9dd4d76e-c6fd-4140-bce4-aec0cfcfedd0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1105-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-02150-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Å vilpienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui – kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies ir palÅ«kanų priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:

             pareiÅ¡kėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį: už 2007 m. – 640,17 Lt; už 2008 m. – 1130,20 Lt, iÅ¡ viso – 1770,37 Lt. Vėliau A. K. patikslino savo pirminio skundo reikalavimus praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovo papildomai priteisti jam 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Skundo reikalavimus A.

K. pagrindė paaiškindamas, kad 2010 metų balandžio-gegužės mėnesiais buvo gauta Lukiškių TI-K pažyma apie darbo užmokestį ir darbuotojo asmeninė uždarbio kortelė už 2007-2008 metus, iš kurių paaiškėjo, kad 2007-2008 metais dėl priedų ir priemokų ribojimo, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 str. 2 dalyje, jam nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu VTĮ 23 str. 2 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

A. K. teigimu, pripažinus buvusį teisinį reguliavimÄ , remiantis kuriuo jis negavo priklausančio darbo užmokesčio dalies, antikonstituciniu, darbdaviui atsirado pareiga iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Atsakovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ (toliau – skundas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K, neiÅ¡mokėdamas A. K. skunde nurodytos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai, ir jis nėra atsakingas už tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas skunde nurodytas darbo užmokesčio priedas.

LukiÅ¡kių TI-K neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstu atsakovas laiko ir pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ papildomai priteisti jam 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, pabrėždamas, jog norint taikyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnį, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė, taip pat turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju, santykiai kyla iÅ¡ tarnybos, o VTÄ® ir Darbo kodeksas nenumato tokio pobÅ«džio nuostolių kompensavimo.

Patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , sprendimo vykdymÄ dėl lėšų stygiaus prašė atidėti vieneriems metams.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Pažymėjo, kad kol nustatyta tvarka nebuvo pripažinta, jog VTÄ® 23 str. 2 dalies nuostata, numatanti, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, minėta nuostata buvo teisėta ir valstybės institucijos privalėjo jÄ taikyti. Todėl mano, kad LukiÅ¡kių TI-K, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį A. K., veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Prašė atkreipti dėmesį į Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

             Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui A. K. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis (1770,37 Lt), susidariusi 2007-2008 metais atsakovui taikant 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimÄ pagal VTÄ® 23 str. 2 dalį.              Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiÅ¡kėjui A. K. 2007-2008 metais LukiÅ¡kių TI-K einant Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 1 prižiÅ«rėtojo, t. y. statutinio tarnautojo, pareigas, apskaičiuojant jam priedus bei priemokas, buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi VTÄ® 23 str. 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, t. y. visų mokėtinų priemokų sumÄ ribojant ne didesniu negu 70 proc. dydžiu, ir tokiu bÅ«du viso neiÅ¡mokėta 1770,37 Lt (už 2007 m.

– 640,17 Lt, už 2008 m. – 1130,20 Lt) (b. l. 7-8).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja VTÄ® 23-26 straipsnių nuostatos, kurios pagal VTÄ® 4 str. 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be iÅ¡lygų.VTÄ® 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi VTÄ® 25 str. 1 d. 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai.

Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ VTÄ® 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimus, o 23 str. 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 48 str. 1 dalį negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.Teismo vertinimu, toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , vykdymÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai A. K. atliktÄ darbÄ poilsio, Å¡venčių dienomis ir nakties metu bei už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta ir iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo iÅ¡vadomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo A.

K. reikalavimas priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas.IÅ¡analizavęs teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo A. K. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia A. K. teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, LVAT biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-l831/2011. Pastaroji LVAT nutartis priimta, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme.

Dėl to trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai vadovaujasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiÅ¡kina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta (taip pat ir jau minėtoje LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, LVAT 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais nesivadovautina, nes Å¡i byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobÅ«dį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiÅ¡ka darbo ginčo byloms.IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011 konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 dalis).

Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011).Nagrinėjamu atveju A. K. praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, susidariusį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. imtinai (b. l. 8).

Nustatyta, kad A. K. į teismÄ kreipėsi 2010-07-13, t. y. praleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ už laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2007 m. birželio mėn., todėl jis turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad A.

K. praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , jam nepriteistina darbo užmokesčio dalis už 2007 m. kovo mėn. (44,46 Lt), 2007 m. balandžio mėn. (245,89 Lt) ir už 2007 m. birželio mėn. (65,06 Lt). Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo A. K. skundas dalyje dėl 355,41 Lt darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjo A. K. reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, netenkinamas, nes pirminis Å¡io skundo reikalavimas priteisti A.

K. neiÅ¡mokėtÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no atlyginimo dalį yra kilęs iÅ¡ santykių, savo esme artimesnių darbo, o ne prievoliniams teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2007).Atsakovas LukiÅ¡kių TI-K, motyvuodamas lėšų stygiumi, praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie liudytų pateikto praÅ¡ymo pagrįstumÄ sprendimo priėmimo laikotarpiui. Taip pat pažymėtina, jog lėšų neturėjimo faktas yra ne visuotinai žinoma, o įrodinėtina aplinkybė. Nesant įrodymų, Å¡is faktas negali bÅ«ti nustatomas, todėl LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas netenkinamas.             PareiÅ¡kėjo A. K. atstovo praÅ¡ymas atlyginti 79 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.             Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas (2 d.). Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTÄ® 45 str. 1 dalis).

PareiÅ¡kėjo A. K. atstovas praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodė, jog pagal 2010-05-27 teisinių paslaugų sutartį Nr.18/2010 advokatas teisinę pagalbÄ teikė 41 asmeniui, kurių kiekvienas lygiomis dalimis mokėjo 79 Lt, iÅ¡ viso – 3240 Lt (b. l. 27). Tačiau prie praÅ¡ymo pridėtas pinigų mokėjimo kvitas nepatvirtina, kad bÅ«tent A. K. už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr.18/2010 Edmundui Rusinui yra sumokėjęs 79 Lt (b. l. 28). Kaip matyti iÅ¡ pateikto pinigų mokėjimo kvito, Edmundui Rusinui pinigus sumokėjo kitas asmuo.

PareiÅ¡kėjui A. K. nepateikus teismui objektyvių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teisinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nėra, todėl jis atmestinas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1, 4 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:              pareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti pareiÅ¡kėjui A.

K. (A. K.) iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 1414, 96 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiolika litų 96 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.             Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             PareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) atstovo praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                    Arūnas Kaminskas