2023-03-10 Nr. CB-2242-2-06-3-02795-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-1169

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02795-2021-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. vasario 28 d. paduotu suinteresuotų asmenų G. B. ir A. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuoti asmenys G. B. ir A. B. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš esmės palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria suinteresuotiems asmenims paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą. CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Suinteresuotų asmenų paduotas kasacinis skundas grindžiamas CPK 771 straipsnio 6 dalies netinkamu taikymu, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nesivadovavimu, apeliacinės instancijos teismo nutarties netinkamu motyvavimu bei nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad suinteresuoti asmenys nubausti už neįmanomos vykdyti prievolės nevykdymą. Teismo ekspertizės nustatyta, kad teismo sprendimu atsakovams nustatyta prievolė atlaisvinti vėdinimo kanalą neegzistuoja, nes pašalinės medžiagos vėdinimo kanale nėra. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl nesivadovavo teismo ekspertizės išvadomis ir apskritai nemotyvavo, kodėl sprendimas yra vykdytinas, jeigu pašalinės medžiagos vėdinimo kanale nėra. Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja anksčiau šioje byloje priimtai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodant, kad pašalinės medžiagos vėdinimo kanale (ne) egzistavimas yra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant, ar sprendimo nevykdymas yra pateisinamas, todėl šią aplinkybę būtina išsiaiškinti. Taigi byloje priimtos dvi konkuruojančios teismo nutartys, pagal vieną – suinteresuoti asmenys turi būti nubausti nepaisant sprendimo nevykdymo priežasčių, pagal kitą – sprendimo nevykdymas gali būti pateisinamas, jeigu prievolės objektas neegzistuoja, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė