2020-09-30 Nr. AB-17921-3-62-3-02045-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-637-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02045-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl rašto ir prokurorų veiksmų pagrįstumo įvertinimo bei pažeidimų pripažinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įvertinti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. P. neveikimą ir šio skyriaus vyriausiojo prokuroro T. S. 2020 m. liepos 28 d. rašto Nr. 35-6152 (toliau – ir Raštas) pagrįstumą bei pripažinti pažeidimus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundą atsisakė priimti.

Išanalizavęs pareiškėjo pateiktą skundą, teismas padarė išvadą, kad jis Raštą ir prokuroro neveikimą skundžia siekdamas, jog būtų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl galbūt dingusio J. S. telefono.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aktualią teismų praktiką bei įvertinęs skundžiamo 2020 m. liepos 28 d. rašto pobūdį, teismas sprendė, kad šiame dokumente pareiškėjui nėra suformuluota pareigas ar teises sukuriančių sprendimų, nurodytame dokumente tėra informuojama, kad, atsižvelgus į tai, jog J. S. 2020 m. liepos 18 d. ir 2020 m. liepos 21 d. skundai yra susiję su teisme nagrinėjama baudžiamąja byla, jie turi būti teikiami bylą nagrinėjančiam teismui. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad Raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde kelia ginčą dėl prokuroro nutarimo, kuriuo buvo atmestas jo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Aptaręs Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad bylų, priskirtinų administracinių teismų kompetencijai, kategorijų sąrašas yra pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje, o administracinių teismų kompetencijos ribojimai yra nustatyti to paties įstatymo 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 54.1 punkte yra nustatyta, jog nėra skundžiami informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymai.

Teismas pažymėjo, kad prokuroro nutarimo, kuriuo atmetami prašymai papildyti ikiteisminį tyrimą, priėmimą ir jo apskundimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnis „Ikiteisminio tyrimo pabaiga“. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras; prokuroro nutarimas atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą neskundžiamas. Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad J. S. savo paaiškinimus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, susijusių su per kratą galbūt dingusiu jo telefonu, teisėtumo turi teisę pateikti bendrosios kompetencijos teismui baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18312-20) nagrinėjimo metu.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, remdamasis taikomu teisiniu reguliavimu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktais, teismas pareiškėjo J. S. skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir pripažinti pažeidimus.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis nesiekia, jog būtų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl dingusio telefono. Teigia, kad to jam nereikia, kadangi žino, kur yra telefonas. J. S. nurodo, kad skundžia prokuroro E. P. neveikimą, vilkinimą atlikti veiksmus ir pareigų nevykdymą, kadangi nebuvo atsakyta į pareiškėjo skundą, teiktą dėl dingusio telefono.

J. S. taip pat nurodo, kad jis skundžia prokuroro T. S. 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 35-6152 „Dėl gautų skundų grąžinimo“, kuriame nurodyta, jog 2020 m. birželio 30 d. prokuroras E. P. atmetė pareiškėjo skundą bei kitus prašymus ir skundus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. J. S. nuomone, prokuroras T. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi kaip įrodymą teismui pareiškėjas buvo pridėjęs 2020 m. birželio 30 d. prašymo papildyti ikiteisminio tyrimo nutarimą ir jame nėra nurodyta argumentų apie skundą dėl telefono.

J. S. su teismo padaryta išvada, kad prokuroro 2020 m. liepos 28 d. raštas Nr. 35-6152 yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nesutinka. Pažymi, kad prokuroras minėtu nutarimu grąžino du skundus, jų net nenagrinėjęs. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2020 m. liepos 21 d. skundą persiuntė Kauno apygardos prokuratūrą prokurorui T. S.. J. S. nuomone, 2020 m. liepos 18 d. skundą dėl prokuroro E. P. veiksmų prokuroras T. S., remdamasis Aprašo 59 punktu, turėjo persiųsti Generalinės prokuratūros padaliniui dėl galbūt padarytų prokuratūros darbuotojų pažeidimų. Be to, remiantis Aprašo 41 punktu, turėjo būti nurodyti apskundimo tvarka ir terminai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad prokuroras T. S. 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 3S-6152 nenurodė 2020 m. liepos 18 d. skundo registracijos numerio ir neteisingai nurodė, dėl ko šis skundas buvo teiktas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubiius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520-2018).

Pareiškėjo skundo turinys ir jo pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad J. S. su 2020 m. birželio 21 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros prokurorą E. P. dėl pareiškėjo sulaikymo metu dingusio jo telefono. 2020 m. birželio 30 d. nutarimu prokuroras E. P. pareiškėjo skundus bei prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo atmetė. J. S. 2020 m. liepos 18 d. dėl prokuroro E. P. veiksmų kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą T. S.. Pareiškėjas 2020 m. liepos 21 d. dėl dingusio telefono ir dėl jo prašymo dėl to nenagrinėjimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau skundas buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui T. S., kuris surašė J. S. teismui ginčijamą 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 35-6152. Nustačius, kad skundai buvo pateikti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18312-20, kuriame J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjo skundai buvo jam grąžinti, motyvuojant tuo, kad jie yra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla. Pareiškėjas su šiuo raštu ir prokurorų veiksmais nesutinka. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, su 2020 m. liepos 18 d. ir 2020 m. liepos 21 d. skundais kreipdamasis į Kauno apygardos prokuratūrą ir Generalinę prokuratūrą iš esmės siekė, kad būtų įvertinti prokuroro veiksmai dėl jo skundo dėl dingusio telefono nenagrinėjimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi J. S. pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat J. S. atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, t. y. J. S. siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, jie yra siejami būtent su Kauno apygardos prokuratūros prokurorų veiksmais, susijusiais su ikiteisminio tyrimo klausimais. Nepaisant to, kad pareiškėjui Rašte buvo pateikta informacija pagal Aprašą, tačiau šiuo atveju J. S. skundas yra glaudžiai susijęs su ikiteisminio tyrimo klausimais bei prokurorų veiksmų teisėtumu, todėl konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje. Kadangi pareiškėjas siekė ne tiesiog gauti su prokuratūros veikla susijusią informaciją, jo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi.

Pažymėtina, kad J. S. nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, t. y. šiuo atveju ginčas yra susijęs su Kauno apygardos prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija.

Be to, tiek pareiškėjo skundo, tiek atskirojo skundo turinys patvirtina, kad jis siekia, jog būtų įvertintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. P. neveikimas ir šio skyriaus vyriausiojo prokuroro T. S. 2020 m. liepos 28 d. rašto Nr. 35-6152 pagrįstumas bei pripažinti pažeidimai, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-500-552/2020, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-479-261/2020).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiškai tinkamai motyvavo priimtą nutartį, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog J. S. skundo nagrinėjimas nėra priskirtas administraciniam teismui. Iš esmės Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo J. S. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė