2025-03-12 Nr. AB-4480-4-16-3-00076-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1647-602/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00076-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

vertėjams Akhtar Mohammad Ali Khail ir Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo H. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą VSAT iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad 2024 m. spalio 19 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnai sulaikė Užsienietį, kuris negalėjo pateikti asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. VSAT 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Užsienietis buvo laikinai apgyvendintas VSAT iki 2024 m. gruodžio 18 d. ir perduotas Centrui.

3. Centras paaiškino, kad Užsienietis, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Bendrijos teisės normas, vyko iš Latvijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Nesurinkus reikiamų įrodymų, patvirtinančių Užsieniečio atvykimo iš Latvijos Respublikos faktą, klausimas dėl jo perdavimo Latvijai nebuvo sprendžiamas.

4. Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o pasitelkęs asmenis, užsiimančius nelegalia migracija, pažeisdamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normas, tyčia, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Centras teigė, kad tokie Užsieniečio veiksmai rodo, jog jis piktnaudžiauja savo, kaip užsieniečio teisėmis, yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos migracinių įstatymų ir tvarkos, todėl yra didelė tikimybė, kad Užsienietis gali pasislėpti, dėl to egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

5. Centras nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas VSAT iki 2025 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Užsienietis 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. VSAT Centras kreipėsi į Migracijos departamentą inicijuoti biologinio amžiaus nustatymo procedūrą, kadangi Užsienietis buvo prisistatęs nepilnamečiu ir pateikė galbūt jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (duomenys neskelbtini) kalba. VSAT 2024 m. gruodžio 11 d. gavo specialisto išvadą, jog Užsieniečio biologinis amžius yra daugiau nei 19 metų, tikėtina 22 + / – 3 metai.

6. Centras nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą.

7. VSAT Centras 2025 m. vasario 5 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl nuomonės pateikimo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Migracijos departamentas informavo, kad vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, būtų tikslinga apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu.

8. VSAT Centras, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 12 punktu ir 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymą VSAT iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, kadangi jo tapatybė nėra nustatyta, jis gali išvykti į kitas valstybes ir tokiu būdu trukdyti išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

9. Užsienietis su teikimu nesutiko ir prašė jam leisti judėti Centro teritorijoje, turėti galimybę naudotis telefonu, kad galėtų susisiekti su giminaičiais. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkia, todėl prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

II. 10. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimu iš dalies tenkino VSAT Centro teikimą, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo H. K. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas, ir taikė (duomenys neskelbtini) piliečiu H. K., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

11. Teismas nustatė, kad H. K. prisistatęs asmuo 2024 m. spalio 19 d. buvo sulaikytas kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, patikrinus automobilį „Toyota RAV 4“, kurio vairuotojas paaiškino, jog veža užsieniečius iš Latvijos Respublikos į Lenkiją. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. VSAT Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2646 Užsienietis iki 2024 m. gruodžio 18 d. apgyvendintas VSAT. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2025 m. vasario 19 d. Užsienietis 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S271325 nagrinėti Užsieniečio prašymą iš esmės.

12. Teismas nurodė, kad šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nenustatyta.

13. Teismas pažymėjo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

14. Teismas nurodė, kad H. K. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

15. Teismas rėmėsi Įstatymo 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

16. Teismas konstatavo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė teisme nagrinėjant prašymą dėl jo sulaikymo, anksčiau dėl prieglobsčio jam suteikimo nesikreipė, kartu su kitais užsieniečiais vyko į Lenkiją. Šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas. Duomenų, kad Užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra. Užsienietis faktiškai yra sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d., taip pat nėra duomenų, kad jis vengia bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą Užsieniečio griežčiausiam judėjimo laisvės suvaržymui, teismas sprendė, kad teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Teismas vertino, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 17. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Užsienietis nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes jis priimtas neatsižvelgus į visas bylos aplinkybes, yra per griežtas, todėl keistinas.

19. Užsienietis pažymi, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius) (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.). Teismas sprendime nurodo, kad nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, kol nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl prieglobsčio prašymo, tol negalima teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai yra išsiaiškinti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad prašymo motyvams atskleisti, būtina jį sulaikyti. Apie tai nenurodyta ir Centro teikime (įskaitant ir teikime nurodomoje Migracijos departamento nuomonėje).

20. Užsienietis taip pat teigia, kad nėra jokių kitų pagrindų sulaikymui (Įstatymo 113 str.) ar sulaikymą atitinkančios alternatyvios priemonės taikymui, nes byloje nėra duomenų, jog jis kelia pavojų valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat negalima teigti, kad užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis.

21. Užsienietis teigia, kad susipažinęs su sprendimu, išreiškė norą skųsti, nes, jo nuomone, teismo sprendimas per daug suvaržo jo laisvę, dėl to pritaikyta priemonė yra neproporcinga ir neatitinka Lietuvos migracinės reguliacijos bei tarptautinių žmogaus teisių standartų. Teismas galėjo taikyti ir Įstatymo 115 straipsnyje nustatytą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę: apgyvendinti užsienietį centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tai būtų proporcinga ir tinkama švelnesnė priemonė, todėl šios priemonės taikymas atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.

22. VSAT Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Centras, nurodydamas su Užsieniečio sulaikymu ir jo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje susijusias aplinkybes, pažymi kad teismas, turėdamas didesnę diskrecijos teisę, atsižvelgė į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį bei įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir sprendė dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių.

24. Centro vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi jo elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir vykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju būtų tikslinga apriboti jam judėjimo laisvę atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės patvirtina, kad taikant judėjimo laisvės apribojimus Užsieniečiui, vertinamos individualios aplinkybės, išvengiant pasislėpimo pavojaus.

25. Centras pažymi, kad Užsienietis kompetentingoms institucijoms pateikė apie save klaidinančią informaciją (teigė, jog yra gimęs (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroninį laišką, jog jis iš (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametis). Užsienietis nedelsiant buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jam buvo taikomos priėmimo sąlygų garantijos kaip pažeidžiamam asmeniui. Atlikus biologinio amžiaus tyrimą nustatyta, kad jo biologinis amžius yra 22 +/-3 metai. Atsižvelgiant į tai, jis buvo išbrauktas iš pažeidžiamų asmenų sąrašo. Centras daro prielaidą, kad Užsienietis, teikdamas melagingą informaciją apie save, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus Lietuvos Respublikoje.

26. Centras teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsieniečio tikslo valstybė nebuvo Lietuvos Respublika, jis neteisėtai vyko į Lenkijos Respubliką tranzitu per Lietuvą, todėl egzistavo didelė rizika, kad jis paprašė suteikti prieglobstį Lietuvoje tik po to, kai buvo sulaikytas, jis sieks ir vėl tyčia išvykti iš Lietuvos, kad įgyvendintų savo asmeninius tikslus, todėl judėjimo laisvės apribojimas proporcingai taikytas, siekiant eliminuoti tikimybę, jog Užsienietis pakartotinai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, nepasislėptų ir nesutrukdytų prieglobsčio motyvų nustatymo, sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimo ir vykdymo, todėl šiuo atveju pagrįstai taikytas Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

27. Centras nurodo, kadangi galutinis sprendimas dar nėra priimtas Užsieniečio prieglobsčio byloje, tinkamam sprendimo priėmimui ir įvykdymui yra būtina užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Centras vertina, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl jo judėjimo laisvės apribojimas yra būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo. Šiuo atveju Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą VSAT ir kitų teisėsaugos institucijų sprendimų priėmimą ir vykdymą dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.

28. Centro nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, naujų esminių faktinių aplinkybių nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimas, kuriuo Užsienietis sulaikytas, ir jam taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė teisme nagrinėjant prašymą dėl jo sulaikymo, šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas ir galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas, nesant duomenų, jog jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d., nėra duomenų, kad jis vengia bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, sprendė, jog teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė, todėl Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

31. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas per daug suvaržo jo laisvę, todėl pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir neatitinka Lietuvos migracinės reguliacijos bei tarptautinių žmogaus teisių standartų. Teismas galėjo taikyti ir Įstatymo 115 straipsnyje nustatytą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri būtų proporcinga ir tinkama švelnesnė priemonė, bei jos taikymas atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė, kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

33. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

34. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

35. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, buvo sulaikytas su grupe kitų neteisėtai atvykusių asmenų, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu į Lenkijos Respubliką (šių aplinkybių Užsienietis neginčija), nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (pateikė klaidinančią informaciją, jog yra nepilnametis, iš (duomenys neskelbtini)) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik 2024 m. lapkričio 25 d., nors sulaikytas Lietuvos Respublikoje buvo 2024 m. spalio 19 d., Užsieniečio amžius buvo nustatytas tik atlikus biologinio amžiaus nustatymo procedūrą.

36. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

37. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

38. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Užsieniečio apeliaciniame skunde ir VSAT Centro atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė