2013-06-12 Nr. AB-2690-3-61-3-01096-2010-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-979/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01096-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 11–13), kuriame prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovas, VRM) išmokėti neišmokėtos pensijos dalį; 2) įpareigoti VRM mokėti pareiškėjui paskirtą pensiją.

Paaiškino, kad jam nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi bei 5 straipsnio 1 dalimi, buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nes jis turėjo darbinių pajamų. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. liepos 4 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, Laikinuoju įstatymu nustatytas reguliavimas, kuriuo yra mažinamos paskirtos pensijos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, o taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijoje įtvirtintai asmenų ir visuomenės interesų pusiausvyrai. Pareiškėjas prašė priteisti neišmokėtą pensijos dalį, vadovaujantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktais apskaičiavimais.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija, atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 28–29) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. VRM, taikydama Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiškėjui išmokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, o 2010 m. kovo 26 d. raštu Nr. 1D-2259-(2) išsamiai paaiškino aplinkybes, lėmusias šios pensijos sumažėjimą ir jos perskaičiavimo metodiką. Nurodė, kad Lietuvos valstybės atsakomybė gali kilti tik konstatavus neteisėtus veiksmus, o VRM galiojusių teisės aktų nepažeidė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovų pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui R. V. paskirtos pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis galiojusiais teisės aktais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. V. skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 18 352,49 Lt, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, o likusioje dalyje pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

Teismas nustatė, kad VRM 2000 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 16863 pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 22). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo R. V. 2010 m. kovo 3 d. su prašymu kreipėsi į VRM, kuri 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. 1D-2259-(2) išaiškino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o pareiškėjo prašoma pensijos nepriemoka negalėjo būti išmokėta, nes tam nebuvo teisinio pagrindo (b. l. 25–26). Tarnybos 2012 m. spalio 9 d. pateikta pažyma Nr. 11D(P)-4504 patvirtino, kad pareiškėjui paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis (b. l. 51). Iš pažymos matyti, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo pareiškėjui nebuvo išmokėta 18 352,49 Lt pensijos dalis (34 611,20 Lt – 16 258,71 Lt = 18 352,49 Lt). Pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis (b. l. 26, 51).

Teismas atsižvelgė ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pateiktus išaiškinimus ir įvertinęs ginčo aplinkybes sprendė, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirta valstybinė pensija negalėjo būti mažinama, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo iš esmės pagrįstas. Taigi skundo reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo patenkintas iš dalies ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, įpareigota išmokėti pareiškėjui 18 352,49 Lt neišmokėtos pensijos dalį.

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, (toliau – ir apeliantai) padavė apeliacinį skundą (b. l. 69-70), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. V. skundą atmesti visa apimtimi.

Nurodo, jog su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad jis priimtas netinkamai pritaikius ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko turi būti panaikintas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Atsižvelgus į tai, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjo prie apeliacinio skundo (b. l. 76).

Pareiškėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 78-79).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.

Apeliantai mano, kad teismas netinkamai taikė Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, nukreipdamas jo galiojimą į praeitį.

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Šios teisės gynimui turi būti taikomi tokie pat standartai, kaip ir kitoms konstitucinėms teisėms.

Atsakant į atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Apeliantai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad apgynus pareiškėjo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra. Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai konkretaus pareiškėjo byloje į Konstitucinį teismą kreiptasi nebuvo, tačiau administracinė byla buvo sustabdyta tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2010 m. balandžio 20 d. (b. l. 1–3), jo gaunamos pensijos ribojimas pradėtas taikyti 2010 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas savo teises.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas pensijos dydžio ribojimas taikytas neteisėtai, o pareiškėjo teisė gauti dėl šių teisės normų taikymo atsiradusią pensijos nepriemoką turi būti ginama.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nebuvo išmokėta 18 352,49 Lt pensijos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės, kadangi pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan