2025-03-26 Nr. AB-5227-3-63-3-00022-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-351-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00022-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) veiksmus neteisėtais, atsisakius aptarnauti dėl metinės gyventojo turto deklaracijos išdavimo, ir įpareigoti atsakovą išduoti metinę gyventojo turto ir pajamų deklaraciją už 2024 metus.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. S. skundą ir įsiteisėjus nutarčiai skundą su priedais grąžino pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti Klaipėdos AVMI veiksmus neteisėtais, atsisakius aptarnauti dėl metinės gyventojo turto deklaracijos išdavimo, yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl šią skundo dalį teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja Klaipėdos AVMI 2025 m. sausio 8 d. pateikė raštišką prašymą išduoti metinę turto deklaraciją. Skundas teismui pateiktas sekančią dieną po šio prašymo pateikimo Klaipėdos AVMI, t. y. 2025 m. sausio 9 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos kreipimosi į teismą dieną – 2025 m. sausio 9 d., dar nėra suėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų formų bei jų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių 151.2 papunktyje numatytas deklaracijos egzemplioriaus išdavimo terminas, taigi ir pareiškėjos 2025 m. sausio 8 d. prašymo nustatytas išnagrinėjimo terminas atsakovui pateikti atsakymą (sprendimą) į jos 2025 m. sausio 8 d. prašymą. Įvertinęs ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dar nėra kilęs ginčas, todėl teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja S. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai sprendė skundo priėmimo klausimą, neskaitė skundo. Pareiškėja pažymi, kad ji į Klaipėdos AVMI kreipėsi 2024 m. gruodžio 30 d. pagal išankstinę registraciją. Deklaracija pareiškėjai nebuvo išduota, nes, specialistės teigimu, kompiuterinė sistema galėjo išduoti duomenis tik po Naujųjų Metų. Pareiškėja buvo užregistruota atvykti atsiimti deklaracijos 2025 m. sausio 3 d., tačiau deklaracija nebuvo išduota, nes tariamai buvo sutrikusi kompiuterinė sistema. Pareiškėja buvo užregistruota atvykti atsiimti deklaracijos 2025 m. sausio 8 d. Visi duomenys buvo pateikti, be to duomenimis disponavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), todėl nebuvo jokių priežasčių neišduoti deklaracijos. Šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas, atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti metinę gyventojo turto deklaraciją, vilkino deklaracijos išdavimą, sudarant pareiškėjai materialinę ir moralinę žalą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiais atvejais paprastai yra skundžiamas iš esmės tam tikras institucijos neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašydamas įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, asmuo turi aiškiai įvardyti, kokius veiksmus viešojo administravimo subjektas turi atlikti, nurodyti pagrindą, kuriuo remdamasis jis prašo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, bei pateikti įrodymus, kad viešojo administravimo subjektas neatliko (vilkina atlikti) ir (ar) atsisakė atlikti tam tikrų veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021). Nors teiginiai dėl faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet jie negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja atsakovui Klaipėdos AVMI (viešojo administravimo subjektui) 2025 m. sausio 8 d. pateikė prašymą išduoti metinę turto deklaraciją, o kitą dieną (2025 m. sausio 9 d.) padavė skundą teismui dėl Klaipėdos AVMI veiksmų (neveikimo), atsisakant aptarnauti pareiškėją dėl metinės gyventojo turto deklaracijos išdavimo, bei prašė įpareigoti atsakovą išduoti metinę gyventojo turto deklaraciją už 2024 metus.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai jis nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Pažymėtina, kad pareiškėja, reikšdama savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad dėl skundą padavusio asmens (pareiškėjos) viešojo administravimo subjektas (Klaipėdos AVMI) atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Pareiškėja nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė argumentų, kuo remiantis ji mano, kad atsakovas jos 2025 m. sausio 8 d. prašymą turėjo išnagrinėti ir pateikti prašomą dokumentą tą pačią dieną (kaip minėta, pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi kitą dieną po 2025 m. sausio 8 d. prašymo pateikimo atsakovui). Atskirajame skunde teigiama, kad su prašymais į atsakovą pareiškėja kreipėsi ir anksčiau, tačiau tokių duomenų pareiškėja nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir kartu su skundu pateiktus dokumentus nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjos inicijuojamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo teiginių, susijusių su teisėjo šališkumu, atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Šiuo atveju pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai nepagrindžia teisėjo asmeninio suinteresuotumo nepriimti nagrinėti pareiškėjos skundo ar teisėjo išankstinio asmeninio nusistatymo prieš pareiškėją.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis