2022-08-31 Nr. AB-21344-4-68-3-00346-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3732-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00346-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. Y. A. A. J. atstovei pagal įstatymą E. A. A. A. A., jo atstovui Pauliui Vinkleriui,

vertėjui Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Y. A. A. J., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą E. A. A. A. A., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. A. A. J., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą E. A. A. A. A., skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Y. A. A. J. (toliau – ir Užsienietis), atstovaujamas atstovės pagal įstatymą E. A. A. A. A., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 22S4716 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo, taikant judėjimo laisvės apribojimus ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

2. Užsienietis nurodė, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Skunde prašė Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kirto sieną. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, Užsieniečio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

II. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu netenkino Užsieniečio skundo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko iš Bagdado neteisėtai, asmenų grupėje, su šeima pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėjo asmens dokumentų. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsieniečio tėvai nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdami klaidingi pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo procesą.

6. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimti sprendimai dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš šalies, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne daugiau kaip 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas manyti, jog pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Užsieniečiui taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymėtina, kad netaikant šio apribojimo, kyla grėsmė, jog Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą – palikti Užsieniečiui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas skundą nepatvirtino, jog Užsienietis kelia grėsmę ar pažeidinėja įstatymus, tačiau nesutiko panaikinti judėjimo laisvės ribojimų. Nėra pagrindų riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Migracijos departamentas netikrino kaip Užsienietis elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė ten dirbančių darbuotojų. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau jam netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę. (duomenys neskelbtini) yra autoritarinė, nedemokratinė valstybė, nesilaikanti žmogaus teisių standartų, todėl ten Užsienietis negalėjo prašytis prieglobsčio.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsiliepime pažymima, jog Užsienietis kartu su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamą nutartį Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Migracijos departamento nuomone, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl Užsieniečio skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir jis yra atmestinas. Užsieniečiui apgyvendinimas bus taikomas pagal Tarnybos priimtą sprendimą, nes Užsienietis jau nebėra prieglobsčio prašytojas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria Užsienietis 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas netenkino Užsieniečio prašymo, nurodęs, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, su šeima pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėjo asmens dokumentų. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsieniečio tėvai nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

14. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 24 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

15. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

20. Byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetė Užsieniečio ir jo šeimos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo). Šiuo atveju yra pasikeitusi Užsieniečio teisinė padėtis nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento.

21. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

22. Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad Užsienietis su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašymą Užsienietis pateikė tik po tai kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsieniečio tėvai nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją.

23. Nagrinėjamo ginčo kontekste, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (nagrinėjamu atveju Kybartų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022).

26. Migracijos departamentas įsiteisėjusiame 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. 21M44469 nustatė, jog Užsienietis ir jo šeima nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jų asmens tapatybę ar pilietybę. Atliktų apklausų metu Užsienietis ir jo šeima teigė, kad yra arabai, musulmonai iš Bagdado miesto, kuris yra (duomenys neskelbtini) sostinė, todėl Migracijos departamentas padarė prielaidą, kad asmenys tikrai gyveno šiame regione. Šių ir kitų surinktų duomenų visuma leido pakankamai užtikrintai konstatuoti, kad Užsienietis ir jo šeima yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Šio tyrimo kontekste jų pilietybė laikyta nustatyta. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Užsienietis nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę. Nors Užsienietis ir neturėjo asmens tapatybės dokumento, tačiau jo atstovai pateikė informaciją apie kilmės valstybę ir gyvenamąją vietą.

27. Sprendime nurodytos aplinkybės (Užsieniečio tėvai skirtingais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją), kurios įvertintos kaip Užsieniečio nebendradarbiavimas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsieniečio judėjimo ribojimas yra būtinas. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra ilgą laiką (Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugsėjo 23 d.) ir jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Atkreiptinas dėmesys, jog Užsienietis yra nepilnametis, gimęs 2011 m. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžė Užsieniečio judėjimo laisvę ir neatitiko prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas Užsieniečio prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Y. A. A. J., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą E. A. A. A. A., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. Y. A. A. J., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą E. A. A. A. A., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 22S4716 dalį dėl A. Y. A. A. J. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Iveta Pelienė