9dde5873-b96e-45ee-9e45-ddfbaae855b3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1632-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01141-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Aksa“ bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Aksa“ (tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“, „Energetinės statybos projektai“ ir „Vespila“) dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sprendimų medis“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:1.             iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo AB „Aksa“ neteisėto valdymo ieÅ¡kovui priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ : 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ -hidraulinę reguliuojamÄ formÄ (4 x 12,5), (6 vienetai) ir hidraulinę reguliuojamÄ formÄ (4,5 x 12,5), (2 vienetai) už 500 000 Lt kainÄ (toliau – kilnojamasis turtas / įrenginiai), bei 2014 m. rugpjūčio 6 d.

įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytÄ kilnojamÄ jį turtÄ â€“ betono gamybos linijos valdymo kompleksÄ (1 vnt.) už 300 000 Lt kainÄ .2.             įpareigoti atsakovÄ ieÅ¡kovo pirmiau nurodyto turto demontavimo ir iÅ¡gabenimo laikotarpiu užtikrinti ieÅ¡kovo darbuotojų ir / ar įgaliotų asmenų patekimÄ Ä¯ atsakovo teritorijÄ ir priėjimÄ prie ieÅ¡kovui priklausančio turto.3.             priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 100 000 Lt, gautų naudojantis ieÅ¡kovo turtu.Civilinė byla Nr. 2-1443-601/2015 2015 m. vasario 26 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-441-565/2015.

Kauno apygardos teisme buvo gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:1) įpareigoti atsakovÄ nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos, per penkias darbo dienas leisti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui bei ieÅ¡kovo įgaliotam atstovui patekti į atsakovo patalpas, ar kitas patalpas, esančias atsakovės žinioje, kuriose yra ginčo įranga ir leisti antstoliui konstatuoti faktÄ , kad ginčo kilnojamaisiais daiktais naudojamasi arba nesinaudojama, bei užfiksuoti ginčo kilnojamojo turto dabartinę bÅ«klę, naudojantis tam tikslui bÅ«tina filmavimo, fotografavimo ar / ir kita technine įranga, bei užtikrintų, jog antstolis atsakovo patalpose užfiksuotų bÅ«tent minėtus ginčo kilnojamuosius daiktus.2) uždrausti atsakovui naudoti ginčo įrenginius (turtÄ ) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 dienos.3) įpareigoti atsakovÄ perduoti saugoti ieÅ¡kovui ginčo kilnojamuosius daiktus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino pilna apimtimi.Teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytais motyvais, pažymėjo, kad kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl kilnojamojo daikto, kurio funkcionavimas susijęs su gamybos procesu ir dėl objekto naudojimo jis natÅ«raliai dėvisi, iÅ¡reikalavimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui toliau naudojant ginčo objektus, tikėtina, kad jie nusidėvės (vykstant teisminiam procesui), turto vertė mažės, iÅ¡kils ginčo objektų gedimo rizika ir kt.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo objektai – kilnojamieji daiktai yra pas atsakovÄ , dalis jų naudojami atsakovo, todėl darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas priverstine tvarka gali bÅ«ti apsunkintas, nes neuždraudus šį turtÄ naudoti atsakovui, Å¡is turtas natÅ«ra gali bÅ«ti prarastas. Teismas taip pat sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atlikti veiksmus (leisti konstatuoti ginčo objektų bÅ«klę), kurių atsakovas neleidžia atlikti, taikymas yra tikslingas, nes vykstančių teisminių ginčų eigoje gamybinės ginčo įrangos bÅ«klė gali pasikeisti, dėl to ieÅ¡kovui gali atsirasti ar padidėti žala.

Teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti, kokia Å¡iuo metu pas atsakovÄ esančio turto bÅ«klė tam, kad bÅ«tų galima žinoti, ar turtas veikiantis, kiek turtas nuvertėjęs, kiek buvo sugadintas, ar kitaip paveiktas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas AB „Aksa“ ir trečiasis asmuo UAB „Aksa holdingas“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovas pateikė vindikacinį ieÅ¡kinį.

Sprendžiant tokius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas jo valdytojas, o ieÅ¡kovas turi paneigti tokiÄ prezumpcijÄ , įrodydamas, jog turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu bei kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ . Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ be paneigti sÄ Å¾iningo įgijėjo prezumpcijÄ .

Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-441-556/2015, kurioje yra ginčijamos ieÅ¡kovo į Å¡iÄ bylÄ pateiktos 2014 m. liepos 25 d. hidraulinių reguliuojamų formų pirkimo–pardavimo ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. betono gamybos linijos valdymo komplekso sutartys. IÅ¡nagrinėjus bylÄ Nr. e2-441-556/2015 ir panaikinus ginčo sandorius, bÅ«tų konstatuota, kad ieÅ¡kovas nėra teisėtas turto savininkas, todėl ir Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai bÅ«tų vertinami kaip nepagrįsti.

Be to, ieÅ¡kovas net nevaldė niekada ginčo turto. IÅ¡ ginčo sutarčių matyti, kad pardavėjas UAB „Vespila“ įsipareigojo perduoti ginčo turtÄ ieÅ¡kovui, bet minėtos pareigos neįvykdė, taigi negali bÅ«ti konstatuota, jog ieÅ¡kovas prarado valdymÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o Å¡i aplinkybė yra viena esminių vindikacinio ieÅ¡kinio instituto taikymo sÄ lygų. Tikimybės, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo rizikÄ , todėl teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.

Ä®gyvendinant laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovui gali kilti labai dideli nuostoliai. Ginčo įranga yra fiziÅ¡kai susijusi su pastatu – įbetonuota, pritvirtintos metalinės konstrukcijos, iÅ¡vedžioti elektros kabeliai, kitos komunikacijos. Tam, kad bÅ«tų galima perleisti ginčo turtÄ ieÅ¡kovui, atsakovas turėtų atlikti sudėtingus įrangos demontavimo darbus. Tokių darbų atlikimui yra reikalingas demontavimo statybos darbų projektas, atsakovas turės stabdyti gamybinę veiklÄ , kadangi reikės iÅ¡jungti elektros energijÄ ir užtikrinti darbų saugÄ .

Preliminariais skaičiavimais darbų kaÅ¡tai sieks apie 152 340 Eur. Be to, demontavus ginčo turtÄ , jis praktiÅ¡kai prarastų savo vertę. Teismui atsisakius patenkinti ieÅ¡kinį, demontuotos įrangos atstatymas bÅ«tų netikslingas, o pats ieÅ¡kovas jo negalėtų atlikti, nes atsakovas atleido visus darbuotojus, iÅ¡skyrus vadovÄ , taip pat padengti atsakovo patirtus nuostolius. Be to, ieÅ¡kovo elgesys (darbuotojų atleidimas) leidžia manyti, kad jis nebeketina vykdyti veiklos ir gali perleisti turtÄ tretiesiems asmenims.Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės. Taigi taikomos priemonės neturėtų sutapti su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinyje reikalavimais.

Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų – iÅ¡reikalauti ginčo turtÄ iÅ¡ atsakovo, savo ruožtu nutartimi teismas pritaikė priemones, kuriomis įpareigojo atsakovÄ perduoti turtÄ saugoti ieÅ¡kovui. Toks veiksmas – turto perdavimas ieÅ¡kovui, galės bÅ«ti atliktas tik iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės ir tik tuo atveju, jei teismas tenkins ieÅ¡kinį ir toks sprendimas įsiteisės. IeÅ¡kovas UAB „Sprendimų medis“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, nes kyla grėsmė dėl Å¡ios bylos bÅ«simo sprendimo tinkamo įvykdymo, nes galbÅ«t grÄ Å¾intino turto nebebus arba jis bus sugadintas ir nuvertėjęs. Ä®rangai nusidėvėjus, kol ginčas bus nagrinėjamas teisme, jos atstatymas bus neįmanomas arba ieÅ¡kovas turės patirti dideles iÅ¡laidas, kad įranga bÅ«tų atstatyta.Tiek ginčo 2014 m. liepos 25 d., tiek 2014 m. rugpjūčio 8 d. sutartyje (5.5 punktuose) nustatyta, kad nuosavybės teisė į įrangÄ pereina pirkėjui nuo sutarties sudarymo momento.

Taigi laikytina, kad ieÅ¡kovas yra ginčo turto savininkas, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Minėtų sutarčių teisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-441-565/2015 UAB „Aksa holdingas“ nuginčyti nepavyko, taigi sutartys galiojančios. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas teismui pateiktÄ ieÅ¡kinį pagrindė. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje esančius įrodymus, į Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ minėtoje byloje Nr. e2-441-565/2015, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, bei tai, kad atsakovas nepateikė jokio dokumento, pagrindžiančio jo nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , darytina iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad ginčo turto savininkas yra bÅ«tent ieÅ¡kovas.

Taigi skunde nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovas nepaneigė prezumpcijos, jog atsakovas yra teisėtas turto valdytojas.Net jei ir bÅ«tų nuspręsta, kad ginčo sutartys yra negaliojančios ir ieÅ¡kovas nėra savininkas, pusiausvyra tarp priemonėmis siekiamų tikslų ir suinteresuotų asmenų teisėtų interesų bÅ«tų iÅ¡laikyta, nes ginčo turtas bÅ«tų nepraradęs savo vertės ir dėl niekas nebÅ«tų nukentėjęs. Pritaikytos priemonės nevaržo atsakovo labiau negu reikia tikslams pasiekti (t. y. atitinka proporcingumo reikalavimÄ ) – užtikrinti, kad ieÅ¡kovui priklausantis turtas bÅ«tų apsaugotas ir kiek įmanoma mažiau nuvertėjęs. Tiek ieÅ¡kinio tenkinimo, tiek atmetimo atveju, pritaikytos priemonės nesukels atsakovui jokių neigiamų padarinių, nes jis nėra turto savininkas ir teisėtas valdytojas, todėl apskritai neturi teisės naudotis ginčo turtu.

Nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡minga Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1790-619/2012, kur taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl kilnojamojo daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovo (lizingo gavėjo) ir konstatuota, jog palikus daiktÄ saugoti jo nuomininkui, atsakovas ginčo turtu naudotųsi ir tai reiÅ¡kia, kad daikto savininkas ne tik patirtų nuostolių dėl to, jog negauna įmokų, bet ir dėl to, kad daiktas dėvėtųsi, daikto vertė sumažėtų, atsiranda turto sunaikinimo ir sugadinimo rizika.

Minėtoje nutartyje teismas pripažino, kad uždraudimas atsakovui naudotis kilnojamuoju daiktu yra tikslingas, ekonomiÅ¡kas ir atitinka proporcingumÄ kriterijų.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as, kurias teismas gali taikyti, nagrinėdamas bylÄ . IeÅ¡kinio reikalavimas yra iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, o laikinosios apsaugos priemonės yra įpareigojimas perduoti ginčo turtÄ saugoti, taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kinio dalykas ir laikinosios apsaugos priemonės nesutampa.

Trečiasis asmuo UAB „Vespila“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nėra pagrindo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį vertinti kaip prima facie nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kinio argumentai ir įrodymai patvirtina, kad atsakovas be pagrindo vengia perduoti jo žinioje esantį, bet ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį, turtÄ , kurį ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡ UAB „Vespila“ 2014 m. liepos 25 d. ir rugpjūčio 8 d. sutarčių pagrindu.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nebÅ«damas ginčo turto savininku ir tesėtu valdytoju, savo Å«kinėje komercinėje veikloje naudoja ginčo turtÄ , gauna iÅ¡ jo pajamų.

Ginčo turtas yra specialios paskirties, jo vertė gana didelė. Didelė tikimybė, kad ginčo turtas jo intensyvaus eksploatavimo metu greitai nusidėvės ir neteks savo vertės. Be to, įrenginiai gali nepataisomai sugesti ar suirti atsitiktinių perkrovų metu. Taigi jau dabar yra realus pavojus, kad gali bÅ«ti padaryta itin didelė žala ieÅ¡kovo turtui. Tenkinus atskirÄ jį skundÄ , bÅ«tų sudarytos sÄ lygos atsakovui ir toliau neteisėtai disponuoti ieÅ¡kovo turtu, bloginti jo bÅ«klę, taip nulemiant dar didesnių nuostolių ieÅ¡kovui atsiradimÄ ir ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymo pasunkėjimÄ ar net negalimumÄ .Atsakovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepagrindžia nurodytų atsakovo galimų iÅ¡laidų įrangos demontavimui sumos bei iÅ¡laidų susidarymo.

Ginčo turtas atsakovo pateiktame komerciniame pasiÅ«lyme dėl demontavimo darbų apskritai nėra minimas. Taip pat nėra pateikiamas tikslus vietos, kur bÅ«tų atliekami demontavimo darbai, adresas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų galima teigti, jog ginčo turtas tikrai neatskiriamai susijęs su kitu turtu (betono gamybos pastatu) ir reikalingi tokio pobÅ«džio, kaip jis nurodo, demontavimo darbai.Darbuotojų atleidimas iÅ¡ įmonės nėra kiekvienu atveju besÄ lygiÅ¡kai susijęs su įmonės veiklos nutraukimu.

Darbuotojų atleidimas gali reikÅ¡ti ir tai, kad ieÅ¡kovas ketina sudaryti naujas darbo sutartis su kitais darbuotojais. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje iÅ¡kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliantų įsitikinimu, Å¡iuo atveju tikimybės, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas nebuvimas eliminuoja tokio sprendimo neįvykdymo rizikÄ , todėl nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti, be to, pritaikytomis priemonėmis dalis bylos buvo iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės ir jos pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot.

„prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).Apeliantai, ginčydami ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumÄ , remiasi tuo, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-441-556/2015 yra ginčijamos sutartys, kurių pagrindu Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėja savo nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , esantį pas atsakovÄ ir pastarojo naudojamÄ jo veikloje.

Apeliantai akcentavo, kad panaikinus ginčo sandorius, būtų konstatuota, jog ieškovas nėra teisėtas turto savininkas ir jo pareikšti reikalavimai šioje byloje būtų vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu UAB „Aksa holdingas“ ieškinį, be kita ko ir reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2014 m. liepos 25 d. bei 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Vespila“ bei UAB „Spendimų medis“, atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Aksa holdingas“ apeliacinį skundÄ , 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi skundÄ atmetė, o Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei tikėjosi atsakovas bei trečiasis asmuo, nebuvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas nėra teisėtas ginčo turto savininkas. Ginčo sandoriai vis dar yra galiojantys, todėl ir Å¡ioje byloje, atsižvelgus į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimus vertinti kaip prima facie nepagrįstus.

Savo ruožtu kitos apeliantų nurodomos aplinkybės, inter alia, tai dėl kieno veiksmų (teisėtų / neteisėtų) ieÅ¡kovas negali valdyti ir naudotis jo nupirktu turtu, taip pat atsakovo, kaip faktinio turto valdytojo, sÄ Å¾iningumo vertinimo klausimas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl negali bÅ«ti analizuojamos ir vertinamos Å¡ioje bylos stadijoje – sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi atsakovo ir trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai, susiję su vindikacinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų (ne)buvimu nagrinėjamoje byloje, nepaneigia ieÅ¡kovo reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, kaip pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principus.

Visų pirma, pastebėtina, kad atsakovas bei trečiasis asmuo nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių tikėtinai konstatuoti, jog ginčo turtas yra taip fiziškai ir funkciškai susijęs su atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pastatu), kad jo perdavimui įvykdyti reikėtų atlikti itin sudėtingus demontavimo darbus. Kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo UAB „Vespila“, apeliantų pateiktame AB „Montuotojas“ komerciniame pasiūlyme neatsispindi nei darbų atlikimo vieta (adresas), nei konkrečiai ginčo turtas, todėl šis dokumentas (komercinis pasiūlymas) nėra savaime pakankamas atsakovo patirtinų nuostolių faktui bei dydžiui pagrįsti.

Akcentuotina ir tai, kad skundžiama teismo nutartimi atsakovas įpareigotas perduoti saugoti ieÅ¡kovui ginčo turtÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, tačiau toks įpareigojimas savame nereiÅ¡kia, jog tuo atveju, jei turto perdavimui reikalingi demontavimo darbai, Å¡iuos darbus privalo atlikti bÅ«tent pats atsakovas ir bÅ«tent jis turėtų patirti tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas. Kita vertus, CPK yra įtvirtintas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas. Savo ruožtu apeliantų teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovas negalėtų atlikti darbų ar atlyginti nuostolių, nes ieÅ¡kovo nuomone, nebeketina vykdyti veiklos, atmestini, kaip nepagrįsti jokiais įrodymais, kadangi vien tik darbuotojų atleidimas tam tikru laikotarpiu (ar mažas darbuotojų skaičius), nesant kitų objektyvių duomenų byloje, neleidžia teismui, remiantis vien tik atsakovo deklaratyviais samprotavimais, konstatuoti ieÅ¡kovo veiklos nutraukimÄ .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad turtas yra specifinės paskirties, nemažos vertės, tikėtina aktyviai naudojamas atsakovo veikloje ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir ko net neginčijo apeliantai, gali nuvertėti, ar net sugesti bei suirti jo naudojimo metu, taip pat įvertinus tai, jog draudimo naudotis ginčo įranga kontrolė, atsižvelgiant į tai, kad turtas yra atsakovui priklausančiame pastate, yra aiÅ¡kiai apsunkinta, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko ir įpareigojimas turtÄ perduoti saugoti ieÅ¡kovui, atitinka tiek protingumo, tiek proporcingumo, tiek ekonomiÅ¡kumo principus.

Pritaikytomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad ginčo turtas iÅ¡liks ir nenuvertės iki teisminio nagrinėjimo pabaigos, o skundžiama nutartimi nei atsakovui, nei ieÅ¡kovui nėra sutekta teisė naudotis ginčo įrenginiais.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, kad įpareigojus atsakovÄ perduoti ginčo turtÄ ieÅ¡kovui, faktiÅ¡kai dalis ginčo buvo iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės. IeÅ¡kinyje yra praÅ¡oma iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ atsakovo neteisėto valdymo, tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis turtas perduotas ieÅ¡kovui saugoti.

Tačiau minėtų priemonių pritaikymu nei patvirtinama, nei paneigiama ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į ginčo turtÄ , o taip pat ieÅ¡kovui nėra suteikiama teisė Å¡iuo turtu naudotis, kaip kad bÅ«tų tuo atveju, jei turtas bÅ«tų iÅ¡reikalautas iÅ¡ atsakovo ir perduotas ieÅ¡kovui. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kinio dalykas ir laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės sutampa. Kaip jau minėta, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nulemtas bÅ«tinybės apsaugoti ginčo turtÄ nuo nuvertėjimo ar praradimo bei užtikrinti draudimo jį naudoti įvykdymo realiÄ galimybę.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepriteisia ieÅ¡kovui Å¡ioje proceso stadijoje turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, nes bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė