9dfae2a7-1bf8-4bba-8ef1-689153fd714f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-980-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12631-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo O. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo O. G. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Viteska“ dėl reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir kompensacijos bei netesybų priteisimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas O. G. (toliau – ir ieÅ¡kovas, darbuotojas), atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo UAB „Viteska“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys) 1 713 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir netesybas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti jam priklausančias sumas, tačiau nedetalizuoja už kokį laikotarpį susidariusi galima nepriemoka, kaip ji yra paskaičiuota, iÅ¡ ko susideda, t. y. ieÅ¡kovas nurodo skaičius be jokio to faktinio pagrindimo, o praÅ¡omų priteisti netesybų dydžio nenurodo iÅ¡ viso. IeÅ¡kovas nepasisako, kokio dydžio darbo užmokestis jam buvo sulygtas mokėti, kokio darbdavys neiÅ¡mokėjo. IeÅ¡kovas taip pat jokiais raÅ¡ytiniais duomenimis nepagrindžia nurodomos aplinkybės, kad pinigai buvo mokami į kito asmens sÄ skaitÄ , neįvardija ir paties kito asmens, nors teigia, jog iÅ¡ jo (kito asmens vardu atidarytos sÄ skaitos) iÅ¡sigrynindavo pinigus.

Todėl sprendė, kad ieÅ¡kovas turi konkretizuoti reikalavimo dalykÄ â€“ nurodyti konkrečias pinigų sumas, kurias darbdavys jam liko skolingas, aiÅ¡kiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmÄ ir laikotarpį, konkretizuoti (aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įvardinti atlyginimo mokėjimo faktines aplinkybes) bei pateikti faktinį to pagrindimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), konkrečiai ir aiÅ¡kiai įvardinti teismui keliamo ginčo dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėjo, kad tokia pareiga kyla į teismÄ besikreipiančiam asmeniui, o ne teismui. Taip pat sprendė, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumas yra ir tai, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovas atitinka reikalavimus bÅ«ti Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu. Pažymėjo, kad pagal procesinius dokumentus matyti, jog ieÅ¡kovas yra ukrainietis, su atsakovu sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. lapkričio mėn. (diena nenurodyta). IeÅ¡kovas įstojo į Lietuvos vežėjų profesinę sÄ jungÄ 2019 m. lapkričio 21 d.

Prie ieÅ¡kinio yra pateiktas Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos 2019 m. lapkričio 21 d. suraÅ¡yti įgaliojimai atstovauti ieÅ¡kovÄ teisme Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos atstovui pirmininkui P. G. ir R. K. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnį, tik profesinių sÄ jungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sÄ jungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sÄ jungų įstatuose (statute).

Akcentavo, kad neturi duomenų, jog ieÅ¡kovas dirbtų Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje keleivių/krovinių pervežimÄ vykdančioje įmonėje po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. IeÅ¡kovo gyvenamoji vieta nurodoma Ukrainoje, todėl jo galimybės bÅ«ti nurodytos Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios profesinės sÄ jungos nariu, nėra įtvirtintos nei Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos įstatuose (žr. 1.1 punktÄ ), nei Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatyme.

Nenurodžius konkretaus darbo sutarties nutraukimo momento, nėra aiÅ¡ku, ar įstojimas į minėtÄ profesinę sÄ jungÄ nėra įvykęs po ieÅ¡kovo atleidimo atsakovo įmonėje. Akcentavo, kad kyla rimtų abejonių dėl ieÅ¡kovo buvimo ir jo, kaip Lietuvoje galimai nedirbančio (ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta nurodoma Ukrainoje) asmens, galimybės bÅ«ti nurodytos Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios profesinės sÄ jungos nariu, kas lemia ir realizuotos atstovavimo teisės tinkamumÄ . Todėl turi bÅ«ti pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovas, nutraukęs darbo santykius su atsakovu, nuo 2019 m. lapkričio mėn. įsidarbino Lietuvoje ir dirba bÅ«tent keleivių ir krovinių pervežimo srityje, kas suponuoja jo teisę bÅ«ti bÅ«tent Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu ir bÅ«ti jos atstovaujamu (Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos įstatų 1.1 punktas, Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatos).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 4. IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį, nurodyti skirti bylÄ nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo standartinius ir privalomus darbo bylose įrodymus:

1) Darbo sutarties su visais pakeitimais kopijÄ ;

2) Visų dokumentų, kurių pagrindu darbo sutartis su ieškovu buvo keičiama, patvirtintas kopijas;

3) Visų dokumentų, kurių pagrindu ieškovas buvo atleistasis iš darbo, parvirtintas kopijas;

4) Patvirtintas kopijas raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų kokius dokumentus atsakovas pateikė VSDFV dėl ieÅ¡kovui paskaičiuoto ir mokėtino darbo užmokesčio už kiekvienÄ ieÅ¡kovo pas atsakovÄ dirbtÄ mėnesį atskirai;

5) Atsakovo vadovo ir buhalterės paraÅ¡ais patvirtintÄ paskaičiavimÄ , kiek sudarė ieÅ¡kovui paskaičiuotas darbo užmokestis iki privalomų mokesčių sumokėjimo ir po privalomų mokesčių sumokėjimo už kiekvienÄ ieÅ¡kovo pas atsakovÄ dirbtÄ mėnesį atskirai;

6) Atsakovo vadovo ir buhalterės paraÅ¡ais patvirtintÄ paskaičiavimÄ , kiek sudarė ieÅ¡kovui paskaičiuoti, dienpinigiai ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iki privalomų mokesčių sumokėjimo ir po privalomų mokesčių sumokėjimo už kiekvienÄ ieÅ¡kovo pas atsakovÄ dirbtÄ mėnesį atskirai;

7) Atsakovo vadovo ir buhalterės paraÅ¡ais patvirtintÄ paskaičiavimÄ , kiek sudarė ieÅ¡kovui paskaičiuotos visos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (įskaitant ir darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas) iki privalomų mokesčių sumokėjimo ir po privalomų mokesčių sumokėjimo už kiekvienÄ ieÅ¡kovo pas atsakovÄ dirbtÄ mėnesį atskirai;

8) Konkrečius raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančius kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų sumokėjimÄ ieÅ¡kovui, iÅ¡ kurių matytųsi mokėjimo data, mokėjimo suma ir piniginių lėšų gavimas, patvirtintas kopijas;

9) Atsakovo vadovo ir buhalterės paraÅ¡ais patvirtintÄ paskaičiavimÄ , kiek sudarė bendra ieÅ¡kovui paskaičiuota su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų suma už visÄ ieÅ¡kovo dirbtÄ laikotarpį iki privalomų mokesčių sumokėjimo ir po Å¡ių mokesčių sumokėjimo bei kokia bendra suma ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta už visÄ iÅ¡dirbtÄ laikotarpį;

10) Teisės aktų nustatyta tvarka atliktÄ ir patvirtintÄ ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimÄ iki sumokant privalomus mokesčius valstybei ir po privalomų mokesčių sumokėjimo valstybei;

11) Visus kitus atsakovo turimus dokumentus, susijusius su tarp ieškovo ir atsakovo iš darbo santykių kilusiu ginču;

12) Nurodyti kada ir kokio dydžio mokėjimas už kiekvienÄ ieÅ¡kovo dirbtÄ mėnesį turėjo bÅ«ti atliktas, kada buvo atliktas faktiÅ¡kai ir koks konkretus įrodymas patvirtina kiekvieno mėnesio mokėjimÄ bei piniginių lėšų gavimÄ ;

13) Vilkiko, su kuriuo dirbo ieškovas, eismo tvarkaraščius, judėjimo detalius GPS ir tachografo kortelės duomenis, įsakymų, kelionės lapų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas;

14) Pateikti kasos knygÄ , jeigu mokėjimai buvo vykdomi kasos iÅ¡laidų orderiais;

15) Paslaugų teikimo sutartis;

16) Darbo laiko apskaitos žiniaraščius fiksuojant ieÅ¡kovo visÄ darbo laikÄ pagal DirektyvÄ 2002/15/EB;

17) Darbo užmokesčio nepriemokos paskaičiavimÄ pagal DirektyvÄ 96/71/EB, taikant imperatyvius ES teisės aktų nustatytus darbuotojo apsaugos standartus, o bÅ«tent minimalų ES Å¡alies darbo užmokestį.

5. IeÅ¡kovas nurodo, kad darbo bylose ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami parengiamajame teismo posėdyje. Ginčijama nutartimi įrodinėjimo naÅ¡ta nuo atsakovo perkeliama ieÅ¡kovui, nes reikalaujama detalizuoti priteistinas darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų sumas. Tokie reikalavimai yra nepagrįsti, nes atsakovas neteikė nei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – DGK), nei teismui ieÅ¡kovo duomenų, kurių ieÅ¡kovas neturi, apie atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalį darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

Ginčijama nutartis užkerta keliÄ ieÅ¡kovui teisę į teisminę jo pažeistų teisų gynybÄ . Viso darbo įmonėje laikotarpiu darbdavys nei karto nepateikė privalomos informacijos apie darbo užmokestį, tuo pažeisdamas imperatyvias DK teisės normas. IeÅ¡kovas vadovavosi susitarimu, kuris buvo suderėtas prieÅ¡ priimant į darbÄ , kuris sudarė apmokėjimÄ už parÄ , t. y. iÅ¡bÅ«tas dienų skaičius padaugintas iÅ¡ suderėtos sumos. Mokėjimai buvo vykdomi nesilaikant jokių susitarimų, todėl pasakyti konkrečiai, be reikalaujamų dokumentų, faktiÅ¡kai yra neįmanoma.

Nes buvo mokama mažomis sumomis, neaiÅ¡ku už kÄ . Pažymėjo, kad, gavus duomenis iÅ¡ darbdavio, patikslins ieÅ¡kinio reikalavimus. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kina Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga nebeturi teisės atstovauti ir ginti savo profsÄ jungos nario darbo teisių, kurios buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje UAB „Viteska“.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio trÅ«kumus nustatė, vadovaudamasis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, kuriuose nustatyta, kad ieÅ¡kinyje nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas); ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta ieÅ¡kovo pareiga dar iki kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Kita vertus, įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus neatitiktų Å¡io instituto paskirties, jeigu bÅ«tų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui.

Tokio pobÅ«džio klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami ne per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iÅ¡kvietus Å¡alis, jas apklausti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę ir netgi visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010 ir kt.). 11. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad, nagrinėjant jo praÅ¡ymÄ DGK, paaiÅ¡kėjo tokios aplinkybės: 2019 m. liepos 5 d. atsakovė pervedė 2 633 Eur į kito darbuotojo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios jis iÅ¡sigrynino 2 633 Eur. Pažymėjo, kad pats per visÄ darbo pas atsakovÄ laikotarpį savo sÄ skaitos banke neturėjo. TÄ pačiÄ dienÄ , į tÄ pačiÄ banko sÄ skaitÄ buvo pervesti 1 713 Eur, kurių jis faktiÅ¡kai negavo.

Todėl jis kreipėsi į atsakovÄ , siekdamas gauti informacijÄ : į kokiÄ banko sÄ skaitÄ ir kokiais konkrečiais laikotarpiais buvo iÅ¡mokamas jo atlyginimas. Tačiau atsakovė, atsakydama į paklausimÄ , nurodė, kad visÄ informacijÄ yra pateikusi DGK, dėl ko jam jos neteiks. DGK jo praÅ¡ymÄ atsisakė priimti, nes buvo praleistas 3 mėnesių terminas. Atskirajame skunde pažymėjo, kad suformuluoti konkretaus reikalavimo negali, kol darbdavys nepateiks papildomų įrodymų, kurių jis pats neturi ir negali turėti.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o ieÅ¡kinio dalykas galės bÅ«ti patikslintas pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje.

13. Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti prašymai, susiję su parengiamojo posėdžio paskyrimu ir įrodymų iš atsakovo išreikalavimu, priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismo nesprendžiami.

14. Taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovas turi pateikti duomenis, kad, nutraukęs darbo santykius su atsakovu, nuo 2019 m. lapkričio mėn., įsidarbino Lietuvoje ir dirba bÅ«tent keleivių ir krovinių pervežimo srityje, kas suponuoja jo teisę bÅ«ti bÅ«tent Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu ir bÅ«ti jos atstovaujamu.

15. Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sÄ jungas valstybės, Å¡akos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnio dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad profesinių sÄ jungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sÄ jungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sÄ jungų įstatuose (statute).

Tuo tarpu Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiti profesinių sÄ jungų nariai turi visas profesinės sÄ jungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sÄ jungų įstatuose (statute), iÅ¡skyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnis).

Todėl vertintina, kad ir nedirbantys asmenys gali bÅ«ti profesinės sÄ jungos nariais bei bÅ«ti jos atstovaujami, ginant jų interesus.

16. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti duomenys, kad asmuo laikomas priimtu į Lietuvos vežėjų profesinę sÄ jungÄ , įvykdžius Å¡ias sÄ lygas:

1) Užpildžius ir pasiraÅ¡ius Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nario anketÄ ;

2) Yra informuotas apie nario mokesčio dydį, supažindintas su nario mokesčio mokėjimo sÄ lygomis (kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį, metinis) ir pagal pasirinktÄ mokėjimo bÅ«dÄ sumokėjęs nario mokestį (Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos Tarybos 2020 m. kovo 12 d. posėdžio protokolas Nr. 1). Taip pat pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 21 d. užpildė nario anketÄ ir sumokėjo nario mokestį.

17. Aukščiau nurodytų bylos duomenų ir Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo nuostatų pagrindu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas turi pateikti duomenis, jog, nutraukęs darbo santykius su atsakovu, nuo 2019 m. lapkričio mėn., įsidarbino Lietuvoje ir dirba bÅ«tent keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

18. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, ginčijama nutartis naikintina ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas, nutaria: IeÅ¡kovo O. G. atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovo O. G. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas