9dff2d50-0aae-4eac-97c8-7a492298de7c · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                    Civilinė byla Nr. 2S-426-425/2017teisėjas Arvydas Jasonas                             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09179-2016-8                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13; (S)         3.3.2.4; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės N. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-590-837/2017 pagal ieÅ¡kovo A.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei N. D. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Atsakovė N. D. pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ , jų sÅ«nui, buvimo pas ieÅ¡kovÄ metu susirgus arba skundžiantis sveikatos bÅ«kle, apie tau informuoti ir pristatyti ieÅ¡kovei, neduoti vaikui jokių medikamentų. Nurodė, kad sÅ«nui bÅ«nant pas ieÅ¡kovÄ , jam suskaudo pilvÄ ir ieÅ¡kovas davė kažkokių medikamentų.

PaaiÅ¡kino, kad sÅ«nus turi daug sveikatos problemų, kurios gali paÅ«mėti nuo tam tikrų medžiagų, maisto ir medikamentų. Teigė, kad ieÅ¡kovas nesidomi vaiko sveikata. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymo netenkino. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių konkrečių faktų, jog ieÅ¡kovas pažeidė vaiko teises, nesirÅ«pindamas jo sveikata. Pabrėžė, jog teismas negali įpareigoti ieÅ¡kovÄ rÅ«pintis savo vaiko sveikata.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu atsakovė N. D. praÅ¡o panaikinti arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. Ž. sÅ«nui A. Ž., buvimo pas jį lauku susirgus arba skundžiantis sveikatos bÅ«kle, apie tai nedelsiant informuoti atsakovę ir nedelsiant jai pristatyti sÅ«nų ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ A.

Ž. sÅ«nui neduoti jokių medikamentų. Nurodo, kad ieÅ¡kovas vaiko sveikata visiÅ¡kai nesidomi ir praÅ¡ymÄ grindė konkrečia aplinkybe ir teismas turėjo atsižvelgti į nurodytus argumentus. PaaiÅ¡kina, jog vaikas sega alergine bronchine astma, todėl bijo, kad ieÅ¡kovas vaikÄ gali gydyti savo nuožiÅ«ra. IeÅ¡kovas A. Ž. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo nutartį. Nurodo, kad suformuluotas skundo reikalavimas visiÅ¡kai neaiÅ¡kus ir neapibrėžtas.

Tvirtina, jog atsakovė negalės suformuluoti ir prašyti tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apibūdintų jo, kaip tėvo, pareigų turinį, vykdymo ypatumus atskirose gyvenimiškose situacijose. Teigia, jog prašymas įpareigoti jam su vaiku būnant neduoti jokių medikamentų prieštarauja visiems ankstesniems atsakovės pareiškimams. Neneigia vaikui diagnozuotų ligų, tačiau atsakovės nuolatiniai būkštavimai dėl vaiko ligos ir nepasitikėjimas ieškovu perdėti ir nepagrįsti.

PaaiÅ¡kina, jog vaiko darželio auklėtojoms suteikta teisė ir pareiga esant reikalui duoti vaistus, o jo atžvilgiu siekiama teismo nutarties uždrausti duoti vaistus, net jei ir to reiktų. Kelia abejones dėl nurodytų atsakovės aplinkybių, nes vaikui vėliau nepasireiÅ¡kė jokios bronchinės astmos komplikacijos. PaaiÅ¡kina, kad užtikrinti vaiko sveikatos apsaugÄ bet kuriuo laikotarpiu su medikų pagalba jam nėra kliūčių. Nurodo, jog domisi savo vaiko liga, bÅ«sena, yra susipažinęs su vaiko sveikatos istorija, priima informacijÄ gaunamÄ iÅ¡ vaiko motinos apie vaiko ligas.

Mano, kad motinos nuolatinė įtampa dėl vaiko sveikatos, bÅ«kÅ¡tavimai yra hiporbolizuoti. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ priimant procesinį sprendimÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nenagrinėja ginčo tarp Å¡alių, netiria ar pareikÅ¡ti reikalavimai teisiÅ¡kai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , nebÅ«tų kliūčių įvykdyti teismo sprendimÄ .

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėdamas atsakovės N. D. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, teismas sprendė nesant konkrečių faktų, patvirtinančių ieÅ¡kovui nesirÅ«pinus vaiko sveikata. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. Ž. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas nustatyti bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi A.

Ž. (gim. 2014-01-17) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ . Apeliantė N. D. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones motyvavo vaiko liga, kurios paÅ«mėjimÄ gali sukelti vaistai, maistas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, jei Å¡ie reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti byloje, įvykdymÄ , ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti.

Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali bÅ«ti taikoma. Ä®vertinus tai, jog N. D. nereiÅ¡kė jokių reikalavimų, susijusių nei su vaiko bendravimo ir jo auklėjimo tvarka, nei su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui netenkinti N. D. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo atveju, jei būtų tenkintas atsakovės prašymas ir ieškovas būtų įpareigotas neduoti jokių medikamentų vaikui blogai pasijutus, nepilnamečiui vaikui, paūmėjus bronchinei astmai, kiltų pavojus sveikatai ir/ar gyvybei laiku nedavus gydytojų paskirtų vaistų (CPK 144 str. 1 d., 178 str., 185 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui buvo teikiama informacija apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, todėl vienareikšmiškai vertinti ieškovui nežinant vaiko sveikatos būklės nėra pagrindo (b. l. 4-8).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog po nepilnamečio vaiko buvimo pas tėvÄ (ieÅ¡kovÄ ), vaikui bÅ«tų paÅ«mėję ligos simptomai ir bÅ«tų tekę kreiptis medikų pagalbos (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į nutarties 18 ir 19 punktus, naikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo (CPK 185 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . teisėjas                                                                                Laimantas MisiÅ«nas