9df3c0db-ca05-49f0-a483-d72da44906db · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. A438-1493/2011                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00522-2010-5                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.4, 16.5 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 27 d.Vilnius              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjai L.

N.,pareiÅ¡kėjos atstovui I. D.,atsakovo atstovui Rimantui Kraujaliui, Juliui RaÅ¡kauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos L. N. ir atsakovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L. N. skundÄ atsakovui KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.                          Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I.              PareiÅ¡kėja L. N. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorės 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. P-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei L. N." pareiÅ¡kėjai skirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .             Skunde paaiÅ¡kino, jog įsakymas yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis teisės aktams, reglamentuojantiems tarnybinių nusižengimų nagrinėjimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkas, priimtas komisijos, kurios sudėtyje nebuvo pareiÅ¡kėjos tiesioginio vadovo ir kuri neatliko tarnybinio nusižengimo tyrimo, iÅ¡vadų pagrindu.

Departamento direktorė D. V., atsižvelgusi į 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu sudarytos komisijos (toliau - ir Komisija I) 2009 m. spalio 30 d. iÅ¡vadas, 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. P-254 sudarė komisijÄ (toliau – ir Komisija II) pareiÅ¡kėjos tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti, tačiau į Komisijos II sudėtį nebuvo įtrauktas pareiÅ¡kėjos tiesioginis vadovas - Vilniaus teritorinio padalinio (toliau – ir TP) vedėjas R. B. ar jo įgaliotas asmuo, taip pažeidus Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau –ir Taisyklės) 5 punktÄ , be to, Komisija II sudaryta praleidus nustatytÄ 5 darbo dienų terminÄ nuo informacijos apie įtarimÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ gavimo.

Komisija II 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡vadose pripažino, kad tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo data laikytina Komisijos I iÅ¡vadų pateikimo diena - 2009 m. spalio 30 d. (reg. Nr. RG-137), o įsakymas pareiÅ¡kėjos tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti priimtas 2009 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 darbo dienoms.              PareiÅ¡kėja pabrėžė, jog Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-678/2004 nurodė, jog, tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų - valstybės tarnautojo kaltę. Pareiškėjos manymu, Komisija II savo 2010 m. sausio 8 d. išvadas Nr. 16-01 surašė Komisijos I 2009 m. spalio 30 d. išvadų pagrindu, tiksliau - jas nurašė (išvadų poskyriai 2.1, 2.2 ir 2.3).

Komisija I pasiÅ«lė pradėti tyrimÄ dėl galimo tarnybinio nusižengimo, pritarus sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendiniams, tuo tarpu Komisija II nesivargino detaliau iÅ¡analizuoti Å¡iluminės elektrinės projektinės dokumentacijos, teisės aktų, reglamentuojančių kultÅ«ros paveldo apsaugÄ , įvertinti visas faktines aplinkybes, o nurašė Komisijos I iÅ¡vadas ir pasiÅ«lė pripažinti, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti jai drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ .

Be to, Komisija II savo iÅ¡vadose nenurodė, kokie konkrečiai kultÅ«ros paveldo objektui - Å iluminei elektrinei - individualiame pirminiame reglamente nustatyti apsaugos reikalavimai, tiksliau - priežiÅ«ros, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai - taikomi, Komisija II neanalizavo, ar Å¡ie reikalavimai atitinka Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAÄ®) nuostatas, ar jie galioja ir ar Å¡ie reikalavimai, jei jie galioja, buvo pažeisti.              Pasak pareiÅ¡kėjos, Komisija II neanalizavo detaliajame plane pateiktos urbanistinės vizualizacijos, tačiau iÅ¡vadose konstatavo, kad „sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendiniai turėjo bÅ«ti rengiami vadovaujantis Å¡ios kultÅ«ros vertybės apskaitos dokumentais, taigi, sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, numatyti projektuoti pastatai dalinai pateko į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ ir savo aukščiu jÄ iÅ¡ esmės įtakojo".

Abejotina Komisijos II iÅ¡vada dėl esminės įtakos kultÅ«ros vertybės teritorijai, nes Å¡i iÅ¡vada grindžiama tuo, kad projektuojami pastatai patenka į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ , o ne esamų ir planuojamų pastatų aukščių santykio analize, ne jų įtakos vienas kitam bei aplinkiniam užstatymui analize. Be to, Komisija II, konstatuodama, kad projektuojami pastatai savo aukščiu įtakojo kultÅ«ros vertybės teritorijÄ , nenurodė įtakos kokybės - ar ji teigiama, ar neigiama.

Komisija II nurodė, kad yra draudimas statyti naujus statinius, kurie iÅ¡ tam tikrų vietų neigiamai įtakos kultÅ«ros paveldo objektÄ , tačiau nenurodė, iÅ¡ kokių konkrečiai senamiesčio gatvių, aikščių, įvažiavimo traktų, apžiÅ«ros vietų turi bÅ«ti vertinama planuojama statyba kultÅ«ros paveldo objekto atžvilgiu, taip pat nenagrinėjo, kokiu teisės aktu ar dokumentu yra įteisintos apžiÅ«ros vietos, iÅ¡ kurių apžvelgiant turi bÅ«ti sprendžiama apie planuojamos statybos įtakÄ Vilniaus senamiesčiui bei senamiesčio apsaugos zonoje esančiam kultÅ«ros paveldui;

PareiÅ¡kėjos nuomone, abejotina ir Komisijos II iÅ¡vada dėl NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo, nes Å¡i iÅ¡vada grindžiama tuo, kad sklypo Å¡iaurinėje dalyje numatyti nauji pastatai yra 10 metrų aukÅ¡tesni už Komplekso dalies Nr. l pastatÄ , t. y. už Å iluminę elektrinę. Nei Komisija I, nei Komisija II neatsižvelgė į tai, kad pastatas, planuojamas Å¡alia saugomo kultÅ«ros paveldo objekto (Å iluminės elektrinės pastato), yra žemesnis beveik 9 metrais, o ne aukÅ¡tesnis.

Neatsižvelgta ir į tai, kad nuo sklypo pietinės dalies link Å¡iaurinės dalies pastatai palaipsniui aukÅ¡tėja ir tik sklypo pabaigoje susidaro apie 10 metrų skirtumas tarp pirmojo pastato (elektrinės) ir paskutiniojo. Komisija II neatsižvelgė į tai, kad pastatų aukÅ¡tėjimÄ sÄ lygoja ne vien tik architektÅ«riniai sprendiniai, bet ir reljefas. Pietinėje sklypo dalyje absoliuti žemės pavirÅ¡iaus altitudė 92,89 metrai, o sklypo - Å¡iaurinėje dalyje - 100,60 m (žemės sklypo peraukÅ¡tėjimas siekia beveik 8 metrus).

Komisija II neatsižvelgė ir į detaliajame plane pateiktÄ panoramos apžvalgÄ ir neatsižvelgė į specialistų iÅ¡vadas, kad naujai planuojami pastatai neturi neigiamos įtakos kultÅ«ros paveldo objektui, t.y. jo nenustelbia, netrukdo apžvelgti.              PareiÅ¡kėja kartu atkreipė dėmesį į tai, jog Komisija II nurodė, kad, jungiant pastatus, pažeidžiama NKPAÄ® 19 straipsnio 4 dalis, tačiau nenurodė, ar projekto sprendiniais buvo padidintas saugomo kultÅ«ros paveldo objekto intensyvumas, ar buvo suplanuotas priestatas, ar planuojamas naujas pastatas, kuris prijungiamas prie kultÅ«ros paveldo objekto, ar suplanuoti kultÅ«ros paveldo objekte papildomi aukÅ¡tai, ar įrengta nauja mansarda, ar suformuota nauja planinė struktÅ«ra, ar kitaip panaikinti saugomo kultÅ«ros paveldo objekto autentiÅ¡kumo požymiai.

Komisija II neįvertino to, kad greta kultÅ«ros paveldo objekto - Å iluminės elektrinės- pastato statomas ne priestatas, o projektuojamas naujas pastatas, kurio statyba pagal NKPAÄ® 19 straipsnio 6 dalies 3 punktÄ yra galima, gavus už kultÅ«ros paveldo apsaugÄ atsakingos institucijos sutikimÄ . Komisija II neatsižvelgė į Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 5.31 punkte pateiktÄ sÄ vokÄ â€žpriestatas".

Å iame punkte nurodyta, kad priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukÅ¡tų, taip pat rÅ«sio (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat bÅ«du apskaičiuotÄ statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumÄ . Taigi, Å¡alia kultÅ«ros paveldo objekto numatomo pastato negalima įvardinti priestatu, tai yra naujas statinys, kuris neturi įtakos saugomo statinio intensyvumo didinimui, Å¡alia planuojamo pastato negalima įvardinti kaip papildomo aukÅ¡to, naujos mansardos ar kaip saugomo statinio naujos planinės struktÅ«ros formantės. Anot pareiÅ¡kėjos, kaltinimas, kad buvo pažeistas NKPAÄ® 19 straipsnio 4 dalis, yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėja akcentavo ir tai, jog poskyryje „ProcedÅ«riniai pažeidimai, ..." nurodoma, kad „Elektrinės pastato ir priestato sandÅ«roje, maždaug ties pastatų viduriu, planuojamas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas, kurio aukÅ¡tis 50 m". IÅ¡vadose pažymima, kad „Istoriniai Å¡altiniai patvirtina, kad Å iluminė elektrinė turėjo kaminÄ , tačiau analizuojamame projekte nepateikiama jokių duomenų apie tai, kur tiksliai buvo minėtas kaminas, kokio jis aukščio, skersmens ar medžiagiÅ¡kumo, nėra jokių istorinių tyrimų".

Komisija II patikslino, kad „aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad planuojamas muziejaus akcentas, kamino atkÅ«rimas". PareiÅ¡kėjos teigimu, Komisija II dėl aplaidumo ar sÄ moningai nutylėjo, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) aiÅ¡kinamajame raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodyta, kad leistinas maksimalus teritorijos užstatymo aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus iki kraigo 35 m., kad Senamiesčio apsaugos zonoje aukÅ¡tybiniai pastatai ( kurių aukÅ¡tis 35 ir daugiau metrų) gali bÅ«ti statomi tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1231 nurodytose zonose, kuriose yra parengti ir patvirtinti aukÅ¡tybinių pastatų statybÄ numatantys detalieji planai.

Senamiesčio apsaugos zonos griežto reglamentavimo teritorijoje aukÅ¡tybiniai pastatai negali bÅ«ti statomi. Taigi, Detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nedviprasmiÅ¡kai pasakyta, kad planuojamoje teritorijoje 50 metrų statinys negali bÅ«ti statomas. Grafinėje dalyje parodyta bokÅ¡to vieta kaip galimybė atkurti buvusį užstatymÄ , o ne kaip planuojamÄ sprendinį. Dėl Å¡ios priežasties, anot pareiÅ¡kėjos, detaliojo plano sprendiniuose nebuvo duomenų apie tiksliÄ buvusio kamino vietÄ , apie jo buvusį aukÅ¡tį, skersmenį, medžiagiÅ¡kumÄ .

             PareiÅ¡kėja, pasirėmusi LVAT iÅ¡nagrinėta administracine byla Nr. A-678/2004, teigė, jog Komisija II, rengdama iÅ¡vadas, neatsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPÄ®) 27 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , kad savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedÅ«ra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje (toliau - ir NSK), kuri sudaroma iÅ¡ planavimo sÄ lygas rengiančių institucijų atstovų. Å i nuostata pabrėžia dalyvaujančiojo institucijos atstovo NSK funkcijas, t. y. jis turi patikrinti, ar teritorijos planavimo dokumento sprendiniai atitinka iÅ¡duotas sÄ lygas.

Dalyvaudama NSK, pareiÅ¡kėja tikrino Detaliojo plano sprendinių atitikimÄ Departamento iÅ¡duotoms sÄ lygoms ir neatitikimų, prieÅ¡taravimų galiojantiems teisės aktams nenustatė. Anot pareiÅ¡kėjos, iÅ¡ Komisijos II iÅ¡vadų matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nagrinėjamas detaliojo plano sprendinių atitikimas iÅ¡duotoms sÄ lygoms. Komisija II taip pat neatsižvelgė į tai, kad Valstybinė paminklosaugos komisija 2004 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. N-1 pritarė siÅ«lomo technikos ir pramoninio paveldo muziejaus ir technikos steigimui Vilniuje Lietuvos energetikos muziejaus pagrindu bei Lietuvos technikos muziejaus, skirto pramoninio ir technikos paveldo iÅ¡saugojimui ir propagavimui, plėtrai.             Atsakovas atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

             PaaiÅ¡kino, kad Komisija II buvo sudaryta atsižvelgus į Komisijos I iÅ¡vadas, kurioms pritarta Departamento direktoriaus 2009 m.lapkričio 3 d. rezoliucija ir pavesta sudaryti KomisijÄ II galimam pareiÅ¡kėjos tarnybiniam nusižengimui tirti. Departamento direktorius 2009 m. lapkričio 3 d. rezoliucija pavedė ,,inicijuoti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ pagal 2 p.“, t.y., 2009 m. lapkričio 3 d. laikytina oficialios informacijos gavimo data, o Komisija II sudaryta 2009 m. lapkričio 10 d., t.y. per 5 darbo dienas, kaip numatyta Taisyklių 5 punkte.

L. N. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 2 d. buvo nedarbinga, todėl Komisijos II sudarymo data tarnybinio nusižengimo tyrimui įtakos neturėjo, nes Komisija II galėjo pradėti tirti tarnybinį nusižengimÄ tik atlikusi Taisyklių 7 punkte numatytus veiksmus, t.y. suraÅ¡iusi praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , jį pasiraÅ¡ytinai įteikusi L. N. bei gavusi jos paaiÅ¡kinimÄ . Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad Komisija II buvo sudaryta praleidus 5 darbo dienų terminÄ , atmestinas.

Atsižvelgus į Taisyklių 5 punktÄ , Komisija II buvo sudaryta įstaigos vadovo, nagrinėjamu atveju Departamento direktoriaus, įsakymu, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad Komisijoje II nebuvo Vilniaus TP vedėjo R. B. ar jo įgalioto asmens, nes, sudarant KomisijÄ II, įgaliojimus jai suteikė įstaigos vadovas - Departamento direktorius. Departamento direktorius 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. P-254 sudarė KomisijÄ II, kuriai pavedė, atsižvelgiant į Komisijos I 2009 m. spalio 30 d. iÅ¡vadas, vadovaujantis Taisyklių reikalavimais ir terminais, iÅ¡tirti, ar L.

N., 2009 m. sausio 21/22 d. suderindama NSK (protokolas Nr. 1-3-63) sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planÄ , nepadarė tarnybinio nusižengimo.              Anot atsakovo, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, pareiÅ¡kėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo įvertintos visos aplinkybės, reikÅ¡mingos tyrimui. Atmestinas argumentas, kad Komisija II „savo iÅ¡vadose nenurodė, kokie konkrečiai kultÅ«ros paveldo objektui - Å¡iluminei elektrinei - individualiame pirminiame apsaugos reglamente nustatyti apsaugos reikalavimai, tiksliau - priežiÅ«ros, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai".

Atsakovo teigimu, visi konkretūs reikalavimai, tarp jų ir pareiškėjos minimi, yra nustatyti minėtame pirminiame apsaugos reglamente, kuris yra pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos neatskiriama dalis. Pareiškėjai minėti reikalavimai buvo žinomi, todėl kartotinis nustatytų paveldosauginių reikalavimų paminėjimas neturi įtakos paties galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo eigai ir todėl pareiškėja nepagrįstai motyvuoja, kad jos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas visai nebuvo atliktas.

Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad Komisija II konstatuodama, jog projektuojami pastatai savo aukščiu įtakojo kultÅ«ros vertybės teritorijÄ , nenurodė įtakos kokybės - ar ji teigiama, ar neigiama, yra atmestinas, nes Komisijos II iÅ¡vados vertintinos visumoje, kartu su pridedamais dokumentais. Nėra jokių abejonių, kad pareiÅ¡kėjos minima įtakos kokybė, vertinant visas iÅ¡vadas, yra neigiama. Atmestini ir pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl Pasaulio paveldo objekto - kultÅ«ros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento II dalies reikalavimų.

Pareiškėja savo skunde sutinka su minėtame reglamente nustatytais reikalavimais. Taigi, kaip netiesiogiai pripažįsta ir pati pareiškėja, konkrečios vietos buvo nurodytos - tai senamiesčio gatvės ir aikštės, pagrindiniai įvažiavimo traktai bei apžiūros vietos. Argumentai, kad Komisijos II išvadose nenurodytos konkrečios senamiesčio gatvės, aikštės, įvžiavimo traktai ir kt., atmestini, nes Vilniaus senamiestis, kaip kultūros paveldo objektas, vertintinas kaip visuma ir reglamento nuoroda į senamiesčio gatves, aikštes ir įvažiavimo traktus apima visas nurodytas vietas.

Lietuvos technikos muziejaus statinių ir sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) urbanistinėje-paminklosauginėje analizėje, kuri yra sklypo Detaliojo plano sudėtyje, nurodytos analogiškos nuostatos dėl naujų statinių aukščio. Pareiškėjai šios aplinkybės, pritariant Detaliajam planui NSK, buvo žinomos, tačiau klausimų, kuriuos ji kelia savo skunde, tuo metu nekilo.              Atsakovo nuomone, atmestini pareiškėjos skundo argumentai, susiję su planuojamo šalia saugomo kultūros paveldo objekto (Šiluminės elektrinės) pastato aukščiu ir jo įtaka kultūros paveldo objektui.

Draudžiama statyti tokius naujus statinius, kurie, žiÅ«rint iÅ¡ senamiesčio gatvių ir aikščių, pagrindinių įvažiavimo traktų bei apžiÅ«ros vietų, savo aukščiu, apimtimi ar iÅ¡raiÅ¡ka nustelbtų senamiesčio apsaugos zonoje esantį saugomÄ kultÅ«ros paveldo objektÄ ar jų grupę. Nagrinėjamu atveju pats planuojamo pastato aukÅ¡tis vertintinas bÅ«tent minėtos nuostatos kontekste, be kita ko, atsižvelgiant ir į reljefo ypatumus, kÄ pažymi ir pati pareiÅ¡kėja.

Komisija II įvertino visas tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir pateikiamÄ panoramos apžvalgÄ , pagrįstai konstatuodama, kad planuojamas pastatas savo aukščiu įtakos saugomÄ kultÅ«ros paveldo objektÄ , t.y. jį nustelbs. Atsakovas nepagrįstais ir atmestinais pripažino pareiÅ¡kėjos skundo argumentus dėl planuojamo panoraminio bokÅ¡to. Komisijos II iÅ¡vadose nurodyta, kad aiÅ¡kinamajame raÅ¡te įvardijama, kad tai yra kamino atkÅ«rimas, o Pagrindinio brėžinio sprendiniuose nurodyta - panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas.

Atsakovo vertinimu, atmestinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad Detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nedviprasmiÅ¡kai pasakyta, kad planuojamoje teritorijoje 50 metrų statinys negali bÅ«ti statomas, atmestinas, nes Pagrindinio brėžinio sprendiniuose yra nuoroda, kad planuojamas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas. Komisija II, atlikusi pareiÅ¡kėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas.

             Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, kad Komisijos II iÅ¡vadose bei Komisijos I iÅ¡vadose nustatytos panaÅ¡ios aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas. PrieÅ¡ingai, minėtose komisijose vertinant tÄ patį objektÄ - Detalųjį planÄ - ir negalėjo bÅ«ti nustatyti skirtingi duomenys, tik Komisija II vertino pareiÅ¡kėjos asmeninę atsakomybę. Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjos skundo teiginys, kad „iÅ¡nagrinėjus Komisijos II iÅ¡vadas, bei jas sulyginus su Komisijos I iÅ¡vadomis, galima teigti, kad Komisija II neatliko tarnybinio nusižengimo tyrimo, o tik nurašė prieÅ¡ tai parengtas iÅ¡vadas, tačiau suformulavo kitokį pasiÅ«lymÄ ", neatitinka tikrovės. Sulyginus minėtų komisijų iÅ¡vadas, galima pagrįstai teigti, kad panaÅ¡ios yra tik tos dalys, kurios susijusios su paveldosauginiais reikalavimais ir teisės aktais, o tirtos aplinkybės, motyvuojamosios ir iÅ¡vadų dalys iÅ¡ esmės yra skirtingos.

Atsakovas iÅ¡ dalies sutiko su pareiÅ¡kėjos skundo dalimi dėl TPÄ® 27 straipsnio 4 dalies, pagal kuriÄ savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų procedÅ«ra atliekama NSK, tačiau pažymėjo, kad TPÄ® 27 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetencijÄ priimtų sprendimų teisėtumÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjai ir buvo skirta ginčijama tarnybinė nuobauda už savo pareigų atlikimÄ . Atsakovo nuomone, atmestini ir pareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji neva vertino, ar Detaliojo plano sprendiniai atitinka Departamento iÅ¡duotas sÄ lygas. 2008 m. gegužės 27 d. planavimo sÄ lygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintose Departamento Vilniaus TP, nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui, be kitų reikalavimų, taikomi nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų planai bei kultÅ«ros paminklo U1P - Vilniaus senamiesčio - apsaugos reglamentas.

Patvirtintas Detalusis planas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nurodytiems dokumentams bei NKPAÄ® 19 straipsnio 4 daliai. Nors pareiÅ¡kėja savo skunde ir nurodo, kad greta kultÅ«ros paveldo objekto - Å iluminės elektrinės pastato - statomas ne priestatas, o projektuojamas naujas pastatas (Å¡iuo atveju muziejaus administracinis pastatas), tačiau visiÅ¡kai neužsimena apie numatomÄ muziejaus vestibiulį, kurį numatoma jungti su Å iluminės elektrinės pastatu. Be to, kaip nurodė atsakovas, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Detaliojo plano sprendiniai leidžia projektuoti statinį (nors projektiniuose pasiÅ«lymuose projektuojamas statinys (muziejaus administracinis pastatas) yra atitrauktas nuo elektrinės pastato), jungiant jį prie Å iluminės elektrinės pastato.

Tokiu bÅ«du, Detaliojo plano, kuriam pareiÅ¡kėja pritarė, pasiraÅ¡ydama NSK 2009 m. sausio 21/22 d. protokolÄ Nr. 1-3-63, sprendiniai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja NKPAÄ® 19 straipsnio 4 daliai. Atsakovas akcentavo, jog atmestini argumentai dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2004 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. N-l. Anot atsakovo, minėto nutarimo nuostata pritariant Lietuvos technikos muziejaus plėtrai nepaneigia, kad tokia plėtra turi bÅ«ti vykdoma laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėja, 2009 m. sausio 21/22 d. suderindama NSK (protokolas Nr. 1-3-63) Detalųjį planÄ , pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, už kÄ jai ir buvo skirta ginčijama tarnybinė nuobauda.

II.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: panaikino KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktorės 2010 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. P-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei L. N." dalį, kuria pareiÅ¡kėja nubausta už tai, jog pritarė detaliajam planui, kuriame „numatyti projektuoti pastatai dalinai pateko į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ ir savo aukščiu jÄ iÅ¡ esmės įtakojo; detaliojo plano sprendiniuose numatytų naujų pastatų aukÅ¡tingumas Å¡iaurinėje sklypo dalyje, numatant beveik 10 m aukÅ¡tesnius pastatus, negu Komplekso dalies Nr. 1 statinio“, ir už tai, kad pritarė detaliojo plano sprendiniams, kuriuose „elektrinės pastato ir priestato sandÅ«roje, maždaug ties pastatų viduriu, planuojamas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas, kurio aukÅ¡tis pagal Detaliojo plano Pagrindinio brėžinio sprendinius siekia iki 50 m; aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad planuojamas muziejaus akcentas, kamino atkÅ«rimas.

Istoriniai Å¡altiniai patvirtina, kad Å iluminė elektrinė turėjo kaminÄ , tačiau analizuojamame projekte nepateikiama jokių duomenų apie tai, kur tiksliai buvo minėtas kaminas, kokio jis aukščio, skersmens ar medžiagiÅ¡kumo, nėra jokių istorinių tyrimų. Be to, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te įvardijama, kad tai yra kamino atkÅ«rimas, o Pagrindinio brėžinio sprendiniuose nurodyta, kad tai panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas“. KitÄ Ä¯sakymo dalį teismas paliko galioti nepakeistÄ . KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktorės 2010 m. sausio 25 d.

įsakymu Nr. P-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei L. N." skirtÄ tarnybinę nuobaudÄ - papeikimÄ â€“ teismas pakeitė pastaba.             Dėl praÅ¡ymo skirti teritorijų planavimo (detaliojo plano) ekspertizę, pavedant jÄ atlikti ekspertui G. T., pagrįstumo teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ nagrinėjamoje administracinėje byloje skirti teismo teritorijų planavimo (detaliojo plano) ekspertizę, ekspertu paskirti G.

T.. Teismas pažymėjo, kad šis prašymas negali būti tenkinamas atsižvelgiant į tai, jog analogiškais klausimais byloje jau buvo pateikta specialisto S. M. išvada ir nėra pagrindo abejoti šio specialisto kompetencija, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1R-62 S. M. suteikta teisė atlikti teritorijų detaliojo bei specialiojo planavimo ekspertizę. Teismo vertinimu, ginčas šiuo atveju ir kilo dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Taigi, teismo nuomone, specialisto, turinčio technikos mokslų daktaro bei statybos inžinerijos docento kvalifikacijÄ , žinios architektÅ«ros srityje, atsižvelgiant į nagrinėjamos administracinės bylos apimtį, yra pakankamos.              Dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda, pritarus Komisijos II 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡vadoms, skundžiamu įsakymu skirta už tai, kad L. N., pritardama sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajam planui, pažeidė NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 4 dalyje nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius statybÄ vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonoje bei saugomų statinių naudojimo intensyvumo padidinimÄ .

Pagal Komisijos II 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡vadas pareiÅ¡kėja nubausta inter alia už tai, kad: detaliajame plane numatyti projektuoti pastatai dalinai pateko į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ ir savo aukščiu jÄ iÅ¡ esmės įtakojo; detaliojo plano sprendiniuose numatytų naujų pastatų aukÅ¡tingumas Å¡iaurinėje sklypo dalyje, numatant beveik 10 m aukÅ¡tesnius pastatus, negu Komplekso dalies Nr. 1 statinio, pažeidžia NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir Pasaulio paveldo objekto - KultÅ«ros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento reikalavimus.

Dėl Komisijos II 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡vadose vartojamos formuluotės „(projektuojami pastatai) savo aukščiu jÄ (kultÅ«ros vertybę) iÅ¡ esmės įtakojo“, teismas pasisakė, jog tokia formuluotė nei NKPAÄ®, nei Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamente nenaudojama. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nei Komisijos II iÅ¡vadose, nei skundžiamame įsakyme nėra nurodyta, kokių konkrečių Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento nuostatų (punktų, papunkčių) reikalavimų nesilaikė pareiÅ¡kėja.

             Kita vertus, kaip pažymėjo teismas, remiantis teismo posėdyje apklausto specialisto R. M. iÅ¡vada, galima teigti, jog numatomas statyti administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra aukÅ¡tesnis už saugomÄ kultÅ«ros vertybę - Å iluminės elektrinės statinių kompleksÄ . Analizuodamas Å¡iÄ aplinkybę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja galėjo bÅ«ti nubausta už tai, jog pritarė detaliajam planui, kuriame buvo numatytas statyti naujas pastatas, savo aukščiu nustelbiantis kultÅ«ros vertybę - Å iluminę elektrinę (kodas(duomenys neskelbtini) ).

Tačiau kartu teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėja nubausta už pažeidimo padarymÄ , kuris nėra apibrėžtas minėtuose teisės aktuose, dėl ko nėra galimybių patikrinti, ar toks pažeidimas padarytas, be to, pagal NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ Ä¯statymas reikalavimus naujų pastatų aukščiui sieja su dviem sÄ lygomis – kultÅ«ros vertybės nustelbimu ir trukdymu jÄ apžvelgti, kurios turi egzistuoti abi kartu. Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) tokio reikalavimo nekelia, tačiau, teismo nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiÅ¡kėja nubausta ne už Reglamento reikalavimų, bet įstatymo reikalavimų nesilaikymÄ , be to, Å¡iuo atveju bÅ«tina vadovautis aukÅ¡tesnės galios teisės aktu – įstatymu.                Teismas akcentavo, jog pareiÅ¡kėja nubausta ir už tai, kad Detaliajame plane sklypo Nr.1a dalyse D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) leidžiamas numatomas užstatymas jungiant projektuojamus statinius prie Komplekso dalies Nr. 1, kas taip pat pažeidžia NKPAÄ® 19 straipsnio 4 dalį.

NKPAÄ® 19 straipsnio 4 dalis numato, kad vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai: <...> padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumÄ - pristatyti priestatus, papildomus aukÅ¡tus, įrengti naujas mansardas, formuoti naujÄ planinę struktÅ«rÄ ir kitaip naikinti autentiÅ¡kumo požymius. Nagrinėdamas šį klausimÄ teismas nurodė, jog, remiantis byloje pateikta specialisto iÅ¡vada dėl klausimo, ar sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajame plane sklypo Nr. l a dalyse D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) numatomi statiniai laikytini priestatais ar naujais statiniais, naujai projektuojami galimi statyti pastatai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertintini kaip priestatai.

Todėl, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimtas įsakymas Å¡ioje dalyje laikytinas pagrįstu.             Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja nubausta ir už tai kad elektrinės pastato ir priestato sandÅ«roje, maždaug ties pastatų viduriu, planuojamas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas, kurio aukÅ¡tis pagal Detaliojo plano Pagrindinio brėžinio sprendinius siekia iki 50 m. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad planuojamas muziejaus akcentas, kamino atkÅ«rimas. Istoriniai Å¡altiniai patvirtina, kad Å iluminė elektrinė turėjo kaminÄ , tačiau analizuojamame projekte nepateikiama jokių duomenų apie tai, kur tiksliai buvo minėtas kaminas, kokio jis aukščio, skersmens ar medžiagiÅ¡kumo, nėra jokių istorinių tyrimų.

Be to, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te įvardijama, kad tai yra kamino atkÅ«rimas, o Pagrindinio brėžinio sprendiniuose nurodyta, kad tai panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas. Kaip nurodė teismas, į klausimus, ar sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajame plane, Å iluminės elektrinės pastato ir priestato sandÅ«roje, maždaug ties pastatų viduriu, yra tik preliminariai numatyta galimybė atkurti kaminÄ , ar yra suplanuotas kaip statomas (realizuojant detaliojo plano sprendinius statinio projekte) panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas, jei Detaliuoju planu buvo suplanuotas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas, koks jo aukÅ¡tis pagal detaliojo plano sprendinius, specialistas atsakė, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajame plane, Å iluminės elektrinės pastato ir priestato sandÅ«roje, maždaug ties pastatų viduriu, yra suplanuotas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas (aukÅ¡tis - iki absoliutinės altitudės 149,01 m, o nuo žemės pavirÅ¡iaus - apie 50 m).

Šį sprendinį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino su išlyga, kad jis įsigalios tik tuo atveju, jeigu bus patvirtintas aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas, suteikiantis teisę planuojamame žemės sklype statyti aukštybinius statinius. Tai reiškia, kad šis sprendinys šiuo metu negalioja (yra nepatvirtintas) ir įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentas (specialusis planas) įteisintų tokį sprendinį.

Teismas su tokia specialisto iÅ¡vada sutiko tik iÅ¡ dalies, nes pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės tikrino detaliojo plano projekto atitikimÄ teisės aktų reikalavimams savo (kultÅ«ros paveldo) srityje, Vilniaus miesto savivaldybės taryba jam pritarė vėliau ir iÅ¡ esmės iÅ¡taisė pareiÅ¡kėjos padarytÄ klaidÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nei vienos iÅ¡ Komisijų iÅ¡vadose nėra nurodyta, kokių teisės aktų kokius konkrečius reikalavimus pareiÅ¡kėja pažeidė, pritarusi, jog detaliajame plane bÅ«tų suplanuotas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas (aukÅ¡tis - iki absoliutinės altitudės 149,01 m, o nuo žemės pavirÅ¡iaus - apie 50 m), todėl įsakymas Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti laikomas pagrįstu teisės normomis.               Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažino, jog pareiÅ¡kėja padarė Å¡ių teisės aktų nuostatų pažeidimus:

1) KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236 patvirtintų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos teritorinių padalinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5.1 ir 5.2 punktų numatančių, kad svarbiausieji teritorinių padalinių uždaviniai yra vykdyti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo ir kilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos nacionalinę politikÄ (5.1 punktas), vykdyti Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos ir kilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos valstybinio administravimo funkcijas teritorinių padalinių veiklos teritorijose - apskrityse <...> (5.2 punktas, 2008 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. P-92 redakcija);

4) Nuostatų 6.11 ir 6.15 punktų, numatančių, kad teritoriniai padaliniai, įgyvendindami jiems nustatytus uždavinius, atlieka Å¡ias funkcijas: teisės aktų nustatyta tvarka rengia motyvuotas iÅ¡vadas ir priima sprendimus dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinimo pagal Departamento iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas, tikrina, ar rengiami teritorijų planavimo dokumentai atitinka paveldosaugos reikalavimus, ar Å¡ių dokumentų planavimo tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms (6.11 punktas), Departamento direktoriui įgaliojus, atstovauja Departamentui statinių pripažinimo avariniais ar tinkamais naudoti komisijose bei nuolatinėse statybos komisijose (6.15 punktas);

5) Departamento direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. P-165 patvirtinto Teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 ir 7.5 punktus, numatančius, kad teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas vykdo Å¡ias funkcijas: pagal kompetencijÄ užtikrina, kad teritorinio padalinio priimami administraciniai sprendimai ir administraciniai aktai neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos Seimo priimtiems teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės tarnybÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , kultÅ«ros paveldo apsaugÄ , saugomas teritorijas, teritorijų planavimÄ , statybÄ (7.1 punktas); rengia motyvuotas iÅ¡vadas ir priima sprendimus dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinimo pagal Departamento iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas, tikrina, ar rengiami teritorijų planavimo dokumentai atitinka paveldosaugos reikalavimus, ar Å¡ių dokumentų planavimo tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms (7.5 punktas).

Tuo L. N. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, numatančius, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas, 2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-286 redakcija), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas).             Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų teismas konstatavo, jog pareiškėja nurodo tokius procedūrinius pažeidimus:

1) į Komisijos II sudėtį nebuvo įtrauktas pareiÅ¡kėjos tiesioginis vadovas - Vilniaus teritorinio padalinio (TP) vedėjas R. B. ar jo įgaliotas asmuo, pažeidus Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktÄ ;

2) Komisija II sudaryta praleidus nustatytÄ 5 darbo dienų terminÄ nuo informacijos apie įtarimÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ gavimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte (2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1650, 2006 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 596 redakcija) nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priėmusio asmens <...> gavus oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ .

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ priėmęs asmuo yra Departamento direktorė, ji informacijos apie pareiÅ¡kėjos galimai padarytÄ nusižengimÄ gavo Komisijai I pateikus 2009 m. spalio 30 d. iÅ¡vadas, kurių 2-uoju punktu pasiÅ«lyta pradėti tyrimÄ dėl galimo Departamento Vilniaus TP vyr. specialistės L. N. tarnybinio nusižengimo, pritarus sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendiniams. Departamento direktorė D. V. Komisijos I 2009 m. spalio 30 d. iÅ¡vadoms pritarė 2009 m.lapkričio 3 d. ir pavedė R.

A. vykdyti iÅ¡vadų 3 punktÄ . Teismas akcentavo, jog Taisyklių 5 punkte (2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1650, 2006 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 596, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1015 redakcija) nustatyta, kad „valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialiÄ informacijÄ , kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , Å¡iam nusižengimui tirti gali sudaryti komisijÄ . <...> Komisija sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo gauna oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ , ne mažiau kaip iÅ¡ 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymÄ atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų“.

Atsižvelgusi į Komisijos I 2009 m. spalio 30 d. iÅ¡vadas, Departamento direktorė 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. P-254 1-uoju punktu sudarė komisijÄ Departamento Vilniaus TP vyriausiosios specialistės L. N. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (Komisija II), susidedančiÄ iÅ¡ Juridinio skyriaus Personalo administravimo ir dokumentų poskyrio vedėjos A. K. (Komisijos pirmininkė), Kontrolės skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės R. N., Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto V. Č..

Taigi, į Komisijos II sudėtį, kaip to reikalauja Taisyklių 5 punktas, neįtrauktas L. N. tiesioginis vadovas, kuris yra Departamento TP vadovas, ar jo įgaliotas asmuo; komisija sudaryta vėliau, nei per 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 30 d. Tačiau, teismo nuomone, Å¡ie nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimai įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms nepadarė, jos padėties iÅ¡ esmės nepablogino, todėl nėra pagrindo skundžiamÄ Ä¯sakymÄ naikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.                        Įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja pagrįstai nubausta tik už NKPAÄ® 19 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepaisymÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, jog pareiÅ¡kėja pritarė, kad Detaliajame plane sklypo Nr.1a dalyse D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) leidžiamas numatomas užstatymas jungiant projektuojamus statinius prie Komplekso dalies Nr.

1. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui, net ir įvertinus, jog ji įsakymo priėmimo metu turėjo galiojančiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių teismas skundžiamÄ Ä¯sakymÄ pakeitė ir paskyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .      III.              Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o:             1) byloje skirti teismo teritorijų planavimo (detaliojo plano) ekspertizę; ekspertu skirti G.

T.; ekspertui užduodant analogiškus klausimus, kurie buvo suformuluoti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartyje (su galimais pakeitimais, atsižvelgiant į Atsakovo atstovų pastabas ir pasiūlymus);             2) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1351-121/2010 dalį, kuria buvo pripažinta, kad pareiškėja pagrįstai nubausta už tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliajame plane sklypo Nr.la dalyse D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) leidžiamas numatomas užstatymas jungiant projektuojamus statinius prie Komplekso dalies Nr. 1, kas taip pat pažeidžia NKPAĮ 19 straipsnio 4 dalį ir panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės 2010 m. sausio 25 d.

įsakymÄ Nr. P-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei L. N.".             Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (specialisto S. M. iÅ¡vadas), ir besÄ lygiÅ¡kai vadovaudamasis abejotina specialisto iÅ¡vada, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas rengtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.

PareiÅ¡kėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas savo sprendimu nepagrįstai konstatavo tam tikrų faktų, susijusių su pareiÅ¡kėjos veiksmais pritariant minėtam detaliajam planui egzistavimÄ , byloje nesant jokių Å¡iuos faktus pagrindžiančių įrodymų. PareiÅ¡kėjos vertinimu, visos aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės partvirtina, kad savo sprendimu pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo administracinėje byloje ir nepagrįstai vadovavosi specialisto iÅ¡vada, kaip pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu pareiÅ¡kėjos neteisėtus veiksmus, pritariant teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje detaliajam planui.             2.

Specialistas S. M., rengdamas iÅ¡vadas teismui, nesivadovavo teisės aktais, neanalizavo detaliojo plano sprendinių, pateiktų aiÅ¡kinamajame raÅ¡te bei grafinėje dalyje ir iÅ¡vadas priėmė remdamasis abejotinais argumentais. Atitinkamai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kuriais be jokių iÅ¡lygų atkartojami abejotini specialisto iÅ¡vadose nurodomi teiginiai, vertintini kaip nepagrįsti.             3. PareiÅ¡kėja papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu iÅ¡ dalies tenkindamas pareiÅ¡kėjos skundÄ neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, 45 straipsnis, 87 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nors bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir jų apmokėjimo faktÄ patvirtinančius dokumentus.             Apeliaciniu skundu atsakovas KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Dėl detaliojo plano sprendiniais numatomų projektuoti statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patekimo į kultÅ«ros vertybės, Å¡iluminės elektrinės statinių komplekso (unikalus kodas - (duomenys neskelbtini)), teritorijÄ teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekilo ginčo, ar detaliojo plano sprendiniais numatomi projektuoti statiniai patenka į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ . Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡sakyti argumentai.

Todėl, anot atsakovo, teismo sprendimas panaikinti ginčijamÄ pareiÅ¡kėjos įsakymo dalį, kurioje teigiama, kad „numatyti projektuoti pastatai dalinai pateko į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ " yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.             2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad „numatomas statyti administracinis pastatas yra aukÅ¡tesnis už saugomÄ kultÅ«ros vertybę". Anot atsakovo, tokia teismo iÅ¡vada laikytina pagrįsta, tai patvirtina byloje esantys įrodymai bei specialisto iÅ¡vados.

Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo panaikinta ir ta įsakymo dalis, kurioje konstatuojama, kad „detaliojo plano sprendiniuose numatytų naujų pastatų aukštingumas šiaurinėje sklypo dalyje, numatant beveik 10 m aukštesnius pastatus, negu Komplekso dalies Nr. 1 statinio". Atsakovo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, specialisto išvadai ir paties teismo padarytoms išvadoms, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.             3.

Pirmosios instancijos teismas savos sprendime yra pažymėjęs, kad „pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės tikrino detaliojo plano projekto atitikimÄ teisės aktų reikalavimams savo (kultÅ«ros paveldo) srityje". Atsakovas pažymi, jog su tokia teismo iÅ¡vada sutinka. Tačiau, kaip buvo akcentuojama ir pirmosios instancijos teisme, ginčo detaliojo plano sprendiniuose yra planuojamas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas, o aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad tai yra kamino atkÅ«rimas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad planuojant panoraminį apžvalgos bokÅ¡tÄ tai vertintina kaip nauja statyba, kas prieÅ¡tarauja NKPAÄ® 19 straipsnio 4 daliai, o jei planuojamas buvusio kamino atkÅ«rimas, taikytinos visai kitos teisės aktų normos, Å¡iuo atveju - NKPAÄ® nuostatos, reglamentuojančios atkÅ«rimÄ (NKPAÄ® 2 ir 23 straipsnis).

Toks detaliojo plano vidinis prieÅ¡taravimas nebuvo paÅ¡alintas ir tvirtinant ginčo detalųjį planÄ Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Todėl, pasak atsakovo, teismo motyvai, kad „Vilniaus miesto savivaldybės taryba <...> iÅ¡ esmės iÅ¡taisė pareiÅ¡kėjos padarytÄ klaidÄ " atmestini, nes, visų pirma, akivaizdu, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡taravo NKPAÄ®, o antra, pats teismas pripažino pareiÅ¡kėjos klaidÄ derinant šį planÄ nuolatinėje statybos komisijoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, teismo sprendimas panaikinti ginčijamo įsakymo dalį, susijusiÄ su planuojamu panoraminiu apžvalgos bokÅ¡tu, yra nepagrįstas ir Å¡ioje dalyje naikintinas.             Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir motyvavo, kad nėra pagrindo abejoti administracinėje byloje esančiais specialisto S. M. paaiÅ¡kinimais. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo eksperto kvalifikacijÄ suteikia kvalifikacinė komisija, to paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisingumo ministras prisaikdina ekspertÄ ir įraÅ¡o jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1R-457 S. M. įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 1R-62 į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yta teismo eksperto S. M. papildomai įgyta kvalifikacija - teritorijų detaliojo planavimo ekspertizė, teritorijų specialiojo planavimo ekspertizė. Ä®vertinus Å¡ias teismo eksperto įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä procedÅ«ras, pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuri susijusi su eksperto S. M. kompetencija, yra pagrįstas ir motyvuotas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.             2.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11d. įsakymu Nr. 289 (toliau - STR 1.01.09:2003), 6 punktas nustato, kad yra dvi pagrindinės statinių rūšys - pastatai ir inžineriniai statiniai. Pastatai pagal paskirtį yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su pastato priskyrimui atitinkamai statinio rūšiai bei paskirčiai.             3.

Taip atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, nes Å¡is reglamentas nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemÄ .              3. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo detaliojo plano brėžinyje esančio užraÅ¡o „vestibiulis". Atsakovas pažymi, kad detaliojo plano sprendiniai sudaro sÄ lygas rengiant techninį projektÄ realizuoti detaliojo plano sprendinius.

Nagrinėjamu atveju sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendiniai leidžia projektuoti statinį (nors projektiniuose pasiÅ«lymuose projektuojamas statinys (muziejaus administracinis pastatas) yra atitrauktas nuo elektrinės pastato), jungiant jį prie Å iluminės elektrinės pastato. Tokiu bÅ«du, detaliojo plano, kuriam apeliantė (pareiÅ¡kėja) pritarė pasiraÅ¡ydama Vilniaus m. savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009 m. sausio 21 d. – 2009 m. sausio 22 d. protokolÄ Nr. 1-3-63, sprendiniai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja NKPAÄ® 19 straipsnio 4 daliai.

Atsakovas akcentuoja, kad priestatai gali bÅ«ti pastatomi atliekant statinio rekonstravimo ir naujo statinio statybos darbus. Taigi, statybos darbų rÅ«Å¡is, kuri naudojama statant priestatÄ nedaro jo nei priestatu, nei nauju statiniu. Be to, atsižvelgus į tai, kad pagal preliminarius duomenis (čia reikėtų paskaičiuoti detaliau) muziejaus vestibiulis ir muziejaus administracinis pastatas pagal užstatymo rodiklius nevirÅ¡ija 10 proc. ribÄ skiriančiÄ statinio rekonstravimÄ nuo naujo statinio statybos, laikytina, kad jų statyba pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bÅ«tų laikoma statinio (komplekso Nr.

1) rekonstravimu. Pagal organizacinį tvarkomÄ jį statybos techninį reglamentÄ STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka", patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, priestatu laikomas prie esamo pastato pristatomas statinys:

a) susietas su juo funkcinionaliai ir tiesioginiu įėjimu iÅ¡ pastato į priestatÄ ;

b) gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo „šiltų" atitvarų išorinėje pusėje;

c) su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vienÄ bendrÄ sienÄ ir yra tos pačios paskirties, nors ir nėra įėjimo iÅ¡ vieno į kitÄ . Taigi, atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) muziejaus vestibiulis ir muziejaus administracinis pastatas yra laikytinas komplekso Nr. 1 priestatu pagal statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 c) punkte pateiktÄ apibrėžimÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, atsakovo nuomone, atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su priestato sÄ voka ir statusu.

             Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.              Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl Departamento direktorės 2010 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. P-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei L. N.", kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.              Bylos medžiaga patvirtina, jog Departamento direktorė D.

V. 2010 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. P-20 1-uoju punktu pripažino, kad L. N. Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje 2009 m. sausio 21/22 d. vykdydama nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos institucijos atstovo funkcijas bei pritardama sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajam planui (pasiraÅ¡ydama protokolÄ Nr. 1-3-63), pažeidė Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 4 dalyje nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius statybÄ vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonoje bei saugomų statinių naudojimo intensyvumo padidinimÄ .

Departamento direktorės įsakyme taip pat buvo konstatuota, jog tuo pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė funkcijas (pareigas), numatytas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos teritorinių padalinių nuostatų 5.1, 5.2, 6.11 ir 6.15 punktuose, bei Pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 ir 7.5 punktuose ir pažeidė Valstybės tarnybos įsįtatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, tuo padarydama tarnybinį nusižengimÄ .             Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog L.

N. tarnybiniam nusižengimui tirti Departamento direktorės 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. P-254 sudaryta komisija (Komisija II) savo 2010 m. sausio 8 d. nustatė, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajame plane numatyti projektuoti pastatai dalinai pateko į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ ir savo aukščiu jÄ iÅ¡ esmės įtakojo. Komisijos II iÅ¡vadose buvo konstatuota, jog detaliojo plano sprendiniuose numatytų naujų pastatų aukÅ¡tingumas Å¡iaurinėje sklypo dalyje, numatant beveik 10 m aukÅ¡tesnius pastatus negu Komplekso dalies Nr. 1 statinio, pažeidžia NKPAÄ® 19 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir Pasaulio paveldo objekto - KultÅ«ros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento reikalavimus.

Detaliajame plane sklypo Nr.1a dalyse D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) leidžiamas numatomas užstatymas jungiant projektuojamus statinius prie Komplekso dalies Nr. 1, kas taip pat pažeidžia NKPAĮ 19 straipsnio 4 dalį. Komisijos II išvadose taip pat buvo akcentuota, jog elektrinės pastato ir priestato sandūroje, maždaug ties pastatų viduriu, planuojamas panoraminis apžvalgos bokštas, kurio aukštis pagal detaliojo plano Pagrindinio brėžinio sprendinius siekia iki 50 m.

AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad planuojamas muziejaus akcentas, kamino atkÅ«rimas. Istoriniai Å¡altiniai patvirtina, kad Å iluminė elektrinė turėjo kaminÄ , tačiau analizuojamame projekte nepateikiama jokių duomenų apie tai, kur tiksliai buvo minėtas kaminas, kokio jis aukščio, skersmens ar medžiagiÅ¡kumo, nėra jokių istorinių tyrimų. Be to, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te įvardijama, kad tai yra kamino atkÅ«rimas, o Pagrindinio brėžinio sprendiniuose nurodyta, kad tai panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas (t. 1, b. l.77 – 82).             PareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino Departamento direktorės 2010 m. sausio 25 d.

įsakymo Nr. P-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei L. N." dalį, kuria pareiÅ¡kėja nubausta už tai, jog pritarė detaliajam planui, kuriame „numatyti projektuoti pastatai dalinai pateko į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ ir savo aukščiu jÄ iÅ¡ esmės įtakojo; detaliojo plano sprendiniuose numatytų naujų pastatų aukÅ¡tingumas Å¡iaurinėje sklypo dalyje, numatant beveik 10 m aukÅ¡tesnius pastatus, negu Komplekso dalies Nr. 1 statinio“, ir už tai, kad pritarė detaliojo plano sprendiniams, kuriuose „elektrinės pastato ir priestato sandÅ«roje, maždaug ties pastatų viduriu, planuojamas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas, kurio aukÅ¡tis pagal Detaliojo plano Pagrindinio brėžinio sprendinius siekia iki 50 m; aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad planuojamas muziejaus akcentas, kamino atkÅ«rimas.

Istoriniai Å¡altiniai patvirtina, kad Å iluminė elektrinė turėjo kaminÄ , tačiau analizuojamame projekte nepateikiama jokių duomenų apie tai, kur tiksliai buvo minėtas kaminas, kokio jis aukščio, skersmens ar medžiagiÅ¡kumo, nėra jokių istorinių tyrimų. Be to, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te įvardijama, kad tai yra kamino atkÅ«rimas, o Pagrindinio brėžinio sprendiniuose nurodyta, kad tai panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas“. Taigi pirmosios instancijos teismas paliko galioti tik tÄ Departamento direktorės 2010 m. sausio 25 d.

įsakymo Nr. P-20 dalį, kuria pareiÅ¡kėja buvo nubausta už NKPAÄ® 19 straipsnio 4 dalies pažeidimÄ , t. y. už tai, kad analizuojamame detaliajame plane sklypo Nr.1a dalyse D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) buvo leidžiamas numatomas užstatymas jungiant projektuojamus statinius prie Komplekso dalies Nr. 1.             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriÄ apeliaciniu skundu ginčija atsakovas ir kuria buvo panaikinti minėti pareiÅ¡kėjai inkriminuoti tarnybinių nusižengimų epizodai, atitinka ABTÄ® 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, joje buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija.

Å iuo aspektu akcentuotina, jog ABTÄ® 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Be to, pagal ABTÄ® 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai pareikÅ¡tas kaltinimas, jog ji pritarė detaliajam planui, kuriame numatyti projektuoti pastatai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalinai pateko į kultÅ«ros vertybės teritorijÄ ir savo aukščiu jÄ iÅ¡ esmės įtakojo nėra pagrįstas jokiomis konkrečiomis teisės norminių aktų nuostatomis, t. y. nei NKPAÄ®, nei Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamente nėra įtvirtinta teisės normų, kuriose bÅ«tų vartojamos analogiÅ¡kos sÄ vokos (formuluotės) ar atskleidžiamas jų turinys.

Taigi tarnybinės atsakomybės taikymas pareiÅ¡kėjai Å¡iuo atveju reikÅ¡tų universalaus bendrojo teisės principo nullum crimen, nulla poena sine lege (lot. niekas negali bÅ«ti pripažintas kaltu ir nubaustas, jeigu nėra įstatymo) pažeidimÄ ir atitinkamai negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Kita vertus, pareiÅ¡kėjos veiklÄ bei jos galimus tarnybinius nusižengimus tyrusių Komisijų iÅ¡vadose taip pat nėra nurodyta kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pareiÅ¡kėja pažeidė pritarusi, jog pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajame plane bÅ«tų suplanuotas panoraminis apžvalgos bokÅ¡tas (aukÅ¡tis – iki absoliutinės altitudės 149,01, o nuo žemės pavirÅ¡iaus – apie 50 m), todėl ir vertindamas šį epizodÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėja nepadarė tarnybinio nusižengimo.

             Vertinant kitus pareiškėjai inkriminuotus tarnybinius nusižengimus (tai, kad detaliajame plane sklypo Nr.1a dalyse D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) buvo leidžiamas numatomas užstatymas jungiant projektuojamus statinius prie Komplekso dalies Nr.

1) pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad „tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. IÅ¡ Å¡io apibrėžimo matyti, kad prieÅ¡inga valstybės tarnybos interesams (prieÅ¡inga teisei) veika gali bÅ«ti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų (bÅ«tent Å¡i nusižengimo forma taikytina ir pareiÅ¡kėjai, kuri pagal savo kompetencijÄ privalėjo imtis veiksmų, užtikrinančių analizuojamo detaliojo plano teisėtumÄ , tačiau to nepdadarė).

Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi bÅ«ti sÄ moningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytÄ veikÄ , jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu bÅ«du, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Å ie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalykÄ tokio pobÅ«džio bylose – ar asmuo padarė prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ ; ar Å¡iÄ veikÄ , neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių.

Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akcentuotina ir tai, jog valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytÄ veikÄ kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu bÅ«du yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusÄ (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės apraÅ¡ymuose ir pan.).

Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ (tarnybinį nusižengimÄ ), bÅ«tina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieÅ¡taravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu bÅ«du.             NKPAÄ® 19 straipsnio 4 dalis (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2452 redakcija) numato, jog vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultÅ«ros paveldo objektÄ pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės pase, naudojimo bÅ«dams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumÄ â€“ pristatyti priestatus, papildomus aukÅ¡tus, įrengti naujas mansardas, formuoti naujÄ planinę struktÅ«rÄ ir kitaip naikinti autentiÅ¡kumo požymius.

Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog NKPAÄ® imperatyviai draudžia saugomuose kultÅ«ros paveldo objektuose padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumÄ pristatant priestatus. Nagrinėjamu atvejų pareiÅ¡kėja, kaip valstybės tarnautoja einanti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės pareigas, buvo atsakinga už tikrinimÄ ar rengiami teritorijų planavimo dokumentai atitinka paveldosaugos reikalavimus, ar Å¡ių dokumentų planavimo tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms (KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 7.5 punktas, t. 2, b. l. 50 - 53).

Todėl derindama sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planÄ , pareiÅ¡kėja privalėjo įvertinti ar jis nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų, neįtvirtina galimybės padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumÄ statant priestatus prie saugomos kultÅ«ros vertybės – Å iluminės elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, nustačius tokias aplinkybes, imtis priemonių tam, kad nebÅ«tų pažeistos NKPAÄ® 19 straipsnio 4 dalies nuostatos (nederinti detaliojo plano).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tai, kad egzistavo aplinkybės, kurios sudarė kliūtis pareiškėjai imtis minėtų veiksmų, iš esmės tokių objektyvių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja. Tuo tarpu byloje pateiktos specialisto S. M. išvados patvirtina, jog pareiškėjos suderintame detaliajame plane sklypo Nr. 1a dalyse nurodyti objektai D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) bet kuriuo atveju turi būti laikomi statiniais.

Specialisto paaiÅ¡kinimų tiriamojoje dalyje nustatyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajame plane sklypo Nr. 1a dalyse D (muziejaus vestibiulis) ir F (muziejaus administracinis pastatas) numatomi statiniai laikytini ne tik statiniais, bet ir kultÅ«ros paveldo vertybės priestatais. Detaliajame plane numatytas Å¡ių priestatų prijungimas prie Å iluminės elektrinės statinių komplekso dalies Nr. 1 (administracinis pastatas, kurio unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodoma specialisto iÅ¡vadoje, toks prijungimas padidina Å iluminės elektrinės statinio (kodas S483) naudojimo intensyvumÄ , nes Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis priestatų pristatymÄ laiko saugomų statinių naudojimo intensyvumo didinimu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje objektyviai įrodyta, kad pareiÅ¡kėja, suderindama sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planÄ , neatitinkantį įstatyme įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, tinkamai neatliko jo turinio analizės, neįvertino ar Å¡is teritorijų planavimo dokumentas atitinka paveldosaugos reikalavimus, ar jo planavimo tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir motyvavo, kad nėra pagrindo abejoti administracinėje byloje esančiais specialisto S. M. paaiÅ¡kinimais.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 1R-62 buvo numatyta, jog S. M. suteikiama teisė atlikti teritorijų detaliojo planavimo ekspertizę ir specialiojo planavimo ekspertizę Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuri susijusi su eksperto S. M. kompetencija, yra pagrįstas ir motyvuotas, o pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo argumentai atmestini.Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėja, derindama sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planÄ , neatitinkantį įstatyme įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, savo veika (neveikimu, nustatytų pareigų neatlikimu) padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nustatyta tvarka jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡i nuobaudos rÅ«Å¡is pakeista į pastabÄ ).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakeisdamas nuobaudos rūšį (jÄ suÅ¡velnindamas) pagrįstai atsižvelgė į tai, jog iÅ¡ trijų jai inkriminuotų galimai neteisėtų veikų (tarnybinių nusižengimų epizodų) buvo įrodytas tik vienos veikos neteisėtumas, todėl griežtesnės tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies (griežto papeikimo) taikymas bÅ«tų neadekvatus realiai padarytų pažeidimų mÄ stui.Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekami galioti nepakeisti.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjos L. N. ir atsakovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                    Antanas Ablingis                                                                  Laimutis Alechnavičius                                                                                                                                                                                                                                                                    Romanas KliÅ¡auskas