9dd3cd4f-046b-48ed-8470-35f719dcbfbb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-107-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01563-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IndEx Logistics“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1183-160/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradela“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IndEx Logistics” dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tradela“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 66 758 Eur dydžio skolÄ , 2 585,78 Eur dydžio palÅ«kanas, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės turto areÅ¡tÄ ieÅ¡kinio sumai.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pagal 2015 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TR15 2015/03/16 ir Skolos priėmimo–perdavimo aktus ieÅ¡kovė iÅ¡ Lenkijos įmonės PetroPower SP Z. O. O. (toliau – ir PetroPower) perėmė reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ , susidariusį už neapmokėtas krovinių vežimo paslaugas. IeÅ¡kovės teigimu, krovinių atvežimÄ (suteiktÄ paslaugÄ ) patvirtina tarptautiniai krovinių vežimo važtaraščiai. IeÅ¡kovės įsitikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę pagrindžia tai, kad atsakovė piktybiÅ¡kai neapmoka skolos ir ieÅ¡kinio suma yra didelė, o tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi areÅ¡tavo UAB „IndEx Logistics“ nuosavybės teise priklausantį 69 343,78 Eur vertės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždrausdamas Å¡iuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, nustatė areÅ¡tuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieÅ¡kove bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytos aplinkybės, pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros ir tarptautinių krovinių vežimo važtaraščiai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kinys yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nebÅ«tų galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovei finansine prasme yra didelis, 2014 metų UAB „IndEx Logistics“ balansas rodo, kad įmonės turimas turtas yra mažesnis už įmonės įsipareigojimus, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nesiėmus reikalavimų užtikrinimo priemonių, ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti bÅ«tų sudėtinga arba sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu, jei atsakovė turtÄ perleistų tretiesiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „IndEx Logistics“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:IeÅ¡kinys nepagrįstai įvertintas kaip prima facie pagrįstas. IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jos reikalavimų atsakovei egzistavimÄ . IeÅ¡kovė savo reikalavimams, kuriuos kildina iÅ¡ tariamos atsakovės prievolės sumokėti už atsakovės neva užsakytas pervežimo paslaugas, pagrįsti turėjo teismui pateikti pervežimo paslaugų teikimo sutartį, arba tarptautinių krovinių vežimo važtaraščius, kuriuose PetroPower nurodomas kaip vežėjas, o atsakovė nurodoma, kaip paslaugos gavėjas, arba bent dokumentus, kad atsakovė patvirtino atliktų paslaugų užsakymÄ ar įvykdymÄ .

Pateiktuose su ieÅ¡kiniu važtaraščiuose nėra nei vieno nurodymo, kad atsakovė bÅ«tų vežimo paslaugų gavėja. PrieÅ¡ingai, atsakovė nurodyta, kaip vežėja. Taigi pateikti važtaraščiai nepatvirtina ieÅ¡kovės reikalavimų ir apskritai nesusiję su byla. Be to, sÄ skaitos faktÅ«ros nėra dokumentas, įrodantis kitos Å¡alies įsipareigojimÄ . Nei viena sÄ skaita faktÅ«ra nėra pagrįsta sutartimi ar pasiraÅ¡yta atsakovės. Pagrindinė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis yra buhalterinė mokestinė, taigi sÄ skaita faktÅ«ra nėra sandoris, sukeliantis atsakovei pareigas ar tokio sandorio patvirtinimas, kaip bando įrodyti ieÅ¡kovė.

Taigi tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, taip pat atsakovės bei PetroPower prievoliniai sutartiniai santykiai neegzistuoja, o ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, kadangi neegzistuoja reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų arba jis pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.Teismas nepagrįstai nustatė, kad yra grėsmė sprendimo įvykdymui. Atsakovės turimas turtas (transporto priemonės) yra pagrindinis atsakovės pajamų Å¡altinis. Nėra jokių prielaidų vertinti, kad atsakovė ketintų perleisti ar iÅ¡parduoti šį turtÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ėmėsi ar rengėsi imtis kokių nors veiksmų pabloginti savo finansinę padėtį. IeÅ¡kovė melagingai teigia, kad atsakovė nereagavo į raginimus susimokėti tariamÄ skolÄ â€“ 2015 m. kovo 17 d. atsakovė persiuntė ieÅ¡kovei 2015 m. vasario 11 d. raÅ¡tÄ , kas parodo, jog atsakovė nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad ieÅ¡kovės reikalavimai nukreipti netinkamam asmeniui. Atsakovei priklauso turtas, kurio vertė (181 910,33 Eur) reikÅ¡mingai virÅ¡ija ieÅ¡kovės reikalavimus.

Be to, didžioji atsakovės balanse nurodytų įsipareigojimų dalis yra atsakovės akcininkų suteikta paskola pačiai atsakovei. Atsakovė privalo grÄ Å¾inti Å¡iÄ paskolÄ per 36 mėnesius nuo pareikalavimo, o toks reikalavimas dar nėra pateiktas. Taigi iÅ¡ tikrųjų įmonės turtas virÅ¡ija įmonės vykdytinus įsipareigojimus. Laikinosios apsaugos priemonės ne tik ne pagerins, bet ir, tikėtina, pablogins atsakovės padėtį, atsakovės kontrahentams pradėjus kritiÅ¡kai vertinti atsakovės reputacijÄ .Teismas turėtų iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nevaržyti atsakovės veiklos, nesant aiÅ¡kių pagrįstų prielaidų abejoti teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis.

IeÅ¡kovė turi skolÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui, taigi atsakovė abejoja, kad ieÅ¡kovės galės atlyginti atsakovei žalÄ , kilusiÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Skundžiamoje nutartyje nurodoma areÅ¡to suma yra nepagrįsta. IeÅ¡kovė nenurodė, kaip (kokiu pagrindu) įgijo teisę į tariamÄ 15 400 Eur reikalavimÄ , atsiradusį po 2015 m. kovo 16 d. Reikalavimo perleidimo sutarties. Be to, ieÅ¡kovė reikalauja priteisti palÅ«kanas (delspinigius) už 276, 243 ir 113 dienų, nors įstatyme įtvirtinta, kad tokiam reikalavimui yra taikomas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas ( t. y. 181 dienų iki 2015 m. lepos 20 d).

IÅ¡ viso nutartimi pritaikytas areÅ¡tas yra didesnis 16 171,64 Eur suma, negu ieÅ¡kovė galėtų reikalauti, todėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus. IeÅ¡kovė UAB „Tradela“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Atsakovės argumentai dėl netinkamo atsakovo byloje yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, o ne atskirojo skundo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo / nepagrįstumo.

PetroPower ir atsakovę siejo komerciniai (sutartiniai) teisiniai santykiai. PetroMad Sp Z O.O. (toliau – ir PetroMad) pirkdavo naftos produktus iÅ¡ atsakovės, kuri turi visus reikiamus leidimus gabenti naftos produktus iÅ¡ kitų valstybių. Todėl iÅ¡ CMR važtaraščių matyti, kad gavėjas yra Petro Mad, o nurodyta krovinio gavimo vieta – Unosystems Sp ZX O.O., kur įvykdavo produktų iÅ¡muitinimas ir dokumentų įforminimas. Po iÅ¡muitinimo PetroMad naftos produktus parduodavo PetroPower. PetroPower nupirktus produktus gabendavosi arba savo, arba samdomu transportu, tačiau tarp Å¡alių esant susitarimui, kurio buvimÄ faktÄ ieÅ¡kovė įrodinės bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, už transportavimo ir kitas paslaugas privalėjo atsiskaityti atsakovė.

Aplinkybė, kad važtaraščiuose tiesiogiai nėra nurodyta atsakovė, kaip vežėja, nepaneigia, jog atsakovė vykdė tarpininkavimo veiklÄ ir turėjo sutartinių santykių su PetroPower. Byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo siųstos atsakovei elektroniniu paÅ¡tu. Dėl jų vyko susiraÅ¡inėjimas, o atsakovės parašų ant jų nėra todėl, kad atsakovė piktavaliÅ¡kai atsisako jas apmokėti. PetroPower ir ieÅ¡kovė susitarė ne dėl vieno konkretaus ir vienintelio reikalavimo į atsakovę perleidimo, bet dėl visų kreditoriaus PetroPower reikalavimų į apeliantę, kuriuos PetroPower perdavimo –priėmimo aktais perduos ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė priims.

Iki ieÅ¡kinio patekimo dienos PetroPower ieÅ¡kovei perleido du reikalavimus į atsakovę (51 358 Eur ir 15 400 Eur, iÅ¡ viso – 66 758 Eur), taigi atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kovė nepateikė konkretaus pagrindo, kuriuo grindžia reikalavimÄ Ä¯ 15 400 Eur dydžio sumÄ , paneigia byloje esanti reikalavimo perleidimo sutartis, 2015 m. kovo 31 d. skolos perdavimo–priėmimo aktas bei PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. FVS/0328/3/15. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti delspinigius, o praÅ¡o 6 procentų dydžio kompensuojamÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurioms taikomas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis stabili, bet prieÅ¡ingai, atsakovės įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kinio suma jai yra didelė.

Atsakovės grynasis pelnas 2014 metais buvo neigiamas (-36 488,94 Eur). Be to, 2014 metais atsakovė patyrė didesnį nuostolį nei 2013 metais, taigi jos padėtis negerėja. Atsakovės ketinama gauti per vienerius metus suma kur kas mažesnė nei atsakovės trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Taigi faktiÅ¡kai atsakovė deklaruoja planuojamÄ 174 130,83 Eur nuostolį, kuris yra didesnis nei pusė turto vertės. Atsakovės pateiktas raÅ¡tas, kad reikalavimas grÄ Å¾inti paskolÄ dar nėra pareikÅ¡tas, vertintinas kritiÅ¡kai, nes jį surašė atsakovės vadovas ir akcininkas.

Be to, atsakovė turi mokėti paskolos davėjui kiekvienÄ mėnesį palÅ«kanas nuo suteiktos sumos. Per laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo iki ieÅ¡kinio pateikimo atsakovė turėjo sumokėti palÅ«kanas, kurių dydis sudaro net 73,49 procentų ieÅ¡kovės reikalavimo. Be to, paskola buvo suteikta ilgalaikiam turtui pirkti, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad bÅ«tų įsigijusi kokį nors tokį turtÄ . Akivaizdu, kad atsakovo vadovas ir akcininkas prioritetÄ teiks paskolos sutarties sÄ lygų vykdymui, lyginant su kitais atsakovo kreditoriais, o tai papildomas argumentas pagrindžiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .Atsakovė pateikė savo turimų transporto priemonių vertinimo pažymas be vertinimo ataskaitų, nors pačiose pažymose nurodoma, kad jos negalioja be ataskaitų.

Be to, turto vertinimas atliktas 2014 m. gruodžio mėn., o ne ieškinio pateikimo dienai. Transporto priemonės greitai nuvertėja. Be to, automobilių techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs ar greitai pasibaigs. Kadangi transporto priemonės yra pagrindinis atsakovės pajamų šaltinis, atsakovės turtas aktyviai eksploatuojamas ir kokia jo būklė ir vertė šiuo metu duomenų nėra. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kinį kaip preliminariai pagrįstÄ , kadangi byloje nėra ieÅ¡kovės reikalavimÄ tinkamai pagrindžiančių įrodymų arba reikalavimas pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

Be to, atsakovės vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai nustatė esant grėsmei sprendimo įvykdymui.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas pirmÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai vertinamas ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan.BÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ ne tik pagrindė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet ir pateikė, jos nuomone, Å¡ias aplinkybės pagrindžiančius įrodymus (CMR važtaraščius, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir kt.).

Savo ruožtu atsakovė atskirajame skunde faktiÅ¡kai įrodinėja ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nepakankamumÄ ieÅ¡kovės reikalavimams (atsakovės įsipareigojimams PetroPower įmonei) pagrįsti, kadangi, atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovė turėjo pateikti atsakovės ir PetroPower sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį arba bent jau važtaraščius, kuriuose atsakovė bÅ«tų nurodyta bÅ«tent kaip paslaugos gavėja. IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovės argumentus, savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ plačiai iÅ¡dėstė santykių tarp atsakovės, PetroPower ir PetroMad įmonių ypatumus, kurie, ieÅ¡kovės nuomone, pagrindžia pateiktų su ieÅ¡kiniu įrodymų pakankamumÄ ieÅ¡kiniui pagrįsti.

Tačiau pirmiau nurodytų aplinkybių vertinimas, iÅ¡sami pateiktų važtaraščių bei su jais susijusių įmonių santykių analizė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir negali bÅ«ti atliekama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. BÅ«tent bylÄ nagrinėjantis iÅ¡ esmės teismas turi nuspręsti, ar pateikti važtaraščiai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir kiti byloje esantys įrodymai iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo atveju yra pakankami atsakovės santykiams su PetroPower, o taip pat įsipareigojimams Å¡iai įmonei (atitinkamai ir ieÅ¡kovei) pagrįsti ir ieÅ¡kiniui tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio turinys bei prie jo pateiktų įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados dėl pakankamai akivaizdaus ieÅ¡kinio nepagrįstumo, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos nebuvimo atmestini.Nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad vien pats savaime ieÅ¡kinio pateikimo faktas bei deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių, pastebėtina, jog Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, byloje yra pakankamai duomenų iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio suma atsakovei yra didelė ir egzistuoja tikėtina grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas.Teismų praktikoje nuosekliai laikomais pozicijos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Å i prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kovo reikalavimo suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).Kaip matyti iÅ¡ atsakovės 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos, tiek 2013, tiek 2014 metais atsakovė negavo jokio grynojo pelno ir net patyrė nuostolių, kurių (nuostolių) suma 2014 metais, palyginus su 2013 metais, reikÅ¡mingai padidėjo ir siekė net 125 989 Lt.

Pastebėtina ir tai, kad atsižvelgiant į 2014 metų balansÄ , ilgalaikio turto vertė, palyginus su 2013 metais, taip pat sumažėjo (nuo 618 073 iki 454 308 Lt), be to, kaip ir nurodė pati atsakovė, didžiÄ jÄ dalį jos turimo turto sudaro transporto priemonės, o jos, kaip žinoma, aktyviai eksploatuojamos (kÄ taip pat patvirtino pati atsakovė, nurodydama, jog transporto priemonės yra pagrindinis įmonės pajamų Å¡altinis) dėvisi ir gana greitai nuvertėja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovės pateiktos transporto priemonių vertinimo pažymos 2014 m. gruodžio 12 dienai, atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo padavimo dienÄ buvo praėję daugiau nei pusė metų nuo priemonių vertinimo datos bei į tÄ aplinkybę, jog automobiliai eksploatuojami atsakovės veikloje, nėra pakankami įrodymai Å¡ių priemonių tikrajai vertei Å¡iuo metu nustatyti ir savaime nepatvirtina, kad atsakovei pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma nėra didelė ir nėra grėsmes ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymui.Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal atsakovės balanso duomenis atsakovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (-113 576 Lt) ir įmonė turi 213 576 nepaskirstytų nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas pirmiau nutartyje nustatytas aplinkybes, tas faktas, kad didžiÄ jÄ dalį atsakovės įsipareigojimų sudaro atsakovės akcininkų pačiai atsakovei suteikta paskola, pats savaime nepatvirtina nei geros atsakovės finansinės padėties, nei to, jog atsakovei ieÅ¡kinio suma nėra didelė, ypač įvertinus jau minėtus atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bei papildomai tai, kad vien tik per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos (į kurias neįeina paskolos akcininkams grÄ Å¾inimas) sudarė daugiau nei pusę atsakovės turimo ilgalaikio turto, kuris, kaip jau minėta, kiekvienais metais nuvertėja ir dabartinė jo vertė teismui nėra žinoma.

Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, leidžiančių įvertinti jos turimo turto ir įsipareigojimų santykį 2015 metais, o taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos netinkamos areÅ¡to sumos.

Kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovė savo atsiliepime, byloje yra skolos priėmimo–perdavimo aktas Nr. 31/03/02 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurį ieÅ¡kovei perleista reikalavimo teisė į 15 400 Eur sumÄ , todėl Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo teigti, kad teismas neturėjo pastarÄ jÄ sumÄ (15 400 Eur) laikyti sudedamÄ ja ieÅ¡kinio sumos (taigi ir areÅ¡to sumos) dalimi. Be to, prieÅ¡ingai nei supranta atsakovė, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų, kurioms taikomas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o ne delspinigių, priteisimo.

Be to, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas netaiko ieÅ¡kinio senaties ex officio, o tik esant kitos Å¡alies praÅ¡ymui jÄ taikyti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje (tuo labiau, kai atsiliepimas į ieÅ¡kinį dar net nėra pateiktas), ieÅ¡kinys (ar jo dalis) negali bÅ«ti vertinamas preliminariai nepagrįstu vien dėl teorinės galimybės taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs atsakovės turtui areÅ¡tÄ visai ieÅ¡kinio sumai, nepažeidė proporcingumo ir / ar ekonomiÅ¡kumo principų.

Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstÄ bei teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. Papildomai pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , nagrinėja tik konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Prašymai dėl tam tikros bylos medžiagos pripažinimo nevieša, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar vyksta pirmosios instancijos teisme, turi būti teikiami būtent pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstyto prašymo pripažinti paskolos sutartį nevieša medžiaga. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaRasa GudžiÅ«nienė