Legislator Case Law & Legislation
9df979b9-dc6c-4650-9bcc-44b13e34fe09 AI generated

9df979b9-dc6c-4650-9bcc-44b13e34fe09 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9df979b9-dc6c-4650-9bcc-44b13e34fe09
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

        Administracinė byla Nr. I-665-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02624-2016-6                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas,dalyvaujant atsakovės atstovei Jurgitai Saulėnaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Legislator headnote

AI generated

9df979b9-dc6c-4650-9bcc-44b13e34fe09 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

        Administracinė byla Nr. I-665-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02624-2016-6                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas,dalyvaujant atsakovės atstovei Jurgitai Saulėnaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos ir konvojavimo skyriaus, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,          n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. D. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos ir konvojavimo skyriaus, (toliau – ir VA VPK), priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. Iki 2012 m. spalio 11 d. PeriodiÅ¡kai buvo laikomas VA VPK. Pažymėjo, kad kameros buvo perpildytos, nebuvo iÅ¡duodami čiužiniai ir patalynė, nebuvo langų, ventiliacijos, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais, kameros avarinės bÅ«klės, o gyvenimo sÄ lygos – antisanitarinės. Tvirtino, kad laikant jį VA VPK buvo pažeista jo teisė bei teisės aktų nuostatos. Dėl patirtų neigiamų aplinkybių pareiÅ¡kėjas jautė depresijÄ , poilsio trÅ«kumÄ ir įtampÄ .

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VA VPK, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už tai, kad VA VPK buvo laikomas 15 parų, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. spalio 11 d., o skundÄ teismui parašė 2016 m. birželio mėn., todėl prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo VA VPK sÄ lygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo ir Higienos normos reikalavimus (b. l. 1–6. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. spalio 11 d. ( b. l. 1), tačiau skundÄ teismui padavė 2016 m. birželio 27 d.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas