2023-03-15 Nr. AB-6016-3-64-3-01695-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-448-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01695-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui D. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. U. (toliau – ir atsakovas) 72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Nors atsakovo gyvenamajai vietai tikslus adresas nesuteiktas, nes (duomenys neskelbtini) nėra gatvių, atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota gyvenamosios paskirties patalpose, nes tik tokio tipo patalpose galima registruoti gyvenamąją vietą. Atsakovui kartą per metus buvo siųsti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus Vietinės rinkliavos. Atsakovas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. nesumokėjo 72 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nesumokėta rinkliava yra apskaičiuota vadovaujantis, be kita ko, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą, nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti Vietinę rinkliavą, nustatė, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčo Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., nuostatomis (4.12, 5, 10, 12, 14 p.).

5. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, ir nustatęs, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra gatvių, pažymėjo, kad nors pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti Vietinę rinkliavą kildina iš Nuostatų 12.2 punkto, tačiau iš jo turinio aišku, kad vietinės rinkliavos mokėtoju, be kita ko, gali būti gyventojas, kuris gyvena gyvenamosios paskirties patalpose, kurios nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba jis liko gyventi po buvusio savininko mirties. Teismas konstatavo, kad Nuostatų 12.2 punkte nenustatyta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali būti skaičiuojama gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, gyventojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje.

6. Teismas, pažymėjęs, kad Nuostatų 12.2 punkte nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą siejama su aplinkybe, kad vietinės rinkliavos mokėtojas gyvena gyvenamosios paskirties patalpose, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nevertino, ar atsakovas priskirtas gyventojui, kuris gyveno gyvenamosios paskirties patalpose, kurios nustatyta tvarka nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebuvo baigta jų statyba, arba jis buvo likęs gyventi po buvusio savininko mirties, ar (duomenys neskelbtini) buvo toks objektas, kuriam galėjo būti skaičiuojama Vietinė rinkliava. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui papildomus dokumentus, pagrindžiančius aptartas aplinkybes, tačiau tokių dokumentų nepateikė.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatų 12.2 punktą, nes atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), nepagrįsta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi priešingos pozicijos, pagal kurią Nuostatų 12.2 punkte nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą siejama ne su asmens gyvenamosios vietos deklaravimu, o su jo gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose faktu (2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021).

8. Teismas, konstatavęs, kad atsakovą laikyti Vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto prasme nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo prašymą dėl Vietinės rinkliavos priteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

III. 9. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Nuostatų esmei, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nuostatoms, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatoms, teismų praktikai ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, konstatuodamas, jog gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys nepagrindžia asmens gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose fakto. Gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio, šio straipsnio 1 dalies 8 punkto, šio straipsnio 3 dalies, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio, šio straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta, t. y. fizinio asmens faktinio gyvenimo vieta. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad asmenys, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, būtų įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (pvz., benamiai). Tai, kad asmuo savo gyvenamąją vietą gali deklaruoti tik būste arba gyvenamojoje patalpoje, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių nuostatos (16.1, 17.8 p.).

10.3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, jog atsakovas gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs prašyme priteisti Vietinę rinkliavą už nurodytu adresu. Tokie duomenys laikytini teisingais ir patvirtinančiais asmens faktinio gyvenimo vietą tol, kol nėra nuginčyti arba kol pats asmuo tokios prezumpcijos nepaneigia, pateikdamas kitokius duomenis, patvirtinančius faktą, jog jis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, kad gyvena kitur ir toje vietoje moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nagrinėjamu atveju tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 3 dalimi ir laikytis prezumpcijos, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, jog būtent atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu yra nekilnojamojo turto objektas, kuris galėjo būti naudojamas kaip gyvenamosios paskirties patalpos, ir kad būtent šiose gyvenamosios paskirties patalpose gyveno atsakovas.

10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nagrinėjamam atvejui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika dėl asmenų gyvenamosios vietos nustatymo (2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), kurioje išaiškinta, jog tik jei būtų nustatyta, kad asmuo gyvena keliose vietose, bet kaip gyvenamąją vietą deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis Gyventojų registre, spręsdami dėl asmens gyvenamosios vietos.

10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021, nes šios administracinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

10.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sudarė galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. gyvenant neįregistruotose patalpose nemokėti vietinės rinkliavos, tuo pažeidžiant esminius rinkliavos principus ir jų esmę – kiekvienam teršėjui prisidėti prie atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., priteisimo iš atsakovo D. U. pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių RATC prašymą.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad Nuostatų 12.2 punkte nenustatyta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali būti skaičiuojama gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, gyventojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovo nesumokėtą Vietinę rinkliavą, neįrodė, jog atsakovas gyveno gyvenamosios paskirties patalpose, kurios nustatyta tvarka nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebuvo baigta jų statyba, arba atsakovas buvo likęs gyventi po buvusio savininko mirties, ar (duomenys neskelbtini) buvo toks objektas, kuriam galėjo būti skaičiuojama Vietinė rinkliava, kaip nustatyta Nuostatų 12.2 punkte.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra jo faktinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo perkėlė pareiškėjui, konstatavęs, kad atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys nepagrindžia atsakovo gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose fakto.

14. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nenustatyti teismo sprendimo negaliojimų pagrindai (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas iš karto (ABTĮ 146 str. 2 d.), todėl nagrinėjama byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Ginčo teisinius santykius dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, inter alia (be kita ko), reglamentuojantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, reglamentuojantis rinkliavų nustatymą (inter alia, valstybės rinkliavos dydį, atleidimą nuo valstybės rinkliavos ar valstybės rinkliavos keitimą ar neėmimą), rinkimą ir kontrolę, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai – nagrinėjamu atveju Nuostatai, reglamentuojantys vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, inter alia, vietinės rinkliavos išieškojimą, Radviliškio rajono savivaldybėje.

16. Nagrinėjamu atveju kilusio ginčo klausimo, ar pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovo nesumokėtą Vietinę rinkliavą, įrodė, jog atsakovas yra Vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų 12.2 punkto prasme, išsprendimui, aktuali LVAT praktika, kurioje išaiškinta, kad vietinės rinkliavos surinkėjas (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas), kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti ne tik vietinės rinkliavos dydį, bet ir pagrįstumą; toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-781-520/2022).

17. Nuostatų 12.2 punkte (galiojusi redakcija nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) nustatyta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, t. y. gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties). Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatų 12.2 punktas sieja pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą su nekilnojamojo turto nuosavybe. Nekilnojamojo turto savininkas ar įgaliotas asmuo Nuostatų 12.2 punkto prasme laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, jeigu įrodoma, kad asmuo gyvena ne bet kokios paskirties, o būtent gyvenamosios paskirties patalpose, esančiose Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje ir kurios atitinka bet kurią iš šių alternatyvių sąlygų, t. y. arba (i) šios patalpos nustatyta tvarka neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, arba (ii) šių patalpų statyba nėra baiga, arba (iii) gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą aptartu įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju neįrodė, jog atsakovas yra Vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto prasme. Pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovo nesumokėtą Vietinę rinkliavą, nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, savininkas ar įgaliotas asmuo, nevertino, ar atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra gyvenamosios paskirties patalpos, kurios atitiktų bent vieną iš Nutarties 17 punkte nurodytų alternatyvių sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių neįrodo (nepatvirtina) į bylą pareiškėjo pateikti valstybės įmonės Registrų centro išrašas ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. pažyma „Apie gyventojų skaičių“.

19. Bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo formuojama analogiška LVAT praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taikant Nuostatų 12.2 punktą (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-720-624/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1217-552/2022; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-69-1188/2023) ir šiuo konkrečiu atveju nuo jos nukrypti pagrindų nenustatyta (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.; ABTĮ 15 str. 1 d.).

20. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir niekaip nekeičia ginčo situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų detaliau nepasisakoma.

21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis