9df811a8-e201-4cda-bebd-3a3b2bbd9f15 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2KT-23-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19184-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.4.; 3.1.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. vasario 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su V. J. pateiktu nušalinimo pareiškimu Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gautas V. J. nušalinimo nuo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1989-587/2018 nagrinėjimo pareiškimas, pareikštas visam Kauno apylinkės teismui ir visam Kauno apygardos teismui.

PareiÅ¡kime teigiama, jog Å¡ių teismų pirmininkai sistemingai pažeidinėja pareiÅ¡kėjo bei A. J. teises į nediskriminavimÄ , garbės ir orumo nežeminimÄ , jų asmens duomenų tvarkymÄ .PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkai gali daryti įtakÄ civilinės bylos baigčiai, todėl byla turi bÅ«ti perduota nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkinamas, byla neperduodama kitam teismui.Viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių.

Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga. Teisėjo ir teismų neÅ¡aliÅ¡kumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Tam, kad bÅ«tų nuÅ¡alinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla bÅ«tų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ konkrečiame teisme, t. y. turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas pagal įstatymo reikalavimus privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas V. J. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės grindžia nepasitikėjimu Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkų elgesiu, tačiau nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla Kauno apylinkės teisme gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡kai. Pateiktame nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nenurodo nė vieno iÅ¡ CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylÄ nagrinėjančios teisėjos ir kitų Kauno apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindų.

Tokių pagrindų nepatvirtina ir Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1989-587/2018 medžiaga, bylÄ nagrinėjančios teisėjos veiksmų, kuriais bÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės laikytinos jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti bylÄ nagrinėjančios teisėjos ir visų Kauno apylinkės teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumu.

Siekdama paÅ¡alinti pareiÅ¡kėjo nuogÄ stavimus, kurie kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, taip pat paremti tik pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone, dėl galimos Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkų įtakos nagrinėjamai bylai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų; teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumÄ , turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo.Be to, bylÄ nagrinėjantis teisėjas negali bÅ«ti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir Å¡aliÅ¡kumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusiÅ¡alinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylÄ turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ jiems nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylÄ priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir ar teisėjas atrodys neÅ¡aliÅ¡kai protingam paÅ¡aliniam stebėtojui.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė nė vieno iÅ¡ CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nuÅ¡alinimo pagrindų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-1989-587/2018 gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a: V. J. nušalinimo pareiškimo Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, pareikšto Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1989-587/20178, ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui netenkinti. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                       Egidija Tamošiūnienė