2022-09-02 Nr. CB-7237-2-55-3-00428-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4351

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00428-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 24 d. paduotu ieškovo A. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus ir tokiu atveju kyla problema, kuriuo iš skirtingų, t. y. vienas kito neatitinkančių, kasacinio teismo išaiškinimų konkrečiu teisės klausimu reikia vadovautis.

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad būtent ieškovas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704,- 1 d. 1 punktą, 1992 m. įgijo nuosavybės teisę į Vilniaus miesto valdybos dalinio dalyvavimo būdų pastatytą 5220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas (namą, butus). Teismas neįvertinęs skundžiamojo sprendimo teisinių pasekmių visumos, netinkamai kvalifikavo teisinius faktus ir nevykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, neužkirto kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams. Apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas CPK 12, 13, 14 straipsnio 1, 2 dalies, įtvirtintus procesinės teisės principus, bei 17 straipsnio šalių procesinį lygiateisiškumą, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų ištirtos aplinkybės ir priimtas teisingas sprendimas. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui užkirtus galimybę ieškovui gauti antrinę teisinę pagalbą, ieškovas nuo prašymo 2020 m. birželio 22 d. pateikimo Tarnybai, suteikti antrinę teisinę pagalbą, kas dieną patyria nuostolius. Skaičiuojant kompensuojamų palūkanų dydį nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 4 dienos iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 26 dienos, mokėtina suma už 602 dienas yra 1 527 575 eurų nuostolių. Vilniaus apygardos teismo teisėjas privalėjo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-10568-912/2013 ir Nr. e2-3799-912/2018 yra padaryti analogiški procesinės ir materialios teisės pažeidimai, kurie iš esmės kartojasi to paties teisėjo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2116-912/2021, sukeldami teisinius padarinius žalai atsirasti, kas ir sudaro teisinį pagrindą, 2021 m. liepos 15 d. priimta šališką teismo sprendimą panaikinti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti Teisinės pagalbos įstatymo antrinės teisinės pagalbos neteikimo straipsniai ieškovo atžvilgių netaikytini, kadangi ieškovo pateikti Tarnybai dokumentai patvirtina, kad asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ieškovo kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys