2022-01-12 Nr. AB-1224-3-61-3-02352-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-76-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02352-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. C. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, individuali įmonė „Busolė“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. C. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 45SK-498-(14.45.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu Žemės sklypas buvo padalytas į tris sklypus, nes Žemės sklype yra bendrojo naudojimo kelias. Pareiškėja nurodė, kad iš pat pradžių ji nesutiko, jog Žemės sklypas būtų padalytas į tris žemės sklypus, tačiau po individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Busolė“ matininko paaiškinimo sutiko su jo atliktais matavimais.

3. Pareiškėja teigė, kad bendrojo naudojimo kelio, kuris neva suprojektuotas per Žemės sklypą, niekada nebuvo, juo niekas niekada nesinaudojo, nėra jokių kitų sodybų, prie kurių minėtu bendrojo naudojimo keliu būtų reikalinga privažiuoti, menamas kelias veda į pelkę, todėl visiškai neaiški jo paskirtis, be to, jis neatitinka teisės aktų reikalavimų.

4. Pareiškėja akcentavo, kad 2002 m. gegužės mėnesį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Švenčionių rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjime (toliau – ir Pažymėjimas) jokių įrašų apie bendrojo naudojimo kelią Žemės sklype nėra, viešai skelbiamame žemėtvarkos projekte bendrojo naudojimo kelias nėra pažymėtas. Nutiesti ir gyventojų naudojami vietinės reikšmės keliai turi būti įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą.

5. Atsakovas Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad NŽT, įvertinusi turimą informaciją ir dokumentus bei remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad Žemės sklypo ribos yra suprojektuotos Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3174-86 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Švenčionių rajone“ Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ir kurio ribos pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projekto plane (toliau – ir Žemėtvarkos projekto planas). Žemėtvarkos projekto plane nurodyta, kad ties Žemės sklypu suprojektuoti keliai (pažymėti šviesiai ruda spalva), bendrojo naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) g.) ir lauko kelias, kuris pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) vakarų pusės ir toliau.

7. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2002 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 86-5859 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) O. P.“ pagrindu. Minėtu sprendimu Žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę A. T. ir D. C. prieiti ir privažiuoti per Žemės sklypą prie jiems priklausančių statinių bet kuriuo paros metu. Šiame sprendime nurodyta, kad sprendimo priedas yra „žemės, miško sklypo planas“.

8. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierė M. M., 2000 m. gegužės 15 d. ir 2001 m. rugpjūčio 1 d. (tokia data nurodyta dokumente) paženklinusi Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą (toliau – ir Paženklinimo–parodymo aktas), parengė Žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir, atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, 2001 m. rugsėjo mėnesį (tiksli data nenurodyta) parengė Žemės sklypo planą M 1:5000.

9. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Paženklinimo–parodymo akto 9 punkte nėra nurodytų pastabų dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. Išnagrinėjus Žemės sklypo dokumentus, buvo nustatyta, kad Paženklinimo–parodymo akte, surašytame 2000 m. gegužės 15 d. ir 2001 m. rugpjūčio 1 d., žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (Žemės sklypo plotas 0,55 ha) esantys įrašai, patvirtina faktą, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ 2001 m. rugsėjo mėnesį parengtame žemės sklypo plane M 1:5000 ir žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) pažymėjo kelią valstybinės žemės plote, kuris dalija Žemės sklypą į tris sklypus.

10. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad IĮ „Busolė“ matininkas M. K. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2020 m. vasario 7 d. paženklino Žemės sklypo (trijų sklypų): 0,1682 ha, 0,3114 ha, 0,0734 ha ribas vietovėje, surašė paženklinimo–parodymo aktus, parengė 2020 m. vasario 10 d. aiškinamuosius raštus bei 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. vasario 12 d. parengė Žemės sklypo (trijų sklypų) planus. Žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktuose (visų trijų žemės sklypų), surašytuose 2020 m. vasario 7 d., 4 punkte nurodyta, kad Žemės sklypo ribos suderintos su Žemės sklypo savininke (pareiškėja).

11. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, visų trijų žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo pateiktos tikrinti Skyriui. Skyrius, patikrinęs žemės sklypų (1 682 kv. m, 3 114 kv. m, 734 kv. m) kadastro duomenų bylas, 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. surašė Žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. KAM-14719-(10.9 E.), Nr. KAM-14713-(10.9 E.), Nr. KAM-15586-(10.9 E.) ir, nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti šiose kadastro duomenų bylose komplektuojamus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, 2020 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. juos suderino. Sprendimu buvo patvirtinti Žemės sklypo (1 682 kv. m, 3 114 kv. m, 734 kv. m) kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. parengtas Žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve yra matininko M. K. pateiktas pareiškėjos pasirašytas prašymas pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis.

12. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai jau 2019 metų rudenį buvo žinoma, jog, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypas bus padalytas į tris žemės sklypus. Pareiškėja pasirašė Žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktuose, o atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus Žemės sklypo plotas nesumažėjo, todėl, vadovaudamasis pirminiais Žemės sklypo suformavimo dokumentais, Skyrius pagrįstai priėmė Sprendimą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjos D. C. skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. spalio 6 d.), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. birželio 10 d.) bei NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau – ir Bylos tikrinimo taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.).

15. Teismas, atsižvelgęs į Nuostatų 22 punktą ir Taisyklių 6 punktą, nurodė, kad, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir, atstatant žemės sklypo ribas, būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais.

16. Teismas citavo Nuostatų 65 ir 67 punktus, Bylos tikrinimo taisyklių 9 ir 10 punktus, taip pat Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-331, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 punktą, be to, teismas įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes.

17. Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, kad jai nebuvo pranešta apie Sprendimą, teismas vadovavosi Nuostatų 65 punktu, Tvarkos aprašo 4 punktu, taip pat įvertino byloje esančius įrodymus (matininko M. K. 2020 m. birželio 8 d. el. laišką, kuriuo jis informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą). Teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypo savininko prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ įkėlė matininkas ir pasirašė kvalifikuotu el. parašu, tuomet apie priimtą sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (pakeitimo) ir jo įkėlimą į Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ žemės sklypo savininką privalo informuoti matininkas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėją apie Sprendimo priėmimą pagrįstai informavo matininkas, o ne Skyrius, kuris šiuo atveju tokios pareigos neturėjo.

18. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė NŽT skundą dėl kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo. NŽT 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. lSS-1897-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėja buvo informuota, kad Paženklinimo–parodymo akto 3 punkte yra nurodyta, jog žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 38 ir Nr. 57, kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendrojo naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja dar 2019 metų rudenį buvo informuota, jog Žemės sklype yra įsiterpę bendrojo naudojimo keliai, kurių plotai nebuvo įskaičiuoti į bendrą Žemės sklypo plotą, todėl, atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti rengiami trys atskiri žemės sklypų planai.

19. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Skyrius priėmė pagrįstą Sprendimą, jį naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėja D. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Pareiškėja nurodo, kad bendrojo naudojimo kelio, kuris neva suprojektuotas per Žemės sklypą, niekada nebuvo, juo niekas niekada nesinaudojo, jokių kitų sodybų ar žemės sklypų, prie kurių minėtu neva bendrojo naudojimo keliu reikalinga būtų privažiuoti, nėra, menamas kelias veda į pelkę, todėl visiškai neaiški jo paskirtis, be to, jis neatitinka Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, (toliau – ir Metodika) nuostatų (8 ir 48 p.) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatų (3 str., 4 str. 3 d.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatų.

22. Pareiškėja akcentuoja, kad Pažymėjime nėra jokių įrašų apie bendrojo naudojimo kelią Žemės sklype, viešai skelbiamame žemėtvarkos projekte bendrojo naudojimo kelias taip pat nėra pažymėtas. Pareiškėja pažymi, kad nutiesti ir gyventojų naudojami vietinės reikšmės keliai turi būti įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus. Pareiškėja teigia, kad teismas nustatė, jog Žemėtvarkos projekto plane nurodyta, kad ties Žemės sklypu suprojektuoti keliai (pažymėti šviesiai ruda spalva), bendrojo naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) g.) ir lauko kelias, kuris pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki žemės sklypo (projektinis Nr. 85 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) vakarų pusės ir toliau, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad jokio bendrojo naudojimo kelio per Žemės sklypą ir nebuvo (nurodytas lauko kelias).

23. Pareiškėja atkreipia dėmesį tai, kad teismas dėl skunde nurodytų aplinkybių (Pažymėjime jokių įrašų apie bendrojo naudojimo kelią sklype nėra; viešai skelbiamame žemėtvarkos projekte bendrojo naudojimo kelias taip pat nėra pažymėtas; nutiesti ir gyventojų naudojami vietinės reikšmės keliai turi būti įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus, tačiau šis kelias nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašus (galbūt dėl to, kad jis, kaip nurodo atsakovas, tik lauko kelias) nepasisakė ir jų nevertino, apsiribodamas tuo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nurodyti skundo argumentai yra svarbūs ir reikšmingi sprendžiant ginčijamą klausimą, todėl jie turėjo būti vertinami ir dėl jų turėjo būti pasisakyta.

24. Pareiškėja pažymi, kad teismo nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypų ribos suderintos su pareiškėja, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad Sprendimas yra pagrįstas. Kadastrinius matavimus atliko matininkas, todėl nebuvo pagrindo juo nepasitikėti, tačiau, pareiškėjai pradėjus savarankiškai domėtis aktualiu klausimu, paaiškėjo jos nurodytos aplinkybės. Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į NŽT su prašymu spręsti klausimą dėl menamo bendrojo naudojimo kelio panaikinimo, tačiau, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš esmės, sprendimas dar nėra priimtas.

25. Atsakovas Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja teismo padarytas išvadas ir nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 45SK-498-(14.45.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pagrįstumas ir teisėtumas.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui buvo atlikti kadastriniai matavimai, po kurių vienas sklypas buvo padalytas į tris sklypus (nesumažinant Žemės sklypo ploto), kadangi Žemės sklype yra įsiterpę bendrojo naudojimo keliai, kurių plotai nebuvo įskaičiuoti į bendrą privatizuojamo Žemės sklypo plotą.

29. Pagal bylos duomenis pareiškėja nuosavybės teise pagal 2002 m. balandžio 18 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įsigijo Žemės sklypą, kurio plotas yra 0,55 ha ir kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. IĮ „Busolė“ atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad Žemės sklypo plotas yra 0,553 ha (Žemės sklypo plotas neviršija leistinumo ribos); Žemės sklypą kerta bendrojo naudojimo gatvė ((duomenys neskelbtini) g.) ir bendrojo naudojimo kelias, o kelių plotai į bendrą Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuoti, todėl atlikus kadastrinius matavimus formuojami trys atskiri žemės sklypai, kurių bendras plotas – 0,553 ha (I t., b. l. 113). Pažymėtina, kad pareiškėja sutiko su pagal 2020 m. vasario 7 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus parengtuose trijų žemės sklypų plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypų plotais ir pasirašė IĮ „Busolė“ parengtuose trijų žemės sklypų planuose, o IĮ „Busolė“ parengė žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kuriomis remiantis buvo priimtas šioje byloje ginčijamas Sprendimas.

30. Atsakovui priėmus Sprendimą, pareiškėja inicijavo ginčą dėl šio Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tuo aspektu, kad bendrojo naudojimo kelio, kuris yra suprojektuotas per jos Žemės sklypą, niekada nebuvo, juo niekas nesinaudojo, kelias veda į pelkę, neaiški šio kelio paskirtis, kelias nėra įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus, viešai skelbiamame žemėtvarkos projekte bendrojo naudojimo kelias taip pat nėra pažymėtas.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dar 2019 m. spalio 3 d. NŽT raštu Nr. lSS-1897-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėja buvo informuota, jog Žemės sklype yra įsiterpę bendrojo naudojimo keliai, kurių plotai nebuvo įskaičiuoti į bendrą privatizuojamo Žemės sklypo plotą, kad Žemės sklypo ribos suprojektuotos pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3174-86 patvirtintą Žemėtvarkos projekto planą, kuriame nurodyta, kad Žemės sklype suprojektuoti keliai (pažymėti šviesiai ruda spalva), t. y. bendrojo naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) g.) ir lauko kelias, kuris pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki žemės sklypo (projektinis Nr. 85 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) vakarų pusės ir toliau; taip pat įvertinęs pirminius dokumentus, kuriais remiantis buvo atkurta nuosavybės teisė į Žemės sklypą O. P., padarė išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

32. Vertinant šios pirmosios instancijos teismo išvados teisingumą, pirmiausia pažymėtina, kad Sprendimu būtent pagal pareiškėjos prašymą buvo patvirtinti pakeisti trijų žemės sklypų kadastro duomenys, kurie buvo nurodyti žemės sklypų kadastro duomenų bylose. Priimant Sprendimą įvertinta tai, kad buvo atliktas matininko parengtų kadastro duomenų bylų tikrinimas kameraliai ir nenustatytos aplinkybės, trukdančios suderinti kadastro duomenų bylose komplektuojamus žemės sklypų planus, juos Skyrius 2020 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. tikrinimo aktais suderino (Bylos tikrinimo taisyklių 9 ir 10 p.).

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai ir Taisyklės. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Nuostatų ir Taisyklių reikalavimus.

34. Nuostatų 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

35. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; žemės valdos projektų kopijos; žemės sklypų abrisų, kopijos; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai, topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai; Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys; erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.

36. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjai atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus matininkas, tiek atsakovas nustatė, kad bendrojo naudojimo kelio, nurodyto Žemėtvarkos projekto plane, plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą privatizuojamo Žemės sklypo plotą pagal preliminarius matavimus. Atsakovas 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. lSS-1897-(5.59 E.) pareiškėją yra informavęs, kad Paženklinimo–parodymo akto 3 punkte yra nurodyta, jog žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 38 ir Nr. 57, kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendrojo naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha. Paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypus Nr. 38 ir Nr. 57 kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendrojo naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha (O. P. nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą Nr. 38, kurį paveldėjo pareiškėja).

37. Byloje nustatyta, kad žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės sklypo plotas 0,5 ha) esantys įrašai patvirtina faktą, jog AB „Vilniaus hidroprojektas“ 2001 m. rugsėjo mėnesį parengtame žemės sklypo plane M 1:5000 ir žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) pažymėjo valstybinės žemės plote kelią, kuris dalija žemės sklypą Nr. 38 į tris sklypus.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kritikuodama Sprendimą ir tuo pačiu matininko parengtus kadastro duomenų bylose komplektuojamus žemės sklypų planus, vadovaujasi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju Sprendimu nebuvo tvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį būtų suprojektuoti asmenims grąžinami, perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju O. P. nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 38 atkurtos remiantis pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai aptartais dokumentais. Vien tai, kad ginčo kelias nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, pareiškėja abejoja šio kelio reikalingumu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nepagrįstai, remiantis Žemėtvarkos projekto planu, taip pat nuosavybės teisių atkūrimo metu parengtais byloje esančiais žemės sklypo Nr. 38 planais ir pirminiais Žemės sklypo suformavimo dokumentais, buvo patvirtinti pareiškėjos prašymu jos pateikti Žemės sklypo pakeisti kadastro duomenys.

39. Akcentuotina, kad pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, jog į žemės sklypo Nr. 38 plotą nebuvo įskaičiuotas bendrojo naudojimo kelio plotas, o pagal šios bylos duomenis pareiškėjos nurodomas prašymas spręsti klausimą dėl bendrojo naudojimo kelio panaikinimo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo sprendžiama kitoje byloje, paduotas NŽT po Sprendimo priėmimo (2020 m. birželio 8 d.).

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas dėl jame nurodytų motyvų netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė