9dd5f4bb-1bd6-4e96-8fa4-7b33110fa685 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-96-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00067-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-749-344/2019 pagal ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl žalos priteisimo ir atsakovo V. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. R. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. J. dėl žalos priteisimo. Teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur; 5 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. vasarÄ atsakovas, bÅ«damas neblaivus, be jokios priežasties smogė kumščiu į veidÄ ir iÅ¡mušė dantis. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad po kelių dienų jie aptarė padarytos žalos dydį ir susitarė, kad atsakovas sumokės 2 000 Eur žalos atlyginimÄ , kuris apims ir turtinę, ir neturtinę žalÄ .

3. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakovas savo ranka parašė raštelį, kuriame įsipareigojo tuos 2 000 Eur sumokėti dalimis, mokant po 500 Eur (pradedant mokėti nuo 2018-10-18, baigiant 2018-12-30); raštelis buvo surašytas dalyvaujant liudytojui. Ieškovas nurodė, kad žalos atlyginimas jam sumokėtas nebuvo.

4. A. V. J. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; pripažinti 2018 m. rugsėjo 2 d. paraÅ¡ytÄ pasižadėjimÄ sumokėti 2 000 Eur negaliojančiu; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovas nurodė, kad ginčijamÄ pasižadėjimÄ jis surašė ir pasirašė prieÅ¡ savo valiÄ , pasirašė jį todėl, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ jį panaudojo realų grasinimÄ . Atsakovas pažymėjo, jog 2018 m. vasarÄ tarp jo ir ieÅ¡kovo kilo konfliktas, jie susimušė, tačiau jokios žalos ieÅ¡kovui nebuvo padaryta (dantys nebuvo iÅ¡muÅ¡ti), kitÄ dienÄ Å¡alys susitaikė ir iÅ¡siskyrė. Atsakovas nurodė, kad po kiek laiko ieÅ¡kovas pradėjo teigti, kad jam buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys, o 2018 m. rugsėjo mėnesį, veikdamas kartu su draugais, privertė pasiraÅ¡yti pasižadėjimÄ dėl 2 000 Eur grÄ Å¾inimo.

Atsakovas akcentavo, jog pasižadėjime esantys faktiniai duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad 2 000 Eur sumÄ atsakovas yra skolingas už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ; jog ieÅ¡kovo pateiktos gydytojos pažymos duomenys nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas iÅ¡mušė ieÅ¡kovui dantis; kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas.

Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. ieÅ¡kovui R. R. 2 000 Eur žalos atlyginimÄ ; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2019 m. sausio 10 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1 405,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai, vertinant juos remiantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, taip pat teismo vidiniu įsitikinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateiktas reikalavimas atlyginti su atsakovu susitartÄ 2 000 Eur žalos atlyginimÄ yra įrodytas.

8. Teismas sprendė, kad deliktinė atsakovo atsakomybė yra įrodyta. Teismas nurodė, kad atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo įrodymų, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo iÅ¡muÅ¡ti ieÅ¡kovo dantys, o ieÅ¡kovo teiginius, patirtos žalos dydį iÅ¡ esmės patvirtino pasiraÅ¡ydamas pasižadėjimÄ sumokėti jų abiejų susitartÄ Å¾alos atlyginimÄ . Teismas pažymėjo, jog nors ieÅ¡kovas nepateikė tiesioginių įrodymų apie padarytos žalos dydį, Å¡alių susitarta 2 000 Eur suma padarytai žalai atlyginti yra reali ir nevirÅ¡ija protingumo kriterijų.

9. Spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog pasižadėjimÄ atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ ir susitartÄ Å¾alÄ jis savo ranka surašė dėl realaus grasinimo, jog jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas ir jis bijojo, kad jo nesumuÅ¡tų ieÅ¡kovas su kitais kolegomis.

10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog pasižadėjimo suraÅ¡ymo metu atsakovui galėjo bÅ«ti padarytas toks stiprus psichologinis poveikis, o jo nurodyti grasinimai galėjo bÅ«ti tokie realÅ«s, kad jam nebÅ«tų likę jokios kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik pasiraÅ¡yti ginčijamÄ pasižadėjimÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog Å¡alia buvusių kolegų vairuotojų jam buvo daromas psichologinis poveikis ar kilo reali grėsmė bÅ«ti sumuÅ¡tam, dėl ko jis buvo priverstas suraÅ¡yti ginčijamÄ pasižadėjimÄ , todėl sprendė, kad nėra pagrindo naikinti pasižadėjimÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 11. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) V. J. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės taikymÄ ; teismas nenustatė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui negalėjo taikyti.

Byloje nėra duomenų, kurie patikimai patvirtintų ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ faktÄ , kad bÅ«tent atsakovas iÅ¡mušė jam dantis, todėl teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, kad žala ieÅ¡kovui atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nei kad tarp žalos atsiradimo ir kokių nors neteisėtų atsakovo veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys. 11.2. Skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai aiÅ¡kinus ir taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl Å¡alies piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu.

IeÅ¡kovo ir kartu su juo atėjusių aukÅ¡to Å«gio ir stambaus sudėjimo vairuotojų panaudoti nepateisinami ir neteisėti prievartiniai bauginančio poveikio veiksmai atsakovo atžvilgiu buvo neabejotinai realÅ«s ir tikrai galėjo neblaiviam atsakovui padaryti tokį stiprų psichologinį poveikį, kad jis neturėjo jokios kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik prieÅ¡ savo valiÄ , bijodamas fizinio susidorojimo, pasiraÅ¡yti ginčijamÄ pasižadėjimÄ . 11.3. Skundžiamas sprendimas priimtas teismui pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nesivadovavus kasacinio teismo praktika.

IeÅ¡kovas savo įrodinėjamiems faktams patvirtinti nepateikė tiesioginių įrodymų, susijusių su įrodinėjamais faktais taip, kad jie leistų daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, jog egzistuoja ieÅ¡kovo įrodinėjamas faktas, o į bylÄ pateikti netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra netikslÅ«s, abstraktÅ«s ir faktinės bÅ«klės neatspindintys, todėl nepatvirtinus Å¡alutinių įrodymų pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turėjo bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.

Skundžiamas sprendimas priimtas nebuvus pakankamai įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, o pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų turinio teismas visapusiÅ¡kai ir atsakingai neiÅ¡tyrė, be to – iÅ¡kraipė pasižadėjime nurodytus faktus ieÅ¡kovo naudai. 11.4. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas sprendė, kad nenuginčijus pasižadėjimo, atsakovui nėra pagrindo priteisti jo reikalaujamÄ 2 000 Eur žalos atlyginimÄ . Atsakovas nei viename savo procesiniame dokumente nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 000 Eur žalos atlyginimÄ , nes atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje neteigė ir neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų padaręs jam kokiÄ Å¾alÄ .

Kadangi teismas skundžiamame sprendime iÅ¡sprendė klausimÄ dėl reikalavimo, kokio atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nėra pareiÅ¡kęs, yra pagrindas teigti, jog teismas ne tik formaliai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , bet ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies normÄ .

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. R. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė, kad bÅ«tent atsakovas iÅ¡mušė jam dantis, dėl ko jis patyrė žalÄ ; kad žalÄ ieÅ¡kovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su žalos atsiradimu. Teismas pagrįstai sprendė, kad realaus grasinimo atsakovo atžvilgiu nebuvo, kad atsakovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad jam buvo grasinama.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai yra Å¡alutinio pobÅ«džio, todėl negalėjo bÅ«ti vertinami, kaip patikimi ar pakankami, bei, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , išėjo už pareikÅ¡tų reikalavimų ribų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių 14. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. atsakovas V. J. savo ranka surašė pasižadėjimo tekstÄ , nurodydamas, jog jis yra skolingas R. R. 2 000 Eur ir Å¡iÄ sumÄ pasižada iÅ¡mokėti dalimis po 500 Eur; kad pradeda mokėti nuo 2018 m. spalio 2 d., o pasižada iÅ¡mokėti iki 2018 m. gruodžio 30 d.

Pasižadėjimas kitoje pusėje pasirašytas atsakovo ir liudytojo L. V., nurodyti atsakovo paso duomenys – numeris ir galiojimo data.

15. Ä® bylÄ pateikta gydytojos odontologės I. S. pažyma-iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog R. R. kreipėsi į stomatologinį kabinetÄ dėl iÅ¡muÅ¡tų 1_?_12 dantų; pageidavo greito laikino protezo; pagaminta dalinė plokÅ¡telė. Pažymoje-iÅ¡raÅ¡e data nenurodyta.

16. Nustatyta, kad į nagrinėjamÄ bylÄ pateiktas UAB „VJV odontologijos klinikos“ gydytojos odontologės V. J. V. patvirtintas Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog R. R. 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi dėl priekinių dantų adentijos, nurodydamas, kad dantų neteko incidento metu 2018 m. birželio mėnesį; iÅ¡raÅ¡e taip pat nurodyta, jog pacientui reikalingi du dantų implantai, dirbtinis kaulas bei atitinkamos procedÅ«ros; preliminari gydymo suma – virÅ¡ 3 000 Eur. Dėl ginčo esmės 17.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , taip grÄ Å¾inant jį į padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

19. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

22. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas R. R. kreipėsi į medikus; į bylÄ pateikta gydytojos odontologės I. S. pažyma-iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog R. R. kreipėsi į stomatologinį kabinetÄ dėl iÅ¡muÅ¡tų 1_?_12 dantų. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. R. 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi dėl priekinių dantų adentijos, nurodydamas, kad dantų neteko incidento metu 2018 m. birželio mėnesį. Pagal UAB „VJV odontologijos klinikos“ gydytojos odontologės V. J. V. patvirtintÄ Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä â€“ pacientui reikalingi du dantų implantai, dirbtinis kaulas bei atitinkamos procedÅ«ros; preliminari gydymo suma – virÅ¡ 3 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovui R. R. buvo padaryta žala sveikatai – iÅ¡muÅ¡ti dantys.

23. IeÅ¡kovas nurodė, kad dantų jis neteko dėl atsakovo V. J. suduoto smÅ«gio 2018 m. vasarÄ ; kad su jis su atsakovu aptarė padarytos žalos dydį ir susitarė, kad atsakovas ieÅ¡kovui sumokės 2 000 Eur žalos atlyginimÄ , kuris apims ir turtinę, ir neturtinę žalÄ .

24. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ pateiktas 2018 m. rugsėjo 2 d. atsakovo V. J. suraÅ¡ytas pasižadėjimo tekstas, kuriame nurodyta, jog jis yra skolingas R. R. 2 000 Eur ir Å¡iÄ sumÄ pasižada iÅ¡mokėti dalimis po 500 Eur; kad pradeda mokėti nuo 2018 m. spalio 2 d., o pasižada iÅ¡mokėti iki 2018 m. gruodžio 30 d. Pasižadėjimas kitoje pusėje pasiraÅ¡ytas atsakovo ir liudytojo L. V., nurodyti atsakovo paso duomenys – numeris ir galiojimo data.

25. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, jog 2018 m. vasarÄ tarp jo ir ieÅ¡kovo kilo konfliktas, jie susimušė, tačiau atsakovas nesutiko, kad per kilusį konfliktÄ ieÅ¡kovui buvo padaryta žala (iÅ¡muÅ¡ti dantys). Atsakovas akcentavo, jog pasižadėjime esantys faktiniai duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad 2 000 Eur sumÄ atsakovas yra skolingas už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ; jog ieÅ¡kovo pateiktos gydytojos pažymos duomenys nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas iÅ¡mušė ieÅ¡kovui dantis; kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta žala.

26. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovas patvirtino, kad tarp Å¡alių buvo kilęs konfliktas, kurio atsakovas gerai neprisimena; kad po konflikto matė ieÅ¡kovÄ sužalotÄ ; kad sulaukė kitų kolegų pastabų dėl ieÅ¡kovo iÅ¡muÅ¡tų dantų. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, jog jis iÅ¡ kolegų vairuotojų sužinojo, jog atsakovas iÅ¡mušė ieÅ¡kovui dantis, taip pat pats matė, jog R. R. dantų nebeturi, pasižadėjimo suraÅ¡ymo metu liudytojas buvo toje pačioje maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telėje.

27. Ä®vertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad per kilusį konfliktÄ dėl atsakovo suduoto smÅ«gio į veidÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys, dėl ko jis patyrė žalÄ . ŽalÄ ieÅ¡kovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su žalos atsiradimu. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai lėmė ieÅ¡kovui kilusius neigiamus padarinius, todėl ieÅ¡kovo pateiktas reikalavimas atlyginti su atsakovu susitartÄ 2 000 Eur žalos atlyginimÄ yra pagrįstas.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju yra nustatytos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, deliktinė atsakovo atsakomybė yra įrodyta. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo iÅ¡muÅ¡ti ieÅ¡kovo dantys, o ieÅ¡kovo teiginius, patirtos žalos dydį iÅ¡ esmės patvirtino pasiraÅ¡ydamas pasižadėjimÄ sumokėti jų abiejų susitartÄ Å¾alos atlyginimÄ â€“ 2 000 Eur.

29. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas deliktinės atsakomybės klausimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės taikymÄ , ir nustatė visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas.

30. Atsakovas nagrinėjamoje byloje akcentavo, jog pasižadėjimÄ jis pasirašė dėl skolos, nors pinigų nesiskolino, nes ieÅ¡kovas sudarė pagrindÄ manyti, kad prieÅ¡ jį gali bÅ«ti panaudotas fizinis smurtas. Atsakovas nurodė, kad dėl realaus grasinimo jis, neturėdamas kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, privalėjo paklusti ieÅ¡kovo valiai ir suraÅ¡yti reikiamo turinio pasižadėjimÄ , kurį reikalavo pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

31. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Å iame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiÅ¡kia kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieÅ¡ sandorio Å¡alį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius Å¡alies giminaičius, arba jų turtÄ ar reputacijÄ nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žalos Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį.

Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į Å¡alies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę bÅ«klę, lytį, veiksmų pobÅ«dį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CK 1.91 straipsnio 4 dalis).

32. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu.

33. Nagrinėjamos bylos atveju bÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, jog pasižadėjimÄ dėl skolos jis iÅ¡davė pavartojus prieÅ¡ jį realius grasinimus ar net fizinį smurtÄ (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas Å¡ių aplinkybių jokiais įrodymais neįrodinėjo, teismui pateikė tik savo paties paaiÅ¡kinimus, kad jis neturėjo jokio alternatyvaus protingo pasirinkimo ir bijojo, kad jo nesumuÅ¡tų, todėl buvo priverstas pasiraÅ¡yti pasižadėjimÄ ; atsakovas taip pat nurodė, kad į policijÄ nesikreipė, pareigÅ«nų nekvietė.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių dėl patirtų realių grasinimų, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, psichologinis smurtas ir atsakovas bijojo, kad jo nesumuÅ¡tų ieÅ¡kovas ir kiti kolegos. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog pasižadėjimo suraÅ¡ymo metu atsakovui galėjo bÅ«ti padarytas toks stiprus psichologinis poveikis, o jo nurodyti grasinimai galėjo bÅ«ti tokie realÅ«s, kad jam nebÅ«tų likę jokios kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik pasiraÅ¡yti ginčijamÄ pasižadėjimÄ .

35. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai aiÅ¡kinus ir taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl Å¡alies piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas sprendė, kad nenuginčijus pasižadėjimo, atsakovui nėra pagrindo priteisti jo reikalaujamÄ 2 000 Eur žalos atlyginimÄ . Atsakovas pažymėjo, kad nei viename savo procesiniame dokumente nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 000 Eur žalos atlyginimÄ , nes atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje neteigė ir neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų padaręs jam kokiÄ Å¾alÄ . Kadangi teismas skundžiamame sprendime iÅ¡sprendė klausimÄ dėl reikalavimo, kokio atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nėra pareiÅ¡kęs, yra pagrindas teigti, jog teismas ne tik formaliai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , bet ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies normÄ .

37. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytus atvejus.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti apeliacinio skundo argumentai (teismas skundžiamame sprendime iÅ¡sprendė klausimÄ dėl reikalavimo, kokio atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nėra pareiÅ¡kęs) nelaikytini pagrįstais. Teismas sprendime analizavo ginčo Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ ir, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad sprendimas priimtas teismui pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Skundžiamas sprendimas priimtas nebuvus pakankamai įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, o pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų turinio teismas visapusiÅ¡kai ir atsakingai neiÅ¡tyrė.

40. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡ioje byloje esančius raÅ¡ytiniu įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, vertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ ; priimdamas procesinį sprendimÄ vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybių, tad konstatuotina, kad įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, priimant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl bylos procesinės baigties 42. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44. Teismui nutarus, kad atsakovo V. J. apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovo R. R. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismui pateikė 2019 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį apie 300 Eur sumos sumokėjimÄ už teisines paslaugas.

45. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieÅ¡kovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas ir ieÅ¡kovui R.

R. iÅ¡ atsakovo V. J. priteistina 300 Eur suma bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė