Legislator Case Law & Legislation
9dcdb5bf-b865-4a2d-a447-65522a4f355c AI generated

9dcdb5bf-b865-4a2d-a447-65522a4f355c · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 9dcdb5bf-b865-4a2d-a447-65522a4f355c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-11-875/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-10222-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.4.6.4.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui, nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

9dcdb5bf-b865-4a2d-a447-65522a4f355c · Å iaulių apygardos teismas: dėl jų nenuteistas, tačiau bÅ«tina iÅ¡analizuoti visus D. V. parodymus, siekiant įvertinti parodymų patikimumÄ ir jų loginę tÄ sÄ , kadangi tai parodo, jog D. V. parodymai yra ne tik nenuoseklÅ«s, tačiau melagingi ir visiÅ¡kai neatitinka objektyviųjų bylos duomenų, todėl jais negalima remtis ir grindžiant jo kaltę dėl veikų padarymo prie (duomenys neskelbtini) namo. 3.5. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-11-875/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-10222-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.4.6.4.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui, nuteistajam R.

D., jo gynėjui advokatui M. Å ., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, nustatyta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiojo D. V. ieÅ¡kinys ir iÅ¡ R. D. D. V. priteista 1033,50 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bei 700 eurų iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu R. D. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2017 m. vasario 26 d. apie 23.05 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D.

V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į kairę galvos pusę, suduodamas du smÅ«gius kojos keliu į deÅ¡inę kÅ«no pusę, užlauždamas deÅ¡inę rankÄ , viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 11 smÅ«gių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimÄ , poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje juosmens pusėje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, deÅ¡inėje kaktos pusėje, deÅ¡inio kelio srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairės ausies sraigtinio nervo potrauminio uždegimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

2. Be to, R. D. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2017 m. vasario 26 d. apie 23.05 val. ties (duomenys neskelbtini), pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į kairę galvos pusę, suduodamas du smÅ«gius kojos keliu į deÅ¡inę kÅ«no pusę, užlauždamas deÅ¡inę rankÄ , iÅ¡ viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 11 smÅ«gių, padarė D.

V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimÄ , poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje juosmens pusėje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, deÅ¡inėje kaktos pusėje, deÅ¡inio kelio srityje. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti dėl abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymo, D.

V. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu ir atlikti įrodymų tyrimÄ . 3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįrodė jo kaltės, o nuosprendį grindė prielaidomis, bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , pripažindamas jį kaltu. 3.2. Pažymi, kad nors ir atliko smurtinius veiksmus (pervertė, laikė prispaudęs), tačiau jie nebuvo tokios apimties, kokie nurodyti kaltinime, ir Å¡ie jo veiksmai buvo atlikti neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, kaip atsakas į neblaivaus D.

V. pradėtÄ fizinį smurtÄ (BK 28 straipsnis). 3.3. Akcentuoja tai, kad jo kaltė buvo iÅ¡imtinai grindžiama vien tik nukentėjusiojo D. V. parodymais, kadangi jokie kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių. BÅ«tina vertinti ne tik pavienius D. V. duotus parodymus, tačiau jų nuoseklumÄ viso proceso metu. PareiÅ¡kime dėl nusikalstamos veikos užfiksuota, jog D. V. nurodė, kad susitikus R. D., Å¡is iÅ¡kart jį pastÅ«mė, po to pargriovė ant žemės, t. y. žolės, kojomis prispaudė rankas, atsisėdo ant jo ir rankomis sudavė kelis smÅ«gius į kairę galvos sritį, kiek tiksliai buvo suduota smÅ«gių, nežino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namų yra tunelis, ir jis ten sutiko R. D.. Iškart šis jį pastūmė, jis atsitraukė, po to R. D. jį pargriovė ant žemės ir savo kojomis prispaudė jo rankas, atsisėdo ant jo ir rankomis sudavė kelis smūgius į kairę galvos sritį, kiek tiksliai buvo suduota smūgių, nežino. Vertinant D. V. parodymus aktualu tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kas galėjo matyti šį įvykį, nežino, jis su savo kolega E. K. išsiskyrė truputį anksčiau nei sutiko R.

D., E. K. pasiliko prie Gardino gatvės. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu D. V. parodė, kad kai atėjo R. D., D. V. buvo su E. K.. Konflikto metu E. K. sakė R. D., kad šis baigtų, tačiau jų neskyrė. Taigi pareiškime dėl nusikalstamos veikos padarymo ir savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu D. V. nurodo, jog pergriuvo dėl to, kad buvo pastumtas, o duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu parodo, kad pergriuvo, nes R. D. jam spyrė koja. Toliau aktualu tai, jog ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, jog buvo vienas, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. K. konflikto metu buvo kartu, kas rodo, jog D.

V. parodymai dėl kilusio konflikto aplinkybių ir jo eigos nėra nuoseklūs, jie prieštaringi, todėl vien tik jais negali būti grindžiama nuteistojo kaltė. Nesuvokiama, kodėl pirmosios instancijos teismas vienoje nuosprendžio dalyje šiuos parodymus vertina kritiškai, kaip nepatikimus, o jau kitoje nuosprendžio dalyje D. V. parodymus laiko patikimais. 3.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iš kaltinimo pašalino aplinkybes, jog R. D. 2017 m. vasario 26 d. apie 21.51 val. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta pargriovė D.

V. ant žemės ir sudavė jam du smÅ«gius deÅ¡ine ranka į galvÄ ; taip pat, kad R. D. 2017 m. vasario 26 d. apie 22.24 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu sugriebė abiem rankomis D. V. už rÅ«bų ir sudavė deÅ¡inės kojos keliu kelis kartus jam į kairę galvos pusę. Teismas nurodė, jog jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog R. D. atliko Å¡iuos nurodytus veiksmus, byloje nėra ir nesirėmė D. V. parodymais. Nors Å¡ios aplinkybės ir yra paÅ¡alintos iÅ¡ kaltinimo, R.

D. dėl jų nenuteistas, tačiau bÅ«tina iÅ¡analizuoti visus D. V. parodymus, siekiant įvertinti parodymų patikimumÄ ir jų loginę tÄ sÄ , kadangi tai parodo, jog D. V. parodymai yra ne tik nenuoseklÅ«s, tačiau melagingi ir visiÅ¡kai neatitinka objektyviųjų bylos duomenų, todėl jais negalima remtis ir grindžiant jo kaltę dėl veikų padarymo prie (duomenys neskelbtini) namo. 3.5. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, R.

D. jį pargriovė ant žemės, tada du kartus iÅ¡ deÅ¡inės rankos smÅ«giavo jam į galvos sritį, į kuriÄ tiksliai vietÄ , pasakyti negali. Teisiamojo posėdžio metu D. V. parodė, kad pirmasis konfliktas su R. D. vyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. R. D. apkabino jį Å¡onu, pakėlė ir pargriovė ant žemės, deÅ¡ine ranka smÅ«giavo į veidÄ . Po to prie to vieÅ¡bučio („(duomenys neskelbtini)”) susistumdė su R. D., bet muÅ¡tynių nebuvo.

Smūgių nebuvo, toje vietoje fizinio skausmo nejuto. Galėjo būti suduoti smūgiai kojos keliu, bet tiksliai nepamena, kas ten buvo. Tačiau tokie D. V. parodymai visiškai neatitinka byloje esantiems objektyviesiems duomenims, t. y. vaizdo kamerų įrašams. Iš vaizdo įrašo kompaktinėje plokštelėje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje užfiksuota, kaip nuo 1.07.28 val. vaizdo įrašo laiku matyti, jog pro šalį ėjo du jaunuoliai.

D. V. vienam jų trenkė pečiu ir smūgiavo į veido sritį. Toliau vaizdo įraše matoma, jog R. D. traukė D. V. nuo praeivių, tačiau šis atsistūmė nuo R. D. ir smogė praeiviams. Taigi iš vaizdo įrašo matyti, jog D. V. buvo agresyviai nusiteikęs, praeiviams trenkė pečiu, o po to jiems ranka smūgiavo. Tuo tarpu R. D. D. V. nesmūgiavo, o tik matydamas, kad šis puola praeivius, bandė jį patraukti. Visa tai rodo, jog D. V. parodymai visiškai prieštarauja vaizdo kameromis užfiksuotoms įvykio aplinkybėms.

Kitame vaizdo įraÅ¡e, kompaktinėje plokÅ¡telėje, esančiame faile (duomenys neskelbtini), matomas C AM 11 fiksuotas vaizdas, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio vaizdo stebėjimo kamera nuo 54 min. vaizdo įraÅ¡o laiku matyti, jog R. D. apsikabinęs vedÄ neblaivų P. link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuvedęs neblaivų P. grįžta prie rÅ«kančio D. V. ir kitų kolegų. Tuomet D. V. žengė link R. D. ir jam 3 kartus kumščiu smogė į veidÄ , o R. D. tik gynėsi ir D.

V. nesmÅ«giavo. Taigi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog D. V. pirmas be pagrindo puolė R. D. ir jam 3 kartus kumščiu smÅ«giavo į veidÄ . Tuo tarpu duodamas parodymus D. V. aiÅ¡kino, jog prie vieÅ¡bučio („(duomenys neskelbtini)”) susistumdė su R. D., bet muÅ¡tynių nebuvo, smÅ«gių nebuvo. 3.6. Atkreipia dėmesį, kad analizuojant jo parodymus, dėl esminių įvykio aplinkybių jie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu. Nesinaudojo savo procesine teise atsisakyti duoti parodymus ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiÅ¡kiai ir nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl veikos prie (duomenys neskelbtini) namo parodė, kad susitiko su D. V., kuris tuo metu buvo su E. K., prie (duomenys neskelbtini) namo. Kai susitiko, D. V. rūkė, tačiau jį pamatęs numetė cigaretę, pasiraitojo rankoves ir pasakė, ateik čia „gaidy”, priėjo prie jo ir net nespėjus sureaguoti, sudavė vėl dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, smūgis kliuvo ties akimi. Kad jo daugiau nesužalotų, jis jį parvertė ant žemės, ar tai buvo grindinys, ar žolynas, nepamena, atsisėdo ant jo ir laikė prispaudęs, kad šis nesuduotų, neįspirtų ir nusiramintų.

Jokių smÅ«gių D. V. kojos keliu į deÅ¡inę kÅ«no pusę, kaip nurodyta praneÅ¡ime apie įtarimÄ , nesudavė. Kad buvo jį suėmęs už rankų pamena, ar buvo užlaužęs rankÄ , nepamena. D. V. prispaustas prie žemės tiesiog rėkė. Po to, kai jis nusiramino, paleido ir išėjo. D. V. liko su E. K.. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir akistatos su D. V. metu. Teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad D. V., pamatęs jį, numetė cigaretę ir prilėkęs sakė: „ateik čia, gaidy”.

D. V. trenkė jam du smÅ«gius į kairę veido sritį, todėl apkabino D. V., pargriovė ant žemės ir laikė prispaudęs. D. V. prispaustas cypė, klykė, po to sakė nesipykti. Jam atsakė, kad nepyksta, paleido D. V. ir išėjo. D. V. smÅ«gių nesudavė. E. K. tuo metu nieko nedarė. Kai paleido D. V., Å¡is buvo sÄ moningas ir galėjo pats eiti, buvo atsistojęs. E. K. sakė, kad parves D. V. namo. Nematė kaip D. V. pasiekė namus. 3.7. Skunde pažymėjo, kad konfliktÄ tarp jo ir D.

V. prie (duomenys neskelbtini) namo matė vienintelis liudytojas E. K., kuris teisme parodė, kad D. V. pirmas stÅ«mė R. D., jis mėgino juos iÅ¡skirti, bet nepavyko, nes buvo susikabinę. 3.8. Mano, kad nelogiÅ¡ka teigti, jog jis, kaip kad nurodyta kaltinime, bendrai sudavė D. V. nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 11 smÅ«gių ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, liudytoja apklausta R. G. parodė, kad tÄ naktį vyko į iÅ¡kvietimÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur rado gulintį D.

V. ir E. K.. Abu teigė, kad jokių muÅ¡tynių nebuvo, ant jų sužalojimų nematė. D. V. palydėjo į namus, kur jį įleido draugė. Liudytojas E. Z. taip pat patvirtino, jog nuvykus akivaizdžių sužalojimų nematė. 3.9. Nurodo, kad nebuvo apklaustas į BPC paskambinęs asmuo – M. P., kuris iÅ¡kvietė policijos pagalbÄ . Aktualu tai, jog minėtas asmuo, į BPC skambino 2 kartus, antrasis jo skambutis, kuris apraÅ¡ytas 1 t. b. l. 173 nebuvo tiriamas ir nuosprendyje nėra minimas. Antrojo skambučio metu M.

P. BPC nurodė, jog policijos pareigÅ«nų automobilis pravažiavo pro Å¡alį, o prie gatvės stovi kitas automobilis su avariniu signalu ir mato, jog tÄ Å¾mogų (galimai D. V.) kažkur tempia. Taigi iÅ¡ Å¡io skambučio į BPC matyti, jog į konflikto vietÄ buvo atvažiavę nenustatyti asmenys su nenustatytu automobiliu ir kažkur tempė D. V.. Visa tai rodo, jog prie (duomenys neskelbtini) namo D. V. galimai sužalojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kadangi Å¡ioje vietoje konfliktas vyko ne tik su juo, tačiau galimai ir su nenustatytais asmenimis, kurie tempė D.

V.. 3.10. Specialisto iÅ¡vadoje D. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ , negalima konstatuoti, jog Å¡iuos sužalojimus sukėlė bÅ«tent jis. Ä®vykio vakarÄ R. V. buvo agresyviai nusiteikęs, kibo prie aplinkinių, todėl akivaizdu, kad specialisto iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus galėjo sukelti bet kuris iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. 3.11. Liudytoja D. S. parodė, kad einant (duomenys neskelbtini) gatve link savivaldybės, buvo žodinis konfliktas su dviem vaikinukais.

Po to prie „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvažiavęs baltos spalvos automobilis. Jame buvę vaikinai norėjo kalbėtis su jos kolegomis. Tie vaikinai buvo iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos, ėjo link kolegų. Liudytojas G. N. parodė, kad D. V. buvo su kažkuo apsižodžiavęs, po to, susitrenkė pečiais su nepažįstamais asmenimis. Liudytojas T. S. parodė, kad įvykio vakarÄ , kai iÅ¡vežė R. D. ir R. P., vėl gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ tÄ pačiÄ (duomenys neskelbtini) g. dėl panaudotų dujų.

Atvykus pranešėjas paaiÅ¡kino, kad buvo keli vyrai, transporto priemonė. Nuėjo į „(duomenys neskelbtini)” kiemÄ pažiÅ«rėti ar nėra nukentėjusiųjų, tačiau nieko nerado. Liudytoja D. A. parodė, jog buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad prie „(duomenys neskelbtini)” asmenys yra apipurkÅ¡ti dujomis. Nuvykus į įvykio vietÄ asmenų nerado, tačiau prie jų priėjo moteris, kuri nurodė, kad baltos spalvos automobilis konfliktavo su asmenimis ir vienam pripurÅ¡kė dujų.

Liudytojas K. R. parodė, kad gavus iÅ¡kvietimÄ ir atvykus į įvykio vietÄ kažkas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų pasakė, kad prie vaikinų grupelės privažiavo baltos spalvos „M. B.” automobilis, papurÅ¡kė dujų ir nuvažiavo. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog visÄ vakarÄ D. V. persekioja ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys su baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)” automobiliu. Vaizdo įraÅ¡e (duomenys neskelbtini), kuriame kamera filmuoja „(duomenys neskelbtini)” įvažiavimÄ aiÅ¡kiai matyti kaip vaizdo įraÅ¡e 9.05 min.

į kiemÄ Ä¯važiuoja minėtas baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)” automobilis. Po to, vaizdo įraÅ¡e 8.01 min. kamera fiksuoja kaip iÅ¡ kiemo iÅ¡eina pareigÅ«nai, kurie buvo su D. V., ir nenustatytas asmuo jiems papurÅ¡kia į veidÄ su dujų balionėliu. Tada Å¡is asmuo dujų balionėlį perduoda kitam nenustatytam asmeniui ir abu nueina į „(duomenys neskelbtini)” kiemÄ , kur vaizdo kamera nebefilmuoja. 9.47 minėtas „(duomenys neskelbtini)” automobilis iÅ¡važiuoja iÅ¡ kiemo, su jo vairuotoju ilgai kalba D.

S.. Vėliau 12.16, tik atvykus policijos pareigūnų ekipažui, iš kiemo išeina N., K., K. ir V.. D. V. šonas šlapias. Taigi tikėtina, jog „(duomenys neskelbtini)” kieme nenustatyti asmenys ir balto „(duomenys neskelbtini)” automobilio sumušė D. V.. Pažymima, jog minėti nenustatyti asmenys su baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)” automobiliu D. V. pradėjo persekioti nuo 21.34 vai. jau einantį iš baro „(duomenys neskelbtini)” į kurį jis nuvyko iškart po vakarėlio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 187).Taip pat Iš vaizdo įrašo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos nuo 1.07.28 val. vaizdo įrašo laiku matyti, jog pro šalį ėjo du jaunuoliai, D.

V. vienam jų trenkė jiems pečiu ir smÅ«giavo į veidÄ . Tolimesnė konflikto eiga nesimato, nes užstoja kolona, todėl negalima objektyviai teigti, jog minėti vaikinai, gindamiesi, sužalojo D. V., tačiau tikėtina, jog D. V. Å¡io konflikto metu galėjo patirti sužalojimus, kuriuos sukėlė minėti 2 nenustatyti asmenys. 3.12. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, siekiant bet kokiomis priemonėmis baudžiamojon atsakomybėn patraukti jį. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ jo praÅ¡ymai dėl liudytojų apklausų buvo atmetami ir tik po metų nuo įvykio tyrėjai pradėjo nesėkmingai ieÅ¡koti įvykio liudytojų, kurių neberado.

Aktualu tai, jog į bylÄ nėra pateiktas nei vienas įraÅ¡as iÅ¡ policijos pareigÅ«nų automobiliuose esančių vaizdo registratorių, kas rodo, jog policijos pareigÅ«nai buvo suinteresuoti nuslėpti, jog bÅ«tent D. V. buvo agresyviai nusiteikęs ir konfliktavo su paÅ¡aliniais asmenimis. Policijos tyrėjai tirdami policijos pareigÅ«nų veiksmus nepateikė nei vieno policijos tarnybinio automobilio telemetrinės įrangos duomenų, kuriuose buvo aiÅ¡kiai užfiksuotas automobilių judėjimo marÅ¡rutas, kiekvieno asmens iÅ¡lipimo tiksli vieta ir laikas.

Visa tai rodo, jog galimai buvo siekiama nuslėpti tyrimui svarbias aplinkybes apie ne tarnybos metu policijos pareigÅ«no D. V. ir kitų pareigÅ«nų konfliktus su paÅ¡aliniais asmenimis. Ikiteisminio tyrimo taip pat nebuvo bandoma nustatyti asmenis, važinėjusius baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)” automobiliu su kuriais visÄ vakarÄ konfliktavo D. V. ir kurie jį persekiojo, o po to santykius aiÅ¡kinosi kavinės „(duomenys neskelbtini)” kieme. 3.13. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. D.

V., vieÅ¡oje vietoje, vandaliÅ¡kais veiksmais, be pagrindo smÅ«giuodamas jam į veidÄ , sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tačiau ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ių aplinkybių D. V. nebuvo pradėtas. Mano, jog visa tai tik patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tendencingai, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o ne nustatyti objektyviai teisingas aplinkybes. 3.14. Vertinant apeliacinio skundo motyvus ir byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog apeliacinės instancijos teismas byloje turėtų apsvarstyti galimybę atlikti įrodymų tyrimÄ ir peržiÅ«rėti byloje esančius vaizdo įraÅ¡us, kadangi jie akivaizdžiai parodo, kuris, t. y.

D. V. ar jis atliko smurtinius veiksmus ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . 3.15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog iÅ¡ kaltinimų Å¡alintina aplinkybė, kad R. D. 2017 m. vasario 26 d. apie 21.51 val. ties (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta pargriovė D. V. ant žemės ir sudavė jam du smÅ«gius deÅ¡ine ranka į galvÄ . Taip pat nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad iÅ¡ kaltinimų Å¡alintina aplinkybė, kad R. D. 2017 m. vasario 26 d. apie 22.24 val. ties (duomenys neskelbtini) g. 40 pastatu sugriebė abiem rankomis D.

V. už rūbų ir sudavė dešinės kojos keliu kelis kartus jam į kairę galvos pusę. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, jog iš kaltinimo šalina tam tikras aplinkybes, tačiau to nenurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad iš kaltinimo šalinant aplinkybes, tai turi būti nurodyta ne vien tik nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, o ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta ir rodo, jog skundžiamas nuosprendis buvo surašytas skubotai, padarant tiek materialiosios, tiek procesinės teisės pažeidimų.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį nepakeistÄ . Ä®rodymų tyrimo atnaujinimas.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, iÅ¡klausius proceso dalyvius, protokoline 2020 m. sausio 7 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, bei apklausti pirmosios instancijos teismo neapklaustus ir bylai galimai turinčius reikÅ¡mės liudytojus M. P. ir K. R., siekiant tinkamai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalies taikymo (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

6. Atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ buvo apklausta liudytoja K. R., kuri parodė, kad 2017 m. vasario 26 d. įvykio metu buvo sužalotas jos buvęs draugas D. V.. Viskas prasidėjo, kai visus pareigÅ«nus su D. V. automobiliu vežė iÅ¡ sodybos į miestÄ . Pirmu važiavimu vyko pilnas ekipažas, tuos asmenis paliko mieste, grįžo į sodybÄ , antru vežimu iÅ¡ sodybos į miestÄ vežė kitus asmenis ir R. D., tÄ , kuris sumušė D. V.. R. D. buvo gana girtas, elgėsi tikrai neadekvačiai, Å¡iÄ aplinkybę gali paliudyti ir jos pusseserė L.

Ž., kuri buvo kartu. R. D. jau būdamas automobilyje „ieškojo problemų“, klausinėjo apie tai, ar D. V. su ja gražiai elgiasi, ar neskriaudžia. Kai grįžo D. V. buvo naktis, girdėjo, kad kieme kažkas vyksta, tuo metu buvo D. V. bute. Iki tol bandė skambinti ir klausti D. V. kada jis grįš, bet atsakymo nesulaukė. Po maždaug 15 – 20 minučių išgirdo durų skambutį, per durų akutę pamatė du stovinčius policijos pareigūnus, D. V. nesimatė. Kai atidarė buto duris, D.

V. buvo ant žemės, policijos pareigÅ«nai stovėjo Å¡alia, jie jį įtempė į butÄ , jis kratėsi, jam iÅ¡ burnos ėjo putos, nepratarė nei žodžio, buvo visas Å¡lapias, rÅ«bai suplėšyti. Klausė, kodėl policijos pareigÅ«nai nekviečia greitosios medicinos pagalbos, jie atsakė, kad čia nieko tokio, o jeigu bÅ«tų blogiau, kad paskambintų jiems, tačiau jiems negalėjo paskambinti, nes jie nepaliko savo telefono numerių. Policijos pareigÅ«nai paliko D. V. ant žemės, jis kratėsi ir visiÅ¡kai į niekÄ nereagavo, jam skaudėjo visÄ kÅ«nÄ .

Kadangi iÅ¡ burnos pradėjo eiti putos, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , pervertė jį ant Å¡ono ir įkiÅ¡o į burnÄ Å¡aukÅ¡telį. Greitoji medicinos pagalba jį iÅ¡vežė, tada apie įvykį pranešė D. V. tėvams, jie nuvyko pas jį, o ji liko namuose su savo mažamete dukra, kuriai tuo metu buvo tik dveji metai, ji buvo iÅ¡sigandusi, kitÄ dienÄ turėjo iÅ¡sikraustyti į D. V. tėvų sodybÄ , nes buvo baisu. Po įvykio D. V. spengė ausis, mama jam duodavo stiprių migdomųjų, nes jis negalėjo miegoti.

Po to prasidėjo teisminis procesas, su D. V. iÅ¡siskyrė, jis liko (duomenys neskelbtini), o ji iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Po įvykio D. V. labiausiai skaudėjo galvÄ , kažkuriÄ jos pusę, grįžęs į namus jis negalėjo miegoti, pergyveno dėl to, kas įvyko, jis jautė stresÄ . D. V. skaudėjo kažkuriÄ ausies pusę, kažkuriÄ veido dalį ir visÄ kÅ«nÄ , jo rÅ«bai po įvykio atrodė baisiai. Pamena, kad po įvykio ant D. V. kÅ«no buvo daug mėlynių, buvo mėlynė po akimi, tačiau nepamena kurioje veido pusėje, jam labai skaudėjo kažkuriÄ veido ir ausies pusę.

IÅ¡ gydymo įstaigos į namus D. V. paleido tÄ pačiÄ dienÄ ar naktį, jis grįžo į namus, bet po dienos ar kelių grįžo atgal į gydymo įstaigÄ , kur gydėsi gal savaitę. Nežinojo kas sumušė D. V., bandė apie tai klausti jo paties, bet jis nesakė. Kai iÅ¡ ligoninės grįžo D. V. artimieji, jų klausė kas sumušė jį, jie atsakė, kad jį prie pat namų sumušė geriausias draugas. Geriausias D. V. draugas buvo R. D., jie buvo geri draugai, kartu leisdavo laikÄ .

D. V. tėvai prašė pasakyti teisybę, kad jie žinotų kÄ daryti, jį spaudė pasakyti teisybę, bet D. V. prisiekinėjo, kad ne jis puolė. D. V. sakė, kad jį užpuolė iÅ¡ pasalų, vienas laikė, o kitas mušė įvertę į pelkę. Policijos pareigÅ«nai pasakojo, kad jis „burbuliavo pelkėje“, R. D. įvykio vietoje jau nebebuvo, matė, kad nubėgo. Žino, kad D. V. parvežė ir jį vienÄ paleido policijos ekipažas. Kiek žino, R. D. buvo ne vienas. Kažkuris vienas, jaunesnis pareigÅ«nas laikė D.

V.. R. D. buvo „aukÅ¡tesnysis“ pareigÅ«nas, o „jaunesniojo“ pareigÅ«no vardas labai sunkus, negalėjo bÅ«ti E., galėjo bÅ«ti E. Nors bijo suklysti, bet, kiek girdėjo, kai policininkai tarpusavyje kalbėjosi, E. laikė D. V.. Policijos pareigÅ«nai nematė įvykio, jie gavo iÅ¡kvietimÄ , sakė, kad kažkoks kaimynas matė įvykį ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tas pats policijos ekipažas paleido (parvežė) D. V. po Å¡ventės, bet po kelių minučių jiems teko grįžti, jie rado D.

V. „burbuliuojantį“ pelkėje – prie namų buvusioje iÅ¡tryptoje vietoje, ryte tÄ vietÄ apžiÅ«rinėjo „k.“, nežino ar jis pareigÅ«nas. Viskas vyko prie laiptinės, gal už 50 metrų. Kai D. V. grįžo į namus, pasakė, kad jį sumušė R. D.. Negali atsakyti, ar D. V. patvirtino aplinkybę, kad vienas asmuo jį laikė, to nepamena. Pamena, kad po įvykio pareigÅ«nai tarpusavyje buvo susitikę ir kalbėjosi, kad vienas laikė D. V., nemoka parodyti kaip, bet laikė rankas už nugaros, neleido muÅ¡tis, po to R.

D. ant jo užsėdo, užspaudė, kad nieko negalėtų padaryti ir daužė visÄ galvÄ . PareigÅ«nai nesakė kÄ kitas draugas tuo metu darė. Sodyba, iÅ¡ kurios parvežė policijos pareigÅ«nus, buvo tolokai, ten visi pareigÅ«nai buvo labai girti, R. D. buvo siaubingai girtas. Gali bÅ«ti, kad kai skambino bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad sužalotas policijos pareigÅ«nas, gali bÅ«ti, kad pasakė, kad sužalotas policijos pareigÅ«nas, tiksliai nepamena kÄ pasakė, nes buvo sutrikusi, pasakė viskÄ kaip yra ir kas nutiko.

Aplinkybę, kad vienas asmuo laikė, o kitas mušė, žino iÅ¡ to kÄ pareigÅ«nai kalbėjosi tarpusavyje, nes tie pareigÅ«nai, kurie įvykio naktį dirbo, iÅ¡skyrus pareigÅ«nę merginÄ , po įvykio ryte ar kitÄ dienÄ buvo susirinkę, buvo ir ji, jie kalbėjosi apie įvykį, kalbėjosi kas kÄ sakys, darys, kad niekas netektų darbo. Aplinkybę apie tai, kad vienas laikė, o kitas mušė, sužinojo iÅ¡ D. V. bendradarbių, tai nugirdo, kai jie kalbėjosi tarpusavyje (apklausta nuotoliniu bÅ«du). 6.1.

Teisme apklaustas liudytojas M. P., parodė, kad maždaug prieÅ¡ tris metus pirmÄ kartÄ gyvenime pranešė policijai apie įvykį, buvo naktis. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), naktį miegojo ir prabudo nuo triukÅ¡mo, kažkoks žmogus kvietėsi pagalbos, pro langÄ bandė pasižiÅ«rėti kas vyksta, bet nesimatė, kaip suprato, viskas vyko tunelyje, iÅ¡kvietė policijÄ , paties įvykio nematė, tik girdėjo, kad žmogus Å¡aukiasi pagalbos. Pro langÄ girdėjo, kad kažkoks žmogus Å¡aukėsi pagalbos, sakė „baik“, iÅ¡ garsų galėjo suprasti, kad žmogų muÅ¡a, nekviestų policijos be reikalo.

Nematė nieko, tik pravažiuojantį policijos automobilį, todėl paskambino dar kartÄ pasakyti, kad policija pravažiavo įvykio vietÄ , savo akimis nieko nematė, tik girdėjo, nematė kaip smÅ«gius sudavė. Nematė kiek buvo žmonių, iÅ¡ balsų suprato, kiek dabar pamena, kad galėjo bÅ«ti du žmonės, vienas mušė, o kitas maldavo, kad jo nemuÅ¡tų. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo iÅ¡ kiemo pusės, matė, kad jie vaikÅ¡to, tačiau iÅ¡ ketvirto namo aukÅ¡to nieko nesimatė.

Nematė nieko nubėgant, slepiantis, nes ten nematoma zona, tunelis, nieko nesimato. Matė prieÅ¡ais tunelį stovintį (duomenys neskelbtini) džipÄ su įjungtais avariniais žibintais, daugiau nieko nematė. Vienas asmuo kone maldavo, prašė „nelaužk“, gal rankÄ laužė, girdėjosi baisÅ«s garsai, atrodo, kad tas žmogus net vėmė, girdėjosi toks garsas, koks sklinda, kai žmogų vimdo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius Å¡ias nusikalstamas veikas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo R. D. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama iÅ¡samiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡naudojusi BPK 324 6 dalyje numatytÄ procesinę galimybę ir atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl R.

D. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, yra pagrįstos. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl R.

D. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas. Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė jį kaltinančius duomenis ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad R. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. nesunkiai sužalojo nukentėjusiajam D. V. sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

11. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

12. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å ios teisės normos sudėtis yra materialioji, todėl taikant jÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas veikÄ padarė vieÅ¡oje vietoje ir kad dėl jos kilo neigiami padariniai – buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje asmens atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tokio elgesio paskatas.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba savo veiksmams kaip pretekstÄ panaudojo mažareikÅ¡mę dingstį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia buvo nukreipta į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Taip pat kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika taip pat gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Tačiau esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad kaltininko veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Tokių padarinių konstatavimas priklauso nuo įvairių aplinkybių – ar kaltininko veiksmai buvo atlikti matant kitiems asmenims ir kokia buvo Å¡ių asmenų reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (pavyzdžiui, nėščių moterų, pagyvenusių, ligotų žmonių ir pan.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar buvo panaudoti žalojimui skirti daiktai, ar veika padaryta asmenų grupės ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-54-222/2017 ir kt.).

13. Pakartotinai pažymėtina tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. prašo jį išteisinti, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog R. D. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. V. ir sutrikdė visuomenės rimtį.

14. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada dėl R. D. pripažinimo kaltu dėl nusikalstamų veiksmų, atliktų (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesnysis teismas įrodymų vertinimo nebekartoja, tačiau papildomai atkreipia dėmesį į kelias svarbias detales. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tai, jog įvykyje – (duomenys neskelbtini) g. dalyvavo R. D., D. V. ir E. K., ginčo nėra, to neneigia ir pats nuteistasis, be to, tÄ patvirtina ir pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ užfiksuoti duomenys: patrulių E. Z. ir R.

G. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad 23.10 val. nuvykus į įvykio vietÄ rado gulintį asmenį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo neuniformuotas policijos pareigÅ«nas D. V., o Å¡alia jo buvo neuniformuotas policijos pareigÅ«nas E. K.. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai pirmosios instancijos teisme patvirtino tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo tinkamo įvykio aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo.

D. V. sužalojimo aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, kuriÄ sujungus į vienÄ visumÄ susidaro loginė įvykių seka. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio garso įrašų apžiÅ«ros protokolo, perklausyti garso įraÅ¡ai, pateikti Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kur užfiksuota, jog 2017 m. vasario 26 d. į bendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino vyras, kuris prisistatė M. P. ir pranešė, kad girdi po langais, kaip tuneliuke link (duomenys neskelbtini) g., žmogų spardo. Yra trise, vienas ramina, kitas muÅ¡a.

Å ias aplinkybes liudytojas M. P., apklaustas apygardos teismo posėdyje, patvirtino ir parodė, kad pro langÄ girdėjo, kad kažkoks žmogus Å¡aukėsi pagalbos, sakė „baik“, iÅ¡ garsų galėjo suprasti, kad žmogų muÅ¡a. Vienas asmuo kone maldavo, prašė „nelaužk“, gal rankÄ laužė, girdėjosi baisÅ«s garsai, atrodo, kad tas žmogus net vėmė, girdėjosi toks garsas, koks sklinda, kai žmogų vimdo. Taip pat iÅ¡ garso įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad po pirmojo skambučio, dėl to paties įvykio - 2017 m. vasario 26 d. skambino moteris, kuri prašė greitosios medicinos pagalbos, nes vyras girtas, traukuliuoja, eina putos iÅ¡ burnos.

Pokalbio metu girdisi, kaip moteris į kažkÄ sako: „D., D.“ (1 t. b. l. 172-178). Apklausta apygardos teismo posėdyje liudytoja K. R. patvirtino Å¡ias aplinkybes ir parodė, kad kai grįžo D. V. buvo naktis, girdėjo, kad kieme kažkas vyksta, tuo metu buvo D. V. bute. Po maždaug 15 – 20 minučių iÅ¡girdo durų skambutį, per durų akutę pamatė du stovinčius policijos pareigÅ«nus, D. V. nesimatė. Kai atidarė buto duris, D. V. buvo ant žemės, policijos pareigÅ«nai stovėjo Å¡alia, jie jį įtempė į butÄ , jis kratėsi, jam iÅ¡ burnos ėjo putos, nepratarė nei žodžio, buvo visas Å¡lapias, rÅ«bai suplėšyti.

Kadangi iÅ¡ burnos pradėjo eiti putos, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , pervertė jį ant Å¡ono ir įkiÅ¡o į burnÄ Å¡aukÅ¡telį. Greitoji medicinos pagalba jį iÅ¡vežė. Policijos pareigÅ«nai pasakojo, kad jis „burbuliavo pelkėje“. Kažkuris vienas, jaunesnis pareigÅ«nas laikė D. V.. R. D. buvo „aukÅ¡tesnysis“ pareigÅ«nas, o „jaunesniojo“ pareigÅ«no vardas labai sunkus, negalėjo bÅ«ti E., galėjo bÅ«ti E. Kaip matyti, dėl to paties įvykio, 2017 m. vasario 27 d. 00.40 val.

BPC gautas slaugytojos B. pranešimas, kad iš namų buvo pristatytas D. V., kuriam diagnozuotas galvos sumušimas ir 1,31 prom. girtumas. Šie rašytiniai bylos duomenys ir liudytojų M. P. ir K. R. parodymai (nenustatyta, kad liudytojas M. P. ir liudytoja K. R. būtų derinę savo parodymus ar, kad būtų suinteresuoti bylos baigtimi) patvirtina D. V. sužalojimus, t. y., liudytojas M. P. nurodė, kad girdėjosi baisūs garsai, atrodė, kad tas žmogus net vėmė, o liudytoja K. R. paskambinusi į BPC nurodė, kad D.

V. būtent ir bėgo putos iš burnos, kas akivaizdu, iškart paneigia būtinosios ginties ribas, bei parodo tyčinį ir neadekvatų R. D. elgesį mušant D. V.. Šioje vietoje atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės ausies sraiginio nervo potrauminio uždegimo (1 t. b. l. 162-164). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V. kairės ausies sraiginio nervo potrauminis uždegimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje ir griuviminei traumai nebūdingas (1 t. b. l. 168-169), t. y., net ir pirmosios instancijos teismui pašalinus iš kaltinimo ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta ir (duomenys neskelbtini) pastatu nurodytus R.

D. veiksmus prieÅ¡ D. V. (du smÅ«gius į galvos sritį, kelis smÅ«gius deÅ¡inės kojos keliu į kairę galvos pusę), lieka R. D. atlikti veiksmai ties (duomenys neskelbtini) namu (nenustatytas skaičius smÅ«gių į kairę galvos pusę, du smÅ«giai kojos keliu į deÅ¡inę kÅ«no pusę), po kurių D. V. ir galėjo atsirasti specialisto iÅ¡vadose nurodyti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sprendžiant dėl R. D. kaltės svarbÅ«s jo paties parodymai. 2017 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu R.

D. parodė, kad viso konflikto metu, per tris kartus galėjo D. V. suduoti smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir galvÄ , tačiau tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o juo labiau jį sužaloti, neturėjo ir nenorėjo, per „karÅ¡tai“ sureagavo į jam suduotus smÅ«gius (2 t. b. l. 89-90). Svarbi dar viena detalė, kad kaip matyti iÅ¡ paties kaltinamojo R. D., nukentėjusiojo D. V. ir liudytojo E. K. parodymų, iki įvykio (duomenys neskelbtini) g., D. V. pats vaikščiojo, jam nebuvo reikalinga pagalba, tačiau po konflikto su R.

D., nukentėjusysis savo jėgomis jau nebegalėjo grįžti į namus, jam buvo reikalinga pagalba.

15. Svarbus pats nukentėjusiojo ir nuteistojo susitikimo (duomenys neskelbtini) g. momentas. Kaip matyti iÅ¡ telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių, tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis skambino vienas kitam, tačiau kaip matyti, paskutinis skambutis buvo iÅ¡ R. D. (2 t. b. l. 53-55). Ä®vykis įvyko Å¡alia nukentėjusiojo D. V. namų, t. y., pats nuteistasis po kelių konfliktų miesto centre, atvyko Å¡alia nukentėjusiojo namų galimai pratęsti konflikto, po ko ir įvyko muÅ¡tynės, kas rodo R. D. tyčiÄ visų Å¡ių įvykių sekoje, o ne atsitiktinį atvykimÄ ar kaip aiÅ¡kina pats R.

D., kad jis tik norėjo atsiimti automobilyje likusiÄ kuprinę. Pažymėtina ir tai, kad R. D. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus Å¡ioje vietoje, kadangi jie keitėsi: iÅ¡ pradžių nurodė, kad norėjo susitaikyti, po to, kad norėjo sužinoti ar D. V. viskas gerai bei, kad norėjo tik pasikalbėti apie įvykius miesto centre (2 t., b. l. 83-85, 89-90, 3 t., b. l. 11-15). Tai, kad bÅ«tent R. D. sumušė D. V. patvirtina ir kitų liudytojų policijos pareigÅ«nų T. S., D. A. ir K. R. parodymai, kad vežant D.

V. iÅ¡ ligoninės, jis aiÅ¡kino, kad jį sumušė R. D.. Nors liudytojas E. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje D. V. pirmas stÅ«mė R. D., tačiau pritariant pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, nenustatyta tokios pavojingos situacijos, po ko, R. D. privalėjo gindamasis Å¡itaip sužaloti nukentėjusįjį D. V.. Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, D. V. buvo girtesnis už R. D., tÄ patvirtina ir tiesiogiai įvykyje dalyvavęs liudytojas E. K., todėl R.

D., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, kuriam keliami aukÅ¡tesni reikalavimai, o ne paprastu piliečiu, turėjo suvokti situacijos rimtumÄ ir gebėti valdyti ne tik savo emocijas, o ir fizinius veiksmus, be abejo, neeliminuojant ir paties nukentėjusiojo veiksmų esant girtam vieÅ¡oje vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje pažymėta svarbi aplinkybė tai, kad Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos praneÅ¡ime nurodyta, kad R. D. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. vasario 26 d. 23 val. buvo sumuÅ¡tas pažįstamo asmens (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (2 t., b. l. 19), o ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, kas patvirtintų R.

D. bÅ«tinybę ginantis nuo D. V. panaudoti tokius pavojingus fizinius veiksmus. Be to, valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. D. padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, kuris galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi paveikus kairę veido pusę (2 t. b. l. 31), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sužalojimas R. D. galėjo atsirasti ne (duomenys neskelbtini) g., o konflikto metu miesto centre.

Šių duomenų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, dėl R. D. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas.

16. Nagrinėjant R. D. tyčiÄ , svarbus ir jo valinis momentas su įvykdyta nusikalstama veika. Kaip matyti, 2017 m. vasario 27 d. apklausos metu D. V. parodė tas pačias aplinkybes kaip ir protokole pareiÅ¡kime (1 t. b. l. 38-40), o jau 2017 m. spalio 16 d. apklausos metu D. V. parodė, kad su R. D. susitaikė ir nebeturi jokių pretenzijų (1 t. b. l. 57), kÄ patvirtina 2017 m. spalio 16 d. susitaikymo protokolas iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis D. V. ir įtariamasis R. D. susitaikė (2 t. b. l. 92-93), t. y., R.

D. pripažino tyčinius veiksmus prieš D. V., po ko, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi buvo patvirtintas prokuroro 2017 m. spalio 30 d. nutarimas atleisti R. D. BK 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį - susitaikius su D. V. ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (2 t. b. l. 113-115). Galimai susivokęs kokios yra susitaikymo su nukentėjusiuoju ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pasekmės, 2017 m. spalio 31 Šiaulių AVPK gautas R.

D. atsisakymas susitaikyti (2 t. b. l. 119-120), po ko, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis (2 t. b. l. 149-151). Šie duomenys yra tiesioginiai ir taip pat patvirtina R. D. kaltę dėl nusikalstamų veiksmų prieš D. V., nes jei asmuo nebūtų atlikęs nusikalstamų veiksmų, o be to, būdamas pareigūnu ir laikydamasis pozicijos, kad jis tik gynėsi (esant būtinajai ginčiai), nebūtų sutikęs su tokiu ikiteisminio tyrimo nutraukimu jo atžvilgiu.

Nenustatyta, kad prieÅ¡ R. D. bÅ«tų naudojama prievarta, pasiraÅ¡ant susitaikymo protokolÄ , o be to, įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolÄ priėmusi ir pasiraÅ¡iusi tyrėja G. V. apklausiama parodė, kad kelis kartus klausė R. D., ar Å¡is suvokia ir tikrai nori taikytis, tačiau R. D. tam neprieÅ¡taravo.

17. Tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintos aplinkybės, kad R. D. 2017 m. vasario 26 d. apie 21.51 val. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta pargriovė D. V. ant žemės ir sudavė jam du smÅ«gius deÅ¡ine ranka į galvÄ , bei tai, kad R. D. 2017 m. vasario 26 d. apie 22.24 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu sugriebė abiem rankomis D. V. už rÅ«bų ir sudavė deÅ¡inės kojos keliu kelis kartus jam į kairę galvos pusę, su kuo sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas.

Pažymėtina, kad visi Å¡ie įvykiai vyko vienas paskui kitÄ ir buvo kaip vieno konflikto tęsinys. Pirmame epizode - (duomenys neskelbtini) g. R. D. pargriovė D. V. galimai siekdamas nutraukti netinkamus D. V. veiksmus, antrame epizode - ties (duomenys neskelbtini) pastatu, R. D. pačiam priėjus prie D. V., taip inicijuojant dar vienÄ konfliktÄ , pats D. V. pradėjo fizinius veiksmus prieÅ¡ R. D., t. y., byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių R. D. kaltinime nurodytus tyčinius veiksmus. Nukentėjusysis ir nuteistasis dėl Å¡ių epizodų duoda visiÅ¡kai skirtingus ir vienas kitam prieÅ¡taraujančius parodymus, todėl byloje svarbÅ«s kiti duomenys, tokie kaip vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kur matyti konfliktas tarp D.

V. ir dviejų nenustatytų vaikinų, kurio metu R. D., prilaikydamas už striukės bando D. V. atitraukti nuo konflikto, tačiau Å¡is nori iÅ¡trÅ«kti ir nustumia R. D., bando kažkam iÅ¡ bÅ«rio suduoti smÅ«gius. R. D. lieka stovėti nuoÅ¡alyje, t. y., įraÅ¡e neužfiksuota, kad R. D. bÅ«tų panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Aplinkybių, kad R. D. smurtavo prieÅ¡ D. V. nepatvirtino ir tiesiogiai įvykyje dalyvavę liudytojai J. K., R. P., E. K., G. N., D. S., tvirtinadami, kad D.

V. sukonfliktavus su kitais asmenimis, R. D. laikė D. V., tačiau jokių smÅ«gių sudavimo aplinkybių nematė. Todėl pritartina apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad R. D. neturėjo jokio tikslo sužaloti D. V., o jo veiksmai buvo skirti jį nuraminti bei sudrausminti, siekiant iÅ¡vengti galimo konflikto su paÅ¡aliniais asmenimis. Vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. matyti kaip D. V. rÅ«kant, pro Å¡alį praeina R. D., D. V. kažkÄ pasako pamatęs R. D., tada R. D. apsisuka ir eina link D.

V., D. V. taip pat pradeda eiti link jo ir dešinės rankos kumščiu suduoda R. D. į kairę veido pusę. Tada R. D. suima D. V. rankomis už rūbų krūtinės srityje, jie susigrumia, t. y., aplinkybės patvirtina, kad nurodytu laiku ties (duomenys neskelbtini) grumtynes inicijavo pats D. V. ir R. D. kaltinime nurodyti veiksmai nebuvo siekis sužaloti D. V., o buvo paties konflikto pasekmė.

18. Aukštesnysis teismas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė iš kaltinimo pašalintų epizodų ir tuo padarė tiek materialiosios tiek procesinės teisės pažeidimus pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika (Nr. 2K-164-699/2017) nėra analogiška šiai bylai, t. y., apylinkės teismui nebuvo privalu rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti iš kaltinimo pašalintų aplinkybių, kadangi visa tai atsispindi pirmosios instancijos teismo suformuluotame (pakeistame) galutiniame kaltinime, kuriame paliktos tik teismo jau nustatytos galutinės ir kaltinimui svarbios aplinkybės, motyvuotai pašalinus iš kaltinimo aplinkybes, t. y., du epizodus.

19. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami bylÄ nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ ir savo iniciatyva, kai nustato tokiÄ bÅ«tinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali bÅ«ti pasunkinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).

20. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, R. D. buvo kaltinamas tuo, kad: - 2017 m. vasario 26 d. Šiaulių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešose vietose ir matant kitiems asmenims, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia apie 21.51 val., ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta, pargriaudamas D. V. ant žemės, suduodamas jam du smūgius dešine ranka į galvos sritį, po to apie 22.24 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sugriebdamas abiem rankomis D. V. už rūbų, suduodamas dešinės kojos keliu kelis kartus jam į kairę galvos pusę, po to apie 23.05 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D.

V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į kairę galvos pusę, suduodamas du smÅ«gius kojos keliu į deÅ¡inę kÅ«no pusę, užlauždamas deÅ¡inę rankÄ , viso trijose vietose bendrai suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 11 smÅ«gių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimÄ , poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje juosmens pusėje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, deÅ¡inėje kaktos pusėje, deÅ¡inio kelio srityje, tokiu savo įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarkÄ ; - be to, R.

D. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2017 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešose vietose ir matant kitiems asmenims, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia apie 21.51 val., ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta, pargriaudamas D. V. ant žemės, suduodamas jam du smūgius dešine ranka į galvos sritį, po to apie 22.24 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sugriebdamas abiem rankomis D. V. už rūbų, suduodamas dešinės kojos keliu kelis kartus jam į kairę galvos pusę, po to apie 23.05 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D.

V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į kairę galvos pusę, suduodamas du smÅ«gius kojos keliu į deÅ¡inę kÅ«no pusę, užlauždamas deÅ¡inę rankÄ , viso trijose vietose bendrai suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet nemažiau 11 smÅ«gių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimÄ , poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje juosmens pusėje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, deÅ¡inėje kaktos pusėje, deÅ¡inio kelio srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairės ausies sraigtinio nervo potrauminio uždegimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. 18.1.

Pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ bylÄ iÅ¡ kaltinimo buvo paÅ¡alinti du R. D. inkriminuoti epizodai, paliekant kaltinimÄ , kaltinant tuo, kad R. D.: - 2017 m. vasario 26 d. apie 23.05 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į kairę galvos pusę, suduodamas du smÅ«gius kojos keliu į deÅ¡inę kÅ«no pusę, užlauždamas deÅ¡inę rankÄ , viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 11 smÅ«gių, padarė D.

V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimÄ , poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje juosmens pusėje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, deÅ¡inėje kaktos pusėje, deÅ¡inio kelio srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairės ausies sraigtinio nervo potrauminio uždegimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; - be to, R.

D. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2017 m. vasario 26 d. apie 23.05 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į kairę galvos pusę, suduodamas du smÅ«gius kojos keliu į deÅ¡inę kÅ«no pusę, užlauždamas deÅ¡inę rankÄ , iÅ¡ viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 11 smÅ«gių, padarė D.

V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimÄ , poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje juosmens pusėje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, deÅ¡inėje kaktos pusėje, deÅ¡inio kelio srityje. 18.2. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl R. D. inkriminuotų trijuose epizoduose padarytų nenustatytų skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 11 smÅ«gių, padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas.

AukÅ¡tesniajam teismui susipažinus su baudžiamÄ ja byla, R. D. pirmosios instancijos suformuluotu galutiniu kaltinimu, specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alintos nurodytos aplinkybės: „..viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau 11 smÅ«gių“...“, kadangi R. D. pripažintas kaltu tik dėl vieno epizodo, o be to, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus epizodus ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta ir ties (duomenys neskelbtini) pastatu, kur buvo inkriminuoti keli smurtiniai veiksmai (du smÅ«giai deÅ¡ine ranka į galvos sritį, keli smÅ«giai deÅ¡inės kojos keliu į kairę galvos pusę), nebegalima įvardinti ir konkrečių smÅ«gių apimties, todėl kaltinimas turi bÅ«ti paliekant nenustatytÄ skaičių smÅ«gių.

Pažymėtina, kad paÅ¡alinus Å¡ias aplinkybes iÅ¡ kaltinimo, R. D. padėtis nepasunkinama, jo atžvilgiu kaltinimo esmė, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas procesas nesikeičia, todėl nereikalingas ir bylos atnaujinimas inkriminuojant R. D. kaltinimÄ iÅ¡ naujo.

21. Atmetant apeliacinio skundo argumentÄ dėl tendencingo ikiteisminio tyrimo prieÅ¡ jį atlikimo, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, įvairÅ«s R. D. skundai, susiję su Å¡ia byla ir jos tyrimu, buvo iÅ¡nagrinėti teisėsaugos institucijų ((duomenys neskelbtini) apskrities VPK imuniteto skyriaus, policijos departamento imuniteto valdybos ir kt.), tačiau pažeidimų nenustatyta. Dėl vaizdo registratorių liudytojas R. K., imuniteto skyriaus virÅ¡ininkas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad pagal liudytojų parodymus buvo nuspręsta neiÅ¡imti vaizdo registratorių, nes automobilis stovėjo toliau nuo tos vietos, kurioje viskas vyko ir negalėjo tiesiogiai fiksuoti įvykio.

O be to, nebuvo nustatyta aplinkybių dėl kurių pareigÅ«nai bÅ«tų privalėję iÅ¡kelti ir iÅ¡saugoti vaizdo įraÅ¡us. O kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, vėliau, R. D. pradėjus kelti klausimÄ dėl vaizdo registratorių ir telemetrinių duomenų pateikimo, jų nebebuvo galima pateikti dėl techninių priežasčių ar jų neiÅ¡saugojimo/iÅ¡trynimo. Pažymėtina, kad Å¡ių duomenų byloje neturėjimas ir neužfiksavimas, nekeičia bylos esmės dėl pačių R. D. įvykdytų nusikalstamų veiksmų sužalojant D.

V. (duomenys neskelbtini) gatvėje.

22. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. spalio 10 d. nutartį apie galimai D. V. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, galimai nežinojo apie jau priimtus sprendimus D. V. atžvilgiu dėl tų pačių veiksmų pagal BK 284 straipsnį, todėl pakartotinai kelti klausimÄ dėl to paties įvykio, dėl kurio jau buvo priimti procesiniai sprendimai ir dėl kurių pasisakyta jau ir apeliacinio teismo, netikslinga (2017 m. spalio 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ D.

V. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį (6 t. b. l. 88-90), 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ D. V. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (8 t. b. l. 44-47).) 23. Kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.

24. Atsižvelgiant į tai, kad atmetamas R. D. apeliacinis skundas dėl jo iÅ¡teisinimo, atitinkamai atmetamas ir skundo argumentas dėl D. V. civilinio ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo civilinio ieÅ¡kinio priteisimo klausimÄ , todėl pakartotinai jų nenagrinėja.

25. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, tačiau tai nėra pagrindas keisti R. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ar pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės bausmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies – kaltinimo paÅ¡alinti teismo nustatytÄ aplinkybę, kad „...viso trijose vietose...“, „...bet ne mažiau 11 smÅ«gių...“. Nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Nerijus Masiulis Vidmantas Mylė Laisvydas ZederÅ¡tremas