9dfbfeb5-824b-4fc2-9c88-59299d301f2a · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A–3/2014         Procesinio sprendimo kategorijos:                      1.2.27.1; 1.2.27.5; 1.1.4.1; 1.2.3.1;         1.1.4.4; 1.2.28.1.                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Vilnius                Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Reginos Gaudutienės, SvajÅ«no Knizlerio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Remigijui Matevičiui, Mindaugui Bliuvui, Nėrijui PuÅ¡koriui, gynėjams advokatams Ernestui BuÅ¡movičiui, Raimondui Lapei, Algirdui Gurauskui, nuteistajai I. Å ., iÅ¡teisintajam Z. S., nukentėjusiesiems R. Å ., D. K., A. K., V. S., E. L., E. B., nukentėjusiojo R. Å . atstovui advokatui Povilui Latviui, vertėjoms Vladislavai Tumas, Alvyrai Klipčiuvienei, Žanai Tadorovskajai,  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistosios I.

Å . apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo:I. Å . pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir nuteista:- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nui E. B.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nui R.

S.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos ir I. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Baudžiamoji byla dalyje dėl I.

Š. kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 3 dalį (dėl 19 bakelių spirito skiedinių laikymo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 3 dalį (dėl spirito skiedinių įsigijimo iš M. R.) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.I. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.Z. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.Iš I.

Å . E. B. naudai priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. S. naudai – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, po 1500 Lt V. S. ir A. K. naudai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje R. S., V. S. ir A. K. civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. Å ., tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi baudžiamoji byla nuteistojo V. Å . atžvilgiu iÅ¡skirta.  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Å ., nuteista už tai, kad tuo pat metu, 2007 m. gegužės 21 d., 18 val., atvykusi į įvykio vietÄ , panaudodama fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino vykdančiam pareigas valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialiosios paskirties bÅ«rio vyresniajam pasieniečiui E. B., deÅ¡inės rankos delnu suduodama jam per kairį skruostÄ .              I. Å . nuteista už tai, kad 2007 m. birželio 20 d., 11 val. 35 min., Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos pareigÅ«nams pagal teismo nutartį atliekant kratÄ V.

Å . gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudodama fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, spirdama koja Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui R. S. į sėdmenis. I. Å . nuteista už tai, kad 2007 m. birželio 20 d., 12 val. 20 min. pagal Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartį V. Å . gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliekant kratÄ Ä¯Å¾eidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus, tai yra, apspjovė VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties bÅ«rio vyresniajam pasieniečiui V.

S. veidÄ ir apspjovė VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties bÅ«rio kinologų grupės jaunesniajam specialistui A. K. veidÄ . I. Å . nuteista už tai, kad, veikdama organizuota grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ Â planÄ rengėsi nužudyti D. K. dėl to, kad baudžiamojoje byloje, kurioje asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, buvo pripažintas nukentėjusiuoju, teismas, jų nuomone, paskyrė pastarajam per Å¡velniÄ bausmę.

Tuo tikslu I. Å . ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, 2006 m. pavasarį, bendraudami mobiliuoju telefonu, įkalbinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį R. S., siÅ«lydami už 30000 Lt atlygį surasti asmenį, galintį nužudyti D. K.. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , 2006 m. gruodžio 28 d., 8 val. 36 min. ir 2006 m. gruodžio 30 d., 19 val. 42 min. I. Å . mobilaus ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) įkalbinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį R.

S., siÅ«lydama už 30000 Lt atlygį surasti asmenį, galintį nužudyti D. K., ir 2007 m. vasarÄ asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, telefonu siÅ«lė R. S. 40000 Lt atlygį už tai, kad jis surastų asmenį, galintį nužudyti D. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi R. S. atsisakė surasti asmenį, galintį nužudyti D. K.. I. Å . buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, iki sulaikymo 2007 m. birželio 20 d., 11 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaime, savo gyvenamajame name neturėdami tikslo realizuoti, neteisėtai, neturėdami leidimo, laikė 19 vnt. 5 l talpos plastikinių bakelių su 79,314 l etilo alkoholio, iÅ¡ kurių 74,654 l yra techninio etilo alkoholio skiediniai, 4,66 l yra techninio etilo alkoholio.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje dėl asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, ir I.

Å . kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 201 str. 3 d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. I. Å . buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, 2007 m. spalio 18 d., 8 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ M. R. (M. R.) įsigijo tris ar keturis 30 l talpos plastikinius bakelius su techninio etilo alkoholio skiediniais, kuriuos neteisėtai, neturėdami leidimo, automobiliu „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir pakeliui, (duomenys neskelbtini) miesto ribose, stabdant valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties bÅ«rio pareigÅ«nui A.

K., nesustojo, bėgo nuo persekiojančių (duomenys neskelbtini) rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnų A. I. bei P. D. ir iš automobilio išmetė gabenamus bakelius su skiediniais, du iš kurių buvo rasti. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla šioje dalyje dėl asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir I. Š. kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 201 str. 3 d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

I. Å . buvo kaltinama tuo, veikdama bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡kirta, ir su nenustatytais asmenimis, juos pridengdami, Å¡alindami kliÅ«tis, duodami patarimus apie tai, kur yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai ir iÅ¡ anksto pažadėję paslėpti ir realizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, 2007 m. birželio 13 d., 5.00 val., (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, tarp valstybės sienÄ Å¾yminčių ženklų Nr. 0618 ir 0619, I.

Å . – suorganizavo, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, padėjo Z. S. (Z. S.) tyčia neteisėtai pereiti valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir neteisėtai įgabenti 1200 vnt. pakelius cigarečių „Prima klasičeskaja“, kurių vertė yra 3317 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, Å¡ioje dalyje dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, I.

Å . Å¡ioje dalyje dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.I. Å . buvo kaltinama ir tuo, kad 2007 m. birželio 20 d., 12 val. 30 min., V. Å . gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliekant kratÄ , panaudodama psichinę prievartÄ grasino VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties bÅ«rio kinologų grupės jaunesniajam specialistui A. K., sakydama, kad „bus problemų žmonai, ateis laikas ir žmonai teks užsiimti kontrabanda“, tuo reikalaudama iÅ¡ valstybės tarnautojo atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu I. Å . Å¡ioje dalyje dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.             Z. S. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkaudamas su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, ir V. Å ., iÅ¡ anksto, tai yra, 2007-06-12, 16.35 val. suorganizavo su I. Å ., 2007-06-12 23.30 val. (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, neteisėtÄ cigarečių pergabenimÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , ko pasekoje, padedant I.

Å . ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, kurie Å¡alino kliÅ«tis, saugojo, pridengė kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėję paslėpti nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, bei realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus daiktus, 2007-06-13, 00.05 val. (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0618-0619, tyčia, neteisėtai, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktus, perėjo valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir neteisėtai įgabeno 1200 vnt. pakelius cigarečių „Prima Klasičeskaja“, kurių vertė yra 3317 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu Z.

S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria Z. S. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:Z. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl Z.

S. iÅ¡teisinimo naikintinas ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad Z. S. parodė, jog jis neturėjo tyčios neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , jo tikslas buvo permesti per sienÄ maiÅ¡us su cigaretėmis, kÄ jis ir padarė, todėl, nesant visų bÅ«tinų nusikaltimo sudėties požymių, Å¡iuo atveju kaltinamojo tyčios, negali bÅ«ti ir nusikaltimo sudėties.

Prokuroras nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria buvo grindžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis Z. S. atžvilgiu, nurodo, kad teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė neatsižvelgęs į byloje esančius faktinius duomenis – Z. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes. Prokuroro teigimu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu Z.

S. parodė, kad žinojo, jog metalinio tinklo tvora, per kuriÄ jis permetė maiÅ¡us su cigaretėmis, yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. IÅ¡ įvykio vietos, daiktų apžiÅ«ros protokolų matyti, kad 2007 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) kaime, tarp valstybės sienÄ Å¾yminčių stulpų Nr. 0618 ir Nr. 0619 iÅ¡ Baltarusijos teritorijos pusės kontrolinėje kultivuotos žemės juostoje, esančioje prieÅ¡ apsauginę tvorÄ , rasti žmogaus batų pėdsakai; iÅ¡ Lietuvos teritorijos pusės prie pat apsauginės tvoros yra iÅ¡mindžiotos žolės takelis.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip Z. S. iÅ¡ Baltarusijos Respublikos pusės permeta cigaretes per valstybės sienos apsauginę tvorÄ . Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino stulpų pažymėtÄ valstybės sienÄ su valstybės sienÄ saugančia metalinio tinklo tvora, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje 7,5 metrų atstumu nuo sienos. Prokuroras praÅ¡o apeliacinės instancijos teisme pakeisti kaltinimÄ Z. S., iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinant aplinkybes, susijusias su bendrininkavimu, o taip pat nurodant, kad Z.

S. valstybės sienÄ neteisėtai perėjo du kartus bei kaltinimÄ iÅ¡dėstyti taip:Z. S. kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. birželio 13 d., 00.05 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0618 ir Nr. 0619, tyčia, neteisėtai, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktus, du kartus perėjo valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalyjeNuteistoji I.

Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti, taip pat pakeisti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, padarymÄ paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtÄ nuosprendį jos atžvilgiu. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teisme ji davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 2007 m. gegužės 21 d., jos vyrÄ sulaikius valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nams ir jai nuvykus į įvykio vietÄ , ten buvęs pareigÅ«nas jÄ Ä¯Å¾eidė necenzÅ«riniais žodžiais, be to, pareigÅ«nui E. B. per veidÄ ji nesudavė, prieÅ¡ingai – pats E. B. jai sudavė smÅ«gį į veidÄ .

Å ias aplinkybes, anot nuteistosios, patvirtino ir liudytojais apklausti jos sÅ«nÅ«s I. Å . ir A. Å .. Apeliantė pažymi, kad pareigÅ«nų R. C., E. L. bei E. B. tarnybiniuose praneÅ¡imuose, kurie buvo suraÅ¡yti įvykio dienÄ , taip pat nenurodyta apie smÅ«gio sudavimÄ E. B., be to, R. C. ir E. L. savo pirminiuose parodymuose apie įvykio aplinkybes taipogi nenurodė apie smÅ«gio sudavimÄ E. B.. IÅ¡ to, anot nuteistosios, seka vienintelė iÅ¡vada, kad E. B., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už jos atžvilgiu įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡kėlė versijÄ apie, neva, jam suduotÄ smÅ«gį, nors po įvykio į medicinos darbuotojus nesikreipė.Apeliantės teigimu, tiek už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui, tiek už valstybės tarnautojo įžeidimÄ numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jÄ kalta už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui (Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis) bei už valstybės tarnautojo įžeidimÄ (Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnis) visiÅ¡kai nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo.

Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jÄ kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad A. K. ir V. S. versija apie tai, kad ji pastaruosius apspjovė yra melaginga bei turi bÅ«ti vertinama, kaip pareigÅ«nų siekimas suÅ¡velninti savo nusikalstamos veikos pasekmes, kÄ visiÅ¡kai patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Apeliantė teigia, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, atlikdami kratÄ V. Å . priklausančiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, grubiai pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, t. y. pareigÅ«nai, atvykę prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, nieko nepaaiÅ¡kinę namuose buvusiems asmenims, įsibrovė į privačiÄ namų valdÄ ir be jokios priežasties visiems asmenims, tame tarpe ir jos nepilnamečiams vaikams, uždėjo antrankius.

Nuteistoji nurodo, kad visi neteisėti pareigÅ«nų veiksmai užfiksuoti prie kratos protokolo esančiame vaizdo įraÅ¡e, apie kurį pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net neužsiminė. Minėtame vaizdo įraÅ¡e, anot apeliantės, matyti, kad tik po to, kai visiems name buvusiems asmenims buvo uždėti antrankiai, buvo perskaitytas nutarimas kratai daryti, vaizdo įraÅ¡e neužfiksuotos V. S. ir A. K. apspjovimo aplinkybės, kas įrodo minėtų pareigÅ«nų parodymų melagingumÄ bei pareigÅ«nų norÄ suÅ¡velninti savo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų pasekmes.Nuteistoji I.

Å . apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ji, veikdama organizuota grupe su V. Å ., rengėsi nužudyti D. K.. Apeliantės teigimu, teismas, pripažindamas jÄ kalta bendrai su sutuoktiniu už rengimÄ si padaryti nusikaltimÄ , rėmėsi liudytojų R. S., V. P. parodymais ir kritiÅ¡kai vertino nukentėjusiojo D. K. parodymus. Liudytojas V. P. parodė, kad jo aplinkinių tarpe sklido kalbos apie V. Å . siÅ«lymÄ sumokėti 30000 Lt už D. K. nužudymÄ . Tokios liudytojo nurodytos aplinkybės, anot nuteistosios, negali bÅ«ti vertinamos kaip rimtas ketinimas nužudyti nukentėjusįjį, kadangi rengiantis labai sunkaus nusikaltimo padarymui, nusikalstamų veiksmų vieÅ¡inimas bÅ«tų absurdiÅ¡kas.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino nukentėjusiojo D. K. parodymus apie tai, kad jo R. S. neįspėjo apie jos ar jos sutuoktinio ketinimÄ nužudyti nukentėjusįjį. Nuteistosios teigimu, liudytojas R. S. nenurodė, kad ji bÅ«tų praÅ¡iusi nužudyti D. K., R. S. su ja kalbėjo kitais reikalais. R. S. parodymai apie tai, kad visi jo pokalbiai dėl D. K. nužudymo vyko su V. Å . nesutampa su kitais bylos duomenimis. R. S. tvirtino, kad V. Å . siÅ«lė pažeminti, padaryti, kad D.

K. neiÅ¡eitų iÅ¡ pataisos namų, siÅ«lė pinigus, padidino kainÄ , tačiau, anot nuteistosios, jokių telefoninių pokalbių tarp R. S. ir V. Å . nebuvo užfiksuota, kas įrodo, jog R. S. apkalbėjo jÄ ir jos sutuoktinį. Apeliantė pažymi, kad tarp jos ir V. Å . nebuvo jokio bendrininkų veiksmų suderinimo pobÅ«džio, jokiais bylos duomenimis nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, kad vienas telefoninis pokalbis su R. S. vyko Å¡alia esant jos vyrui V. Å . ir, kad jis dalyvavo pokalbyje, susijusiame su rengiamu nusikaltimu.

Nuteistoji nurodo, kad rengimosi padaryti nusikaltimÄ stadijoje bÅ«tinas nusikaltimo sudėties elementas yra tyčios apibrėžtumas. Tuo tarpu, iÅ¡ byloje esančių įrodymų, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad kaltininkų veiksmuose buvo tiesioginė apibrėžta tyčia nužudyti D. K.. Apeliantės teigimu, net, jeigu bÅ«tų galima laikyti patikimais R. S. parodymus apie tai, kad su juo buvo kalbama apie nukentėjusiojo pažeminimÄ , apie invalidumo padarymÄ , vis tiek nėra pagrindo jÄ ir V.

Å . pripažinti kaltais rengusis nužudyti D. K., nes nėra nustatyta tiesioginė apibrėžta tyčia nužudyti nukentėjusįjį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į kitas aplinkybes, kad jokio rengimosi nužudyti D. K. nebuvo, o, bÅ«tent, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad po, neva jų pasiÅ«lymų R. S. nužudyti D. K. ir už tai pažadėtÄ atlygį, R. S. nesiėmė jokių veiksmų praÅ¡ymui įvykdyti ir atlygiui gauti, taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pats D.

K. nesiėmė jokių veiksmų, kad save apsaugotų, į jokias teisėsaugos institucijas ar kitus asmenis nesikreipė. Nuteistoji tvirtina, kad nei ji, nei V. Š. neturėjo jokio motyvo nužudyti D. K.. Visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, anot apeliantės, kad motyvu nužudyti D. K. buvo tai, jog V. Š. buvo nepatenkintas D. K. paskirta per švelnia bausme. Nuteistoji pažymi, kad D. K. galutinė bausmė buvo paskirta daug vėliau negu įvyko telefoninis pokalbis su R. S., kurio metu, neva ji tarėsi dėl D.

K. nužudymo, be to, toje D. K. byloje ji su V. Å . pateikė civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistoji pažymi, kad Å¡iuo metu jai nustatytas neįgalumas, ji yra Å«kininkė bei iÅ¡ savo gaunamos produkcijos iÅ¡laiko save ir tuo pačiu savo vaikus, todėl, vadovaujantis bausmės paskirties principu, darytina iÅ¡vada, jog realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir neatitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį Z.

S. atžvilgiu panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nuteistosios I. Å . apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiojo R. Å . atstovas klausimÄ dėl byloje pateiktų apeliacinių skundų prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, iÅ¡teisintasis Z. S. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistoji I. Å . ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti.            Nuteistosios I.

Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal tris apeliacinius skundus – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų I. Š. ir V. Š., tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi baudžiamoji byla nuteistojo V. Š. atžvilgiu išskirta, kadangi nuteistasis V. Š. susirgo psichikos ligomis, dėl kurių negali dalyvauti bylos nagrinėjime.

             Šioje baudžiamojoje byloje Z. S. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkaudamas su I. Å . ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, 2007 m. birželio 12 d. 16.35 val. suorganizavo su I. Å ., 2007 m. birželio 12 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, neteisėtÄ cigarečių pergabenimÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , vėliau, padedant I. Å . ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, kurie Å¡alino kliÅ«tis, saugojo, pridengė kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėję paslėpti nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, bei realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus daiktus, 2007 m. birželio 13 d. 00.05 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0618-0619, tyčia, neteisėtai, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktus, perėjo valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir neteisėtai įgabeno 1200 vnt. pakelius cigarečių „Prima Klasičeskaja“, kurių vertė yra 3317 Lt, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ bei iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Z.

S. neturėjo tyčios neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , jo tikslas buvo permesti per sienÄ maiÅ¡us su cigaretėmis, kÄ jis ir padarė, todėl, nesant visų bÅ«tinų nusikaltimo sudėties požymių, Å¡iuo atveju kaltininko tyčios, negali bÅ«ti ir nusikaltimo sudėties bei Z. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodo, kad teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė neatsižvelgęs į byloje esančius faktinius duomenis – Z.

S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes bei praÅ¡o apeliacinės instancijos teisme pakeisti kaltinimÄ Z. S., iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinant aplinkybes, susijusias su bendrininkavimu, o taip pat nurodant, kad Z. S. valstybės sienÄ neteisėtai perėjo du kartus bei kaltinimÄ iÅ¡dėstyti taip: Z. S. 2007 m. birželio 13 d., 00.05 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0618 ir Nr. 0619, tyčia, neteisėtai, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktus, du kartus perėjo valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalyje.

             Pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Lietuvos Respublikos valstybės siena yra linija ir Å¡ia linija einantis vertikalus pavirÅ¡ius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jÅ«roje ir jos gelmėse. Objektyviai Å¡iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais, kuriais pažeidžiamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo režimas.

Veika gali bÅ«ti padaroma kertant sausumos, vandens ar oro sienÄ bet kuriomis priemonėmis ir bÅ«dais, neturint atitinkamo dokumento arba nors ir turint dokumentus, bet sienÄ pereinant nenustatytoje vietoje tiek iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitÄ valstybę, tiek iÅ¡ kitos valstybės į Lietuvos RespublikÄ . Valstybės sienos kirtimas – tai asmenų perėjimas, transporto priemonių vykimas, prekių ir kitų vertybių gabenimas per valstybės sienÄ . Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio prasme Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas laikomas neteisėtu, kai siena kertama:

1) neturint reikalingų dokumentų;

2) pasinaudojant svetimu ar padirbtu dokumentu;

3) nors ir turint dokumentus, tačiau be atitinkamo leidimo, kai jis yra būtinas;

4) išvengiant pasienio kontrolės;

5) kertant valstybės sienÄ nenustatytoje vietoje, t. y. ne per sienos perėjimo punktus. Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. neteisėtas valstybės sienos perėjimas laikomas baigtu nuo to momento, kai valstybės siena pereinama neturint reikalingų dokumentų ar ne per nustatytÄ valstybės sienos perėjimo punktÄ . Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalyje, subjektyviajai pusei bÅ«dinga tiesioginė tyčia – kaltininkas suvokia, kad neteisėtai, t. y. neturėdamas reikalingų dokumentų ar ne nustatytoje vietoje, pereina valstybės sienÄ ir siekia tai daryti.

Å ioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad Z. S. 2007 m. birželio 13 d. 00.05 val. tarp valstybės sienÄ Å¾yminčių stulpų Nr. 0618 ir 0619 iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos pusės atėjo prie apsauginės tvoros, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir permetė per tvorÄ keturis maiÅ¡us su cigaretėmis. IÅ¡ objektyviosios pusės tokie Z. S. veiksmai laikytini neteisėtu – ne per sienos perėjimo punktÄ - Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimu, kadangi, prieidamas iki metalinės tinklo tvoros, Z.

S. buvo kelis metrus įėjęs į Lietuvos Respublikos valstybės teritorijÄ , t. y. kirtęs valstybės sausumos sienÄ . Tačiau Å¡i veika negali bÅ«ti vertinama formaliai. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, bÅ«tinai turi bÅ«ti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir bÅ«tinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu.

Todėl, inkriminuojant Z. S. Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius, t. y. nepakanka nustatyti objektyviuosius Å¡io nusikaltimo sudėties požymius, bÅ«tina nustatyti ir įrodyti ir subjektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius, t. y., kad Z. S. suprato, jog neteisėtai pereina Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir norėjo taip veikti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Z. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neneigė iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos atnešęs iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos maiÅ¡us su cigaretėmis ir permetęs juos per valstybės sienÄ , tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, Z.

S. neigė supratęs, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Jokių faktinių duomenų, paneigiančių Å¡iuos Z. S. aiÅ¡kinimus byloje nėra, juo labiau byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Z. S. ne tik suprato, kad prieidamas iki metalinio tinklo tvoros neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , bet ir norėjo taip veikti. Nuteistoji I. Å . parodė, kad su Z. S. ji tarėsi tik dėl cigarečių permetimo per valstybės sienÄ , apie valstybės sienos perėjimÄ kalbos nebuvo.

Z. S. ir I. Å . parodymus patvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių turinio galima suprasti, jog Z. S. tikslas buvo iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos permesti per valstybės sienÄ cigaretes ir už tai gauti piniginį atlygį, o I. Å . tikslas – gauti cigaretes (t. 1, b. l. 49 - 53). Nenustačius Z. S. veikoje subjektyvaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1dalyje, sudėties požymio – tyčios neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Z.

S. negali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal minėtÄ baudžiamojo kodekso straipsnį ir jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas.I. Å . skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį už tai, kad panaudodama fizinį smurtÄ â€“ delnu suduodama Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui per skruostÄ - pasiprieÅ¡ino vykdančiam pareigas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui E. B. bei panaudodama fizinį smurtÄ â€“ spirdama koja Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui į sėdmenis – pasiprieÅ¡ino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui R.

S., pagal teismo nutartį atlikusiam kratÄ V. Å . ir I. Å . gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį už tai, kad įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus, t. y. apspjovė veidus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nams V. S. ir A. K., pagal teismo nutartį V. Å . ir I. Å . gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose atlikusiems kratÄ . Nuteistoji I. Å . viso proceso metu, taip pat savo apeliaciniame skunde neigia sudavusi smÅ«gį pareigÅ«nui E. B. ir tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡inusi savo pareigas vykdančiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui, teigia pareigÅ«nų neįžeidinėjusi, smurto prieÅ¡ juos nenaudojusi, ant jų nespjaudžiusi, tvirtina, kad patys pareigÅ«nai su ja elgėsi netinkamai, E. B. jÄ Ä¯Å¾eidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais, E. B. jai sudavė smÅ«gį, o ne ji E. B., kratos jos gyvenamojoje vietoje metu nei V.

S., nei A. K. ji neapspjovė. Nuteistoji I. Å . apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jÄ kalta už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui (Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis) bei už valstybės tarnautojo įžeidimÄ (Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnis) visiÅ¡kai nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodo, kad pasipriešinimas galimas tik dviem alternatyviais būdais:

1) jis turi bÅ«ti padaromas panaudojant fizinį smurtÄ , arba 2) grasinant jį tuoj pat panaudoti. Pasyvus pasiprieÅ¡inimas, neklausant teisėtų nurodymų ir reikalavimų, kuris paprastai suponuoja tam tikrų įpareigojimų ar draudimų nevykdymÄ , nesudaro Å¡io nusikaltimo sudėties. PasiprieÅ¡inimas smurtu – tai tyčiniai aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kai jis panaudoja prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , t. y. bet kokį neteisėtÄ tiesioginį poveikį, kuris sukelia žmogui skausmÄ ir atitinkamų padarinių. PasiprieÅ¡inimas gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galima tik tais atvejais, kai:

a) tas asmuo eina įstatymo jam pavestas pareigas (antstolis, policininkas, muitininkas, apskrities viršininkas ir kt.);

b) viešųjų įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų atstovas atlieka konkrečias vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Å iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ .

Å io nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia vieÅ¡u (matant arba girdint bent vienam trečiajam asmeniui) arba nevieÅ¡u (negirdint ar nematant tretiesiems asmenims) valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas gali pasireikÅ¡ti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Å io nusikaltimo subjektyviajai pusei taip pat bÅ«dinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įžeidžia einantį savo pareigas valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir to nori.

Nuteistosios I. Å . apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad tiek už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, tiek už tokių asmenų įžeidimÄ yra numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasiprieÅ¡inimÄ inter alia Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«no teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu, kÅ«no gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

IÅ¡ principo Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio ir Lietuvos Respublikos BK 286 ir 290 straipsnių paskirtis yra ta pati, t. y. sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ . Spręsdami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemÄ , teismai vadovaujasi bendrÄ ja Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimÄ , veika gali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas.

IÅ¡ esmės teismų praktika, atribojant administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl valstybės tarnautojo ar vieÅ¡o administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo, remiasi į objektyviųjų Å¡ių veikų požymių turinį. Baudžiamajame kodekse veikos – įžeidimo turinys absoliučiai nedetalizuotas, o administracinių teisės pažeidimų kodekse – Å¡iek tiek detalizuojamas, tačiau sÄ voka „kitokiu elgesiu“ taip pat gali bÅ«ti vertinama labai įvairiai.

Vertinant Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , svarbu nustatyti atliktų veiksmų, pasakytų žodžių prasmę, t. y., ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniÅ¡kai į pareigÅ«nus; kokie konkrečiai veiksmai atlikti ar necenzÅ«riniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar Å¡ie veiksmai buvo atlikti arba žodžiai buvo vartojami protestuojant prieÅ¡ pareigÅ«nų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigÅ«nus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumÄ . Greta to, didelę reikÅ¡mę turi ir atliktų veiksmų arba necenzÅ«rinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar Å¡ie veiksmai buvo atlikti arba žodžiai buvo vartojami pareigÅ«nų atžvilgiu paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių.

Kaip minėta, valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali bÅ«ti padaromas vieÅ¡ai arba nevieÅ¡ai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobÅ«dis reikÅ¡mės neturi, tačiau vieÅ¡as nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir Å¡iurkščiau pažeidžia objektÄ . Tokiais atvejais svarbiomis tampa tokios detalės: ar įvykio metu tvyrojo konfliktiÅ¡ka atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas iÅ¡provokuotas tokiam elgesiui ir pan.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo.Nors, kaip minėta, nuteistoji I.

Å . neigia sudavusi smÅ«gį į veidÄ savo pareigas vykdžiusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui E. B. bei kratos jos gyvenamojoje vietoje atlikimo metu įžeidusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nus V. S. ir A. K. apspjaudama pareigÅ«nams veidus, tačiau Å¡iuos nuteistosios teiginius paneigia nukentėjusiaisiais byloje pripažintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų E. B., V. S., A. K. parodymai, taip pat kartu su Å¡iais pareigÅ«nais įvykių vietose buvusių kitų pareigÅ«nų parodymai.

Nukentėjusysis E. B. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2007 m. gegužės 21d. jis su kolegomis E. L. ir R. C. sustabdė V. Å . vairuojamÄ automobilį, kurį patikrinus buvo rasti keturi bakeliai su spiritu. V. Å . su sÅ«numis pradėjo mėtyti bakelius su skysčiu iÅ¡ automobilio, todėl V. Å . su sÅ«numis buvo sulaikyti. Netrukus aplinkui pradėjo rinktis paÅ¡aliniai žmonės, atvažiavo I. Å .. Nukentėjusiojo teigimu, į įvykio vietÄ atvykusi I. Å . pradėjo prie jo kabinėtis, liepė atiduoti automobilio raktelius, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, bandė iÅ¡provokuoti konfliktÄ , grasino susidoroti su pareigÅ«nais, jam nuteistosios papraÅ¡ius laikytis atstumo, Å¡i trenkė delnu jam į skruostÄ .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai apie Å¡io įvykio aplinkybes parodė ir liudytoju apklaustas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas R. C. bei nukentėjusysis E. L.. Liudytojas R. C. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jiems sustabdžius V. Å . vairuojamÄ automobilį, į įvykio vietÄ netrukus atvykusi V. Å . žmona I. Å . pradėjo įžeidinėti pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais, grasino susidoroti, pradÅ«rė jų tarnybinio automobilio padangÄ . Liudytojo R. C. teigimu, E. B. buvo susikibęs su I.

Å ., E. B. bandė raminti I. Å ., tada I. Å . trenkė delnu vienÄ kartÄ E. B. per veidÄ . Nukentėjusysis E. L. apeliacinės instancijos teisme taip pat parodė matęs, kaip į įvykio vietÄ atvykusi I. Å . sudavė smÅ«gį E. B.. Nukentėjusiojo E. L. teigimu, konflikto iniciatoriai buvo Å ., į įvykio vietÄ buvo atėję daugiau žmonių, Å . rėkė, kad jiems padėtų, kad įvykio vietoje buvę kiti asmenys taip pat pultų pareigÅ«nus. Netikėti Å¡iais viso bylos proceso metu nuosekliais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų E. B., R.

C., E. L. parodymais nėra pagrindo. Kadangi, kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas prieÅ¡inasi pareigÅ«nui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, o I. Å . pasiprieÅ¡ino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui, vykdančiam savo pareigas, panaudodama fizinį smurtÄ â€“ suduodama delnu E. B. į veidÄ , Å¡ie I. Å . veiksmai teisėtai ir pagrįstai pripažinti nusikalstamais bei teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 20 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nams pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį V. Å . gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliekant kratÄ , tarp pareigÅ«nų ir I. Å . kilo konfliktas, kurio metu I. Å ., panaudodama fizinį smurtÄ â€“ spirdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui R. S. į sėdmenis, pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, taip pat įžeidė savo pareigas vykdžiusius valstybės tarnautojus V. S. ir A. K. apspjaudama jiems veidus.

Nuteistoji I. Å . neneigia kratos metu spyrusi pareigÅ«nui R. S. į sėdmenis, tačiau nuteistoji neigia apspjovusi kitiems dviem pareigÅ«nams V. S. ir A. K. veidus ir tokiu bÅ«du įžeidusi savo pareigas atlikusius valstybės tarnautojus. Byloje surinktų įrodymų visetas – Å . gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose kratÄ atlikusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų parodymai, kiti byloje esantys faktiniai duomenys paneigia Å¡iuos nuteistosios teiginius ir patvirtina aplinkybes, kad I.

Å ., 2007 m. birželio 20 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nams atvykus į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ daryti kratos, sukėlė konfliktÄ , savo įžūliu elgesiu trukdė vykdyti pareigÅ«nams savo teisėtas funkcijas, nuteistoji ne tik pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui R. S. įspirdama jam į sėdmenis, bet ir apspjaudė V. S. ir A. K. veidus, tokiu bÅ«du įžeisdama savo pareigas atlikusius valstybės tarnautojus. Nukentėjusysis V. S. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2007 m. birželio 20 d. jis dalyvavo atliekant kratÄ Å . namuose, jis buvo kieme, saugojo sklypo perimetrÄ , kad niekas neiÅ¡eitų ir neįeitų.

Nukentėjusiojo V. S. teigimu, dar prieÅ¡ užeinant į namus, I. Å . pjudė pareigÅ«nus Å¡unimis, trukdė užeiti jiems į namus, nevykdė pareigÅ«nų nurodymų. A. K., vesdamas I. Å . per kiemÄ , paprašė jo pagalbos, nes I. Å . vedama prieÅ¡inosi, kvietė Å¡unį, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. A. K. laikė nuteistÄ jÄ už deÅ¡inės rankos, o jis paėmė I. Å . už kairės rankos, tada I. Å . atsisuko ir spjovė jam į veidÄ . Nukentėjusysis A. K. parodė, kad nuvykus į Å . namus daryti kratos, I.

Å . elgėsi agresyviai, paleido Å¡unis, nereagavo į pareigÅ«nų nurodymus, vėliau I. Å . buvo uždėti antrankiai, kadangi ji spardėsi, Å¡aukė, keikėsi. I. Å . papraÅ¡ius į tualetÄ , jis vedė nuteistÄ jÄ Ä¯ tualetÄ , ji bandė iÅ¡trÅ«kti, kvietė Å¡unį, todėl jis pasikvietė į pagalbÄ pareigÅ«nÄ V. S.. Jiems su V. S. vedant I. Å ., Å¡i keikėsi, grasino V. S., spjovė V. S. į veidÄ , tada atsisuko į jį ir taip pat spjovė jam į veidÄ . Nukentėjusysis R.

Å . parodė, kad kratos Å . namuose atlikimo metu jis su V. S. buvo kieme, saugojo įėjimÄ Ä¯ kiemÄ , stebėjo aplinkÄ . Nukentėjusiojo R. Å . teigimu, I. Å . kratos atlikimo metu rėkavo, grasino pareigÅ«nams, V. S. nuėjus padėti A. K. vesti I. Å ., matė, kaip I. Å . apspjovė V. S.. Nukentėjusiųjų V. S., A. K., R. Å . parodymus įvertinus kontekste su kitais byloje surinktais įrodymais - kratos Å . namuose atlikimo metu aplinkÄ stebėjusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų A.

I. ir P. D. parodymais apie tai, kad I. Å . perskaičius nutartį daryti kratÄ , Å¡i pareigÅ«nų nurodymų nevykdė, jų į kiemÄ ir namus neįsileido, taip pat kratos Å . namuose vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis bei byloje esančiomis I. Å . telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis, kurių turinys patvirtina apie I. Å . Å«mų, konfliktiÅ¡kÄ , agresyvų bÅ«dÄ , darytina iÅ¡vada, jog I. Å . veiksmai – vieÅ¡ai, matant ne vienam asmeniui, necenzÅ«rinių žodžių vartojimas, nevykdymas teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, konfliktinės situacijos sukėlimas, dviejų pareigÅ«nų apspjovimas – yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris peržengia administracinės atsakomybės ribas ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje sudėties požymius.

I. Å ., nevykdydama teisėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų, atvykusių į jos namus vykdyti teismo nutarties - daryti kratos, reikalavimų, sÄ moningai sukeldama konfliktinę situacijÄ , vartodama necenzÅ«rinius žodžius ir grasinimus pareigÅ«nų atžvilgiu, užpjudydama juos Å¡unimis, apspjaudama dviem pareigÅ«nams veidus, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , suprato kad įžeidžia valstybės tarnautojus ryÅ¡ium su jų pareigų vykdymu ir to norėjo. Nuteistoji I. Å .

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, vykdžiusius savo pareigas, V. S. ir A. K. įžeidė ne tik žodžiais, bet ir veiksmais – juos apspjaudama, todėl, kaip minėta, tokie nuteistosios veiksmai peržengė administracinės atsakomybės ribas, juose yra visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje požymiai. I. Š. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir už tai, kad veikdama organizuota grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, V.

Å ., pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ rengėsi nužudyti D. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi R. S. atsisakė surasti asmenį, galintį nužudyti D. K.. Nuteistoji I. Å . viso bylos proceso metu, taip pat savo apeliaciniame skunde neigia padariusi šį jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jÄ ir jos vyrÄ V. Å . pripažino kaltais dėl rengimosi nužudyti D.

K..Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengimasis padaryti nusikaltimÄ yra priemonių ir įrankių suieÅ¡kojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimÄ si padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ rengimosi ir pasikėsinimo stadijos dar vadinamos iÅ¡ankstine (parengtine) nusikalstama veika. Objektyvieji rengimosi požymiai yra:

1) nusikaltimo priemonių ir įrankių suieškojimas;

2) nusikaltimo priemonių ir įrankių pritaikymas;

3) veikimo plano sudarymas;

4) bendrininkų telkimas;

5) kitoks tyčinis nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas. Kiekvienas nurodytas rengimosi požymis turi alternatyviÄ savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę, t. y. bet kurio iÅ¡ jų nustatymas kaltininko veikoje gali bÅ«ti vertinamas kaip rengimasis padaryti nusikalimÄ . IÅ¡ subjektyviosios pusės rengimosi padaryti nusikaltimÄ stadijai, kaip kryptingai, tikslingai nusikalstamai veikai, bÅ«dinga tik tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas:

1) supranta nusikaltimo, kuriam rengiasi, pobūdį, jo sudėties požymius;

2) įsitikinęs, kad sumanytam nusikaltimui būtina pasirengti atliekant atitinkamus veiksmus;

3) suvokia numatytų rengimosi veiksmų pobÅ«dį, jų svarbÄ tolesnei nusikalstamai veikai;

4) numato priežastinį ryšį ir jo vystymÄ si tarp rengimosi ir vėlesnių nusikalstamos veikos stadijų;

5) įsitikinęs, kad atlikęs numatytus pasirengimo veiksmus neapsiribos jais ir tęs savo veikÄ , padarys sumanytÄ nusikaltimÄ . Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip rengimasis nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, V. Å . ir I. Å . iÅ¡ anksto sudarė veikimo planÄ , telkė bendrininkus nužudymo padarymui, nustatė piniginio atlygio sumÄ , siekė sudaryti bÅ«tinas sÄ lygas pasirengti pradėti vykdyti sumanytÄ veikÄ nusikalstamam tikslui pasiekti, tam V.

Å . ir I. Å . suvienijo savo pastangas, susitarė veikti bendrai, ieÅ¡kojo per kitus asmenis vykdytojo savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti – padaryti labai sunkų nusikaltimÄ , kiekvienam grupės nariui numatė atlikti tam tikras užduotis ir paskyrė skirtingus vaidmenis, abu aktyviai veikė daugybę kartų skambindami R. S., lenkė jį užverbuoti asmenis dalyvauti darant nusikaltimÄ , pažadėjo ,,be problemų“ sutartÄ pinigų sumÄ . Pagrindiniai įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė Å¡ias iÅ¡vadas ir I.

Å . kaltę su V. Å . organizuota grupe rengusis nužudyti D. K., yra liudytojo R. S. parodymai, I. Å . ir R. S. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės bei kiti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti faktiniai duomenys. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, ne kartÄ telefonu bendravo su I. Å . ir V. Å .. Liudytojo R. S. teigimu, vieno telefoninio pokalbio metu Å . paklausė, ar jis negalėtų padėti sutvarkyti vieno reikalo, t. y. tarp nuteistųjų pažeminti tuose pačiuose pataisos namuose kalintį D.

K.. Jis atsakė, jog to padaryti negalės, kadangi D. K. atlieka bausmę kitame sektoriuje. Vėliau Å . vėl klausė jo, ar galima bÅ«tų padaryti taip, kad D. K. neiÅ¡eitų iÅ¡ pataisos namų, už tai Å . siÅ«lė pinigų. Anot R. S., jis suprato, kad D. K. turi bÅ«ti nužudytas. Jis nesutiko kÄ nors blogo daryti D. K., taip pat jis nesiruošė ieÅ¡koti kito žmogaus, galinčio nužudyti D. K. (t. 4, b. l. 129 – 131). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. S. parodė, jog į jį kreipėsi V.

Š. dėl D. K., V. Š. buvo nepatenkintas D. K. paskirta bausme. Liudytojo R. S. teigimu, V. Š. norėjo susidoroti su D. K., pasiūlė už tai pinigų, tačiau jis į tokius V. Š. siūlymus rimtai nežiūrėjo ir D. K. nieko blogo daryti nesiruošė. Su I. Š. jis dažnai bendraudavo telefonu, tačiau ne dėl D. K.. R. S. paaiškino, jog pokalbio metu I. Š. pasakytus žodžius ,,paguldyti į geležinę dėžę“ jis supratęs, kaip ligoninę, neštuvus ir pan. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas R.

S. parodė, kad apie D. K. pažeminimÄ su juo nei I. Å ., nei V. Å . nekalbėjo, buvo kalba tik apie ,,geležinį karstÄ â€œ, ,,geležinę dėžę“, Å . sakė, kad reikėtų D. K. į ,,geležinę dėžę“ uždaryti. Anot liudytojo R. S., ,,geležinė dėžė“ laisvės atėmimo vietoje gali bÅ«ti karceris, kuriame yra geležinės sienos, arba maÅ¡ina, kuria pervežami kaliniai. Liudytojo teigimu, jeigu Å . rimtai bÅ«tų norėję susidoroti su D. K., jie bÅ«tų paprašę tai padaryti kitų rimtesnių žmonių, kadangi jie turėjo daug ryÅ¡ių ir galimybių tai padaryti.

R. S. nuomone, Å . nesiekė kerÅ¡yti ar kitaip susidoroti su D. K., tiesiog, kai V. Å . bÅ«davo girtas, jam pasimaiÅ¡ydavo protas ir jis rėkdavo į telefono ragelį visokias nesÄ mones. Liudytojas R. S. visų apklausų metu paaiÅ¡kino, jog I. Å . jam siųsdavo pinigų į įkalinimo įstaigÄ , tačiau tai buvo tiesiog pagalba jam, tie pinigai niekaip nebuvo susiję su D. K.. Nukentėjusiuoju Å¡ioje baudžiamojoje byloje pripažintas D. K. parodė, jog apie Å . užsakymÄ jį nužudyti jis nieko nežino, su R.

S. apie tai nėra kalbėjęs. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis D. K. paaiškino, jog pagal laisvės atėmimo vietų nerašytas taisykles jis su R. S. nėra viename lygmenyje, R. S. yra žemiau už jį, R. S. priklauso ,,nuskriaustųjų“ kastai, jis yra pažemintas ir pagal nerašytas taisykles R. S. neturi teisės sėdėti prie vieno stalo su aukštesnės kastos kaliniais, R. S. atlieka ,,ožiškas“ pareigas. Nukentėjusiojo D. K. nuomone, R. S. nedrįstų pasikėsinti į jo gyvybę, be to, R.

S. nesugebėtų ir fiziškai jo įveikti. Iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 11 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolo (t. 1, b. l. 40 – 107) matyti, kad I. Š. nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. spalio 24 d. telefonu daugybę kartų bendravo su R. S., tačiau tik pokalbių, įvykusių 2006 m. gruodžio 28 d., 08:36 val. ir 2006 m. gruodžio 30 d., 19:42 val. (t. 1, b. l. 105 – 107), metu I. Š. kalba su R. S. apie D. K., šių pokalbių metu užfiksuoti tokie I.

Å . žodžiai: ,,reikia iÅ¡ karto Å¡itÄ ,, (duomenys neskelbtini)“, reikia greičiau jam tÄ padaryti, reikia jį ,,padėti“, spręsti dėl jo, o tie trisdeÅ¡imt, apie kuriuos sakiau, be problemų, iÅ¡ karto į sÄ skaitÄ galiu, jokių problemų, reikia jį invalidu arba į geležinį karstÄ , viena iÅ¡ dviejų, na o aÅ¡ iÅ¡ karto trisdeÅ¡imt“. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡analizavus byloje surinktus ir aptarus įrodymus – liudytojo R. S. parodymus viso bylos proceso metu, nukentėjusiojo D. K. parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautus duomenis – negalima daryti kategoriÅ¡kos ir neginčytinos iÅ¡vados dėl I.

Å . kaltės su V. Å . organizuota grupe rengusis nužudyti D. K.. Nuteistosios I. Å . telefonu pasakyti žodžiai apie ,,geležinę dėžę“, neblaivaus V. Å . rėkavimai I. Å . kalbantis telefonu su R. S., negali bÅ«ti pripažinti rengimosi padaryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudyti D. K. požymiais. Net, jeigu I. Å . telefonu R. S. ir kalbėjo apie tai, jog norėtų, kad D. K. bÅ«tų pažemintas tarp kalinių, kad bÅ«tų uždarytas į ,,geležinę dėžę“, vien tik tokių žodžių pasakymas negali bÅ«ti laikomas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo veikimo plano sudarymu.

IÅ¡skyrus I. Å . telefoninius pokalbius su R. S., įvykusius 2006 m. gruodžio 28 d., 08:36 val. ir 2006 m. gruodžio 30 d., 19:42 val. (t. 1, b. l. 105 – 107), kurių metu I. Å . abstrakčiai kalba apie D. K., sakydama, jog reikia jam kažkÄ padaryti (invalidu ar į geležinį kastÄ ), byloje nėra duomenų, kad I. Å . viena, ar su sutuoktiniu V. Å ., bÅ«tų atlikusi kokius nors kitus objektyvius pasirengimo nužudyti D. K. veiksmus. Kaip minėta, veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip rengimasis nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę.

Liudytojo R. S. parodymų bei telefoninių pokalbių tarp I. Å . ir R. S. turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad I. Å . kreipėsi į R. S. praÅ¡ydama pasirÅ«pinti, kad D. K. įkalinimo įstaigoje bÅ«tų kaip nors pakenkta. Tačiau byloje nėra duomenų, kad I. Å ., kalbėdama su R. S., bent kartÄ bÅ«tų konkrečiai nurodžiusi, jog D. K. turi bÅ«ti nužudytas. Kaip nurodė liudytojas R. S., jis net nesiruošė nieko blogo daryti D. K., tuo labiau žudyti D. K., be to jis ir tokios galimybės neturėjo, taip pat jis neketino ieÅ¡koti kitų asmenų, galinčių susidoroti su D.

K.. Nenustačius I. Å . veikoje nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikaltimo - rengimosi nužudyti D. K. - sudėties požymių, I. Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisinta (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).                      Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu I. Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinus, turi bÅ«ti patikrintas ir bausmės paskyrimo nuteistajai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį klausimas. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.             Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl Å¡ių nusikalstamų veikų nenustatyta nei I.

Å . atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. I. Å . nusikalto ne pirmÄ kartÄ , praeityje ji teista tris kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje, padarymÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , I. Å . už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padarymÄ parinko griežčiausiÄ minėtų straipsnių sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį nustatydamas, artimÄ sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

Nors pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padarymÄ I. Å . paskirti griežčiausiÄ minėtų straipsnių sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės nemotyvuota, tačiau, įvertinus tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ I. Å . paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė teigiamo poveikio nuteistajai nepadarė ir nuo analogiÅ¡kų nusikaltimų darymo nesulaikė, taip pat nenustačius Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padarymÄ nuteistajai I.

Å . paskirtų bausmių koreguoti. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai taikomas bausmių apėmimas.

Bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 ar 11 straipsnius;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, tokiu atveju viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų nusikalstamų veikų neapima. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo keliais savarankiÅ¡kais veiksmais padaro su ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistosios I.

Å . padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumÄ nesiskiria, Å¡ias nusikalstamas veikas I. Å . padarė esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. Å . už nusikalstamų veikų, numarytų numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padarymÄ paskirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du.         Kaip minėta, bausmės teisingumo principas yra vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas suteikia galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymÄ Å¡iomis formaliai bÅ«tinomis sÄ lygomis: asmuo nuteistas už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis.

Be to, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti kaltininko asmenybę, taip pat tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. Å . yra tik iÅ¡ dalies darbinga (jos darbingumo lygis yra keturiasdeÅ¡imt penki procentai), iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad I. Å . su vyru V. Å . yra gana stambÅ«s Å«kininkai, 2010 m.

V. Å . yra deklaravęs 64,31 ha žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje (t. 9, b. l. 147), 39 galvijus (t. 9, b. l. 145 – 146), V. Å . sunkiai susirgus, visi Å«kio reikalai liko I. Å . žinioje. Kaip jau minėta, I. Å . padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. Å . padarytos nusikalstamos veikos, už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtos bausmės atitinka visas bÅ«tinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas I. Å . atžvilgiu, t. y. pats nuteisimo faktas I. Å ., kaip ir kiekvienam asmeniui, jau turi atitinkamÄ neigiamÄ poveikį, nuo nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ I. Å . pripažinta kalta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, praėjo gana ilgas laiko tarpas, nebÅ«tų teisinga I. Å ., kuri pati yra darbinga tik keturiasdeÅ¡imt penki procentai ir prižiÅ«ri sunkiai sergantį savo sutuoktinį V.

Å . bei gana nemaÅ¾Ä Å«kį, izoliuoti nuo visuomenės. I. Å . paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bausmės paskirčiai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, neprieÅ¡tarauja, iÅ¡dėstytos aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ I. Å . nukentėjusiojo E. B. naudai priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo R. S. naudai – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, po 1500 Lt nukentėjusiųjų V.

S. ir A. K. naudai neturtinei žalai atlyginti. Visiems nukentėjusiesiems – E. B., R. S., V. S., A. K. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡ioje dalyje koreguoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, to nėra praÅ¡oma ir apeliaciniuose skunduose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,               n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį, kuria I. Å . pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:I. Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes, paskirtas I.

Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui E. B.), 286 straipsnį (už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui R. S.), Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti I. Å . galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu I. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant I.

Å . neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                       Regina Gaudutienė                                                                                                        SvajÅ«nas Knizleris                    Â