9df48a3e-93e2-4f7d-a3d0-3abe1aabb736 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7838-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02412-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Aleksejaus Kulikausko skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėjas Aleksejus Kulikauskas su skundu (b. l. 1), patikslintu skundu (b. l.

7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti po 20,00 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvienÄ teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis praleistÄ dienÄ nuo 2004-09-06 iki 2016-06-07.2. PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad keturvietėje kameroje buvo kalinama po 3–5 asmenis. Kamerose drėgna, Å¡alta, tamsu, ant grindų buvo nebuvo galima stovėti, kadangi iki kulkÅ¡nies buvo vandens. Sienų tinkas nubyrėjęs, sienos apipelijusios. Tualete nebuvo klozeto ir kriauklės. Kratos atvykstant ir iÅ¡vykstant buvo daromos purvinose patalpose, basam tekdavo stovėti ant Å¡altų grindų.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 18–25) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2004-09-06 iki 2016-06-10. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . 3.3. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi bÅ«ti Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.5. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.6.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ VIII skyrių, kuriame kalbama apie kratų ir apžiÅ«rų atlikimÄ laisvės atėmimo vietose, vykdomos asmens apžiÅ«ros. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos privalomai atliekam visuminė krata. Visuminė krata atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali bÅ«ti atlikta kÅ«no ertmių apžiÅ«ra. 3.7.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a:PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti po 20,00 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvienÄ dienÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad nuo 2004-09-06 iki 2016-06-07 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Dėl ieÅ¡kinio senaties5. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2004-09-06 iki 2016-06-07.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.6. CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).7. PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų teismui iÅ¡siuntė tik 2016-06-07 (žr. žymÄ ant voko (b. l. 2), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo laikotarpiu iki 2013-06-07. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per šį laikotarpį bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.

8. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr.

EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).9. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot.

įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2004-09-06 iki 2013-06-07, atmestina. Dėl neturtinės žalos atlyginimo10. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.11. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).12. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2013-09-10 pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 3 asmenys, 2013-09-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 311, kurios plotas 7,75 m2, kurioje buvo 1 asmuo, nuo 2013-09-12 iki 2013-09-13 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys, nuo 2013-09-14 iki 2013-09-16 kameroje Nr. 311 buvo 4 asmenys, 2013-09-17 kameroje Nr. 311 buvo 2 asmenys, nuo 2013-09-18 iki 2013-09-23 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys.13.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-06-08 iki 2016-09-24) Lukiškių TI-K buvo laikomas 14 dienų.14. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 2 dienas, vadinasi, 12 dienų LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .16.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.17.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 12 dienų neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.18. Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.19.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .20. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad tualete nebuvo klozeto ir kriauklės. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. LukiÅ¡kių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad sanitariniame mazge būtų neįrengta kriauklė ar klozetas, byloje nėra ir kitų duomenų pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

21. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose drėgna, šalta, tamsu, ant grindų buvo nebuvo galima stovėti, kadangi iki kulkšnies buvo vandens. Sienų tinkas nubyrėjęs, sienos apipelijusios.21.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas).

Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūra turi būti 18–28? C, santykinė drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju metų laiku, – 18–22? C, 35–60 proc. ir 0,05–0,15 m/s (26 punktas).

Visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s (54 punktas). 21.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas. IÅ¡ byloje pateiktos LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-08-02 pažymos Nr. 24-6288 „Dėl Aleksejaus Kulikausko skundo“ (b. l. 28), matyti, kad kameros vėdinamos natÅ«raliai pro langus, 2004 metais visos kameros buvo įrengtos pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, patvirtinančių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimus, ginčui aktualiu laikotarpiu nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų patvirtinančių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimus, pareiškėjo argumentai dėl drėgmės, temperatūros, apšvietimo, kamerų būklės atmestini kaip nepagrįsti.22. Pareiškėjas nurodo, kad kratos atvykstant ir išvykstant buvo daromos purvinose patalpose, basam tekdavo stovėti ant šaltų grindų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje nenustatė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad patalpose, kuriose atliekama krata purvina ir šalta.23.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščioti kiemelyje jis galėdavo tik 1 valandÄ per dienÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas trumpÄ laikotarpį (12 dienų), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 120 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 120 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo Aleksejaus Kulikausko (a. k. 37911181188) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas