9dd2b27e-e43b-492a-aa9c-83d1406b45d4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3318-428/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00456-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga, PravieniÅ¡kių PN-AK), 714 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2, 12) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nėra galimybės gauti tinkamo ir sveikatai žalos nedarančio maitinimo. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas negali valgyti nei kiauÅ¡inių, nei pieno produktų, nes jo organizmas netoleruoja Å¡ių produktų.

Suvalgius minėtus produktus jis viduriuoja, silpnai jaučiasi. PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nevartoja minėtų produktų, todėl negauna minimalaus pagal valgiaraÅ¡tį nustatyto energijos kiekio ir kitų medžiagų. Nuolat yra alkanas, smarkiai sumažėjusi raumenų masė. Teigė, jog priklausančios mėsos praktiÅ¡kai nėra, ji iÅ¡vagiama dar iki pagaminant maistÄ ir niekas to nekontroliuoja, nepadeda ir skundų raÅ¡ymas. Be to, dėl nustatytų susirgimų 2018 m. pareiÅ¡kėjui reikia vengti keptos žuvies, juodos duonos ir t. t., nes kyla rÅ«gÅ¡tys, todėl turėtų valgyti pagal dietinį maitinimÄ , tačiau jis pareiÅ¡kėjui netinka, o pakeisti kelis produktus nėra galimybės. PareiÅ¡kėjas dėl negalavimų pateikė skundÄ ir prašė atlikti tyrimus dėl maisto netoleravimo, tačiau tai nebuvo padaryta.

Teigė, jog nei dietinis, nei vegetarinis maitinimas jam netinka, kadangi yra produktų, kurių jis negali valgyti. Dėl negalėjimo maitintis pagal atskirÄ valgiaraÅ¡tį pareiÅ¡kėjas yra diskriminuojamas, kenčia alkį, kyla rÅ«gÅ¡tys. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytas valgiaraÅ¡tis netoleruojantiems tam tikrų produktų bei nebuvo sudaryta galimybė pakeisti netinkamus produktus tinkamais. Pataisos įstaiga veikė aplaidžiai pažeisdama bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Skundo papildyme pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nėra galimybės jam gauti tinkamo maitinimo be pieno produktų, kiauÅ¡inių, glitimo ir t.t. ir nėra numatyta galimybė net Å¡ių produktų pakeisti kitais. Yra tik paprastas, dietinis ir vegetarinis maitinimas, tačiau juose yra produktai, kurie jam netinka. Pažymėjo, jog kreipėsi į teismÄ tik dėl administracijos neveikimo, o dėl Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos veiksmų ir iÅ¡ to neturtinės žalos nekildina. Atsakovės atstovas Pataisos įstaiga atsiliepime į skundÄ (b. l. 16–19) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta į jo skundÄ ir iÅ¡nagrinėjus įraÅ¡us pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje, nustatyta, jog nuteistajam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2018-10-06 buvo atliktas endoskopinis skrandžio tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad Å«maus skrandžio sudirginimo simptomų nėra. Taip pat buvo konsultuotas Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose gydytojo alergologo-klinikinio imunologo. Nuteistajam nebuvo nustatyta alergija maistui ar kuriam nors maiste esančiam baltymui.

Å iuo metu nėra aiÅ¡ku kokio maisto tiksliai negali valgyti ir dėl ko nuteistajam atsiranda minėti simptomai (viduriavimas, pilvo pÅ«timas), rekomenduota vesti mitybos dienynÄ , kuriame reikėtų žymėti suvalgytÄ maistÄ , jo kiekį (taip pat ir užkandžius). Nuteistajam buvo paaiÅ¡kinta, kad minėtu tvarkingai vedamu dienynu kas dvi savaites turėtų kreiptis į sektoriuje dirbantį gydytojÄ aptarti gautus rezultatus. Tik iÅ¡aiÅ¡kinus tiksliai, kokių produktų netoleruoja bus galima bandyti pritaikyti vienÄ iÅ¡ valgiaraščių pagal kuriuos maitinami nuteistieji.

Sveikatos priežiūros tarnybos 2019-07-03 tarnybiniu pranešimu Nr. 81(1)241 nuteistajam paskirta dietinis RB maitinimas. Minėta informacija buvo perduota valgyklos vedėjai. Nuteistasis žodiniu prašymu atsisakė dietinio maitinimo, tačiau administracija neturėdama raštiško atsisakymo nenutraukė gydytojo nepaskirto dietinio maitinimo. Nuteistajam dietinis maitinimas tęsiamas buvo iki 2019-10-31. Dietinis maitinimas skiriamas ligos paūmėjimo metu esant opai, esant ūminiam ir lėtiniam ezofagitui, ūminei ir lėtinei kepenų ligai (geltai) ir kt.

Pareiškėjas konvojuojamas iš vieno sektoriaus į kitus sektorius, nuo 2019-11-01 iki 2020-02-20 nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos ar ligos paūmėjimo. Lėtinių ligų remisijos fazėje (opaligės atveju-užgijus opai) rekomenduojama ne dietinis maitinimas, o racionali mityba, tad į gydytojus nesikreipus nuteistajam, dietinio maitinimo neskiria. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo, kad negali valgyti pieno produktų, kiaušinių bei grūdinių kultūrų, nesikreipė nei raštu nei žodžiu.

Maitinosi visais pateiktais produktais. Laisvės atėmimo vietose valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji/nuteistieji sudaryti pagal didžiausių asmenų grupių maitinimosi ypatybes. Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistÄ kiekvieno nuteistojo pageidavimu nėra jokios galimybės, todėl jiems siÅ«lomai maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius. Pataisos įstaigoje maistas gaminamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo (valgiaraščio, kuriame nebÅ«tų pieno produktų, kiauÅ¡inių bei glitimo) laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2020-02-20.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Tarnybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 ,,Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamas asmeniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 str. 8 d.). Kalėjimų departamento direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo taisyklės), kuriose nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (6 p.). Vadovaujantis Maitinimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-11-07 įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kurio buvo patvirtinti valgiaraščiai suimtiesiems ir nuteistiesiems. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2019-01-31 skundu kreipėsi dėl tinkamo maitinimo užtikrinimo, kadangi negali valgyti pieno produktų, kiauÅ¡inių bei grÅ«dinių kultÅ«rų. PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-03-01 raÅ¡tu atsakydama į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog pagal atliktus tyrimus nebuvo nustatyta pareiÅ¡kėjui alergija maistui ar kuriam nors maiste esančiam baltymui.

Taip pat rekomendavo vesti mitybos dienynÄ , kad galima bÅ«tų nustatyti kurio maisto produkto negali valgyti ir kodėl atsiranda viduriavimo ir pilvo pÅ«timo simptomai ir kas dvi savaites kreiptis į gydytojÄ bei aptarti gautus rezultatus (b. l. 3). PareiÅ¡kėjui nesutikus su PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-03-01 atsakymu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas 2019-07-10 raÅ¡tu (b. l. 4–5) iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ nutarė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK iÅ¡samiai atsakė į pareiÅ¡kėjo skundÄ .

PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba 2019-07-03 tarnybiniu praneÅ¡imu skyrė pareiÅ¡kėjui dietinį maitinimÄ nuolat nuo 2019-07-04 (b. l. 21, 27–28). PareiÅ¡kėjas žodžiu 2019-07-04 atsisakė dietinio maitinimo, tai patvirtina įraÅ¡as ant PravieniÅ¡kių PN-AK mitybos raciono užsakymo žiniaraščio Nr. 77-984 (b. l.

28) bei įraÅ¡as medicininiuose dokumentuose (b. l. 50). PareiÅ¡kėjui dietinis maitinimas buvo skiriamas iki 2019-10-31 (b. l. 22–23). PareiÅ¡kėjas ginÄÄ kelia ne dėl dietinio maitinimo skyrimo ar nutraukimo, tačiau dėl to, jog nėra patvirtintas valgiaraÅ¡tis, kuriame nebÅ«tų pieno produktų, kiauÅ¡inių bei grÅ«dinės kilmės produktų ar bÅ«tų sudaryta galimybė netinkamus produktus pakeisti tinkamais. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , matyti, jog teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įkalinimo įstaigoms sudaryti specialaus maitinimo valgiaraščio asmenims, kurie netoleruoja kiauÅ¡inių, pieno produktų bei glitimo, todėl Pataisos įstaiga atsisakydama pareiÅ¡kėjui tiekti maitinimÄ , kuriame nebÅ«tų paminėtų produktų, teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimÄ nepažeidė.

Atsakovas veikė kaip numato teisės aktai ir iÅ¡ karto, kai gydytojas paskyrė dietinį maitinimÄ , pareiÅ¡kėjui jis ir buvo tiekiamas, tačiau pareiÅ¡kėjas atsisakė. Ginčo dėl to byloje nėra. Duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2020-02-20 medikai nustatė, jog kiauÅ¡iniai, pieno produktai ir grÅ«dinės kultÅ«ros produktai pareiÅ¡kėjui netinkami, nėra (b. l. 40–67). 2018-12-19 Medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog duomenų už alergijÄ Å¡iuo metu nėra, įsijautrinimo tirtiems įkvepiamiems ir maisto alergenams nenustatyta (b. l. 66).

Duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas atsižvelgdamas į gydytojo rekomendacijas, vedė mitybos dienynÄ , nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, galėjo maitintis pagal dietinio ar kito (nedirbantiems vyrams (vegetarams), nedirbantiems vyrams, veganams) maitinimo valgiaraÅ¡tį, tačiau nevalgydamas produktų, kurių kaip jis nurodo negali valgyti, o trÅ«kstamÄ kalorijų kiekį pakeisdamas iÅ¡ parduotuvės tiekiamais produktais. Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Pataisos įstaiga pažeidė BVK 173 straipsnio 4 dalį ir Maitinimo taisyklių 7 punkto nuostatas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos maitintis pagal dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tį, joje nėra objektyvių duomenų, kad jis bÅ«tų diskriminuojamas Å¡iuo pagrindu. Duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas netoleruoja tam tikrų produktų, nėra. PareiÅ¡kėjas teigia, kad maitintis pagal vegetarų ar kitÄ valgiaraÅ¡tį negalėjo, kadangi juose buvo produktų, kurių jis negali vartoti, tačiau teismo vertinimu, kiauÅ¡inius ar kitus produktus, kurių kaip jis teigia negali vartoti, gali nevalgyti ir trÅ«kstamÄ maisto davinį nusipirkti parduotuvėje.

Ä®kalinimo įstaigos administracija, vadovaudamasi lygiateisiÅ¡kumo principu, negali užtikrinti tik vienos kurios tai nuteistųjų/suimtųjų asmenų grupės maitinimÄ , kuris absoliučiai atitiktų jų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas jokių kitų įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ tariamÄ neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams principas.

Jo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ . Å is principas įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pačius faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996-01-24 nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996-04-18 nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymÄ principas - tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip nediskriminacijÄ .

Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas). Pažymėtina, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012-06-26 sprendime byloje Kurić ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas, turi bÅ«ti iÅ¡ esmės atsakyta į Å¡iuos klausimus:

1) ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami;

2) ar toks skirtingas traktavimas yra objektyvus ir pateisinamas. Nustatęs, jog byloje nėra pateikta nevienodÄ reguliavimÄ pateisinančių argumentų, EŽTT savo praktikoje tokį reguliavimÄ pripažįsta diskriminaciniu (žr. pvz., EŽTT 2006-06-20 sprendimÄ byloje Z. A. prieÅ¡ MaltÄ ). Duomenų apie tai, jog kitiems nuteistiesiems, kurie negali vartoti tam tikrų produktų buvo skiriamas kitas maitinimas nėra, todėl nėra galimybės pripažinti, jog Å¡iuo atveju Pataisos įstaiga diskriminavo pareiÅ¡kėjÄ , kadangi dietinis maitinimas buvo skiriamas visiems vienodas pagal gydytojo pateiktÄ informacijÄ .

Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla, tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategorijÄ . Todėl teismas nevertina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis (gydytojai neatliko visų praÅ¡omų tyrimų pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti kokius produktus pareiÅ¡kėjas toleruoja, o kokius ne).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog priklausančios mėsos praktiÅ¡kai nėra, ji iÅ¡vagiama dar iki pagaminant maistÄ ir niekas to nekontroliuoja, nepadeda ir skundų raÅ¡ymas. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo (mėsos tinkamo kiekio neužtikrinimo) nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į administracijÄ dėl nusiskundimų maisto kokybe, netinkamomis porcijomis. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Pataisos įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl nuteistojo maitinimo.

Nesant neteisėtų veiksmų kaip bÅ«tinosios valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, negalimas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos tenkinimas nei dėl diskriminacijos, nei dėl tiekiamo maitinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Medvedevienė