9dcd28ea-b702-49a8-ba01-8feb7e33a72a · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-223-383/2019 Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00295-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. G. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 22 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. G. nuteistas 2013 m. rugsėjo 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2011 m. sausio 7 d. nuosprendį ir galutinė bausmė J. G. paskirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal 2014 m. vasario 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė paskirta 6 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 750 Lt. bauda.

Ä®skaitytos 3 dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienÄ yra 8 mėnesiai ir 13 dienų.

2. Komisija savo 2019 m. sausio 22 d. nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamas, jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiamas linkme. Pataisos namuose dirba, neturi galiojančių nuobaudų, 3 kartus skatintas. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi minėtÄ nutarimÄ patvirtinti atsisakė, spręsdamas, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Skunde nuteistasis J. G. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Nurodo, kad yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , išėjęs į laisvę vyks gyventi pas žmonÄ ir tai įrodo, kad nuteistasis pilnai pakeitė gyvenamÄ aplinkÄ ir su pažįstamais, kurie jam darydavo blogÄ Ä¯takÄ , nesusitiks. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, jis turi ne vienÄ specialybę. Nuteistojo žmonos darbingumo lygis yra 35 procentai, todėl jis nori kuo greičiau prisidėti prie Å¡eimos gerbÅ«vio kÅ«rimo. Teigia, kad jo elgesys niekam nekelia pavojaus, todėl nuteistojo pataisa gali bÅ«ti tęsiama laisvėje. Nurodo, kad atlikdamas bausmę dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, siekia paskatinimų. Pažymi, kad jei šį kartÄ jo atžvilgiu nebus taikomas lygtinis paleidimas, tai kito karto nebus.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros atsiliepime į nuteistojo J. G. skundÄ praÅ¡oma jo skundÄ atmesti ir palikti galioti 2019 m. vasario 19 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį.

6. Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi, bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. IÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis J. G. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. G. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – jo vertinimo balas yra 99. Ir nors nuo paskutinio vertinimo nuteistojo rizikos balas sumažėjo, tačiau rizika vis tiek iÅ¡liko vidutinė ir labai artima aukÅ¡tai. Jau vien Å¡i aplinkybė leidžia teigti, jog akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra. Be to, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jo kriminogeniniais veiksniais laikomi ankstesni nusikalstami veiksmai, darbas, gyvenimo stilius, nuostatos, manyti, kad nuteistasis, bÅ«damas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.

Tokį manymÄ ypatingai sustiprina ne tik tai, kad nuteistasis jau anksčiau ne kartÄ teistas, bet ir ta aplinkybė, kad pastarojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu J. G. pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, dėl ko buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus. Ir nors Å¡iuo atveju įstatymas nedraudžia nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau aukščiau paminėtas faktas, leidžia abejoti galimybe pataisyti nuteistÄ jį neizoliuojant jo nuo visuomenės. Ir nors aplinkybės, susijusios su jo ankstesniais teistumais, nusikalstama veika, už kuriÄ atlieka bausmę, jau buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , jos taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

Ypač įvertinus tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis sunkiai geba atpažinti savo neigiamas savybes, esant nestruktūruotoje aplinkoje nuteistojo impulsų kontrolė silpna, ypač pavartojus alkoholio, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina J. G. asmenybę, rodo, kad pataisos procesas jo atžvilgiu nėra itin efektyvus, kad nuteistasis dar turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo nuostatas, gyvenimo stilių, o tuo pačiu tokiomis savo pastangomis ir sumažintų kintančius nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Tik tokiu atveju bÅ«tų galima spręsti, jog J. G. daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

10. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis dalyvauja pataisos programose, neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Juk sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Å ios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi bÅ«ti įvertintos visų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ , o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, Å¡iuo metu neleidžia daryti iÅ¡vados, kad J.

G. iÅ¡ tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Ä®vertinus aptartus nuteistÄ jį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis Å¡iuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog J. G. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. AukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje byloje reikÅ¡mingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informacijÄ apie konkretų atvejį.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis A. A. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo J. G. skundÄ atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas