2013-06-03 Nr. AB-2239-3-62-3-00276-2010-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1190/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00276-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177 detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) patvirtinimo“ Nr. A-803 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu patvirtino Detalųjį planą, pagal kurį trečiajam suinteresuotam asmeniui V. A. nuosavybės teise priklausantis 1773 kv. m. žemės ūkio paskirties sklypas Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, buvo padalintas į du sklypus, pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui pakeisti šių žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (žemės sklypų naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Pareiškėjos manymu, Įsakymas yra neteisėtas, nes juo patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai paruošti nesilaikant galiojančių statybos techninių reglamentų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, Įstatymas) keliamų reikalavimų, pažeidžia pareiškėjos interesus, pablogina jos gyvenimo sąlygas. Žemės sklypas (kadastro Nr. 1901/0287:177) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, esančia Domeikavos sen., Kauno r., prie kurios skundžiamuoju Įsakymu patvirtintu Detaliuoju planu planuojami sklypai. (duomenys neskelbtini) gatvė atsiremia į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. 5217/0014:101, t. y. ši gatvė baigiasi akligatviu, o jos važiuojamosios dalies plotis yra 4 m. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintu statybos techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, mietelių ir kaimo susisiekimo sistemos“ (toliau – ir Reglamentas), D2 kategorijos gatvės, kuriai priskirtina (duomenys neskelbtini) gatvė, plotis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m., o akligatvio pabaigoje turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. Pastebėjo, kad Detaliajame plane automobilių apsisukimo vieta nenumatyta, nenurodomi privažiavimo ar apsisukimo dydžiai, nėra numatytas gatvės planavimo sprendimas. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje jau ir dabar sunkiai prasilenkia du lengvieji automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti buitines atliekas surenkančiam transportui, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėms.

Nurodė, jog ginčijamas Detalusis planas buvo patvirtintas neišsprendus ne tik automobilių aikštelės apsisukimo įrengimo, bet ir prisijungimo prie inžinierinių tinklų klausimo. Detaliuoju planu formuojami sklypai yra Kauno miesto ir Kauno rajono ribų susikirtime, sklypų vieta yra Kauno miesto teritorijoje, o inžinieriniai tinklai, į kuriuos numatoma jungtis ir planuojamas įvažiavimas į sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, yra Kauno rajono teritorijoje, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados dėl Detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo nebuvo derintos su Kauno rajono savivaldybės specialistais, o dėl Detaliojo plano neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjas 2010 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2V-161 „Dėl detaliojo plano“ atsisakė derinti detalųjį planą.

Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, kuris buvo pateiktas 2009 m. gegužės 12 d. ir 2009 m. birželio 16 d. aptarimuose su visuomene, teigiama, kad sklypuose numatomi pastatai bus prijungti prie centralizuotų miesto tinklų, tačiau centralizuotų tinklų prie sklypų nėra. Planuojamų sklypų zonoje yra tik privačių pajininkų lėšomis įrengti kooperatyvo „Raguva“ inžineriniai tinklai, esantys Kauno rajono teritorijoje. Tinklai nėra AB „VST“ ir UAB „Kauno vandenys“ nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, esami tinklai yra riboto pajėgumo, buitinių nuotekų skersmuo tėra 200 mm., todėl aptarnauti naujų vartotojų jie nepajėgūs. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados dėl detaliojo plano sąlygų rengimo sąlygų nustatymo nebuvo derintos su UAB „Kauno vandenys“, tinklų savininkais ir naudotojais.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2009 m. lapkričio 19 d. nagrinėjant skundą dėl žemės sklypo, kad. Nr. 1901/0287:177, rengiamo detaliojo plano, pripažinta, kad vandens ir kanalizacijos tinklai šiame kvartale įrengti, bet nepripažinti tinkamais naudoti, teisiškai neįregistruoti ir tokia situacija netoleruotina, ją skubos tvarka turi išspręsti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijos su buvusio tinklų statytojo teisių ir pareigų perėmėjais, todėl, esant šiai situacijai, naujų vartotojų prisijungimas prie esamų vietinių tinklų yra negalimas ir ginčijamo detaliojo plano sprendiniai dėl ginčo sklype numatomų statinių prijungimo prie esamų inžinerinių tinklų yra neteisėti.

Pareiškėjos teigimu, kadangi centralizuotų inžinerinių tinklų toje vietoje nėra, teritorija inžineriškai nėra parengta, todėl detalusis planas galėjo būti rengiamas tik tuo atveju, jeigu būtų parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros planai. Konkrečiu atveju tokių planų nėra parengta, pareiškėjos sutikimas leisti prisijungti prie esamų inžinerinių tinklų nebuvo gautas, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės interesus, tvirtinant detalųjį planą buvo pažeistos imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 24 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl ginčijamas Įsakymas turi būti panaikintas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

Nurodė, jog pareiškėja neįrodė savo teisių pažeidimo. Pareiškėjos turimas nuosavybės teise žemės sklypas yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje nei ginčo Detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui V. A., t. y. su ginčo žemės sklypu nesiriboja. Visos pareiškėjos nurodytos pastabos liečia teritoriją, esančią už ginčijamu Įsakymu patvirtinto Detaliojo plano galiojimo ribų, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvę. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. Dl-239, (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 12.4 punkte numatyta, kad negalima reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19 punkte. Konkrečiu atveju Detaliojo plano galiojimo riba sutampa su V.

A. priklausančio žemės sklypo riba. Pareiškėjos nurodomi bei jos pageidaujami sprendiniai nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami ginčo Detaliuoju planu dėl ankščiau nurodytų teisės normų. Pabrėžė, jog Detalusis planas buvo suderintas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokolu, jis atitiko teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus. Pažymėjo, jog derinant žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje buvo gauti Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo bei kompetentingos institucijos spręsti vandens ir nuotekų tinklų klausimus UAB „Kauno vandenys“ derinimai.

Gavusi visų institucijų derinimus, komisija priėmė sprendimą derinti teritorijų planavimo dokumentą dėl šio žemės sklypo. Pabrėžė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 3 d. raštas Nr. 2V-161, kuriuo jis atsisakė derinti ginčo Detalųjį planą, Nuolatinėje komisijoje buvo gautas jau po Nuolatinės komisijos sprendimo, po Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1451 ir ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl nebegalėjo sukelti teisinių pasekmių. Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262, 7 punktu, planavimo sąlygas išduodančios institucijos nustato ir minėtoje išvadoje pažymi, ar numatomam rengti detaliajam planui jos kelia tam tikras planavimo sąlygas, turi tam tikrus specialiuosius reikalavimus, ar ne. Pati detaliojo plano sprendinių derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 4 dalimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo detalusis planas nebuvo suderintas su AB „VST” ir UAB „Kauno vandenys”, kadangi šių institucijų derinimai buvo gauti Nuolatinės statybos komisijos derinimo metu.

Pažymėjo, jog 2009 m. lapkričio 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente buvo atlikta administracinė procedūra, kurios metu nustatyta, kad J. G. pretenzijos nepagrįstos. Tai nurodyta ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 25 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad rengiant techninį projektą turi būti gautos inžinerinių komunikacijų prijungimo prie esamų tinklų techninės sąlygos, kurios turės būti suderintos su privačių tinklų savininkais, todėl pareiškėjos argumentas, kad išvados dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo nėra derintos su tinklų savininkais bei naudotojais, yra nepagrįstas, kadangi rengiant statinių, planuojamų statyti padalintame žemės sklype Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, Kaune, techninius projektus, bus išduotos techninės sąlygos, kurios turės būti suderintos su privačių tinklų savininkais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Detalusis planas nepažeidžia pareiškėjos interesų, o viešojo intereso ginti teisės aktai pareiškėjai nesuteikia. Ginčijamu Detaliuoju planu V. A. neturėjo teisės planuoti ir siūlyti (duomenys neskelbtini) gatvės sprendinius, kurių reikalauja pareiškėja, nes tai prieštarautų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktui. Pažymėjo, jog Detaliuoju planu planuojamas jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir suformuotas sklypas (kadastro Nr. 1901/0287:1770), kurio ribos detaliuoju planu negalėjo būti keičiamos. Nurodė, jog Detaliuoju planu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, susijusios su pravažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, nes pareiškėjos sklypas toje vietoje, kurioje ji nurodo, kad yra akligatvis, yra apribotas servitutu – teise naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu, kuris būtent ir yra (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys. Trečiojo suinteresuoto asmens V. A. nuomone, pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nes 2000 m. gegužės 16 d. detaliuoju planu prijungiant (duomenys neskelbtini) gatvės dalį prie šiuo metu valdomo pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nebuvo išspręstas apsisukimo aikštelės klausimas, kuris numatytas 1991 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. 77 patvirtintame Domeikavos gyvenvietės praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekte, tačiau Kauno rajono valdybos 2000 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinta Domeikavos gyvenvietės kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių korektūra ir jos sprendiniai, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) gatvė baigiasi ties šiuo metu pareiškėjos valdomo žemės sklypo riba, yra galiojantys. Trečiojo suinteresuoto asmens V. A. atstovė pažymėjo, jog ginčijamu Detaliuoju planu buvo tinkamai įgyvendintos Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, nes į detaliuoju planu formuojamus žemės sklypus numatyti įvažiavimai iš esamos (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat Detaliuoju planu tinkamai išspręsti prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimai, numatant prijungimą prie I. L. sklype planuojamų centralizuotų tinklų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėja neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo, (duomenys neskelbtini) gatvė viešame registre įregistruota kaip dviejų juostų gatvė, o ne akligatvis, teisinė registracija nenuginčyta, todėl konkrečiu atveju negali būti keliami akligatviams nustatyti reikalavimai. Pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plane tarp taškų 1-8, kurie žymi gatvę, nurodytas atstumas yra 8,61, tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės plotis su gatvei priskirtomis apsaugos ribomis yra didesnis nei pareiškėja teigia. Pažymėjo, jog Detaliuoju planu nebuvo galima numatyti sprendinių, susijusių su teritorija, kuri yra už savininkui priklausančio žemės sklypo ribų, todėl pareiškėjos argumentai dėl apsisukimo aikštelės nesuplanavimo yra nepagrįsti. Nurodė, jog pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., yra nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 43 kv. m. ploto tarnaujantis kelio servitutas, kuriuo pareiškėja gali naudotis kaip automobilių apsisukimo vieta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl automobilių apsisukimo aikštelės pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Detaliajame plane žemės sklypo vieta pagal VĮ Registro duomenis yra nurodyta „Saliai, Kauno m.“, tačiau pagal faktinę sklypo buvimo vietą sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 177. Gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris ribojasi su Detaliuoju planu patvirtintu sklypu, nuosavybės teise priklauso J. G. (sklypo kadastrinis Nr. 1901/0287:178), kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 178. Pareiškėjai J. G. nuosavybės teise priklauso ir kitas žemės sklypas, esantis priešais minėtą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 5217/0014:101, kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 101. Nors nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nekilnojamojo turto objektas nurodytas kaip „gatvė“, o ne akligatvis, tačiau iš esamų byloje duomenų, t. y. J. G. žemės sklypo plano, antstolio M. P. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pateiktų fotonuotraukų, gatvės plano matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvė užsibaigia akligatviu.

Teismas nurodė Reglamento 1.1, 2.1, 2.3.1 p.–2.3.6, 2.1 punktus ir pažymėjo, kad eismui reikalingos techninės infrastruktūros, o taip pat ir apsisukimo aikštelės akligatviuose ir jų poreikis yra nustatomas savivaldybėms rengiant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus. Konkrečiu atveju buvo rengiamas atskiro žemės sklypo detalusis planas, kurio organizatorius yra privatus asmuo, (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka į jam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu priklausančią teritoriją, todėl ginčijamo Detaliojo plano sprendiniais negalėjo būti sprendžiama dėl apsisukimo aikštelės įrengimo, nes būtų pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punkte ir Tvarkos aprašo 19 punkte įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą, todėl pareiškėjos skunde nurodytas argumentas dėl apsisukimo aikštelės įrengimo ir atitinkamai gatvės ploto pakeitimo buvo nepagrįstas.

Tačiau net ir laikant, jog buvo pažeistas Reglamente įtvirtintas reikalavimas, jog D2 kategorijos gatvėse, kuriai priskiriama (duomenys neskelbtini) gatvė, akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės (minimalus aikštelės dydis, esant stačiakampio formai, – 12,5 x 12,5 m, apskritimui – R = 6,0 m), o gatvės plotis esant 2 eismo juostoms, turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m. pločio, nagrinėjant ginčą dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, teisėtumo, turi būti nustatoma, jog minėtas pažeidimas neigiamai lemia pareiškėjos teises ir interesus, t. y. turi būti nustatomas pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimas, kurio šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo plane, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos vedėjo 2003 m. vasario 4 d., (duomenys neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 8,61 m. Kitais įrodymais nepaneigta pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog į šį plotį yra įtrauktos ir gatvės apsauginės zonos. Antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo prieduose (fotonuotraukose) užfiksuotas 403 cm (ties namu Nr.

6) bei 503-504 cm (ties namu Nr. 8), taigi tam tikroje gatvės vietoje gatvės plotis visiškai atitinka Reglamente nustatytus reikalavimus D gatvės pločiui. Akivaizdu, jog minėtoje gatvėje užtenka vietos prasilenkti dviem automobiliams. Objektyvių įrodymų skunde nurodytoms aplinkybėms, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje sunkiai prasilenkia du lengvieji automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti buitines atliekas surenkančiam transportui, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėms, nesurinkta. Teismo vertinimu, UAB „Ekonovus“ 2010 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodomos abstraktaus pobūdžio problemos, tačiau teismui nepateikta duomenų apie konkrečius pareiškėjos teisių pažeidimus. Iš pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 3 d. prašymo UAB „Ekonovus“ ir įmonės atsakymo turinio akivaizdu, jog problemos atsiranda dėl privažiavimo prie konteinerio, kurios gali būti nesudėtingai pašalinamos, todėl neesminio pobūdžio pažeidimai nesudarė pagrindo ginčijamo Įsakymo panaikinimui.

Iš J. G. žemės sklypo plano matyti, jog jį tvirtinant toje vietoje, kur gatvė baigiasi akligatviu, buvo numatytas ir įregistruotas viešame registre 43 kv. m. pločio servitutas, leidžiantis eiti, važiuoti per sklypo 997b dalį, sklypui esančiam miesto ribose, todėl teisėjų kolegija iš esmės sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, jog pareiškėja, esant sunkumų dėl apsisukimo, turi galimybę servitutą panaudoti minėtam tikslui. Teismas pažymėjo, jog akligatvis atsirado Kauno rajono valdybos 2000 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 43 A. Š. (pareiškėjos tėvo) detaliojo plano, kuriuo buvo padidintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prijungiant (duomenys neskelbtini) gatvės dalį – 537 kv. m prie namų valdos (duomenys neskelbtini), pagrindu (prijungta Kauno rajono apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-454-358/2011). Nors minėtas sprendimas ir išvestiniai aktai bei sandoriai nėra nuginčyti, tačiau, nagrinėjant šią bylą, teismo nuomone, turi būti į šią aplinkybę atsižvelgta. Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens V. A. pozicija, jog būtent minėtu detaliuoju planu ir turėjo būti išspręstas apsisukimo aikštelės klausimas, kuris buvo numatytas 1991 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. 77 patvirtintame Domeikavos gyvenvietės praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekte. Tačiau to nebuvo padaryta ne dėl trečiojo suinteresuoto asmens kaltės, todėl jis negali būti atsakingas už apsisukimo aikštelės įrengimą ne jo žemės sklypo ribose ir tuo pagrindu negali būti užkertamas jam kelias realizuoti teisę detaliai suplanuoti savo valdomo žemės sklypo teritoriją.

Dėl prijungimo prie inžinerinių tinklų pirmosios instancijos teismas nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnį ir nustatė, kad gavus iš išnagrinėjus pareiškėjos pretenzijas, detaliojo plano rengimo metu buvo nuspręsta ginčo sklypuose numatomus pastatus prijungti prie suprojektuotų gretimame sklype (kad. Nr. 1901/0287:170) inžinerinių tinklų, gavus sklypo savininkės I. L. raštišką sutikimą. Tai patvirtino Detaliojo plano teritorijų tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių brėžinys ir įrašai jame, detaliojo plano aiškinamasis raštas, architektės N. Ž., teismo posėdžio metu apklaustos liudytoja, paaiškinimai. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, jog detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros, jeigu prisijungti prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ekologiniu, ekonominiu ir techniniu požiūriu netikslinga, rengiant detalųjį planą nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės. Ši nuostata numatyta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 23 punkte.

Teismas nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 5 ir 6 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymas nenumato imperatyvių reikalavimų detaliuoju planu nustatyti konkrečius ir galutinius teritorijos prijungimo prie inžinerinių tinklų būdus, bet įpareigoja išnagrinėti galimus variantus, detaliau šiuos klausimus numatant spręsti techninio projektavimo metu. Šią išvadą leido padaryti sisteminė ankščiau nurodytų teisės normų analizė, detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju esminių minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Ginčo sklypus numatyta prijungti prie centralizuotų tinklų, kurie suprojektuoti gretimo sklypo savininkės I. L. sklypuose, o konkretūs inžineriniai sprendiniai bus numatomi techninio projektavimo metu, gavus gretimo žemės sklypo savininkės sutikimą, išduodant atskiras technines sąlygas. Be jau nurodytų įrodymų, šias aplinkybes patvirtino administracinėje byloje pateikti ginčo teritorijos topografiniai požeminių komunikacijų duomenys (požeminių komunikacijų planas, ginčo sklypo topografinė nuotrauka), I. L. žemės sklypo detaliojo plano pagrindinio brėžinio fragmentas, įvykdytų ir priduotų eksploatacijai tinklų schema.

Pažymėta, jog požeminių komunikacijų plano pilnumas yra patikrintas už inžinerinius tinklus atsakingų organizacijų, o taip pat UAB „Kauno vandenys“. UAB „Kauno vandenys“ atstovas L. N. (UAB „Kauno vandenys“ Techninio skyriaus pavaduotojas) yra pritaręs ginčo detaliojo plano derinimui, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokolas. Liudytoju apklaustas L. N. šias aplinkybes patvirtino, nurodė, jog nors (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys vandentiekis ir kanalizacija yra nutiesti kooperatyvo „Raguva“, tačiau jie yra eksploatuojami, prijungti prie miesto sistemos, paslaugos tiekiamos centralizuotai, pagal vamzdynų diametrus pajėgūs aptarnauti didelį vartotojų kiekį.

Teisės aktuose nėra apibrėžta centralizuotų inžinerinių tinklų sąvoka. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „centralizuoti“ reikšmė nurodoma kaip „telkti vienoje vietoje“. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys inžineriniai tinklai yra sujungti su miesto centralizuota sistema, jie eksploatuojami, už paslaugas (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai atsiskaito centralizuotai UAB „Kauno vandenys“, kuri atsakinga už teikiamas paslaugas, teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog centralizuotų inžinerinių tinklų toje vietoje nėra, kad teritorija inžineriškai nėra parengta ir detalusis planas galėjo būti rengiamas tik esant parengtam būtinos inžinerinės infrastruktūros planui.

Teismas nurodė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, jo 18 straipsnio nuostatas ir pažymėjo, kad ginčo atveju trečiasis suinteresuotasis asmuo V. A., vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis, turi teisę jungtis prie esančių centralizuotų tinklų ir gauti viešąsias paslaugas, kurių gavimo teisę numato įstatymai. Dėl to, jog ginčo teritorijoje nėra atlikta esančių inžinerinių tinklų teisinė registracija, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie netinkami eksploatavimui ir tai kliudo spręsti prisijungimo prie jų klausimą.

Teismas pažymėjo, jog kiti tos teritorijos gyventojai bei pareiškėja minėtais tinklais naudojasi. Be to, pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra ginčo tinklo inžinerinių tinklų savininkė ar juos valdo teisėtu pagrindu, todėl konkrečiu atveju teismas pareiškėjos argumentus dėl jos sutikimo būtinumo prisijungimui prie inžinerinių tinklų atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjos atstovė nurodė, jog sprendžiant prisijungimo prie inžinerinių tinklų klausimą, buvo pasinaudota ydingu gretimo žemės sklypo I.

L. detaliojo plano sprendiniu, tačiau minėtas detalusis planas, kuriuo išspręstas inžinerinių tinklų prijungimo prie centralizuotos inžinerinės sistemos klausimas, yra nenuginčytas, galiojantis, todėl minėti argumentai dėl jo ydingumo yra neįrodyti ir atmestini.

Pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog teritorijų valstybinę priežiūrą vykdanti institucija Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. lapkričio 19 d. organizavo pareiškėjos skundo dėl rengiamo detaliojo plano nagrinėjimą, kurio metu, dalyvaujant kompetentingų institucijų atstovams, suinteresuotiems asmenims, buvo svarstytas ginčo sklypų prijungimo prie esamų miesto tinklų klausimas. 2009 m. lapkričio 19 d. rengiamo detaliojo plano nagrinėjimo protokolas patvirtino, kad pasitarimo metu buvo padaryta išvada, jog numatytas prisijungimas prie projektuojamos transformatorinės pastotės J.

L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. 1901/0287:70) yra techniškai priimtinas ir teisingas; rengiant techninius projektus bus išduodamos konkrečios inžinerinių komunikacijų prijungimo prie esamų tinklų techninės sąlygos, kuriomis privalės vadovautis ir statytojas ir projektuotojas. Taip pat minėto pasitarimo metu dalyvavusio UAB „Kauno vandenys“ Techninio skyriaus viršininko K. D. buvo konstatuota, jog esami 65 mm skersmens vandentiekio tinklai ir buitinių nuotekų 250 mm skersmens tinklai yra pajėgūs tenkinti ne tik planuojamų, bet ir kitų vartotojų poreikius.

Kadangi teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kuriais remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto išvažiuojamojo posėdžio 2010 m. kovo 15 d. protokole Nr. K2-6 padaryta išvada, jog esami buitinių nuotekų tinklai bus nepajėgūs aptarnauti didesnio apkrovimo, vandens ir nuotekų tinklai yra nepriduoti UAB „Kauno vandenys“, todėl naujų vartotojų prisijungimas yra nepagrįstas, nėra įrodymų, jog jį pasirašę asmenys turi teisę vertinti specialių techninių žinių reikalaujančius duomenis, todėl šis protokolas nelaikytas patikimu įrodymu ginčui spręsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

Pagal nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, buvo padaryta išvada, jog detaliajame plane pagal detalaus planavimo tikslus ir uždavinius buvo tinkamai išspręstas prisijungimo prie inžinerinių tinklų klausimas, pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų (inžineriniais paskaičiavimais, specialiomis, techninėmis žiniomis pagrįstų duomenų), jog ginčijami detaliojo plano sprendiniai objektyviai pažeis jos teises ir interesus, o nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtino priešingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog esant jos teisių pažeidimui ateityje, pareiškėjai neužkertamas kelias ginti pažeistus interesus teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, ir nustatė, kad detalusis planas buvo suderintas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokolu, kuris nėra nuginčytas. Minėtas protokolas, teismo nuomone, atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus. Derinant žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje buvo gauti ir su ginčo dalyku susijusių institucijų Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo bei kompetentingos institucijos spręsti vandens ir nuotekų tinklų prisijungimo prie ginčo žemės sklypo UAB „Kauno vandenys“ derinimai, šią aplinkybę įrodė šių institucijų atstovų parašai ir spaudai.

Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi ir darė išvadą, jog derinimo procedūra nebuvo pažeista, Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismo nuomone, į Nuolatinę komisiją pagrįstai buvo įtrauktas Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus atstovas, nes (duomenys neskelbtini) gatvė, iš kurios numatyti įvažiavimai į ginčo sklypą, priskirta Kauno rajono savivaldybės teritorijai, tačiau kitų sričių specialistų iš Kauno rajono savivaldybės nebuvo pagrindo įtraukti į Nuolatinę komisiją ir teikti išvadas, nes ginčo objektas yra priskirtas Kauno miesto savivaldybės teritorijai, todėl jos kompetencijai priskirta nagrinėti detaliojo planavimo procedūras ir priimti šiuo klausimu sprendimus (Teritorijų planavimo įstatymo 22-26 straipsniai).

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 3 d. raštas Nr. 2V-161, kuriuo jis atsisakė derinti ginčo detalųjį planą, Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas 2010 m. kovo 4 d. (reg. Nr. 40-1-499), tai patvirtino minėtos institucijos spaudas su registravimo data. Kadangi minėtas raštas buvo gautas jau po Nuolatinės komisijos statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokolo suderinimo ir jo pagrindu ginčijamo Įsakymo priėmimo, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog minėtas raštas nebegalėjo sukelti teisinių pasekmių.

Pažymėta, jog ir nagrinėjant bylą iš esmės liudytoju apklaustas K. P. nenurodė konkrečių priežasčių ir teisės aktų, kuriems prieštarautų ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, susiję su jo kompetencija.

Teismas nurodė Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktą. Konkrečiu atveju nustatyta, jog į Detaliuoju planu rengiamą žemės sklypą buvo numatyti įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, priskirtos Kauno rajono teritorijai (patikėjimo teise tuo metu valdomai Kauno apskrities viršininko administracijos), tačiau atskiri projektiniai pasiūlymai nebuvo parengti, tačiau teismas, įvertindamas tai, kad už tai atsakingas Kauno rajono savivaldybės atstovas pritarė šiems detaliojo plano sprendiniams, tai patvirtino Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolas, minėtas detalusis planas buvo patikrintas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo institucijoje, tai patvirtino Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1451, Nacionalinė žemės tarnyba (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) dėl minėto detaliojo plano pretenzijų nereiškė, pareiškėjos subjektinių pažeidimų nenustatyta, atskirų projektinių pasiūlymų neparengimą pripažino neesminiu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo Detaliojo plano panaikinimui.

III. Pareiškėja J. G. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 162–172) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka į V. A. žemės sklypo ribas, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktas ir Tvarkos aprašo 19 punktas draudžia reikalauti iš detaliojo planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo planą. Pažymi, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina faktą, kad nors, teismo vertinimu, negalima planuoti ne paties asmens naudojamą ar valdomą žemės sklypą, šiuo atveju, rengdamas Detalųjį planą, V.

A. savo sklypo reikmėms numatė (duomenys neskelbtini) gatvės panaudojimą patenkant į Detalaus plano pagrindu suformuotus atskirus žemės sklypus: iš Detalaus plano brėžinio matyti, kad sprendiniais yra suplanuota žemės sklypą padalinti į du sklypus, o įvažiavimai į abu sklypus suprojektuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Kauno rajono ribose. Detalaus plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad į teritoriją galima patekti (duomenys neskelbtini) gatve, esančia Kauno rajone, prie ribos su Kauno miestu. Atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu detalaus plano organizatorius V.

A. rengiamo Detalaus plano sprendiniais nebūtų išėjęs iš planuojamos teritorijos (t. y. tik jam priklausančio žemės sklypo padalijimo) ribų ir nebūtų numatęs įvažiavimų iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nebūtų iškilę ir ginčo dėl šių Detalaus plano sprendinių. Pats Detalusis planas (jo turinys, brėžinys, aiškinamasis raštas) patvirtina faktą, kad įvažiavimų suformavimas buvo vienas iš Detalaus plano sprendinių. Teismo išvados, jog detalaus plano organizatorius neturėjo pareigos (ir teisės) (duomenys neskelbtini) gatvėje numatyti apsisukimo aikštelės, dėl to, kad tai ne jo valdoma ar naudojama teritorija, yra aiškiai nepagrįstos ir pažeidžiančios žemiau nurodytų teisės aktų reikalavimus.

Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 38, 38.1, 38.2, 38.3, 39.3, 39.3.1, 43 ir 43.8 punktus, Reglamento 2.3.2, 2.3.3, 5.1, 4.2, 5.1.5, 2.5 ir 2.7 punktus. Atkreipia dėmesį, jog Reglamento III skyriaus 2 dalies 3 lentelėje „Papildoma gatvių klasifikacija“ yra detalizuojama, po ja nurodant, jog akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Todėl akivaizdu, jog teisės aktų leidėjas yra imperatyviai įtvirtinęs, jog detaliųjų planų sprendiniuose, kuriuose sprendžiama dėl akligatvio panaudojimo transporto tikslams, apsisukimo aikštelė turi būti įrengiama besąlygiškai.

Pažymi, jog iš teismo posėdyje apklaustos architektės N. Ž. parodymų darytina išvada, jog aikštelė detalaus plano sprendiniuose nebuvo numatyta tik todėl, kad buvo klaidingai manyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nėra akligatvis. Pastebi, jog Detaliųjų planų rengimo taisyklių 122 punkte taip pat yra įtvirtinta, jog tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui. Likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas, ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai (planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui pasiūlyti).

Teigia, jog šio ginčo atveju akivaizdu, jog transporto organizavimo būdas į planuojamus žemės sklypus yra susisiekimo sistemos dalis ir yra būtinas detalaus plano sprendinys, net ir tuo atveju, jei jis išreikštas projektinių pasiūlymų forma. Todėl planuojant (duomenys neskelbtini) akligatvio panaudojimą įvažiavimui į Detaliuoju planu planuotą teritoriją, buvo būtina vadovautis Reglamentu. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-29/2003.

Teigia, jog iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas sprendime neapsisprendė, yra ar nėra pažeisti Reglamento reikalavimai. Pažymi, jog negali būti ginčo dėl to, kad Detaliojo plano sprendiniai neturės įtakos šalia gyvenančių asmenų teisėms. Atsižvelgdama į teritorijų planavimo principus ir Reglamento reikalavimus mano, jog nesant akligatvio pabaigoje įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės (nepriklausomai nuo to, kas ir kieno sąskaita ją turėtų įrengti), įvažiavimai į Detaliajame plane nurodytus žemės sklypus iš šio akligatvio negalėjo būti projektuojami.

Mano, jog teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra pakankamas prasilenkti dvejiems automobiliams ir atitinka Reglamente nustatytus reikalavimus, yra nepragrįsta ir sunkiai paaiškinama. Pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant gatvės dviem eismo juostoms gatvės plotis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 metro. Taip pat teismas nurodė, jog pareiškėjai priklausančio žemės sklypo plane, patvirtintiname 2003 m. vasario 4 d., (duomenys neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 8,61 kv. m. ir byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad į šį plotį yra įtrauktos ir gatvės apsauginės zonos, kas reiškia, kad (duomenys neskelbtini) gatvės plotį sudaro tiek važiuojamoji dalis, tiek apsauginės kelio zonos. Teismas sprendime pacitavo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra fiksuotas 403 cm ir 503-504 cm. Taigi pats nustatydamas, jog kelio plotis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 metro, teismas laikė, kad 403 cm ar 5 metrų kelias atitinka įstatymais nustatytą norminį atstumą. Pažymi, kad ne gatvės plotis yra šiuo atveju reikšmingas, o tas faktas, kad rengiant Detalųjį planą akligatvyje nebuvo numatyta apsisukimo aikštelė, kuri yra būtina pagal Reglamento reikalavimus. Lygiai dėl tos pačios priežasties nepagrįstas ir teismo argumentas dėl to, kad pareiškėja apsisukimui gali naudoti savo sklype nustatytą 43 kv. m. ploto servitutą. Iš bylos duomenų matyti, kad šis servitutas akivaizdžiai neatitinka Reglamente įtvirtintų reikalavimų akligatviui: minimalus aikštelės dydis, esant stačiakampio formai – 12,5 x 12,5, apskritimui – 6,0 m. Iš šiame norminiame akte nustatytų parametrų akivaizdu, jog servivutinės jos sklypo dalies ji negalėtų naudoti apsisukimui, net jei to ir pageidautų. Be to, tokia teismo išvada reiškia, kad ginčijamo Detalaus plano trūkumai turi būti taisomi ne suplanuotos teritorijos, o gretimybių sąskaita, kas aiškiai pažeidžia teritorijų planavimo tikslus ir kaimyninių sklypų savininkų teises ir pareigas.

Atkreipia dėmesį, jog byla dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinto detalaus plano ir jo pagrindu atsiradusių sandorių buvo nagrinėjama teisme ir ieškinys buvo atmestas. Teismas minimą civilinę bylą buvo prijungęs prie administracinės bylos, taigi turėjo galimybę nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių akivaizdu, jog 2000 m. pareiškėjos žemės sklypas buvo suplanuotas eilės administracinių aktų pagrindu, taip pat ir gyvenvietės kvartalo atliktos korektūros pagrindu (kas prilygsta bendrojo plano sprendiniams), kurių teisėtumas teismine tvarka nebuvo užginčytas. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas, neištirtų civilinės bylos aplinkybių pagrindu padarydamas netinkamas, neatitinkančias bylos duomenų išvadas, aiškiai peržengė savo įgalinimus šioje administracinėje byloje. Iš teismo argumentų daro išvadą, kad teismas pripažino, jog akligatvyje apsisukimo aikštelė yra būtina, tačiau laikė, jog jai gali būti panaudotas pareiškėjos sklypo servitutas arba jį galėjusi susiplanuoti pati pareiškėja (ar asmuo, iš kurio ji perėmė teises – A. Š.) 2000 m. rengiant savo teritorijos detalųjį planą. Kauno apygardos administracinio teismo išvada įgalina spręsti, jog esant Detalaus plano sprendinių trūkumams, juos turi kompensuoti pati pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sąskaita. Akivaizdu, jog tokia teismo išvada ne tik kad pažeidžia statybos techninius ir specialiuosius reikalavimus, teisingumo ir protingumo kriterijus, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmens nuosavybės neliečiamumą.

Dėl prisijungimo prie inžinerinių tikslų išdėsto, jog teismo išvada dėl to, kad rengiant Detalųjį planą, nebuvo būtina Detaliuoju planu nustatyti konkrečius ir galutinius teritorijos prijungimo prie inžinierinių tinklų būdus, yra padaryta aiškiai netinkamai taikant Teritorijų planavimo įstatymo normas. Nurodo Detaliųjų planų rengimo taisyklių 38, 43, 43.6, 442 punktus, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 23 ir 24 punktus bei teigia, jog iš išvardintų teisės aktų analizės akivaizdi išvada, kad rengiant detalųjį planą, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros (esamų komunalinių inžinerinių tinklų).

Taigi prisijungimo prie inžinierinių tinklų sprendiniai yra būtina detalaus plano dalis. Išdėsto argumentus, kuriuos pateikė skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad I. L. detaliajame plane inžinieriniai tinklai yra tik numatomi (ne esami), o šių inžinerinių tinklų prijungimas numatytas prie tų pačių teisiškai neregistruotų, privačių inžinierinių tinklų, neturint šių tinklų savininko sutikimo, prie kurių tiesiogiai jungtis detalaus plano organizatoriui V. A. buvo neleista. Šio ginčo atveju reikšmingi ir detalųjį planą rengusios architektės N. Ž. parodymai teismo posėdžio metu.

Esant tokiai situacijai, kaip nustatytai šiame ginče, t. y. kad planuotoje teritorijoje centralizuotų tinklų nėra, o privatūs tinklai teisiškai neregistruoti, besąlygiškai privalėjo būti taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens V. A. Detalaus plano sprendiniai dėl prisijungimo prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų būtų tinkami tik tuo atveju, jei kartu su Detaliuoju planu būtų parengtas ir inžinerinės infrastruktūros plėtros planas. Ginčo Detaliuoju planu yra sukurta tokia situacija, pagal kurią suplanuotų Detaliuoju planu būsimų žemės sklypų naudotojams suteikta teisė prisijungti prie teisiškai neregistruotų inžinierinių tinklų, nesant absoliučiai jokių patvirtinančių duomenų, kad šie tinklai yra pajėgūs priimti naujus vartotojus (UAB „Kauno vandenys“ atstovas L.

N. teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju nurodė, kad esant liūčiai, vanduo pakyla ir semia, nes senos siurblinės yra nepajėgios) ir apskritai, kad jie atitinka inžinieriniam statiniui keliamus reikalavimus ir sąlygas. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima spręsti, kad šie tinklai, kieno nuosavybė jie bebūtų, apskritai gali būti priimti eksploatacijai ir ateityje teisiškai įregistruoti. Visuomenės sveikatos centro išduotose planavimo sąlygose nustatyta pareiga jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Jei nėra nuotekų tinklų, būtina projektuoti uždaro tipo ar kitą įteisintą nuotekų valymo įrenginį nustatant sanitarines apsaugos zonas. Tai reiškia, kad pagal išduotas planavimo sąlygas Detaliuoju planu formuojamų žemės sklypų prijungimas buvo galimas tik prie įteisintų inžinierinių tinklų.

Pareiškėja nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtintą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 1 ir 3 dalis. Iš 2009 m. lapkričio 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente vykusio posėdžio protokolo matyti, kad esant neatliktai inžinierinių tinklų teisinei registracijai, turint duomenų, kad tinklai yra UAB „Raguva“ nuosavybė, kurios teisių perėmėjas nežinomas, tinklai yra bešeimininkis turtas ir jų apskritai negalima be teisinės registracijos ir pripažinimo tinkamais naudoti eksploatuoti.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad Detaliajame plane suplanuotų sklypų prisijungimas prie nepriimtų naudoti ir teisiškai neregistruotų inžinierinių statinių yra tinkamas, grubiai pažeidė statybos techninius ir statybos specialiuosius reikalavimus. Labai svarbu yra tai, kad Detalaus plano korekcijos, numatančios, jog sklypuose numatomi pastatai bus prijungti prie suprojektuotų gretimame I. L. sklype tinklų, buvo atliktos vėliau, įvertinus tą faktą, kad prisijungimas prie centralizuotų tinklų, jiems esant neregistruotiems, nėra galimas.

Detalaus plano tikrinimo teritorijų priežiūrą atliekančioje institucijoje pakoregavus Detalaus plano sprendinius, šie sprendiniai nebuvo viešai apsvarstyti, apie jų pakeitimą nebuvo pranešta ir apie jų buvimą pareiškėjai tapo žinoma tik iškėlus administracinę bylą teisme. Pažymi, kad Detaliuoju planu formuojami sklypai yra Kauno miesto ir Kauno rajono ribų susikirtime, t. y. sklypai yra Kauno miesto teritorijoje, o inžinieriniai tinklai, į kuriuos numatoma jungtis ir planuojamas įvažiavimas į sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, yra Kauno rajono teritorijoje.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo nebuvo derintos su Kauno rajono savivaldybės specialistais, o dėl detaliojo plano neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjas 2010 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2V-l61 „Dėl detaliojo plano“ atsisakė derinti detalųjį planą. Aplinkybė, kad Detalusis planas pažeidžia įstatymų reikalavimus, nustatyta ir Kauno miesto savivaldybės tarybos komiteto protokolu.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos 2010 m. vasario 20 d. posėdyje svarstant administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl žemės sklypo Saliuose, kad. Nr. 1901/0287:177, detaliojo plano patvirtinimo“ projektą, rekomenduota administracijos direktoriui teikti klausimą svarstyti tarybos komitetuose. Įsakymo projektas buvo pateiktas svarstyti trijuose tarybos komitetuose. Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto išvažiuojame 2010 m. kovo 15 d. posėdyje, protokolas Nr. K2-6, nutarta siūlyti administracijos direktoriui atšaukti Įsakymo patvirtinimą dėl eilės jo trūkumų ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

Pažymi, kad nei galiojantis teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, nei plano suderinimas Nuolatinėje komisijoje nėra teisinė kliūtis asmeniui ginčyti administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Tokia pareiškėjos teisių apimtis ir šių teisių realizavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2004/2011 ir kt.)

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 8–15) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime išdėsto argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui ir teigia, jog pareiškėjos nurodomi argumentai dėl tam tikrų tariamus pažeidimų, kurie, jos teigimu, buvo atlikti tvirtinant ginčijamą Detalųjį planą (detaliajame plane turėjo būti numatyta automobilių apsisukimo vieta, nurodyti privažiavimo ar apsisukimo dydžiai, numatytas gatvės planavimo sprendimas) yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi pareiškėjos nurodomi bei jos pageidaujami sprendiniai nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami ginčo detaliuoju planu.

Atkreipia dėmesį, kad apeliantė neteisingai interpretuoja Reglamento nuostatas. Pažymi, kad visi apeliaciniame skunde pateikiami Reglamento reikalavimai gatvėms yra taikomi rengiant detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus, planuojant tam tikrą gatvę bei tokiame detaliajame plane sprendžiant bei numatant tam tikrus gatvės sprendinius, kuriuos įgyvendinus būtų tenkinami teisės aktuose gatvėms keliami parametrai bei kiti reikalavimai. Šiuo atveju buvo rengiamas atskiro žemės sklypo detalusis planas, kurio planavimo organizatorius yra privatus asmuo, (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka į jam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu priklausančią teritoriją, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniais negalėjo būti sprendžiama dėl apsisukimo aikštelės įrengimo.

Pažymi, jog abu sklypai, suplanuoti ginčo detaliuoju planu, turi tiesioginį susisiekimą, t. y. ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl akivaizdu, kad vienas iš privalomųjų detaliojo plano sprendinių – įvažiavimai į šiuos sklypus buvo numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl negalima sutikti su apeliantės nuomone, kad šie sprendiniai buvo neteisėti. Apeliantė, teigdama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. A., planuodamas savo sklypą, turėjo pareigą išspręsti (duomenys neskelbtini) gatvės neatitikimo teisės aktų reikalavimams bei netinkamumo naudoti problemas, nurodo atitinkamų teisės aktų nuostatas, tačiau nei viena iš šių jų nenumato planavimo organizatoriaus, detaliai planuojančio nuosavybės teise turimo sklypą, pareigos suplanuoti, suprojektuoti tam tikros gatvės sprendinius.

Vertinant pareiškėjos nurodytas teisės normas, akivaizdu, kad jose nurodytas reikalavimas – nurodyti privažiavimus į planuojamus sklypus, ir buvo suplanuotas ginčo detaliajame plane. Atsakovo nuomone, apeliantė neteisingai interpretuoja ankščiau minėtas teisės nuostatas ir transporto organizavimo būdo į planuojamus žemės sklypus sprendinį supranta kaip susisiekimo komunikacijos, šiuo atveju – gatvės, suplanavimą, suprojektavimą bei priežiūrą, kas yra įstatyme numatytų institucijų pareiga. Kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė yra Kauno rajono teritorijoje, pareiškėja turėjo kreiptis į Kauno rajono savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini) gatvės parametrų, pločio neatitikimo teisės aktų reikalavimams, apsisukimo aikštelės nebuvimo, tačiau dėl kokių priežasčių bei kas kliudė tai padaryti, apeliantė nenurodė.

Pažymi ir tai, kad aplinkybės apie tai, jog (duomenys neskelbtini) gatve sunkiai prasilenkia du automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti specialios paskirties transportui ir pan. egzistavo dar iki patvirtinant ginčo Detalųjį planą, t. y. ginčijamas Įsakymas šių aplinkybių atsiradimo nelėmė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis detalusis planas sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes pareiškėjai. Taip pat teigia, kad visiškai neaišku, kokiu pagrindu apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant akligatvio pabaigoje įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės, įvažiavimai į Detaliajame plane nurodytus žemės sklypus iš šio akligatvio negalėjo būti projektuojami.

Joks teisės aktas tokio draudimo nenumato, konkrečios teisės normos nenurodė ir apeliantė. Be to, pastebi, kad apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2003, priešingai nei mano apeliantė, nėra nuorodos į planavimo organizatoriaus pareigą suplanuoti gatvę, planuojant nuosavybės teise turimą žemės sklypą. Teismas pasisakė, kad rengiant detalųjį planą, būtina suprojektuoti įvažiavimus į sklypus, kas ir buvo padaryta ginčo atveju nagrinėjamoje byloje.

Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pažymi, kad antstolio faktinių aplinkybių protokole buvo pamatuotas ne visos gatvės plotis. Pagal Reglamento 4.2 punktą, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus. Kaip pažymėjo teismas, byloje esantis pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planas, suderintas 2003 m. vasario 4 d. patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra 8,61 m, įskaitant ne tik važiuojamąją, bet ir kitas sudedamąsias gatvės dalis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šios gatvės plotis neatitinka Reglamento, esant nustatytam 5-12 m minimaliam gatvės juostos tarp raudonųjų linijų pločiui D kategorijos gatvėms.

Dėstydamas argumentus dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad nėra imperatyvaus reikalavimo nustatyti konkretų ir galutinį teritorijos prijungimo prie inžinerinių tinklų būdą, bet įpareigojama išnagrinėti galimus variantus, detaliau šiuos klausimus numatant spręsti techninio projektavimo metu. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, kad Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokole Nr. 40-12-SK203 yra UAB „Kauno vandenys“ derinimo spaudas, todėl laikytina, kad ši institucija, kaip kompetentinga spręsti vandens ir nuotekų tinklų klausimą, sutiko su žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, detaliojo plano sprendiniais, šio derinimo pareiškėja neginčijo. Be to, pareiškėja nenurodė, kuo šios aplinkybės pažeidžia jos teises ar interesus. Nurodo, jog, kaip pažymėjo teismas, byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad inžineriniai tinklai priklauso pareiškėjai, be to, ji nepateikė jokių įrodymų, kad šie inžineriniai tinklai yra netinkami eksploatuoti. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad nesant parengto inžinerinės infrastruktūros plėtros plano negalėjo būti numatomi inžinerinių tinklų prijungimo sprendiniai ginčo Detaliajame plane.

Pažymi, kad derinant Detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo derinimas, o šios institucijos 2010 m. kovo 3 d. raštas Nr. 2V-161, kuriame buvo atsisakyta ginčo detalaus plano derinimo, parengtas Įsakymo priėmimo dieną, Kauno miesto savivaldybės administracijoje gautas 2010 m. kovo 4 d., t. y. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus derinimas tuo metu jau buvo sukėlęs teisines pasekmes. Nurodo, kad pareiškėjos minimame Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto išvažiuojamojo posėdžio 2010 m. kovo 15 d. protokole Nr. K2-6 buvo sprendžiamas ne skundžiamo Įsakymo projekto klausimas, be to, šis posėdis vyko jau po ginčijamo Įsakymo priėmimo ir negalėjo turėti įtakos priimant Įsakymą, o taip pat tokie komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus.

Pastebi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo argumentą, kuris nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme: jos teigimu, Detaliojo plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų prijungimo buvo pakoreguoti Detaliojo plano tikrinimo metu bei viešai neapsvarstyti. Tačiau apeliantė savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, Detaliojo plano brėžinyje, kuriame yra Nuolatinės statybos komisijos derinimo 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų spaudas, 2009 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akto spaudas, grafiškai pavaizduoti vandentiekio tinklai, prijungiami prie gretimame I. L. žemės sklype suprojektuotų tinklų. Atkreipia dėmesį, kad taisymų dėl inžinerinių tinklų prijungimo brėžinyje nėra. Mano, kad atsakovui nebuvo pagrindo nepriimti Įsakymo, kadangi 2009 m. lapkričio 25 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1451 yra nenuginčytas, o pareiškėja jo neginčija. Pažymi, kad pareiškėja nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepagrindė savo subjektinės teisės ginčyti Detalųjį planą, nenurodė, kokias pareiškėjos teises pažeidžia, kokias neigiamas pasekmes jai sukelia, kaip ir kokiu būdu pablogina pareiškėjos gyvenimo sąlygas ginčijamas Įsakymas. Mano, kad tenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos teisės nebūtų apgintos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 1–7) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime teigia, jog tvirtinat Detalųjį planą neturėjo būti sprendžiamas apsisukimo aikštelės klausimas. Pažymi, jog Reglamento nuostatos nebuvo pažeistos, o ginčijamas Įsakymas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir interesams. Mano, kad pareiškėjos skunde dėl jos teisių pažeidimo dėstomi motyvai yra paremti vien jos subjektyviu įsitikinimu ar nuogąstavimais dėl galimų pažeidimų ateityje, tačiau jie jokiu būdu negali būt vertinami kaip patikima informacija apie jau esamus ar neabejotinai būsimus teisės pažeidimus. Nurodo, jog esamas (duomenys neskelbtini) gatvės plotis ir nustatytas kelio servitutas yra pakankami, be to, pati pareiškėja gatvės pločio faktą laiko nereikšmingu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė savo įgaliojimų ribų – nevertino Kauno rajono valdybos 2000 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 43, kuriuo buvo planuotas šiuo metu pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, teisėtumo ar pagrįstumo. Pažymi, kad tvirtinant Detalųjį planą buvo tinkamai išspręstas prisijungimo prie inžinerinių tinklų klausimas – įstatyme nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas detaliajame plane nustatyti konkretų bei galutinį teritorijos prisijungimo prie inžinerinių tinklų būdą. Nesutinka su argumentais, kad centralizuotų tinklų teritorijoje nėra ir todėl kartu su Detaliuoju planu turėjo būti rengiamas būtinos inžinerinės infrastruktūros planas. Kadangi faktiškai tinklai yra eksploatuojami ir pajėgūs aptarnauti tiek esamus, tiek būsimus vartotojus, o V. A. apskritai neturi pareigos šiuos tinklus įregistruoti, nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti jam priklausančio sklypo Detaliojo plano. Pažymi, kad pareiškėjos teisių projektuojamas prisijungimas jokiu būdu nepažeidžia, kadangi Detaliuoju planu suplanuotus sklypus numatoma prijungti prie inžinerinių tinklų, suplanuotų kaimyniniame sklype, priklausančiame ne pareiškėjai, o I. L.. Mano, jog pareiškėja, besikreipdama į teismą, piktnaudžiauja savo teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. A-803, kuriuo patvirtintas detalusis planas dėl 1773 kv. m. žemės ūkio paskirties sklypo Saliuose (kadastro Nr. 1901/0287:177) padalijimo į apie 887 kv. m. žemės sklypą Nr. 1 ir apie 886 kv. m. žemės sklypą Nr. 2, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

Bylos duomenimis J. G. yra gretimo žemės sklypo savininkė, mananti, kad ginčijamu atsakovo sprendimu yra pažeistos jos teisės ir įstatymų saugomi interesai. Kaip vieną iš teritorijos planavimo pažeidimų pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo tai, kad detaliajame plane automobilių apsisukimo vieta nenumatyta, nenurodomi privažiavimo ar apsisukimo dydžiai, nėra numatytas gatvės planavimo sprendimas (praplėtimas). Iš detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo sprendinių pagrindinio brėžinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, išskyrus raudonąsias linijas ir labai nedidelę minėtos gatvės apsauginės zonos dalį, nepatenka į detaliojo plano galiojimo ribas (detaliuoju planu suplanuotą teritoriją), todėl visiškai nepagrįsti J. G. teiginiai, kad rengiamas žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, detalusis planas turėjo apimti ir V. A. nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypą (gatvę), t. y. keliami klausimai negalėjo būti sprendžiami ginčijamu detaliuoju planu. Ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) g. priskiriama Kauno rajono savivaldybės teritorijai, nėra. Įvertinęs faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymą Nr. 61 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimo susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-26 įsakymą Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo aprašo patvirtinimo“) pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs aptartą situaciją, teisingai konstatavo, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl apsisukimo aikštelės įrengimo ir atitinkamai gatvės ploto pakeitimo yra nepagrįsti bei šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos teisių pažeidimas nenustatytas. Tai reiškia, kad pareiškėja šiuo aspektu, taip pat dėl suplanuotų įvažiavimų į ginčo sklypus, neturi teisės ginčyti skundžiamo atsakovo sprendimo, nes jis niekaip negali įtakoti pareiškėjos tariamai pažeistų teisių ir interesų, vadinasi, ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir reikalavimo teisės kreiptis į teismą.

Pareiškėja ginčija atsakovo sprendimą teigdama, jog detaliajame plane nėra išspręstas klausimas dėl sklype numatomų statyti pastatų prijungimo prie inžinerinių tinklų. Nurodo, kad planuojamų sklypų zonoje yra tik privačių pajininkų lėšomis įrengti inžineriniai tinklai, kurie yra riboto pajėgumo (buitinių nuotėkų skersmuo tėra 200 mm), todėl aptarnauti naujų vartotojų jie nepajėgūs. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-19 organizuoto pasitarimo dėl skundo dėl 1773 kv. m. žemės sklypo Saliuose (kad. Nr. 1901/0287:177) rengiamo detaliojo plano nagrinėjimo protokole Nr. 15-66 užfiksuota, jog J. G. prieštarauja argumentams dėl tinklų riboto pajėgumo prijungti naujus vartotojus ir ji nesutinka su sprendimu prijungti prie šių tinklų. Bylos medžiaga patvirtina, kad inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjai, o „Raguvos“ kooperatyvui. Reikia pabrėžti, jog pareiškėja taip pat konkrečiai ir aiškiai nenurodo, kaip šis keliamas klausimas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus.

Be to, detaliojo plano pastabose nurodyta, kad sklypuose numatomi pastatai bus prijungti prie suprojektuotų gretimame sklype (kad. Nr. 1901/0287:170) tinklų, gavus sklypo savininkės I. L. raštišką sutikimą (30 lape parodytas kaimyninio sklypo detaliojo plano fragmentas). Teigti, kad detaliajame plane nenumatytas prisijungimas prie inžinerinių tinklų, nėra pagrindo (žr. pažymėjimus E1, E2, F1 ir V1). Pirmosios instancijos teismas teisingai interpretavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 23 straipsnio nuostatas (dėl konkrečios teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatymo statinių techninių projektų sprendiniais), todėl šio klausimo apeliacinio teismo teisėjų kolegija netirs ir plačiau nepasisakys.

Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta. Konstatuotina, kad pareiškėja neturi kreipimosi į teismą teisminės gynybos (reikalavimo) teisės, nes nenustatytas jos teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad J. G. reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidė, jos skundas turi būti atmestas (adm. byla Nr. A442–1669/2008, Nr. A556–1283/2008 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Skirgailė Žalimienė