keliu â Vasaros gatve, įvažiuodama į pagrindinį keliÄ â Kretingos gatvÄ, nedavÄ kelio pagrindiniu keliu â Kretingos gatve važiuojanÄiam motociklui âChitumaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam P. D., dÄl to abi transporto priemonÄs susidÅ«rÄ ir eismo įvykio metu nukentÄjo motociklÄ âChitumaâ vairavÄs P. D., kuriam eismo įvykio metu padaryti Å¡ie sužalojimai: deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose pavirÅ¡iuose, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, o motociklo âChitumaâ keleivei P. B. K. eismo įvykio metu buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinÄ galvos žaizda, didelÄ subaponeurotinÄ kaktos kraujosruva, muÅ¡tinÄs-plÄÅ¡tinÄs deÅ¡inÄs blauzdos virÅ¡utinio ir apatinio treÄdalio žaizdos, atviras daugiaskeveldrinis blauzdos kaulų lūžimas su minkÅ¡tųjų audinių sutraiÅ¡kymu, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu nuteistoji L.
P. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jÄ dÄl kaltinimo pagal BK 281 str. 3 d. iÅ¡teisinti, taip pat panaikinti âpripažinimo teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , perduodant ieÅ¡kinį nagrinÄti civilinio proceso tvarkaâ. Nurodo, jog nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, todÄl turi bÅ«ti panaikintas dÄl žemiau nurodomų priežasÄių ir motyvų.Teismas nepagrįstai jÄ pripažino kalta padarius BK 281 str. 3 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes dÄl eismo įvykio yra kalti patys nukentÄjusieji, todÄl ji turÄjo bÅ«ti iÅ¡teisinta arba bent nustatyta abipusÄ vairuotojų kaltÄ.
Ji nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, t. y. nurodÄ, kad privažiavusi prie minÄtos sankryžos, kurioje yra labai intensyvus eismas ir norint pasukti į KlaipÄdos pusÄ reikia labai ilgai laukti, kol pravažiuos visi automobiliai, todÄl įsitikinusi, kad iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs automobilių nÄra, o iÅ¡ kairÄs pusÄs atvažiavÄ du automobiliai rodo posÅ«kio signalÄ Ä¯ deÅ¡inÄ pusÄ (į Vasaros gatvÄ), įsitikinusi, jog automobiliai tikrai suka, ji lÄtai bandÄ iÅ¡važiuoti į kairÄ pusÄ KlaipÄdos link, ir šį veiksmÄ , jos teigimu, atliko laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes važiavo su dviem mažameÄiais vaikais ir tikrai nebÅ«tų rizikavusi savo ir vaikų sveikata bei gyvybe.
TaÄiau į jos automobilio priekinÄ dalį atsitrenkÄ motociklas âChitumaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D.. Ä® pagrindinį keliÄ ji iÅ¡važiavo įsitikinusi, kad jai nÄra kliÅ«Äių atlikti šį manevrÄ , kurį Kelių eismo taisyklÄs leidžia, o nukentÄjusysis P. D. važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, lenkdamas du automobilius savo motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius ir tokiu bÅ«du pasislÄpdamas už jų bei tapdamas nepastebimu kitiems eismo dalyviams, be to, bÅ«damas neblaivus (tai patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 2169/12 (01), kurioje nurodyta, kad alkoholio koncentracija P. D. kraujyje įvykio metu galÄjo bÅ«ti nuo 0,43 promilÄs iki 0,62 promilÄs) ir tokiu bÅ«du aplaidžiai ir neatsakingai elgdamasis sukÄlÄ eismo įvykį, dÄl kurio jis yra kaltas. 2012-10-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-260(12) 6 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ eismo įvykį motociklo âChitumaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. privalÄjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliÅ«Äiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grÄsmei, tai pastebÄjÄs, privalÄjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonÄ. Å ių taisyklių P. D. nesilaikÄ, elgÄsi aplaidžiai ir pamatÄs kliÅ«tį net nebandÄ stabdyti ar kitaip iÅ¡vengti susidÅ«rimo, matyt tokiam vairuotojo elgesiui įtakos turÄjo jo girtumas. Å ie duomenys, t. y. kad motociklo vairuotojas važiavo ta paÄia eismo juosta lenkdamas dvi transporto priemones, už kurių buvo pasislÄpÄs, buvo žinoma nuo pat pirmosios jos, L.
P., apklausos, taÄiau Å¡i aplinkybÄ nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posÄdžio metu nebuvo niekaip tikrinama, nebuvo stengiamasi iÅ¡siaiÅ¡kinti visų įvykio aplinkybių. Motociklo vairuotojui P. D. girtumas nustatytas tik po to, kai ji pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizÄ, tyrÄjai nuo pat bylos pradžios nesistengÄ tinkamai surinkti įrodymus, netenkino nei ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡to praÅ¡ymo paskirti autotechninÄ ekspertizÄ, nei nagrinÄjant bylÄ teisme, nesistengÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesos byloje, tik Å¡aliÅ¡kai rinko kaltinanÄius įrodymus, o teisinanÄių bei nepalankių kaltinimui įrodymų nerinko, neskyrÄ autotechninÄs ekspertizÄs, nenustatinÄjo automobilių, kuriuos lenkÄ P. D. vairuojamas motociklas, taip ignoruodami BPK nuostatas rinkti visus įrodymus ir tik po to juos vertinti.
Nei pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinÄjant teisme, nei po KlaipÄdos apygardos teismo nutarties grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teisme, teismas nesistengÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, byloje buvo pateikta ir LAT 2012-07-03 nutartis Nr. 2K-398/2012, kurioje buvo nagrinÄjama analogiÅ¡ka situacija ir buvo konstatuota, jog bÅ«tent motociklo vairuotojas padarÄ KET pažeidimus, taÄiau kaltinimai jam nebuvo pareikÅ¡ti, nes jis buvo blaivus ir nukentÄjusiajam jokių sužalojimų byloje nebuvo užfiksuota.Tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek bylÄ nagrinÄjÄ teisÄjai, matydami, kaip gali pasikeisti situacija visapusiÅ¡kai ir tinkamai surinkus visus įrodymus, neatliko savo tiesioginių pareigų, t. y. vadovavosi netinkamai paskirtos ekspertizÄs iÅ¡vadomis (ekspertui nebuvo užduoti visi ir neÅ¡aliÅ¡ki klausimai, buvo pateikta ne visa, o tik dalis medžiagos, dÄl to ekspertas atsakÄ tik į užduotus klausimus), tam, kad visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes, nauja ekspertizÄ nebuvo paskirta.
Teismas konstatavo, kad P. D. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai nebuvo susijÄ tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu bei jo pasekmÄmis. TaÄiau Å¡ioje byloje nebuvo nustatyti P. D. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kokius bÅ«tent jis padarÄ. Atsakyti į klausimÄ , ar P. D. padarÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir ar tie pažeidimai galÄjo turÄti įtakos autoįvykio kilimui, buvo galima tik atlikus autotechninÄ ekspertizÄ, apklausus kaip specialistus kelių policijos pareigÅ«nus, taÄiau tai padaryta nebuvo.
Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju buvo atliktas nekokybiÅ¡kas ir Å¡aliÅ¡kas ikiteisminis tyrimas, buvo renkami tik kaltinantys įrodymai, o teismas Å¡ių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų padarytų klaidų neiÅ¡taisÄ, t. y. nesiekÄ nustatyti tiesÄ byloje, tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK reikalavimus. GinÄijamas nuosprendis priimtas nesigilinant ir nesiaiÅ¡kinant bylos aplinkybių, pasiremta tik ikiteisminio tyrimo pradžioje atlikta ekspertize, nepaisant to, kad bylos nagrinÄjimo eigoje proceso Å¡alims (tiek kaltinamajai, tiek nukentÄjusiesiems) iÅ¡kilo papildomų klausimų, taÄiau teisÄja nematÄ reikalo aiÅ¡kintis Å¡ių aplinkybių.BK 281 str. 3 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
L. P. nurodo, jog ji buvo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 punkto bei 158 punkto reikalavimus, t. y. tuo, kad nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgÄ taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nedavÄ kelio jai iÅ¡ kairÄs keliu važiavusiam motociklui âChitumaâ ir su juo susidÅ«rÄ. Byloje nustatyta, kad Kretingos gatvÄ turi po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi. Ä®vykio metu eismas Kretingos gatvÄje, į kuriÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio ji bandÄ Ä¯važiuoti, buvo intensyvus, t. y. automobiliai važiavo abiem eismo kryptimis.
DÄl to buvo sunku įvažiuoti į Kretingos gatvÄ, juo labiau padaryti posÅ«kį į kairÄ. Du automobiliai, važiavÄ Kretingos gatve ir rodydami posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairÄ, suko ir sudarÄ galimybÄ jai įvažiuoti į Kretingos gatvÄ, t. y. atlikti posÅ«kio į kairÄ pusÄ manevrÄ . Jos vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į keliÄ , priartÄjo prie vidurio linijos, skirianÄios prieÅ¡ingas eismo kryptis ir sustojo, stebint judÄjimÄ prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Tuo metu ji susidÅ«rÄ su nukentÄjusiojo P. D. vairuojamu motociklu, kuris lenkÄ Ä¯ kairÄ sukanÄius automobilius.BK 281 str. numatyta nusikaltimo sudÄtis yra materiali, todÄl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nurodant konkretų KET punktÄ , įstatyme numatytų padarinių kilimÄ , ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, todÄl dÄl BK 281 str. numatytų požymių sprendžiama dÄl kiekvieno eismo įvykio dalyvio, nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų nukentÄjo dÄl eismo įvykio. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukÄlÄ abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ar KET pažeidÄ tas eismo dalyvis, kuris ir nukentÄjo dÄl eismo įvykio (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012).Teismas, įvertinÄs visÄ eismo įvykio situacijÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 1 d. nuostata, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pripažino, kad jos, L.
P., atlikti veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepriimtinais ir kelianÄiais grÄsmÄ eismo saugumui, nes, kaip nustatyta byloje, ji iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ Ä¯važiavo lÄtai, atsargiai ir jos automobilis sustojo neįvažiavÄs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ bei stebÄjo, ar nÄra kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inÄs, ar galÄs saugiai pasukti į kairÄ. Tai patvirtina, jog ji stengÄsi įsitikinti, ar galÄs saugiai pravažiuoti, t. y. ÄmÄsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kaip tai numatyta KET 53 punkte.Tuo tarpu nukentÄjusiojo P. D. veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Motociklas yra tokia pati transporto priemonÄ, kaip ir automobilis, o jo vairuotojas toks pat eismo dalyvis, kaip ir automobilio vairuotojas. Kelių eismo taisyklÄs jiems kelia vienodus reikalavimus. Taigi Å¡iuo atveju motociklininkas, jei jis vadovautųsi KET, turÄjo važiuoti viena eile su kitomis transporto priemonÄmis, judanÄiomis motociklo judÄjimo kryptimi. TaÄiau nagrinÄjamu atveju motociklas judÄjo lygiagreÄiai su kitomis ta paÄia kryptimi važiuojanÄiomis transporto priemonÄmis. Toks manevras byloje nustatytomis eismo sÄ lygomis prieÅ¡taravo KET reikalavimams.
KET 180 punktas nustato, kad prieÅ¡ pradÄdamas lenkimo manevrÄ , transporto priemonÄs vairuotojas turi bÅ«ti įsitikinÄs, kad jam netrukdo kiti eismo dalyviai ir jis jiems netrukdys, taip pat privalo bÅ«ti įsitikinÄs, kad galÄs sÄkmingai užbaigti lenkimo manevrÄ ir grįžti į savo juostÄ . Net jei laikytume, kad P. D. atlikinÄjo lenkimo manevrÄ , jis dÄl intensyvaus judÄjimo neturÄjo galimybių įsitikinti, kad galÄs saugiai, nekliudydamas lenkiamoms transporto priemonÄms sugrįžti į savo važiavimo eismo juostÄ .
Taigi bÅ«tent nukentÄjusiojo veiksmai neatitiko KET 180 punkto reikalavimų ir gali bÅ«ti laikomi KET pažeidimu. Be to, byloje nustatyta, kad nukentÄjusysis padarÄ ir kitus KET pažeidimus, nes jis vairavo motociklÄ neblaivus (kaip minÄta, 2012-09-28 eksperto iÅ¡vadoje Nr. G 2169/12 (01) konstatuota, kad įvykio metu alkoholio koncentracija P. D. kraujyje galÄjo bÅ«ti nuo 0,43 promilÄs iki 0,62 promilÄs). AnalogiÅ¡ka situacija yra iÅ¡nagrinÄta LAT nutartyje Nr. 2K-398/2012, kurioje teismas pripažino, kad motociklo vairuotojas, pažeisdamas KET reikalavimus, sukÄlÄ autoįvykį, ir automobilio vairuotojas buvo iÅ¡teisintas.TeisÄja, nagrinÄdama bylÄ , rÄmÄsi joje esanÄiu ikiteisminio tyrimo pradžioje atliktu ekspertizÄs aktu, kuriame konstatuota, kad pagrindinÄ priežastis eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent jos, L.
P., padaryti KET pažeidimai. TaÄiau apeliantÄ atkreipia dÄmesį į tai, kad priežastinis ryÅ¡is yra nusikaltimo sudÄties požymis, ir jo nustatymas yra tik teismo, o ne ekspertų kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o teisinius â tik teismas. Priežastinio ryÅ¡io buvimas techniniu požiÅ«riu dar nereiÅ¡kia priežastinio ryÅ¡io buvimo teisiniu požiÅ«riu. Tam ir yra teismas, kad veika ir jos padariniai bÅ«tų vertinami teisiniu požiÅ«riu. Eismo saugumo taisyklių pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertų kompetencija.
Tik teismo kompetencija yra vertinti ekspertų iÅ¡vadas ir sutikti su jomis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies. Eismo įvykio ekspertizÄs akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai dÄl minÄto požymio buvimo (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-368/2012). Specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizÄs akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis tomis paÄiomis taisyklÄmis, kaip ir kiti įrodymai â pagal teisÄjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu.
Tai reiÅ¡kia, kad vertinant specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizÄs aktÄ turi bÅ«ti ne tik patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų iÅ¡samumas ir teisingumas, jų iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, bet ir nustatoma, ar pateiktas iÅ¡vadas patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai. Å iuo atveju teisÄja nenorÄjo ir nebandÄ aiÅ¡kintis aplinkybių, piktybiÅ¡kai ignoravo praÅ¡ymus iÅ¡kviesti autotechninį ekspertÄ , paskirti autotechninÄ ekspertizÄ, raÅ¡tu užduodant ekspertui klausimus, jog pastarasis galÄtų susipažinti su visa bylos medžiaga ir pateikti tinkamÄ bei iÅ¡samiÄ iÅ¡vadÄ .ApeliantÄs teigimu, Å¡iuo atveju nÄra pagrindo konstatuoti jos kaltÄs ir dÄl nukentÄjusiojo eismo įvykyje sveikatos sutrikdymo kaip nusikaltimo žmogaus sveikatai.
Kretingos gatvÄ turi po vienÄ kiekvienos krypties eismo juostÄ , eismas buvo intensyvus, matomumas ribotas. Privažiavusi vidurio linijÄ ir sukdama į kairÄ, ji stebÄjo jai iÅ¡ deÅ¡inÄs atvažiuojanÄias transporto priemones ir negalÄjo numatyti, kad iÅ¡ už dviejų automobilių kolonos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasirodys motociklas, vairuojamas P. D.. Ä®vertinus visas eismo įvykio aplinkybes ir teismo posÄdyje iÅ¡tirtus bylos duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji nepadarÄ veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme, ir ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.Teismo posÄdyje gynÄjas praÅ¡Ä patenkinti apeliacinį skundÄ .
NukentÄjusysis, jo atstovas ir prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Skundžiamu nuosprendžiu L. P. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad vairuodama automobilį âOpel Omegaâ, pažeidÄ KET 9 ir 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgÄ taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ nedavÄ kelio jai iÅ¡ kairÄs keliu važiavusiam motociklui âChitumaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D., ir su juo susidÅ«rÄ, eismo įvykio metu motociklo vairuotojui P. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o motociklo keleivei P. B. K. â sunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistoji L. P. su jos nuteisimu nesutinka, mano, kad dÄl eismo įvykio yra kaltas motociklo vairuotojas P. D. arba bent turi bÅ«ti nustatyta abipusÄ vairuotojų kaltÄ. L. P. teigimu, ji įvažiavo į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ Ä¯sitikinusi, kad iÅ¡ kairÄs pusÄs atvažiavÄ du automobiliai rodo posÅ«kio signalÄ ir tikrai suka į deÅ¡inÄ pusÄ, o kitų transporto priemonių nÄra, tada ji lÄtai bandÄ iÅ¡važiuoti į kairÄ pusÄ KlaipÄdos link, ir šį veiksmÄ , jos teigimu, atliko laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, taÄiau į jos automobilio priekinÄ dalį atsitrenkÄ motociklas âChitumaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D., kuris, L. P. teigimu, yra kaltas dÄl eismo įvykio, nes bÅ«tent jis važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. lenkdamas du automobilius savo motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius ir tokiu bÅ«du pasislÄpdamas už jų bei tapdamas nepastebimu kitiems eismo dalyviams, be to, bÅ«damas neblaivus, ir tokiu bÅ«du aplaidžiai ir neatsakingai elgdamasis sukÄlÄ eismo įvykį, dÄl kurio jis yra kaltas. Nuteistosios nuomone, teismas skundžiamÄ nuosprendį priÄmÄ tinkamai neatlikÄs įrodymų vertinimo, nepaÅ¡alinÄs prieÅ¡taravimų tarp byloje esanÄių duomenų, nepagrįstai rÄmÄsi vien tik jÄ kaltinanÄiais įrodymais ir vadovavosi neiÅ¡samia specialisto iÅ¡vada, ignoruodamas proceso dalyvių praÅ¡ymÄ paskirti pakartotinÄ autotechninÄ ekspertizÄ.Siekdamas motyvuotai atsakyti į nuteistosios L.
P. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ . Tuo tikslu apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje buvo apklaustas eismo įvykių ekspertas D. Jucius. ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikÄs įrodymų tyrimÄ bei įvertinÄs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistoji L. P. padarÄ jai inkriminuojamÄ BK 281 str. 3 d. numatytÄ nusikaltimÄ , apylinkÄs teismas jos kaltÄs klausimu padarÄ teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas.Nuteistoji L.
P. teigia, kad ji į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ Ä¯važiavo įsitikinusi, kad iÅ¡ kairÄs pusÄs atvažiavÄ du automobiliai rodo posÅ«kio signalÄ ir tikrai suka į deÅ¡inÄ pusÄ ir kad kitų transporto priemonių pagrindiniame kelyje nÄra, tik tada ji lÄtai bandÄ iÅ¡važiuoti į kairÄ pusÄ KlaipÄdos link, ir šį veiksmÄ , jos teigimu, atliko laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, taÄiau į jos automobilio priekinÄ dalį atsitrenkÄ motociklas âChitumaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D.. ApeliantÄs teigimu, bÅ«tent motociklo vairuotojas P. D. važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. lenkdamas du automobilius savo motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius ir tokiu bÅ«du pasislÄpdamas už jų bei tapdamas nepastebimu kitiems eismo dalyviams. TaÄiau, prieÅ¡ingai nuteistosios tvirtinimui, byloje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių L. P. teiginius, jog P. D. sankryžoje atliko lenkimo manevrÄ , t. y. lenkÄ jo važiavimo kryptimi į Å¡alutinį keliÄ sukanÄius du automobilius. 2012-10-09 specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-260(12), fotonuotraukos, eismo įvykio vietos planas, fotolentelÄs patvirtina nukentÄjusiojo P. D. parodymus, jog dÄl jo eismo juosta pagrindiniu keliu Kretingos gatve važiavusių dviejų automobilių, kurie sankryžoje rodÄ posÅ«kį į Vasaros gatvÄ, jam užteko vietos važiuoti tiesiai nekeiÄiant krypties, t. y. jam nereikÄjo atlikti lenkimo manevro, tokiu bÅ«du įvažiuojant į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , ar stabdyti transporto priemonÄs, ir jis toliau važiavo tiesiai pagrindiniu keliu Kretingos gatve, nes jokių kliÅ«Äių gatvÄje nematÄ.
Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄios 2012-10-09 specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-260(12), eismo įvykio metu nelygiareikÅ¡mių gatvių sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį įvažiavÄs automobilis âOpel Omegaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinÄs dalies kairiÄ ja puse atsitrenkÄ Ä¯ skersai jo judÄjimo krypties pagrindiniu keliu iÅ¡ kairÄs į deÅ¡inÄ savo judÄjimo krypties deÅ¡ine kelio puse arÄiau kelio vidurio važiavusio motociklo âChitumaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inįjį Å¡onÄ .
IÅ¡ byloje esanÄių fotolentelių (t. 1, b. l. 12â13) taip pat matyti, kad transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko P. D. vairuojamo motociklo važiavimo krypties eismo juostoje. Å ie duomenys taip pat paneigia apeliantÄs teiginius apie tai, neva P. D. sankryžoje, kur lenkimas draudžiamas, pažeisdamas KET reikalavimus atliko lenkimo manevrÄ .Baudžiamojoje byloje pagal ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų užduotį Lietuvos teismo ekspertizÄs centro KlaipÄdos skyriaus specialistas V. PaÄebutas atliko tyrimÄ ir 2012-10-09 pateikÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11K-260(12) (t. 1, b. l. 31â35), kurioje konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio âOpel Omegaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai â nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį keliÄ , nedavÄ kelio juo važiavusiam motociklui âChitumaâ ir su juo susidÅ«rÄ. PrieÅ¡ eismo įvykį automobilio âOpel Omegaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. P. privalÄjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje važiuodama Å¡alutiniu keliu privalÄjo duoti keliÄ pagrindiniu keliu prie sankryžos artÄjusiam motociklui âChitumaâ.
PrieÅ¡ eismo įvykį motociklo âChitumaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. privalÄjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliÅ«Äiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grÄsmei, tai pastebÄjÄs, privalÄjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonÄ.Apeliacijos teismo posÄdyje apklaustas ekspertas D. Jucius, paaiÅ¡kindamas minÄtÄ specialisto iÅ¡vadÄ parodÄ, kad visi tyrimui reikalingi duomenys ekspertui buvo pateikti ir jų pakako iÅ¡vadai padaryti.
Ekspertui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinanÄių, jog prieÅ¡ įvykį motociklu buvo manevruojama ir važiuojama prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ motociklas važiavo savo judÄjimo krypties eismo juosta, taÄiau arÄiau kelio vidurio. Vairuotojui niekas nedraudžia atsitraukti nuo deÅ¡inio kraÅ¡to, kad apvažiuoti jo kelyje kliÅ«tį. Å iuo atveju tokia situacija ir buvo susidariusi â sukantys į deÅ¡inÄ automobiliai, rodydami posÅ«kį, pasitraukÄ prie deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir sumažino važiavimo greitį, tokiu bÅ«du atlaisvindami dalį eismo juostos, kuria iÅ¡ paskos važiavo motociklas.
Techniniu požiÅ«riu motociklui nebuvo draudžiama apvažiuoti lÄÄiau važiuojanÄias transporto priemones, sukanÄias į deÅ¡inÄ. Teismui konstatavus aplinkybÄ, kad motociklu buvo vykdomas sukanÄių į deÅ¡inÄ pusÄ dviejų automobilių apvažiavimo manevras, techniniu požiÅ«riu nepasikeistų iÅ¡vada, kad tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio âOpel Omegaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L.
P. veiksmai, nes ji, iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio, privalÄjo duoti keliÄ pagrindiniu keliu važiuojanÄioms transporto priemonÄms. Taigi, kaip matyti iÅ¡ specialisto D. Juciaus paaiÅ¡kinimų, pakartotinÄ ekspertizÄ byloje jau esanÄios specialisto iÅ¡vados, jog tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinÄjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio âOpel Omegaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai, nepaneigtų. Duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti motociklo važiavimo greitį, byloje nesurinkta.Specialistas V.
PaÄebutas, atlikÄs tyrimÄ remdamasis jam pateikta 1 tomo, b. l. 8â18, 27, 36â43 esanÄia ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, vaizdo lentelÄse, papildomame Kelių eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, daiktų apžiÅ«ros protokoluose, tirti pateiktoje skaitmeninÄje laikmenoje užfiksuotais duomenimis, padarÄ objektyviais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinÄjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio âOpel Omegaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai â nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį keliÄ nedavÄ kelio juo važiavusiam motociklui âChitumaâ ir su juo susidÅ«rÄ. Å i iÅ¡vada patvirtinta nukentÄjusiojo P. D. versijÄ , kad nuteistosios L. P. vairuojamas automobilis âOpel Omegaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ Ä¯važiavo į jo važiuojamosios kelio juostos dalį ir sudarÄ jam kliÅ«tį.Nuteistoji L.
P., remdamasi specialisto V. PaÄebuto 2012-10-09 iÅ¡vada Nr. 11K-260(12), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad prieÅ¡ eismo įvykį motociklo âChitumaâ, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. privalÄjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliÅ«Äiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grÄsmei, tai pastebÄjÄs, privalÄjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonÄ, bei 2012-09-28 papildoma eksperto iÅ¡vada Nr. G 2169/12 (01), kurioje nurodyta, kad alkoholio koncentracija P. D. kraujyje eismo įvykio metu galÄjo bÅ«ti nuo 0,43 promilÄs iki 0,62 promilÄs, teigia, kad pats nukentÄjusysis P. D., aplaidžiai ir neatsakingai elgdamasis sukÄlÄ eismo įvykį, dÄl kurio jis yra kaltas.
Byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad nukentÄjusysis P. D. įvykio metu galimai buvo lengvo girtumo laipsnio. Kaip žinia, dÄl alkoholio vartojimo dÄmesys ir orientacija yra susilpnÄjusi, tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybÄ, taÄiau Å¡ioje byloje nÄra jokių duomenų, kad Å¡is nukentÄjusiojo P. D. galimai padarytas imperatyvaus KET reikalavimo pažeidimas turÄjo įtakos ir lÄmÄ eismo įvykio kilimÄ bei padarinius. Duomenų, kad P. D. bÅ«tų pažeidÄs kitus KET reikalavimus, nÄra.
Kaip minÄta, duomenų, kurių pagrindu objektyviai bÅ«tų galima nustatyti motociklo važiavimo greitį, byloje nesurinkta. Vienok pati L. P. viso proceso metu neginÄijo, neginÄija to ir apeliaciniu skundu, kad nukentÄjusysis bÅ«tų važiavÄs, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį. Pats P. D. nurodÄ, kad važiavo apie 50 km/h greiÄiu, t. y. nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio ir, kaip pats paaiÅ¡kino, dÄl dviejų automobilių, sukusių į Vasaros gatvÄ, jam nebuvo reikalo stabdyti ar daryti lenkimo manevrÄ , jam užteko vietos ir jis toliau važiavo tiesiai pagrindine gatve, nes kelyje nematÄ kliÅ«Äių, tada pajuto smÅ«gį į galinį motociklo ratÄ .
Kaip matyti iÅ¡ anksÄiau aptartos specialisto iÅ¡vados, eismo įvykio metu nelygiareikÅ¡mių gatvių sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį įvažiavÄs automobilis âOpel Omegaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinÄs dalies kairiÄ ja puse atsitrenkÄ Ä¯ skersai jo judÄjimo krypties pagrindiniu keliu iÅ¡ kairÄs į deÅ¡inÄ savo judÄjimo krypties deÅ¡ine kelio puse arÄiau kelio vidurio važiavusio motociklo âChitumaâ, valst. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inįjį Å¡onÄ .
Ekspertas D. Jucius paaiÅ¡kino, kad vairuotojui niekas nedraudžia atsitraukti nuo deÅ¡inio kraÅ¡to, kad apvažiuoti jo kelyje kliÅ«tį. Å iuo atveju tokia situacija ir buvo susidariusi â sukantys į deÅ¡inÄ automobiliai, rodydami posÅ«kį, pasitraukÄ prie deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir sumažino važiavimo greitį, tokiu bÅ«du atlaisvindami dalį eismo juostos, kuria iÅ¡ paskos važiavo motociklas. Techniniu požiÅ«riu motociklui nebuvo draudžiama apvažiuoti lÄÄiau važiuojanÄias transporto priemones, sukanÄias į deÅ¡inÄ ir dÄl to techniniu požiÅ«riu nepasikeistų iÅ¡vada, kad tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio âOpel Omegaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai, nes ji, iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio, privalÄjo duoti keliÄ pagrindiniu keliu važiuojanÄioms transporto priemonÄms. Taigi iÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad motociklo vairuotojui P. D. dÄl jo važiavimo kryptimi važiavusių ir į kairÄ sukusių dviejų automobilių nebuvo kliÅ«Äių toliau važiuoti tiesiai, važiuojant arÄiau kelio vidurio, t. y. jam nereikÄjo dÄl to stabdyti ar daryti lenkimo manevrÄ , ir jokių KET reikalavimų pažeidimų jis nepadarÄ.
Kita vertus, pats susidÅ«rimo mechanizmas â automobilio atsitrenkimas priekiu į motociklo Å¡onÄ â patvirtina, jog L. P. sudarÄ P. D. netikÄtÄ ir iÅ¡ toliau nepastebimÄ kliÅ«tį, ko pasekoje P. D. nebeturÄjo techninÄs galimybÄs reaguoti į tokio pobÅ«džio kliÅ«tį - stabdyti motociklÄ ar juo manevruoti (kaip nurodo apeliantÄ, motociklo atsiradimas kelyje ir jai savo ruožtu buvo staigus netikÄtumas, dÄl kurio ji nebeturÄjo galimybÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo). Tuo tarpu L. P., iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , neįsitikino, kad už dviejų į Vasaros gatvÄ iÅ¡ pagrindinio kelio sukusių automobilių važiuoja P. D. vairuojamas motociklas ir jos sprendimas daryti posÅ«kio manevrÄ , neįsitikinus, kad kelyje nÄra kliÅ«ties, buvo nesaugus ir lÄmÄ eismo įvykio kilimÄ .Taigi tiek anksÄiau aptarta specialisto V.
PaÄebuto iÅ¡vada, tiek eksperto D. Juciaus paaiÅ¡kinimai neginÄijamai patvirtina, kad nuteistoji L. P. į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavo neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, t. y. matydama į Å¡alutinį keliÄ posÅ«kį rodanÄius du automobilius, taÄiau neįsitikinusi, kad už jų nevažiuoja kitos transporto priemonÄs, Å¡iuo atveju â P. D. vairuojamas motociklas. TodÄl pripažįstama, kad tokiais savo veiksmais nuteistoji L. P., įvažiuodama į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio sudarÄ, kliÅ«tį pagrindiniu keliu važiavusiam nukentÄjusiojo P. D. vairuojamam motociklui, dÄl to įvyko eismo įvykis.
Jeigu L. P. bÅ«tų laikiusis kelių transporto eismo saugumo taisyklių â prieÅ¡ įvažiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ bÅ«tų įsitikinusi, kad posÅ«kio manevrui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus sudaromos kliÅ«tys pagrindniu keliu važiuojanÄioms transporto priemonÄms â eismo įvykis, dÄl kurio kilo BK 281 str. 3 d. numatyti padariniai, nebÅ«tų įvykÄs. Remiantis specialisto V. PaÄebuto iÅ¡vada, kuri buvo gauta remiantis objektyviais duomenimis, bei eksperto D.
Juciaus paaiÅ¡kinimais teisme, nenustatyta, kad motociklo vairuotojo P. D. veiksmai techniniu požiÅ«riu turÄjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Nors nuteistoji L. P. teigia, jog analogiÅ¡koje byloje Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2012-07-03 nutartyje Nr. 2K-398/2012 konstatavo, kad bÅ«tent motociklo vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo susijÄ tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu, taÄiau, prieÅ¡ingai apeliantÄs tvirtinimui, minimoje kasacinÄje nutartyje, skirtingai nei Å¡ioje byloje, buvo konstatuota, kad motociklas judÄjo lygiagreÄiai su kitomis ta paÄia kryptimi važiuojanÄiomis transporto priemonÄmis, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ judÄjimo kryptį, ir toks manevras byloje nustatytomis eismo sÄ lygomis prieÅ¡taravo KET 180 punkto, nustatanÄio, kad prieÅ¡ pradÄdamas lenkimo manevrÄ , transporto priemonÄs vairuotojas turi bÅ«ti įsitikinÄs, kad jam netrukdo kiti eismo dalyviai ir jis jiems netrukdys, taip pat privalo bÅ«ti įsitikinÄs, kad galÄs sÄkmingai užbaigti lenkimo manevrÄ ir grįžti į savo juostÄ , bei KET 135 punkto, nustatanÄio, kad gyvenvietÄse visoms transporto priemonÄms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greiÄiu, reikalavimams.
Tuo tarpu Å¡ioje byloje nustatyta, kad P. D. lenkimo manevro nedarÄ ir nebuvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , ir nors yra duomenų, kad P. D. veiksmai neatitiko KET reikalavimų, taÄiau, kaip jau minÄta, jie patys savaime nebÅ«tų sukÄlÄ kokių nors pasekmių, jeigu L. P. nebÅ«tų pažeidusi KET reikalavimų. Be to, apeliantÄs minimoje kasacinÄs instancijos teismo nutartyje buvo nustatytos kitokios eismo įvykio aplinkybÄs, t. y. buvo nustatyta, kad nors automobilio vairuotojas, iÅ¡teisintasis Å .
L., neturÄjo teisÄs įvažiuoti į PaÅ¡ilÄs gatvÄ iki to momento, kol jam iÅ¡ kairÄs judÄjo transporto priemonÄs, taÄiau, kitam eismo dalyviui sudarius sÄ lygas atlikti manevrÄ , buvo padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintojo atlikti veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepriimtinais ir kelianÄiais grÄsmÄ eismo saugumui, nes jis stengÄsi įsitikinti, ar galÄs saugiai pravažiuoti, t. y. ÄmÄsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kaip numatyta KET 53 punkte, todÄl bylÄ nagrinÄjÄ teismai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å .
L. jam inkriminuotų KET punktų nepažeidÄ. Tuo tarpu Å¡ioje byloje, L. P. iÅ¡važiuojant iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , analogiÅ¡kos situacijos, kuomet pagrindiniu keliu važiavÄs automobilis specialiai sustojo praleisti iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡sukantį automobilį, nebuvo, ir ji, matydama iÅ¡ pagrindinio į Å¡alutinį keliÄ posÅ«kį rodanÄius du automobilius, savo rizika priÄmÄ sprendimÄ daryti posÅ«kio manevrÄ neįsitikinusi, kad už jų važiuoja kitos transporto priemonÄs, Å¡iuo atveju P. D. vairuojamas motociklas, ir įvažiuodama į jo važiuojamosios kelio juostos dalį, nedavÄ jam kelio važiuoti tiesiai, tokiu bÅ«du sudarydama kliÅ«tį, ko pasekoje jie sisudÅ«rÄ.Remdamasi tuo, kas aptarta, teisÄjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistosios L.
P. kaltÄs padarius jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir jos veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistosios kaltÄs klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu padarÄ apylinkÄs teismas.Nors, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistoji L. P. taip pat praÅ¡o âpanaikinti pripažinimo teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , perduodant ieÅ¡kinį nagrinÄti civilinio proceso tvarkaâ, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentÄjusieji P. D. ir B.
P. K. Å¡ioje byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kÄ, tik iÅ¡aiÅ¡kino pastariesiems teisÄ pareiÅ¡kti ieÅ¡kinį civilino proceso tvarka, taÄiau BPK 115 str. 2 d. numatyto sprendimo nepriÄmÄ, t. y. nepripažino civiliniam ieÅ¡kovui teisÄs į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir neperdavÄ klausimo dÄl ieÅ¡kinio dydžio nagrinÄti civilinio proceso tvarka. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,n u t a r i a:nuteistosios L. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas PauliukÄnas TeisÄjai                                                     Regina BertaÅ¡ienÄ Eduardas MaÅ¡keviÄius