9df65096-52c7-4e72-aed3-e353d627680f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6696-283-2018 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00249-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir A. J.) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir areÅ¡tinė), atlyginti už 2017 m. gruodžio 28 d. -2018 m. liepos 19 d. laikotarpį (toliau- ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis ginčo laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, jo privatumÄ pažeidusiomis sÄ lygomis, kurios sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , diskomfortÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, areÅ¡tinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jam nebuvo užtikrintas minimalus 5 kv. m gyvenamasis plotas. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudojant signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , todėl kiekvienÄ kartÄ reikėdavo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigÅ«nas iÅ¡girs ir prieis.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Atkreipė dėmesį, kad, remiantis Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimu, jis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad laikymo Panevėžio AVPK laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, be to, nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos (b. l. 2-14).

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė A. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Panevėžio AVPK nurodė, kad areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. liepos 19 d.; pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas arba su vienu – trimis asmenimis. Atsakovės atstovas teigė, kad areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui kameros ploto trÅ«ko tik 4 paras ir labai nežymiai. Panevėžio AVPK nurodė, jog teisės aktai nenustato reikalavimo areÅ¡tinės kamerose įrengti mygtukÄ areÅ¡tinės pareigÅ«nui iÅ¡kviesti.

Teigė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtintos 93.3 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktÄ patikrinimÄ informuoti policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigÅ«nÄ . Tvirtino, kad Å¡ių reikalavimų Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje yra griežtai laikomasi.

Pažymėjo, kad pareiškėjas skundų dėl negalėjimo išsikviesti pareigūnus nei žodžiu, nei raštu nėra reiškęs. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas naudojosi teisės aktų nustatyta pasivaikščiojimų trukme; pareiškėjui buvo išduodamas minkštasis inventorius ir patalynė. Tvirtino, kad sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus – visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitariniai mazgai turi atskiras patalpų oro šalinimo sistemas.

Valstybės atstovas pažymėjo, kad veikiančioms areÅ¡tinėms higienos normos kitokio areÅ¡tinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimo nenumato. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie neužtikrintÄ privatumÄ tualete yra nepagrįsti, nes sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus; sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pareigÅ«nai pro stebėjimo langelį juose esančio asmens negali matyti. Tvirtino, jog nėra jokių duomenų, kad Panevėžio AVPK atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ .

Nurodė, kad jokių skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negavo, medicininė pagalba ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo teikta. Valstybės atstovas vertino, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti tokių iÅ¡gyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo prasme, juos bÅ«tų galima įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos (b. l. 19-26).

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Remiantis asmens kortelės Nr. 50-02723-17 iÅ¡raÅ¡u, daroma iÅ¡vada, kad A. J. Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo periodiÅ¡kai laikomas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. liepos 19 d. (b. l. 34-35). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų kalinimo sÄ lygų policijos įstaigos areÅ¡tinėje, atlyginimo. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos, pagal kurias, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reguliavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklės), o nuo 2017 m. balandžio 3 d. - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas A. J. kaip vienÄ iÅ¡ neturtinę žalÄ sukėlusių veiksnių nurodė vienam asmeniui turinčio tekti nustatyto minimalaus kameros ploto pažeidimÄ . Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – vienas iÅ¡ pagrindinių reikalavimų, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Pagal 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklių 80 punktÄ , vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui minimalus gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). AnalogiÅ¡kas reikalavimas nustatytas ir 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklių 58 punkte. Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje, turi bÅ«ti vadovaujamasi 2007 m. gegužės 29 d.

Taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015). Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ , bendrÄ kamerose buvusių asmenų skaičių Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L.

M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl A. J. laikymo areštinėje“, „Dėl areštinės kamerose esančio inventoriaus“ (b. l. 19-26, 29, 30). Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikytas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 24 kameroje (plotas 7,50 kv.

m) vienas, tada perkeltas į 2 kamerÄ (plotas 21,38 kv. m), kur laikytas iki 2018 m. sausio 3 d. su dviem asmenimis, toliau iki 2018 m. sausio 8 d. su vienu asmeniu, tada iki 2018 m. sausio 11 d. su dviem asmenimis; nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. - 2 kameroje vienas, toliau iki 2018 m. sausio 18 d. laikytas 3 kameroje (plotas 21,38 kv.

m) su dviem asmenimis; nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 25 d. - 12 kameroje (plotas 12,17) su vienu asmeniu; nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018Â m. kovo 1 d. - 4 kameroje (plotas 20,29 kv.

m) su trimis asmenimis; 2018 m. kovo 12 d. - 4 kameroje su dviem asmenimis, tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į 2 kamerÄ , kur laikytas iki 2018 m. kovo 14 d. kartu su vienu asmeniu, toliau iki 2018 m. kovo 15 d. laikytas toje pačioje kameroje su dviem asmenimis; nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. - 8 kameroje (plotas 16,90 kv.

m) su vienu asmeniu; nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 1 d. - 3 kameroje su vienu asmeniu, toliau iki 2018 m. birželio 5 d. toje pačioje kameroje su dviem asmenimis; nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. liepos 19 d. - 2 kameroje su dviem asmenimis. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis bei remdamasis Panevėžio AVPK pateikta informacija apie sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose (b. l. 30), daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje su pertraukomis buvo laikomas 28 paras kamerose Nr. 2, 3, 4, 8, 12, 24, iÅ¡ jų – 3 paras, pažeidžiant Taisyklių 58 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ (pareiÅ¡kėjui 2018 m. vasario 26 d.

– kovo 1 d. teko 4,74 kv. m ploto), bei 25 paras, Å¡io reikalavimo nepažeidžiant (pareiÅ¡kėjui tekdavo nuo 5,44 kv. m iki 21,38 kv. m ploto). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog Panevėžio AVPK tris paras pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, t. y. nurodytu laiku policijos įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde neturtinės žalos atsiradimÄ grindė aplinkybe, kad areÅ¡tinėje nebuvo užtikrinamas privatumas, naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos atskirti nepakankamo aukščio sienele, jie nebuvo net minimaliai uždengti.

Higienos norma HN 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato, jos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl A. J. skundo“ nurodė, kad visose kamerose sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; sanitariniuose mazguose įrengti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitariniai mazgai turi Å¡alto vandens tiekimo sistemÄ ir atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ (b. l. 27-28).

Å io policijos pareigÅ«no 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“ nurodyta, kad, 2005 metais atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso kapitalinį remontÄ , o 2013 metais - pirmojo korpuso remontÄ , visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių asmenys gali užkabinti audeklus; areÅ¡tinėje laikomi asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprÅ«pinami, sanitarinių mazgų užsidengimui naudoja areÅ¡tinėje iÅ¡duodamas arba nuosavas paklodes (b. l. 33).

Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodė, kad pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigÅ«nai mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus kamerų deÅ¡inėje arba kairėje pusėje prie durų esančius kampus, kuriuose yra įrengti sanitariniai mazgai; pareigÅ«nai mato tik dalį sanitarinio mazgo (b. l. 31). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Pažymima, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad, nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ , sprendžiama, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje esantis sanitarinių mazgų įrengimas vertinamas kaip neužtikrinantis kalinamų asmenų privatumo (pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Taigi, teisminėje praktikoje tualeto neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad areÅ¡tinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiÅ¡kai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimu, sukėlusiu jam papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų. Vertinant atsakovės atstovo teiginį, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog tualetÄ atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų; jog pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iÅ¡ vienos pusės jis visiÅ¡kai nebuvo atskirtas, suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirÅ«pintu audeklu, nebuvo tinkamai užtikrintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis areÅ¡tinės kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengtais tualetais, buvo pažeista. PareiÅ¡kėjas skunde patirtÄ neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose suimtiesiems nėra užtikrinta galimybė, pasinaudojant signalizacijos mygtuku, iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintuose Tipiniuose teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimuose bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr.  5-V-139 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijų patvirtinimo“ patvirtintoje Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje reikalavimas iÅ¡kvietimo mygtukus įrengti policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose nenumatytas. Teismas pažymi, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto „c“ dalis rekomenduoja aliarmo sistemÄ , leidžiančiÄ kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, jog teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, skirtingai nei laisvės atėmimo vietose, pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema (signalizacijos mygtukas) neprivalo bÅ«ti įrengta.

Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad Panevėžio AVPK teisės aktų nepažeidė. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ nagrinėjamu klausimu (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-510-261/2015). Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2017 m. sausio 4 d.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 50-V-3, 19.3 punktas nustato, jog policijos areÅ¡tinės vidaus posto postinis privalo periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktÄ patikrinimÄ informuoti policijos areÅ¡tinės budėtojÄ . Atsakovės atstovas teigė, kad nustatytų reikalavimų Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje yra griežtai laikomasi, ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skundų dėl negalėjimo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nų nei žodžiu, nei raÅ¡tu nėra pareiÅ¡kęs (b. l. 21).

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjo teisė į asmens saugumÄ nebuvo pažeista. Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad jis turėjo teisę į vienos valandos trukmės pasivaikščiojimÄ per dienÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ ; pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

AnalogiÅ¡kos nuostatos nustatytos ir 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklių 7.10 ir 54 punktuose. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį pasivaikščiojimÄ gryname ore. Teismas pažymi, kad, Asmens kortelės Nr. 50-02723-17 iÅ¡raÅ¡o duomenimis, A. J. 2018 m. sausio 1, 5, 7, 9, 17, 23, 25 dienomis, balandžio 13 d., liepos 18 d. atsisakė pasinaudoti teise į pasivaikščiojimÄ ir nėjo į kiemÄ (b. l. 34-46).

Teismas pabrėžia, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] 8 ir daugiau valandų laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui tam tikromis veiklomis ne jų kamerose (už kamerų ribų). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus vertina ir atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl teisės į pasivaikščiojimus pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ siejo su tuo, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Pagal Higienos normos HN 134:2015 41, 42 ir 43 punktuose įtvirtinus reikalavimus, taikytinus areÅ¡tinėje laikomiems asmenims iÅ¡duodamiems čiužiniams, pagalvėms, antklodėms, iÅ¡vardintas minkÅ¡tasis inventorius turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas); lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (43 punktas).

Nurodytos higienos normos 42 punkte įtvirtintas draudimas policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Atsakovės atstovas atsiliepimo teiginiui, jog pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius ir patalynė, pagrįsti pateikė VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl A.

J. skundo“ (b. l. 27-28). Šiame tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė, kad visiems areštinėje laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė) ir lovos skalbiniai (dvi paklodės, du užvalkalai ir du rankšluosčiai) išduodamas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime pateiktais duomenimis. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada ir kokio minkštojo inventoriaus ar lovos skalbinių negavo; duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl minkštojo inventoriaus ar lovos skalbinių neišdavimo ar jų trūkumo jis būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK vadovybę ar areštinės pareigūnus, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie netinkamo aprÅ«pinimÄ patalyne yra nepagrįsti ir atmetami. Atsižvelgus į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , sprendžiama, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisė suėmimo vykdymo metu bÅ«ti laikomam tinkamo ploto kameroje bei teisė į privatumÄ . Vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nuostata, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teisminėje praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Pagal susiformavusiÄ administracinių teismų praktikÄ , asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Atsižvelgus į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444 -619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nustatydamas A. J. patirtos neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygų (teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimÄ bei teisės į privatumÄ pažeidimÄ ), į pažeistos vertybės pobÅ«dį bei pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, mastÄ , intensyvumÄ (teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista 3 paras iÅ¡ eilės; teisė į privatumÄ buvo pažeista 38 paras, tačiau pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas), bei į tai, kad jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinęs Å¡iuos kriterijus, teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas savo intensyvumu nors ir virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, tačiau nesudaro pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad A. J. laikant 2017 m. gruodžio 28 d. - 2018 m. liepos 19 d. laikotarpiu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, buvo pažeistos asmens teisės į nustatytÄ areÅ¡tinės kameros minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ir privatumÄ . KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė