2021-04-26 Nr. DBT-44-3-61-3-01518-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-35/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01518-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.

(S)

NUTARTIS

2021 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „VIA SPORTAS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 31 d. sprendimą, Tarnybos 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. sprendimus bei įpareigoti Tarnybą pakeisti 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816 (toliau – ir Nuomos sutartis), pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams.

Vilniaus apygardos administracinio teismas, nagrinėdamas bylą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti administracinius aktus, kuriais atsisakyta keisti Tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS (toliau – ir Bendrovė) sudarytą Nuomos sutartį. Teismas nurodė, jog skundas grindžiamas tuo, kad Tarnyba netinkamai vertino aplinkybes dėl pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo, taip pat aplinkybes dėl Nuomos sutarties vykdymo. Teismas akcentavo, jog spręsdamas dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo, teismas turėtų nagrinėti ir vertinti Nuomos sutarties sąlygas ir jos tinkamą (netinkamą) vykdymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja taip pat reiškia reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo žemės sklypo dalį pripažinti laisva ir atkurti nuosavybės teises, tačiau šie reikalavimai, teismo vertinimu, yra išvestiniai ir jų tenkinimas priklauso nuo reikalavimo pakeisti Nuomos sutartį išsprendimo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Įvertinus teismui paduoto skundo, atsiliepimų bei prie jų pridėtų dokumentų turinį, nustatyta, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusiame Miškinių rėžiniame kaime. Taip pat nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjos pageidaujamu būdu – natūra, nėra vykdomas dėl to, kad teritorija, kurioje buvo įsikūręs Miškinių rėžinis kaimas, patenka į žemės sklypą, kuris Nuomos sutartimi yra išnuomotas Bendrovei, kuriai yra išduotas leidimas statyboms. Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad teismui paduotu skundu pareiškėja ginčija Tarnybos ir jos skyriaus priimtus sprendimus, kuriais iš esmės atsisakoma pareiškėjos pageidaujamu būdu pakeisti Nuomos sutartį, sudarytą tarp Tarnybos, ginčo valstybinės žemės sklypą valdančios patikėjimo teise, ir Bendrovės. Iš pareiškėjos skunde dėstomų argumentų galima spręsti, kad, pareiškėjos nuomone, Nuomos sutartis turi būti pakeista, atitinkamai sumažinant nuomojamo valstybinės žemės sklypo plotą, nes, pareiškėjos teigimu, dalis nuomojamo žemės sklypo nėra naudojama, taip pažeidžiant Nuomos sutarties sąlygas. Taip pat teismui paduotu skundu pareiškėja reiškia reikalavimą dėl likusios (nenaudojamos) žemės sklypo dalies pripažinimo laisva grąžintina žeme ir Tarnybos įpareigojimo atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-64/2020, 2020 m. sausio 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-4/2020 ir šiose nutartyse nurodyta praktika). Specialioji teisėjų kolegija taip pat yra ne kartą konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-12/2020, 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-99/2018, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2015 ir šiose nutartyse nurodyta praktika).

Atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad nors kreipdamasi į teismą pareiškėja siekia apginti savo, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, galbūt pažeistą teisę, tačiau pagal byloje reiškiamus reikalavimus, esminis byloje spręstinas klausimas – Tarnybos ir Bendrovės sudarytos valstybinės žemės Nuomos sutarties pakeitimas, t. y., ar byloje ginčijamais sprendimais Nuomos sutarties šalis – Tarnyba – pagrįstai bei teisėtai atsisakė imtis veiksmų dėl Nuomos sutarties pakeitimo. Atsižvelgusi į tai, Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, o reikalavimas dėl Tarnybos įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, skunde suformuluotas kaip išvestinis, todėl nėra pagrindo jo išskirti į atskirą administracinę bylą. Įvertinus išdėstytus argumentus, spręstina, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „VIA SPORTAS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys