2025-09-24 Nr. AB-15069-3-62-3-01884-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-571-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01884-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.4; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kepa Kepa“, L. P., S. Š.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. L. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 8SK-1060-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto patikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad jai žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 4/9 dalys – trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kepa Kepa“, 1/9 dalis – trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P., o 4/9 dalys – Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikai priklausanti Žemės sklypo dalis (0,016 ha) yra išnuomota pareiškėjai ir dar keturiems kitiems asmenims. Pareiškėja taip pat yra su Žemės sklypu pietuose besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gretimas žemės sklypas), bendraturtė. Pareiškėja paaiškino, kad iki Sprendimo priėmimo Žemės sklype Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 01-4476 pagrindu buvo nustatytas 0,08 ha kelio servitutas – kelias per Žemės sklypą iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečios šio kelio servituto ribos pareiškėjos turėtuose Žemės sklypo 1996 m. lapkričio ir 2003 m. rugsėjo 8 d. planuose nebuvo pažymėtos.

3. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2022 m. birželio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2302577, atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą planą, kuriame nurodytos kelio servituto ribos – S/800, tarp taškų 2, 4, 24...29, 7...11, 30, 31, 12...16, 21...23, 2, tačiau šis Žemės sklypo planas su naudotojais nebuvo suderintas ir jiems, tarp jų ir pareiškėjai, apie atsiradusius pakeitimus nebuvo žinoma. Pareiškėja apie 2022 m. birželio 9 d. vykdomus Žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo informuota, juose nedalyvavo ir 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (toliau – ir Aktas) nepasirašė, jos parašą matininkas suklastojo, dėl to 2023 m. birželio 27 d. ji kartu su Gretimo žemės sklypo savininkais pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnį dėl dokumento suklastojimo. Pareiškėja pažymėjo, kad suklastojimo faktas pasitvirtino, todėl Sprendimas, priimtas suklastoto dokumento pagrindu negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai) 32.1.1.2–32.1.1.4 punktų reikalavimai. NŽT darbuotojas, tikrindamas 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nepatikrino ir neįsitikino ar prieš atliekant kadastrinius matavimus buvo tinkamai informuoti visų gretimybių savininkai, nors tokią pareigą turėjo.

4. Pareiškėja nurodė, kad Žemės sklype yra ir statinių, nepriklausančių Žemės sklypo savininkams, tačiau Žemės sklypo kadastro duomenų formoje buvo nurodyta, kad visi Žemės sklype esantys ir Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruoti statiniai priklauso Žemės sklypo savininkams. Pareiškėjos vertinimu, NŽT darbuotojas nepatikrino, ar informacija, nurodyta Žemės sklypo kadastro duomenų formoje yra teisinga ir atitinka tikrovę, neįsitikino, ar nustatomi Žemės sklypo duomenys gali pažeisti trečiųjų asmenų, Žemės sklype esančių statinių ir Žemės sklypo naudotojų teises bei nenustatė, kad kadastro duomenų formoje pateikti duomenys neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų, todėl Sprendimas patvirtinti klaidingai nurodytus kadastro duomenis neteisėtas.

5. Pareiškėja nurodė, kad Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose užfiksuoti duomenys neatitinka realios situacijos. Nors 2003 m. rugsėjo 8 d. Žemės sklypo plane vakarų pusėje buvo pažymėtas elipsės formos plotas – veja ir gėlynai (pagal esamą situaciją Žemės sklype esantys žalieji plotai yra išlikę), tačiau 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypo plane jo vietoje žymima asfalto danga. Pareiškėjos vertinimu, kadastro duomenų bylą tikrinęs NŽT darbuotojas iš turimos ir viešai prieinamos informacijos turėjo identifikuoti, kad Žemės sklypo plane nurodyta informacija neatitinka faktinės padėties ir pagal Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), 16.2 punktą privalėjo atlikti tikrinimą vietovėje, tačiau to neatliko, o faktinės padėties neatitinkančių duomenų atvaizdavimas Žemės sklypo plane sudarė prielaidas priimti neteisėtą Sprendimo ir buvo pažeisto Žemės sklypo naudotojų bei servituto turėtojų teisės.

6. Pareiškėja teigė, kad NŽT neturėjo jokio teisinio pagrindo nustatyti kelio servituto ribų, nenurodžiusi tokią teisę suteikiančių teisės normų, neįvertinusi faktinės Žemės sklypo situacijos, Žemės sklypo naudotojų (nuomininkų) teisių ir teisėtų interesų naudotis atitinkamomis Žemės sklypo dalimis, nesuderinusi naujai nustatomų kelio servituto ribų su viešpataujančiųjų daiktų savininkais. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu nustatytos kelio servituto ribos yra neracionalios ir nustatytos tenkinant tik dviejų Žemės sklypo savininkų – trečiųjų suinteresuotų asmenų – UAB „Kepa Kepa“ ir L. P. pageidavimus. Pareiškėjos teigimu, nepaisant to, kad 0,08 ha kelio servitutas Žemės sklype buvo nustatytas dar Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 01-4476 pagrindu, šio kelio servituto konkrečios ribos nebuvo nustatytos ir nurodytos nei Žemės sklypo 1996 m. plane, nei 2003 m. rugsėjo 8 d. plane, taigi Sprendimo 2 punktu, patikslinant kelio servitutą pagal 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypo planą, buvo nustatytos kelio servituto ribos. Pareiškėja teigė, kad Sprendime nurodytas teisinis pagrindas nepagrindžia NŽT teisės priimti tokio pobūdžio sprendimus, kuriais būtų patikslintos iki tol nenustatytos servituto ribos, o naujai nustatytos servituto ribos neatitinka faktinio naudojimo (pakeista nusistovėjusi tvarka) ir yra neracionalios. Pareiškėja paaiškino, kad priimant Sprendimą, nei valstybinės žemės naudotojai (nuomininkai), nei viešpataujančiųjų daiktų savininkai nebuvo informuoti nei apie riboženklių nustatymą, nei apie servituto ribų nustatymą, nei apie kitų kadastro domenų tikslinimą, tokiu būdu pažeidžiant jų, įskaitant pareiškėją, teises bei teisėtus interesus.

7. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl kurių neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir Sprendimo pagrįstumas, pažeistos pareiškėjos teisės, Sprendimas nemotyvuotas, priimtas neturint tam teisinio pagrindo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, jame nenurodytas teisinis pagrindas, leidžiantis NŽT teritorinio skyriaus vedėjui tvirtinant kadastro duomenis naujai nustatyti servituto ribas, viršijant teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, todėl naikintinas.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. birželio 9 d. UAB „Geodezininkai“ matininkas S. Š. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu skundžiamu Sprendimu buvo patvirtinti (patikslinti) Žemės sklypo kadastro duomenys ir patikslintas Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 01-4476 nustatytas 800 kv. m servitutas. NŽT paaiškino, kad tikrinimui pateiktoje kadastro duomenų byloje iš esančio Akto buvo matyti, jog žemės sklypo ribų paženklinime dalyvavo visi Žemės sklypo bendrasavininkai, išskyrus NŽT atstovą, ir besiribojančių sklypų savininkai (kviestiniai asmenys), tarp jų ir pareiškėja, jame pasirašė, išreiškė sutikimą su nustatytomis žemės sklypo ribomis, todėl NŽT darbuotojui, tikrinančiam kadastro duomenų bylą, tuo metu nebuvo pagrindo abejoti Akte pasirašiusių asmenų parašų teisingumu. NŽT teigimu, už kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą yra atsakingas matininkas, o NŽT skyrius, atlikdamas žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrą, tik patikrina tose bylose įrašytus duomenis ir jose esančius dokumentus, tačiau neturi teisės tikrinti, kokius veiksmus atliko matininkas, vykdydamas kadastrinius matavimus, NŽT nėra kompetentinga tikrinti kadastro duomenų byloje esančių parašų autentiškumo.

10. NŽT nurodė, kad NŽT skyrius, Tikrinimo taisyklių nustatyta tvarka patikrinęs UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2022 m. birželio 9 d. parengtą kadastro duomenų bylą, nustatė, jog kadastro duomenų byla parengta teisingai ir Sprendimu patvirtino patikslintus kadastro duomenis. NŽT teigimu, pagal teismų praktiką, asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą, o procedūriniai Kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.4 punktų reikalavimų pažeidimai savaime neįrodo, kad žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai.

11. NŽT teigimu, 800 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis), kelias per Žemės sklypą iki sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 01-4476, jo nustatymo metu (1998 m.) nebuvo koordinuotos ir apibrėžtos servituto ribos, o Sprendimu nebuvo nustatomas naujas servitutas, tik, atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, buvo patikslinamas jau esantis servitutas, t. y. nustatomi servituto koordinačių taškai (apibrėžiamos ribos) ir patikslinamas servituto turinys, todėl esamo servituto patikslinimui netaikytini Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Servitutų nustatymo taisyklės), reikalavimai dėl viešpataujančio daikto valios išreiškimo.

12. NŽT nurodė, jog Žemės sklype nustatytas 800 kv. m servitutas yra skirtas prieiti ir privažiuoti iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, o ne šiuose žemės sklypuose esančių pastatų tinkamai eksploatacijai užtikrinti, pareiškėjos minima Žemės sklypo dalis tarp taškų 11, 12, 31 ir 30 nesiriboja su jai priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl nėra būtina patekimui į žemės sklypą, vien ta aplinkybė, jog dalyje servituto plotas siekia 2 metrus, nepaneigia pareiškėjos galimybių patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kitoje servituto dalyje (palei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribą), kuri yra platesnė. NŽT nesutiko, jog dalis servituto yra neįgyvendinama, nes patenka į žaliuosius plotus, o VAĮ 10 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

13. NŽT pateikė paaiškinimą bei papildomus įrodymus, jog pagal NŽT 2023 m. liepos 14 d. gautą pareiškėjos skundą buvo atliktas tyrimas, iš matininko S. Š. pareikalauta paaiškinimų. Matininkas S. Š. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė paaiškinimą ir prisipažino, jog kvietimų į Žemės sklypo ribų ženklinimą gretimų žemės sklypų savininkams nesiuntė, Akte nukopijavo „senus gretimų žemės sklypų savininkų parašus“ ir dėl to labai gailisi. Matininko S. Š. veikla buvo įvertinta NŽT Nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, jis įspėtas dėl padarytų pažeidimų ir įpareigotas laikantis teisės aktų reikalavimų atlikti naujus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti ir pateikti NŽT tikrinimui iš naujo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kepa Kepa“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad visi Žemės sklypo nuomininkai ir gretimų žemės sklypų savininkai 2022 m. balandžio–gegužės mėnesį buvo asmeniškai informuoti apie rengiamą vidinio naudojimo tvarkos nustatymo planą ir tikslinamą servituto vietą. UAB „Kepa Kepa“, ketindama atlikti statybos darbus, 2022 m. kovo mėnesį kreipėsi į UAB „Geodezininkai“, kad būtų parengtas preliminarus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuris buvo asmeniškai išdalintas visiems Žemės sklypo savininkams, nuomininkams ir gretimų žemės sklypų savininkams. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Sprendimu pakeitus Žemės sklypo kadastro duomenis ir patikslinus servitutą, nebuvo pažeistos nei Žemės sklypo savininkų, nei gretimų žemės sklypų savininkų teisės, nėra ginčo dėl žemės sklypų ribų, galimybės (ar galimybės neturėjimo) naudotis servitutu, todėl konstatavus tik formalų teisės aktuose nustatytų procedūrų nesilaikymą Sprendimas negali būti panaikintas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. pateikė paaiškinimą, kuriame prašė skundą atmesti ir nurodė, jog Žemės sklypo valstybinės dalies nuomininkai dar 2022 m. balandžio – gegužės mėnesį buvo asmeniškai informuoti apie rengiamą vidinio naudojimo tvarkos nustatymo planą kartu su nustatyta servituto vieta, UAB „Geodezininkai“ parengė preliminarų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris išdalintas visiems Žemės sklypo nuomininkams.

II. 17. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos R. L. P. skundą tenkino, t. y. panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 1 293 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas iš 2022 m. balandžio 13 d. NTR duomenų bazės išrašo nustatė, jog Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams: 4/9 dalys – trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kepa Kepa“, 1/9 dalis – trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P. ir 4/9 dalys Lietuvos Respublikai, kurias valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT; 1998 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/98-13823 pagrindu pareiškėjai išnuomota 0,016 ha valstybinės žemės, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9I1m, pareiškėja yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), viena iš bendraturčių.

19. Teismas nurodė, kad skundžiamo Sprendimo 1 punktu buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2022 m. birželio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2302577; Sprendimo 2 punktu nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 01-4476 Žemės sklype nustatytas 800 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis), kelias per Žemės sklypą iki sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patikslinamas į 800 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, kelias per Žemės sklypą iki sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažymėtą simboliu – S, žemės sklypo plane M 1:500.

20. Teismas konstatavo, kad Sprendimu buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir patikslintas Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 01-4476 nustatytas 800 kv. m servitutas. Jų patikslinimo pagrindas – 2022 m. birželio 9 d. UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai.

21. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24858-23 (toliau – ir Nutarimas) patvirtina, jog 2022 m. birželio 9 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), S. Š., atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, nuskenuodamas tyrimo metu nenustatytų asmenų parašus ir įkeldamas juos į kompiuterio PDF programą, suklastojo 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo- parodymo aktą bei jį panaudojo – įkėlė į valstybės įmonės Registrų centro sukurtą internetinę sistemą „Geomatininkas“; matininkas S. Š. prisipažino ir tyrimo metu buvo nustatyta, jog nei vienas iš besiribojančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, tarp kurių nurodyta ir pareiškėja, matavimuose nedalyvavo; kadangi jų parašai tame akte buvo formaliai reikalingi, todėl jis iš senų aktų ar planų, skenavimo būdu nukopijavo atsitiktinių asmenų parašus arba, jei tų sklypų savininkai išlikę tie patys, jų pačių senus parašus, skenuotus parašus iš skenuoto lapo iškirpo ir įkėlė į Žemės ribų paženklinimo-parodymo akto PDF formatą; ginčo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog taupydamas laiką, gretimų sklypų savininkų į matavimą nekvietė.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo pagrindu NŽT buvo atliktas tyrimas, matininkas S. Š. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame paaiškinime NŽT pripažino, jog kvietimų į žemės sklypo ribų ženklinimą gretimų žemės sklypų savininkams nesiuntė, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nukopijavo „senus gretimų žemės sklypų savininkų parašus“, NŽT Nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti matininkas įspėtas dėl padarytų pažeidimų ir įpareigotas laikantis teisės aktų reikalavimų atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

23. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai, kaip Žemės sklype esančio pastato savininkei ir Gretimo žemės sklypo bendrasavininkei, turėjo būti pranešta apie numatomus kadastrinius matavimus, o bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjai apie 2022 m. birželio 9 d. kadastrinius matavimus ir Žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrą nebuvo pranešta, pareiškėjos parašas, kaip ir kitų Gretimo žemės sklypo savininkų parašai, ant Akto yra suklastoti. Teismas vertino, kad atliekant kadastrinius matavimus, buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, nesilaikyta Kadastro nuostatų 32.1.1.2 – 32.1.1.4 punktuose įtvirtintų reikalavimų, pažeisti Tikrinimo taisyklių 8 punkto, 9.5 ir 9.6 papunkčių reikalavimai, o suklastotais, neteisėtu pagrindu atliktais kadastriniais matavimais grindžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

24. Teismas konstatavo, kad už kadastrinių matavimų patikrinimą ir tinkamą Tikrinimo taisyklių laikymąsi atsakinga NŽT (Tikrinimo taisyklių 35 p.).

25. Teismas konstatavo, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, dėl grubių pažeidimų kadastrinių matavimų procedūroje nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo, kuris susijęs su pareiškėjos teisėmis, priėmimas, o tai sudaro pagrindą skundą pripažinti pagrįstu ir jį patenkinti, panaikinant skundžiamą Sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

26. Teismas pažymėjo, jog į bylą pateikti pakartotinai atlikti kadastriniai matavimai ir jų teisėtumo vertinimas nėra šios bylos dalykas, todėl jų nevertino (ABTĮ 80 str. 2 d.), be to, naujų kadastrinių matavimų atlikimas nepaneigia teisės aktų pažeidimų, padarytų atliekant 2022 m. birželio 9 d. kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

27. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu D. P. ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja patyrė 2 541 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. 1 500 Eur (su pridėtinės vertė mokesčiu (toliau – ir PVM) 1 815 Eur) už skundo parengimą teismui, 450 Eur (su PVM 544,50 Eur) už prašymo ir rašytinių paaiškinimų parengimą ir 150 Eur (su PVM 181,50 Eur) už atstovavimą teismo posėdyje, šios sumos neviršija rekomenduojamų maksimaliai priteistinų, taip pat pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Nors pareiškėjos skundas tenkinamas, teismas atsižvelgė tai, jog atsakovo Sprendimas naikinamas dėl procedūrinių pažeidimų, įvertino atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pagrįstomis ir realiai turėtomis pareiškėjos bylinėjimosi išlaidomis pripažino 1 270,50 Eur sumą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio sumą (iš viso 1 293 Eur) ir šią sumą pareiškėjai priteisė iš atsakovo NŽT.

28. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kepa Kepa“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjos skundas patenkintas ir jis nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų.

III. 29. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą (apeliaciniame skunde nurodyta data – 2024 m. kovo 27 d. – laikytina rašymo apsirikimu) ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

30. NŽT nurodo, kad teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo ir tai lėmė netinkamą ir subjektyvų byloje esančių įrodymų įvertinimą, nesutinka su teismo išvada, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, nesilaikyta Kadastro nuostatų 32.1.1.2 – 32.1.1.4 punktuose įtvirtintų reikalavimų, pažeisti Tikrinimo taisyklių 8 punkto, 9.5 ir 9.6 papunkčių reikalavimai, o suklastotais, neteisėtu pagrindu atliktais kadastriniais matavimais grindžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas cituoja Kadastro nuostatų 21 punktą, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4 papunkčius ir teigia, kad teismas nenurodė kuo pasireiškė NŽT pažeidimai, kokias konkrečiai pareigas NŽT pažeidė, kokių ir kokiais teisės aktais nustatytų pareigų galbūt neatliko bei tvirtina, kad pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.2 – 32.1.1.4 papunkčiuose nustatytas taisykles, NŽT niekaip negalėjo nustatyti nei procedūrinių pažeidimų, nei kokių nors klastojimo faktų ir tokių pažeidimų NŽT darbuotojai nepadarė.

31. NŽT remiasi Tikrinimo taisyklių 8 punkte nustatyta kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai tvarka, 9.5 punktu bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), ir teigia, kad teismas negalėjo apsiriboti vien tik konstatavimu, jog pažeistas tam tikras Tikrinimo taisyklių punktas nenurodydamas kas konkrečiai buvo pažeista, minėtų taisyklių reglamentavimas yra labai išsamus ir NŽT tvirtina, kad tikrai nebuvo padaryti jokie minėtų reikalavimų pažeidimai. Kadangi teismo sprendime nenurodoma kas konkrečiai iš Tikrinimo taisyklių buvo pažeista, laikytina, kad NŽT viską atliko vadovaudamasi minėtais reikalavimais, o teismas nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

32. NŽT vertinimu, teismas nepasisakė, kuo pasireiškė NŽT veiksmų neteisėtumas nei dėl Tikrinimo taisyklių 8 punkto, nei 9.5 ir 9.6 papunkčių, šiose nuostatose nereglamentuojama apie pateiktų dokumentų ar parašų tikrumo vertinimą, o teismas, žinodamas apie nustatytą parašų suklastojimo faktą, padarė nepagrįstą išvadą dėl jų pažeidimo, todėl teismas netinkamai vertino bylos faktinę situaciją ir joje esančius įrodymus.

33. NŽT teigia, kad teismas nenurodė kas konkrečiai įpareigoja NŽT nustatinėti pateiktų tikrinimui dokumentų bei juose esančių parašų tikrumą ir spręsti ar jie nesuklastoti, NŽT neturi specialių žinių tokių faktų nustatymui, priimdama Sprendimą nežinojo ir neturėjo galimybės to sužinoti, o teismo išvada, kad NŽT, nenustatydama suklastojimo faktų, padarė grubius procedūrinius pažeidimus bei nesilaikė teismo sprendime įvardintų teisės aktų reikalavimų, nepagrįsta ir neteisėta.

34. NŽT teigimu, teismas nevertino, kad matininkas prisipažino atlikęs neteisėtus veiksmus ir dėl to jam turėtų kilti atsakomybė, nes būtent matininko neteisėti veiksmai nulėmė Sprendimo panaikinimą, o ne NŽT veiksmai.

35. NŽT pažymi, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byloje buvo pateikti kvietimai kviestiniams asmenims, ant kurių buvo kviestinių asmenų parašai, kad jie kvietimus gavo, o tuo metu, kai buvo tikrinama kadastro duomenų byla ir priimtas Sprendimas, NŽT nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie suklastotus parašus, ši aplinkybė paaiškėjo vėliau, todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai ir nevertinti NŽT veiksmų kaip pažeidimo; šios aplinkybės paaiškėjimas vėliau, atlikus ikiteisminį tyrimą, negali būti laikomas procedūriniu pažeidimu atliekant kadastro duomenų bylos patikrą.

36. NŽT vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas iš NŽT, nes pagal ABTĮ nuostatas galėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jei šalies procesinis elgesys buvo netinkamas ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. NŽT teigia, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš kalto asmens – trečiojo suinteresuoto asmens – matininko S. Š., kuris pripažino atlikęs neteisėtus veiksmus. Be to, ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo suinteresuoto asmens S. Š., atsižvelgiant į jo kaltę. Todėl teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas tik iš NŽT, nes visiškai nevertino ir neatsižvelgė į Nutarimą, kuriame nustatyta būtent matininko S. Š. kaltė dėl dokumentų klastojimo, kas iš esmės ir suklaidino NŽT atliekant patikrą, o NŽT Sprendimas panaikintas tik dėl trečiojo suinteresuoto asmens matininko S. Š. padaryto nusikaltimo, o ne dėl NŽT neveiklumo ar neapdairumo.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kepa Kepa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti ir priteisti UAB „Kepa Kepa“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kepa Kepa“ sutinka, kad byloje neįrodyta, jog NŽT neatliko kokių nors procedūrų tikrindama Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nors surašant Aktą ir buvo formalių pažeidimų, tačiau nesant ginčo dėl Žemės sklypo ribų, toks pažeidimas nelėmė pareiškėjos teisių, susijusių su teisingu Žemės sklypo ribų nustatymu, pažeidimo. NŽT Sprendimu patikslinus Žemės sklypo kadastro duomenis ir servitutus nebuvo pažeistos nei Žemės sklypo savininkų, nei gretimų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės, todėl konstatavus tik matininko padarytus procedūrinius pažeidimus NŽT Sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Ginčijamo Sprendimo 1 punktu buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2022 m. birželio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2302577; Sprendimo 2 punktu nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 01-4476 Žemės sklype nustatytas 800 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis), kelias per Žemės sklypą iki sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patikslinamas į 800 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, kelias per Žemės sklypą iki sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažymėtą simboliu – S, žemės sklypo plane M 1:500.

40. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24858-23 nustatyta, kad 2022 m. birželio 9 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), S. Š., atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, nuskenuodamas tyrimo metu nenustatytų asmenų parašus ir įkeldamas juos į kompiuterio PDF programą, suklastojo 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą bei jį panaudojo – įkėlė į valstybės įmonės Registrų centro sukurtą internetinę sistemą „Geomatininkas“. Matininkas S. Š. prisipažino ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad nei vienas iš besiribojančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, tarp kurių nurodyta ir pareiškėja, matavimuose nedalyvavo. Kadangi jų parašai tame akte buvo formaliai reikalingi, todėl jis iš senų aktų ar planų, skenavimo būdu nukopijavo atsitiktinių asmenų parašus arba, jei tų sklypų savininkai išlikę tie patys, jų pačių senus parašus, skenuotus parašus iš skenuoto lapo iškirpo ir įkėlė į Žemės ribų paženklinimo-parodymo akto PDF formatą. Ginčo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad taupydamas laiką gretimų sklypų savininkų į matavimą nekvietė.

41. Pareiškėjos skundo pagrindu NŽT buvo atliktas tyrimas. Matininkas S. Š. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame paaiškinime NŽT pripažino, kad kvietimų į žemės sklypo ribų ženklinimą gretimų žemės sklypų savininkams nesiuntė, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nukopijavo „senus gretimų žemės sklypų savininkų parašus“. NŽT Nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti matininkas įspėtas dėl padarytų pažeidimų ir įpareigotas laikantis teisės aktų reikalavimų atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

42. Kadastro nuostatuose nustatyta: „32.1. Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: 32.1.1. nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus: <...> 32.1.1.2. kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. <...> 32.1.1.4. paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo“.

43. Nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu pareiškėjai, kaip Žemės sklype esančio pastato savininkei ir Gretimo žemės sklypo bendrasavininkei, turėjo būti pranešta apie numatomus kadastrinius matavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai apie 2022 m. birželio 9 d. kadastrinius matavimus ir Žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrą nebuvo pranešta, pareiškėjos parašas, kaip ir kitų Gretimo žemės sklypo savininkų parašai, ant Akto suklastoti.

44. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, nesilaikyta Kadastro nuostatų 32.1.1.2 – 32.1.1.4 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

45. Tikrinimo taisyklėse nustatyta: „8. Teritorinio skyriaus darbuotojas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai (toliau – tikrinimas kameraliai) metu nustato, ar žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal: 8.1. Nuostatus <...>. 9. Tikrinimo kameraliai metu teritorinio skyriaus darbuotojas nustato, ar: <...> 9.6. atliktos procedūros, nurodytos Nuostatų <...> 32.1.1.2 <...> papunkčiuose <...>; 9.8. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas vadovaujantis Nuostatų 32.1.1.4 papunkčio <...> reikalavimais“.

46. Nurodytas teisinis reguliavimas nustato atsakovui pareigas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu įvertinti, ar buvo laikytasi Kadastro nuostatų reikalavimų, o šių pareigų turinys negali būti aiškinamas kaip formali pateiktų duomenų patikra. Viešojo administravimo subjekto pareigų turinį aiškinant kaip formalios pateiktų duomenų patikros reikalavimą, tai tiesiogiai prieštarautų įstatymo viršenybės principui, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, nustatančiam, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai. Tai suponuoja, kad Kadastro nuostatų reikalavimai yra sudėtinė iš įstatymo kylančių reikalavimų dalis, o patikra kaip laikomasi tų, Kadastro nuostatuose įtvirtintų, reikalavimų, turi užtikrinti turiningųjų teisėtumo tikslų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu reguliuojamuose santykiuose įgyvendinimą.

47. Dėl paminėtų argumentų konstatuotina, kad atsakovas, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus tikrinant žemės sklypo kadastro duomenų bylą, privalo imtis visų konkrečiu atveju reikiamų priemonių, kad patikra būtų užtikrintas kadastro duomenų, esančių byloje, teisėtumas. Esminiai pažeidimai formuojant kadastro duomenis, yra pagrindas pripažinti tokius duomenis neteisėtais. Šiuo atveju atsakovas nurodytų reikalavimų neįvykdė, priėmė neteisėtą sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino.

48. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo NŽT Sprendimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 1 293 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamas būtent atsakovo NŽT Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, o trečiojo suinteresuoto asmens matininko S. Š. katės klausimas byloje nebuvo sprendžiamas. Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas būtent iš atsakovo NŽT ir nėra pagrindo spręsti, kad ABTĮ nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos neteisingai. Esant pagrindui NŽT turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl jai priteistų sumų išieškojimo.

49. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

50. Kadangi atsakovo NŽT apeliacinis skundas atmetamas, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kepa Kepa“ nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kepa Kepa“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d., 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kepa Kepa“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis