2018-03-07 Nr. AB-4670-3-61-3-03498-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1918-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-03498-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 metų iki 2015 m. gruodžio 27 d. periodiškai buvo gydomas LAVL. Pareiškėjas teigė, kad palatose buvo mažai laisvo ploto, jose vienu metu buvo laikoma nuo 4 iki 10 asmenų. Palatose nebuvo atviro priėjimo prie jose esančio lango, tarp lango ir grotų, kuriomis langas uždengtas, būdavo šiukšlių, nuo kurių sklido blogas kvapas. Pareiškėjo nuomone, nuolat deganti dirbtinė šviesa, galėjo pakenti jo sveikatai. Kadangi langas uždengtas tinklu, nebuvo galimybės lango nuvalyti, dėl šios priežasties palatoje nepakako natūralios šviesos.

3. Buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, nes sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie palatos durų, pro kuriose esantį langelį pareigūnai galėjo stebėti kalinamą asmenį, be to, jis nebuvo visiškai atskirtas nuo likusios palatos dalies. Palatoje esančioje kriauklėje nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Palatų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų – spintelės higienos reikmėms ir maistui susidėti buvo sulūžusios, palatose nebuvo spintos, skirtos rūbams susidėti, stalo valgyti, palatos nebuvo dezinfekuojamos.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad jam gydymo laikotarpiu nebuvo suteikta pakankamai higienos priemonių – indų ploviklio, dantų pastos, skutimosi peiliukų, tualetinis popierius buvo duodamas kartą per mėnesį (tik vienas rulonėlis). Palatų sienos, lubos, grindys buvo avarinės būklės. Nebuvo užtikrinamas reikiamas vėdinimas, palatose nuolat jautėsi drėgmė, šaltis, todėl nedžiūdavo rūbai. Pareiškėjui buvo duodama sintetinė patalynė, nuo kurios kildavo alergija. Čiužiniai ir patalynė būdavo išduodami nedezinfekuoti, juose buvo parazitų. Pasivaikščioti buvo skirta viena valanda, o toks trumpas pasivaikščiojimo laikas nepakankamas. Pareiškėjui nerimą kėlė ir asbestas.

5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nebūdavo užtikrinamas tinkamas maitinimas, pareiškėjui, kaip kasdien sportuojančiam asmeniui, suteiktas maitinimas buvo nepakankamai kaloringas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų sąlygų LAVL jis patyrė neigiamus išgyvenimus, kuriuos vertina 7 000 Eur.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedė, nes galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigojo. Atsakovas pažymėjo, kad LAVL administracija stengėsi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. LAVL išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 2 d. leidimas-higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 įrodo, kad LAVL patalpos atitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžiamas žalos atsiradimas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo J. D. skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Teismas nustatė, byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. LAVL atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d.

12. Dėl sanitarinio mazgo tinkamo atitvėrimo nuo likusios kameros užtikrinant pareiškėjui privatumą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio byloje, pasisakė, kad kameros atskyrimas 1,5 m aukščio sienele nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas ir konstatavo pareiškėjo teisių į privatumą pažeidimą.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje keliamo ginčo laikotarpiai yra nuo 2011 metų, vertindamas, ar pareiškėjui buvo užtikrinamos higienos normos jam būnant LAVL vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010 ir Higienos norma 76:2010.

14. Teismas, įvertinęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose esančius duomenis, konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatose kondicionavimo ar apšvietimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimų.

15. Dėl galimybės prieiti prie kamerose buvusio lango ir grotų ant jų, teismas pasisakė, kad LAVL yra nustatyta pareiga įrengti patalpas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl įrengtos grotos ant langų, nesudaro pagrindo išvadai dėl LAVL neteisėtų veiksmų. Dėl susidariusių kliūčių išvalyti tarp lango ir grotų esančias šiukšles, teismas pažymėjo, kad patys nuteistieji ir suimtieji yra atsakingi už kamerų valymą ir tvarką. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją, prašydamas sudaryti galimybes ir išduoti tinkamas priemones tarp lango ir grotų esančioms šiukšlėms pašalinti. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, susijusius su kliūtimis išvalyti tarp grotų ir lango esančias šiukšles.

16. Iš byloje pateiktų Centro patikrinimo aktų teismas nustatė, kad LAVL Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 24 ir Nr. 25 buvo tinkamai įrengtos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinamas reikiamas baldų kiekis palatose. Nors pareiškėjas teigė, kad jo teisių pažeidimas pasireiškė tuo, jog palatose buvo tiekiamas vien šaltas vanduo, teismas pasisakė, kad teisės aktai atsakovui nenustatė pareigos palatose įrengti šilto vandens tiekimo sistemą, todėl sprendė, kad negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atveju.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog kuriuo nors gydymo LAVL laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis dėl jam išduotos patalynės tinkamumo naudoti, o LAVL atsiliepime nurodė, jog ligoninėje esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kamerose, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į dezinfekavimo žurnalus, netikėti valstybės institucijos nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtą aplinkybę patvirtina ir Centro 2015 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktas Nr. 13(15.3)-PA-2533.

18. Dėl higienos priemonių išdavimo, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas jam išduodamų higienos priemonių kiekis atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatytus kiekius, todėl byloje nesant duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl to, jog jam neužtenka išduodamų higienos priemonių kiekio, teismas, jo skundo argumentus, susijusius su higienos priemonių išdavimu, atmetė.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jam per dieną buvo suteikiama viena valanda pasivaikščioti, atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad teisės aktų reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti.

20. Dėl netinkamo maitinimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog skiriama įprasta dienos maisto norma jam nebuvo tinkama ar nepakankama. Byloje nesant medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją dėl didesnę energetinę vertę turinčio maisto suteikimo, pareiškėjo argumentus teismas atmetė, kaip neįrodytus.

21. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjui priteistina 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

III. 22. Pareiškėjas J. D. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo prašo tenkinti jo skundą ir jam priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjas apeliacinį skudą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą, ir akcentuoja aplinkybes, susijusias su sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu kameroje, pabrėžia, kad jam nebuvo užtikrinamas privatumas juo naudojantis.

24. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentinėlės), nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Teismo pozicija dėl jam išduoto higienos priemonių kiekio ir buvusių sąlygų išsivalyti nešvarų kameros langą yra nepagrįsta.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis buvo laikomas LAVL tuo metu, kai įstaiga neturėjo higienos paso.

26. Pareiškėjo nuomone, jo laikymas LAVL pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, kuriame nurodyta, kad draudžiama asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovo teigimu, teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo J. D. skundas dėl 7 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad atskirais laikotarpiais nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. buvo gydomas LAVL palatose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, palatų vėdinimas, natūrali šviesa, patalpų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, palatos nebuvo dezinfekuojamos, pareiškėjui nebuvo duodama pakankamai higienos priemonių, nepakankamai užtikrinta galimybė pasivaikščioti bei galimybė laisvai prieiti prie palatoje esančio lango, nebuvo skirtas tinkamas maitinimas, dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

32. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui būnant LAVL 99 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui (5,1 kv. m), nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas). Kitos pareiškėjo pretenzijos pripažintos neįrodytomis ir nepagrįstomis. Pareiškėjui priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

33. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, dėl kurių tik iš dalies buvo tenkintas skundas, vertinimu, priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Praeiškėjo teigimu, jam turi būti priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo ir naujas žalos kilimo aplinkybes, paaiškindamas, jog 2011–2012 metais LAVL neturėjo higienos paso, todėl negalėjo veikti.

34. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, kurių jis nenurodė pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, pasisakytina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas naujai nurodytų žalos kilimo aplinkybių, susijusių su higienos paso nebuvimu, nedetalizuoja, nenurodo jokio priežastinio ryšio tarp higienos paso nebuvo ir jam kilusios neturtinės žalos, pareiškėjo naujai nurodytų žalos kilimo aplinkybių, nenagrinėja.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su sanitarinio mazgo įrengimu, minimaliu patalpų plotu, atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šiuos pažeidimus pripažino ir dėl šių pažeidimų konstatavo, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su higienos priemonių neišdavimu, pareiškėjo galimybe pačiam išsivalyti langą kameroje, patalpų ventiliacija, patalpų įrengimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjui patvirtinus, kad jam buvo išduodamos higienos priemonės, kaip jos yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje, bei nenurodžius, kad dėl jų trūkumo būtų kreipęsis į LAVL administraciją, atsakovo pažeidimas šiuo aspektu negali būti nustatytas. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjui atsižvelgiant į jo specialius poreikius, turėjo būti išduota daugiau higienos priemonių nei kitiems kalinamiems asmenims. Iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos išsamiai aptartų įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimybe pačiam išsivalyti langą kameroje, patalpų ventiliacija, patalpų netinkamu įrengimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

37. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

38. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją).

39. Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją; 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016; 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016). Liako tarpas, kuriuo asmuo yra laikomas konkrečiomis sąlygomis, taip pat turi būti vertinamas (žr. EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Alver prieš Estiją).

40. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą Karalevičius prieš Lietuvą; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

41. Vertinant kalinimo sąlygų tinkamumą atsižvelgiama ne tik į ploto, skiriamo vienam asmeniui, normas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su galimybe būti lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2567-492/2017).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

43. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą gyvenamojo ploto normos trūkumo pažeidimo trukmę (99 dienos) ir tinkamo sanitarinio mazgo, kuris užtikrintų asmens orumą neįrengimą, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis ir Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

46. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (800 Eur) nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

48. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 2 500 Eur. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

49. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Pareiškėjo nuoroda į EŽTT bylą Mironovas ir kiti prieš Lietuvą nesudaro teisinio pagrindo nustatyti, kad pareiškėjui turi būti priteista 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

50. EŽTT yra nurodęs, kad Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Scordino prieš Italiją). Pažymėtina, kad EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Priteistinos žalos dydį remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas remdamasis šioje valstybėje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei teismų praktikoje nustatytais kriterijais, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą, kuri patiriama individualiai.

51. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 2 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui J. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteistą 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinksienė