Legislator Case Law & Legislation
9df28de7-0d9e-4e02-af99-d541db19a1f3 AI generated

9df28de7-0d9e-4e02-af99-d541db19a1f3 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 9df28de7-0d9e-4e02-af99-d541db19a1f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-84-300/2019 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00008-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

9df28de7-0d9e-4e02-af99-d541db19a1f3 · Å iaulių apygardos teismas: Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-84-300/2019 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00008-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, nuteistajam D.

M., jo gynėjui advokatui Vigintui Stričkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D.

M. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 20.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei bausmės dalis, atlikta pagal RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. S. ir M. J., kurie nuteisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tai yra 2015 m. gruodžio 26 d., apie 0.15 val., vieÅ¡oje vietoje – RadviliÅ¡kio m., prie kavinės „Savas kampas“, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, tyčia, be jokios priežasties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, M.

J. kumščiu sudavus vienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam R. J., E. S. vienÄ kartÄ kumščiu sudavus į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyrus koja į pilvÄ nukentėjusiajam R. J., ir nukentėjusiajam po smÅ«gių nugriuvus, kartu su E. S. ir M. J. gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, suplėšė 30 eurų vertės marÅ¡kinėlius, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmÄ ir padarė 30 eurų vertės turtinę žalÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, pritaikyti galiojančius įstatymus dėl amnestijos akto ir skirti Å¡velnesnę galutinę bausmę. 2.1. Skunde nurodoma, kad teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę. Pažymi, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta, akistatos metu jis nuoÅ¡irdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, kad veika nėra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kad jis turi darbÄ Anglijoje, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę jis neturės galimybės dirbti, keisti gyvenimo bÅ«do. 2.2.

Skunde pažymima, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl amnestijos akto, kuriame numatyta, jog ir teismai gali taikyti amnestijÄ , jei nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs arba jis skundžiamas kasacine tvarka.

3. Teismo posėdyje nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas Vigintas Strička prašė skundÄ tenkinti, o prokurorė Daina Songailienė – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , tokių pažeidimų nenustatė, todėl nėra pagrindo virÅ¡yti apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. M. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimus.

5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

6. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. M., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnio 1 dalis), kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: ne kartÄ baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 99–109), yra aÅ¡tuonis kartus teistas (1 t., b. l. 58–69, 71–73, 74–75, 76–82, 83–87, 88–90, 91–94, 95–96; 3 t., b. l. 51–53), iÅ¡ jų net tris kartus už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Visa tai rodo, kad D. M. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimti bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastebėtina, kad po to, kai baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, jis pasislėpė nuo teismo, išvyko į užsienį, todėl buvo paskelbta jo paieška (2 t. b. l. 123–124, 189–190), jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta (2 t., b. l. 140–141), tik išdavus Europos arešto orderį jis buvo surastas ir sulaikytas. (3 t., b. l. 26–30, 31) Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra viena D.

M. atsakomybę lengvinanti aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ? kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pirmosios instancijos teismas D. M. skyrė griežčiausiÄ Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas artimÄ minimaliam. Kadangi byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl vadovaudamasis BK 641 straipsniu teismas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nustatęs, kad D. M. nėra atlikęs RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų areÅ¡to bausmės (3 t., b. l. 51–53), todėl vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis prie nuosprendžiu paskirtos bausmės teismas pridėjo visÄ bausmę, paskirtÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ (2 t., b. l. 189–190; 3 t., b. l. 31, 37–38). Nesutikti su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu ir Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, parenkant Å¡velnesnę straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino, kad žala atlyginta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju žalÄ nukentėjusiajam atlygino E. S., t. y. D. M. padarytos nusikalstamos veikos bendrininkas. (3 t., b. l. 43–50) Atsižvelgiant į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017, 5.9 punktas), o nagrinėjamu atveju žalÄ atlygino ne pats apeliantas ar jo praÅ¡ymu kitas asmuo, todėl nėra pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoÅ¡irdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, Å¡i aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 641 straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę ar kitaip Å¡velninti jo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis dirbantis, o dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės negalės dirbti, nesudaro pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, nes individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė viena iÅ¡ jų neturi bÅ«ti laikoma dominuojančia, iÅ¡skirtine. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡skirtinai sureikÅ¡minus apelianto D. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (jauno amžiaus, dirbantis) ir jų pagrindu suÅ¡velninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, bus pažeistas vienas iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes.

8. Vadovaujantis BK 78 straipsnio 1 dalimi nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymas Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto, kuriame numatyta galimybė atleisti nuteistuosius nuo paskirtos laisvės atėmimo, areÅ¡to bausmės. Tačiau minėto įstatymo 8 straipsnio 8 punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatyta, kad amnestija netaikoma recidyvistams.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl atskiro procesinio sprendimo nereikia priimti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017, 5.1 punktas) Atsižvelgiant į tai, kad D. M. naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teismui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), todėl jis laikytinas recidyvistu ir jam amnestija netaikoma.

9. Ä®vertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant D. M. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. D. M. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. (BK 41, 54 straipsnis), todėl Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, parenkant Å¡velnesnę BK 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė