9defd2a3-ac48-4db8-ab02-94dd57eeb0da · Kauno apygardos teismas

                                     Nr. 1S-497-593/2018                               Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00176-2014-7                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19                                        KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J.

S. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2018 m. gegužės 7 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai netvirtino Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokį sprendimÄ apylinkės teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis ir galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų bei nebenusikals.3.

Skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir tenkinti Komisijos nutarimÄ dėl J. S. lygtinio paleidimo.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas vertino nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas J. S. sunkumÄ ir pobÅ«dį bei iÅ¡ esmės skundžiamoje nutartyje pateiktais teiginiais nurodė, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža lyginant su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Tokiais motyvais apylinkės teismas iÅ¡ naujo sprendė J. S. padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas ir atlieka bei atliko atitinkamÄ dalį bausmės, klausimÄ , vertino padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo sunkumÄ , bausmės dydį, bei dar kartÄ pasisakė dėl bausmės termino.

Tokiu bÅ«du sudaroma prielaida, kad J. S. teisiamas antrÄ kartÄ dėl tos pačios veikos, o įstatymo suteikta teisė bÅ«ti paleistam iÅ¡ įkalinimo įstaigos atlikus dalį bausmės realiai negali bÅ«ti įgyvendinama.Taip pat, skunde teigiama, kad apylinkės teismas itin akcentavo tai, kad nuteistasis net aÅ¡tuonis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ bei režimo reikalavimus. Pažymėtina, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų Å¡iai dienai neturi, todėl nėra jokių kliūčių vertinti galimybę jį lygtinai paleisti.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, kad Komisijos nutarimo priėmimo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo ir ignoravo faktÄ , kad J. S. suėmimo laikotarpiu skatintas 5 kartus, bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas keturis kartus. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam už gerÄ elgesį yra leidžiamos trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, buvo suteiktos septynių dienų nemokamos atostogos, kurių metu leista parvykti į namus. Byloje pateiktoje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kaip tik akcentuota, kad:

„Atlikdamas bausmę, nuteistasis vykdo pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimus, siekia teigiamų elgesio pokyčių“. Taigi Å¡ios faktinės aplinkybės rodo, kad pastaruoju metu nuteistasis buvo tik skatintas už gerÄ elgesį, todėl prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vystėsi teigiama linkme, kad jis suvokė savo poelgius ir tai leidžia pagrįstai manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysi įstatymų ir daugiau nenusikals.Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas iÅ¡ esmės vertino tik faktines aplinkybes, susijusias su J.

S. padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo padarytais pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimais (nors galiojančių drausminių nuobaudų J. S. Å¡iai dienai neturi), visiÅ¡kai ignoravo byloje esančius duomenis teigiamai charakterizuojančius J. S. asmenybę, duomenis apie jo aplinkÄ , į kuriÄ jis patektų bÅ«damas laisvėje, įrodymus, kurie patvirtina, kad J. S. greitai gali integruotis į visuomenę dirbdamas ir mokydamasis. Tokiu bÅ«du teismas, vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iÅ¡ esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus ir priėmė neteisėtÄ procesinį sprendimÄ .4.

Nuteistojo gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas atmetamas, skundžiama nutartis  paliekama galioti.5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad taikyti lygtinį paleidimÄ J.

S. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besÄ lygiÅ¡kas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo J. S. gynėjo advokato G. Černiausko skundo argumentai, jog apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ dėl atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S., nepagrįstai atsižvelgė į J. S. padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas, sunkumÄ ir pobÅ«dį ir tokiu bÅ«du sudarė prielaidas, kad J. S. teisiamas antrÄ kartÄ dėl tos pačios veikos, atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ Ä¯ nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį bei įvertinti jo elgesio korekcijÄ , atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , ir Å¡ių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį baudė antrÄ kartÄ ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį.

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę J. S. atlieka už dviejų nusikaltimų – apysunkio ir labai sunkaus, padarymÄ . Vienas iÅ¡ jo padarytų nusikaltimų sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų – norėdamas gauti alaus ir cigarečių. Be to, minėti nusikaltimai pasižymėjo ciniÅ¡kumu – nukentėjusysis buvo ne tik apiplėštas ir sumuÅ¡tas – iÅ¡ jo buvo ir tyčiojamasi.

Nusikaltimus J. S. įvykdė bÅ«damas nepilnametis, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, veikė kartu su bendrininku. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines J. S. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad Å¡iuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog 2018 m. balandžio 25 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog vienas iÅ¡ pagrindinių veiksnių, dėl kurių iÅ¡lieka J. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra tai, kad nuteistasis nusikaltimus vykdė bÅ«damas jauno amžiaus, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kartu su bendrininku, apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J.

S. pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobÅ«dį bei pavojingumÄ ir tokia teismo nutarties argumentacija negali bÅ«ti vertinama, kaip pakartotinis asmens nuteisimas. Atmestinas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas, nepagrįstai atsižvelgė į J. S. skirtas drausmines nuobaudas. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai įvertinta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu net aÅ¡tuonis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ bei režimo reikalavimus, ir nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už padarytÄ labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, apstumdė kitÄ suimtÄ jį, už kÄ buvo svarstytas drausminėje komisijoje bei grasino kitam nuteistajam susidorojimu, už kÄ jam buvo skirta drausminė nuobauda.

Paskutinė nuobauda jam nustojo galioti tik 2017 m. lapkričio 27 d., panaikinus jÄ prieÅ¡ terminÄ . Taigi, nors J. S. paskirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu yra nebegaliojančios, tačiau sistemingas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, sudaro prielaidas abejoti jo daroma pažanga ir kryptingu siekiu pasitaisyti viso pataisos proceso metu. Be to, atsakant į minėtÄ skundo argumentÄ , svarbu pabrėžti tai, kad teisėjų kolegija negali vertinti pasirinktinai tik pastarųjų metų J.

S. elgesio – sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ yra analizuojamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, nes nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Teisėjų kolegija nepritaria ir skundo argumentui, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vystėsi tik teigiama linkme. Nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas.

Ir nors apylinkės teismas teisingai nurodė, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas nustatytas nebuvo. 2018 m. balandžio 25 d. J. S. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pirminis J. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ buvo atliktas 2015 m. lapkričio 15 d. ir jo metu nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 22 balai, iš kurių 10 svertinių taškų statiniai (nekintantys) ir 12 svertinių taškų – kintantys veiksniai. 2017 m. lapkričio 22 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu gauti tokie patys rezultatai, kaip ir ankstesnio tyrimo metu.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog abejų minėtų vertinimų metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 10 balų, o tai reiÅ¡kia, kad kiti 12 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso iÅ¡imtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mÄ stymo, t. y. gali bÅ«ti mažinami priklausomai nuo nuteistojo pastangų. Å iuo atveju jų egzistavimas sudaro pagrindÄ manyti, kad daroma nuteistojo J. S. pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas.

Todėl, darytina iÅ¡vada, kad nors minėta rizika iÅ¡lieka žema, tačiau jai nemažėjant spręsti apie nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra galimybių. Nepritartina ir nuteistojo gynėjo skundo argumentui, jog apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo dėl J. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinimo klausimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis teigiamai charakterizuojančius J. S. asmenybę. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo J.

S. elgesio pokyčiai – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas, atlikdamas bausmę dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, skundÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog visų nustatytų ir Å¡ioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistais jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad nustatytos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad Å¡iuo metu J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ â€“ jog Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neleidžia konstatuoti, kad J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals – padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti jÄ pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : Nuteistojo J. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              Albinas Antanaitis                                                                               Evaldas Gražys                           Daiva Jankauskienė