9dcf125d-3462-46aa-8a8e-b0a2a4e09e3e · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-661-988/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15087-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ugnės GailiÅ«nienės, Valerijaus LauÅ¡o (Valerij LauÅ¡) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 55 MGL (2 750 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtÄ bausmę įskaitytas D. R. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. gegužės 12 d., 12.50 val., iki 2021 m. gegužės 13 d., 16.40 val., kaip įvykdyta (sumokėta) 4 MGL (200 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine ir psichotropine medžiagomis be tikslo jas platinti, o bÅ«tent: jis nenustatytu laiku ir vietoje iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinę medžiagÄ â€“ vienÄ paketėlį su ne mažiau kaip 0,261 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6 proc., ir savadarbę cigaretę iÅ¡ žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų miÅ¡inio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos ?-69-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,023 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų miÅ¡inyje yra 6,6 proc.), ir jas laikė iki tol, kol 2021 m. gegužės 12 d., apie 18.20 val., kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), minėtÄ paketėlį su narkotine medžiaga ir savadarbę cigaretę su psichotropine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Tokiais veiksmais D. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir praÅ¡ymai 2. D. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ sumažinti paskirtÄ piniginę baudÄ arba paskirtÄ baudÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. 2.1. D. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nevengė atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių eigoje, kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Tikėjosi, kad teismas įvertins tai kaip lengvinančias aplinkybes. 2.2. Pastebėjo, kad jo kaltės pripažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį kaip lengvinančias aplinkybes įvertino prokurorė Rasa Å imonė. Jos praÅ¡ymas teismui buvo pripažinti jį kaltu ir skirti 25 MGL (1 250 eurų) baudÄ . Tačiau prokurorės praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas skirdamas 55 MGL (2 750 eurų) dydžio baudÄ neatsižvelgė į jo praÅ¡ymÄ skirti minimaliÄ piniginę baudÄ arba pakeisti jÄ vieÅ¡aisiais darbais dėl Å¡eimoje gaunamų mažų pajamų ir turimų įsipareigojimų bankui.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2–ojo skyriaus prokurorė Rasa Å imonė praÅ¡o atmesti nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ . 3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad prokurorė nesutinka su nuteistojo D. R. praÅ¡ymu sumažinti paskirtÄ baudÄ arba paskirtÄ baudÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. 3.2. Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendžiu paskirta bauda yra artima minimaliam baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, kurių kategorijai priskiriama ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, dydžiui. 3.3.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, kad bauda yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina per griežta. 3.4. Prokurorės nuomone, nuteistojo D. R. nurodyta aplinkybė dėl Å¡eimoje gaunamų mažų pajamų ir turimų įsipareigojimų bankui nėra pagrindas mažinti jam paskirtÄ bausmę. 3.5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad nuosprendis yra neįsiteisėjęs, bausmės vykdymo procesas nepradėtas, todėl Å¡ioje proceso stadijoje bausmės keitimo klausimas nespręstinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas 4. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik D. R. paskirtos bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

5. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ atsižvelgia į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. R. paskyrė teisingÄ bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir galutinę bausmę (įskaičius laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ ).

8. D. R. padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje. D. R. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau apraÅ¡ytas) jo padarymo aplinkybes.

9. Pažymima, kad D. R. įgijo ir laikė narkotinę medžiagÄ â€“ 0,261 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6 proc., ir psichotropinę medžiagÄ â€“ ?-69-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,023 g, koncentracija augalinių medžiagų miÅ¡inyje yra 6,6 proc. 9.1. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr.V-239, II sÄ raÅ¡o pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (toliau – ir SÄ raÅ¡as) 19 punktÄ kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 5 g. Taigi D. R. įgytas ir laikytas kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra apytiksliai 19,16 karto mažesnis už didžiausiÄ Å¡ios medžiagos nedidelį kiekį (5 g / 0,261 g g). Apygardos teismas pažymi, kad toks kiekis bÅ«tų reikÅ¡mingas kvalifikuojant D.

R. veikÄ pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skiriant už tai bausmę, jeigu D. R. nebÅ«tų įgijęs ir laikęs kitos, psichotropinės, medžiagos, kurios kiekis yra didesnis nei nedidelis, ir už kuriÄ jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Å iuo atveju aplinkybė, kad D. R. laikė dar ir narkotinę medžiagÄ , nors ir nedidelį kiekį, rodo didesnį jo veiksmų pavojingumÄ . 9.2. Pagal SÄ raÅ¡o 941 punktÄ tetrahidrokanabinolio miÅ¡iniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis yra 0,02 g, o didelis yra daugiau kaip 0,14 g.

Nors D. R. įgytas ir laikytas tetrahidrokanabinolio miÅ¡inyje kiekis yra Å¡iek tiek didesnis už didžiausiÄ Å¡ios medžiagos nedidelį kiekį, tai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

10. NusikalstamÄ veikÄ D. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamÄ veikÄ D. R. suvokė pavojingÄ jos pobÅ«dį, norėjo taip veikti. D. R. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo suvartoti narkotines ir psichotropines medžiagas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau iÅ¡dėstomi duomenys iÅ¡ esmės labiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį D. R..

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. R. Lietuvos Respublikoje buvo teistas vienÄ kartÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. D. R. nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant iÅ¡nykusiam teistumui.

13. Skundžiamu nuosprendžiu D. R. nuteistas už naujo pobÅ«džio nusikaltimÄ . Šį nusikaltimÄ D. R. padarė praėjus beveik septyneriems metams po jo iÅ¡registravimo 2014 m. birželio 16 d. iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro (2 t., b. l. 91). Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka D. R. baustas vienÄ kartÄ (t. 2, b. l. 85–87). Taigi nors negalima daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis sistemingai daro nusikaltimus ar administracinės teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), tačiau vis dėlto padaryta nauja nusikalstama veika, nors ir praėjus pakankamai nemažam laiko tarpui po jo ankstesnės veikos padarymo, rodo gana nuoseklų, neteisėtÄ ir pavojingÄ aplinkiniams D. R. elgesį, kurį siekiant pakeisti bÅ«tina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

14. Nors iki nagrinėjamos veikos padarymo D. R. buvo teistas laisvės atėmimo bausme, tačiau apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai atsižvelgė į, be kita ko, jo neteisėtų veiksmų turinį, kaltininko patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn kaip teisiamÄ pirmÄ kartÄ , ir už padarytÄ veikÄ skyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

15. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. R. yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 71), turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirba MB „F.“ vadovu (2 t., b. l. 83), turi nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 144–180).

16. Apylinkės teismas nepripažino D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. D. R. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl tai turėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu D. R. argumentu nesutinka. 18.1. Apygardos teismas pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę turi bÅ«ti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). 18.2.

Nagrinėjamu atveju D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, be kita ko, kad jis prašė kito asmens duoti jam nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, tokiu bÅ«du įsigijo paketėlį su narkotine medžiaga, taip pat paketėlyje buvo ir „suktinė“. Grįžęs namo, jis tÄ paketėlį su narkotine medžiaga ir suktine įdėjo prieÅ¡kambaryje, į spintoje rastÄ stalčių, ir apie tai visai pamirÅ¡o. Dėl savo padaryto baudžiamojo nusižengimo nuoÅ¡irdžiai gailisi (2 t., b. l. 160–161).

Taigi matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, nors jis ir nenurodė, kad įsigijo ne tik narkotinę medžiagÄ , tačiau ir psichotropinę medžiagÄ , tačiau nurodė, kad įsigijo „suktinę“ (tai atitinka žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų miÅ¡inį), kuri iÅ¡ esmės ir reiÅ¡kia psichotropinę medžiagÄ . IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad prokuroras siÅ«lė pripažinti D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad D. R. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nurodė, kad įtariamajam pripažįstant savo kaltę yra galimybė teisme atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . 18.3. Teisiamajame posėdyje D. R. aiÅ¡kiai neparodė, kokias medžiagas jis įgijo, ir nepaaiÅ¡kino, kodėl tyrimo metu davė kitokius parodymus. Jis parodė, kad gavo „suktinukę“ neÅ¡variame maiÅ¡elyje. „Suktinukė“ buvo maiÅ¡elyje, o kas maiÅ¡elyje, nežino, liekanos kažkokios. Atskirai nebuvo įsigijęs kanapių, jam „žolės“ nedavė. „Suktinė“ buvo stalčiuke.

Taigi, prieÅ¡ingai nei ikiteisminio tyrimo metu, D. R. nepripažino, kad įsigijo narkotinių medžiagų. Jis prisipažino tik dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo (3 t., b. l. 4–6). 18.4. Žemesnysis teismas pagrįstai nurodė, kad kaltininko parodymus dėl to, jog skirtingose vietose buvo rasta viena ir ta pati medžiaga, kuriÄ jis vienintelį kartÄ Ä¯sigijo kaip vienÄ suktinę, teismas įvertina kritiÅ¡kai, nes atsižvelgiant į rastų medžiagų kiekius, jų spalvÄ ir skirtingÄ koncentracijos lygį akivaizdu, jog tokie D.

R. parodymai neatitinka tiesos fakto ir aukščiau minėtais duomenimis nustatytų objektyviai reikÅ¡mingų aplinkybių. Taip pat pastebėjo, kad teisme buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nes kaltininkas pilnai ir nuoÅ¡irdžiai dėl pas jį rastų draudžiamų medžiagų aplinkybių paaiÅ¡kinti negalėjo, klaidino teismÄ dėl rastų neva tapačių medžiagų, sudarančių savadarbės cigaretės vienetÄ . 18.5. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. pripažino tik iÅ¡ dalies esmines jam inkriminuojamo nusikaltimo faktines aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti D.

R. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Savo nusikalstamais veiksmais D. R. nepadarė turtinės ir neturtinės žalos.

18. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta D. R. paskyrus Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ , baudos bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 259 straipsnio 1 dalis nenumato galimos viešųjų darbų bausmės. Be to, nenustatyta BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse ar 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sÄ lygų paskirti D. R. Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ bausmę.

19. Pažymima, jog D. R. paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ baudos bausmės vidurkį. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimÄ â€“ nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju už Å¡io nusikaltimo padarymÄ apylinkės teismas D. R. paskyrė 55 MGL dydžio baudos bausmę, tai yra beveik minimaliÄ , be to, įskaitė laikino sulaikymÄ laikÄ , todėl galutinė jam paskirta bauda yra 51 MGL (tai atitinka 2 550 Eur) dydžio. Å iame kontekste pažymima, kad nors apeliaciniame skunde pastebima, kad prokurorė Rasa Å imonė prašė teismo skirti jam 25 MGL (1 250 eurų) baudÄ , tačiau tokio dydžio baudos skyrimas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ nėra galimas.

20. Nors nenustatyta D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę nei vidurkis bausmę didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama D. R. padarytos veikos pobÅ«džiui, jo iÅ¡nykusiam teistumui, darbingumui, gaunamoms pajamoms ir materialinei padėčiai, nors neigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių buvo nustatyta daugiau. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo nedidelis.

21. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog D. R. paskirtos baudos bausmė už nusikalstamÄ veikÄ bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir jokiu bÅ«du ne per griežta.

22. D. R. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas skirdamas 55 MGL (2 750 eurų) dydžio baudÄ neatsižvelgė į jo praÅ¡ymÄ skirti minimaliÄ piniginę baudÄ arba pakeisti jÄ vieÅ¡aisiais darbais dėl Å¡eimoje gaunamų mažų pajamų ir turimų įsipareigojimų bankui. D. R. pateikė pažymÄ apie savo sutuoktinės D. R. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. birželio mėn. jos darbo užmokestis sudarė (jai priskaičiuota iÅ¡mokėti) 994,86 Eur per mėnesį (3 t., b. l. 24).

Taip pat pateikė MB „F.“ metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , kuri patvirtina, kad 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 1 518 Eur nuostolis (3 t., b. l. 25–26). Apygardos teismas pažymi, kad Å¡ie duomenys yra pakankamai seni, todėl jie neatspindi dabartinės situacijos. Byloje nėra duomenų apie D. R. įsipareigojimus bankui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. R. baudÄ turi sumokėti ne iÅ¡ karto, o per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalis), be to, įstatymai numato galimybę nuosprendžio vykdymo procese baudÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais ir Å¡io pakeitimo tvarkÄ (BPK 352 straipsnio 4 dalis, 362 straipsnio 2 dalis, BVK 25 straipsnio 1 dalis).

23. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – D. R. paskirta bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra per griežta, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo pakeisti paskirtos baudos vieÅ¡aisiais darbais, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Valerij LauÅ¡ Darius Pranka