Legislator Case Law & Legislation
9dcd1470-3a59-4e29-bfb1-07304b1d6d5b AI generated

9dcd1470-3a59-4e29-bfb1-07304b1d6d5b · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 9dcd1470-3a59-4e29-bfb1-07304b1d6d5b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                                Civilinė byla Nr. e2S-836-544/2017Lijana Visokavičienė                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18863-2017-5                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.12.2.3.; 3.3.2.5. (S)                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Minibank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-25425-845/2017 pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo iÅ¡ skolininko E. B. n u s t a t ė:I.

Legislator headnote

AI generated

9dcd1470-3a59-4e29-bfb1-07304b1d6d5b · Panevėžio apygardos teismas: Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Minibank“ tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti jos pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias kreipimosi dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo sÄ lygas, ir buvo pernelyg aktyvus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutinka tik iÅ¡ dalies.Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, CPK 435 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                                Civilinė byla Nr. e2S-836-544/2017Lijana Visokavičienė                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18863-2017-5                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.12.2.3.; 3.3.2.5. (S)                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Minibank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-25425-845/2017 pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo iÅ¡ skolininko E. B. n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Kreditorė UAB „Minibank“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 406,20 Eur skolos, 142 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų ir 83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ skolininko E. B..Nurodė, kad UAB „Minibank“ suteikė E. B. 376,51 Eur kreditÄ 30 d. laikotarpiui ir 2014 m. gruodžio 4 d. mokėjimo pavedimu pervedė jį į jo sÄ skaitÄ . Skolininkas įsipareigojo kredito sumÄ (376,51 Eur) bei palÅ«kanas (29,69 Eur) grÄ Å¾inti iki 2016 m. spalio 18 d.

Tačiau suėjus numatytam terminui skolos negrÄ Å¾ino, į raginimus neatsakė, dėl ko nuo 2016 m. spalio 19 d. už 180 d. buvo skaičiuojami vartojimo kredito sutartyje numatyti nuostoliai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėSkundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nutarta atsisakyta priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui E. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ir kreditorei grÄ Å¾inti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Teismas sprendė, jog kreditorė, praÅ¡ydama priteisti delspinigius, nenurodė praÅ¡omų priteisti delspinigių normos, pagal kuriÄ teismas galėtų spręsti, jog kreditoriaus praÅ¡oma priteisti 142 Eur delspinigių suma neprieÅ¡tarauja vyraujančiai teismų praktikai.

Be to, kreditoriaus praÅ¡omi delspinigiai neatitinka ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytos 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Taigi kreditoriaus praÅ¡omi priteisti 142 Eur delspinigiai yra neproporcingai dideli pagrindinės reikalaujamos priteisti skolos (406,20 Eur) dydžiui. Todėl teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei Å¡alių interesų pusiausvyros principu, pripažino, kad nustatytos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, o pareikÅ¡tÄ Â pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 2 dalimi, atsisakė priimti kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Minibank“ praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus bei aiÅ¡kino teisės normas, dėl ko pažeidė kreditorės interesus. Atsižvelgiant į CPK 435 straipsnio 3 dalį, teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o Å¡i įstatymo nuostata neįpareigoja kreditorės pagrįsti savo reikalavimÄ dėl patirtų nuostolių.

Nagrinėjamu atveju kreditorės reikalavimas priteisti 142 Eur dydžio nuostolius nesudaro pagrindi pripažinti pateikto pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo akivaizdžiai nepagrįstu. Kreditorės patirti nuostoliai yra apskaičiuoti pagal su skolininku sudarytos sutarties, kurioje numatytus įsipareigojimus jis laisva valia prisiėmė, nuostatas. Jose įtvirtinta, jog pažeidusi prievolės įvykdymo terminÄ sutarties Å¡alis privalo mokėti ne mažesnius nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuostolius už naudojimÄ si UAB „Minibank“ piniginėmis lėšomis nuo laiku negrÄ Å¾intos pinigų sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Kartu apeliantė pabrėžia, jog, atsisakydamas priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ , pirmosios instancijos teismas buvo pernelyg aktyvus.Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Minibank“, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡avimo, prašė priteisti iÅ¡ skolininko E. B. 406,20 Eur skolÄ (376,51 Eur kredito suma ir 29,69 Eur palÅ«kanos), 142 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu, konstatavęs, jog kreditorės reikalavimas priteisti 142 Eur nuostolių sumÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, nes kreditorė nenurodė reikalaujamų priteisti delspinigių normos, pagal kuriÄ teismas galėtų spręsti, jog praÅ¡oma priteisti suma neprieÅ¡tarauja Å¡iuo klausimu formuojamai teismų praktikai, o, be to, nurodytas delspinigių dydis neatitinka VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje numatytos 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ bei yra neproporcingai didelis pagrindinės reikalaujamos priteisti skolos dydžiui.

Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Minibank“ tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti jos pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias kreipimosi dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo sÄ lygas, ir buvo pernelyg aktyvus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutinka tik iÅ¡ dalies.Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, CPK 435 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Tačiau Å¡i nuostata, prieÅ¡ingai nei siekia įrodyti apeliantė, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad teismas aptariamu atveju iÅ¡vis nevertina pareiÅ¡kimo pagrįstumo, nes tai prieÅ¡tarautų CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostatoms. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog, viena vertus, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimo patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , toks pareiÅ¡kimas nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).Pagal kreditorės į nagrinėjamÄ civilinę bylÄ pateiktus duomenis matyti, jog E. B. 2014 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į UAB „Minibank“ su praÅ¡ymu suteikti 376,51 Eur kreditÄ 30 dienų laikotarpiui bei sutiko su Vartojimo kredito sutarties sÄ lygomis.

UAB „Minibank“ suteikė kreditÄ ir 2014 m. gruodžio 4 d. mokėjimo pavedimu pervedė jį į E. B. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Skolininkas E. B. įsipareigojo kredito sumÄ (376,51 Eur) bei palÅ«kanas (29,69 Eur) grÄ Å¾inti iki 2016 m. spalio 18 d., tačiau suėjus numatytam terminui skolos negrÄ Å¾ino, į raginimus neatsakė. Negražinus skolos nuo 2016 m. spalio 19 d., pareiÅ¡kėja nurodo už 180 dienų priskaičiusi Vartojimo kredito sutartyje numatytus 142 Eur dydžio nuostolius (delspinigius).

Taigi iÅ¡ kreditorės pateiktų duomenų galima vertinti, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuriai taikomos VKÄ® nuostatos. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje (VKÄ® redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Taigi Vartojimo kredito sutarties Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų dydžio buvo ribojama specialiuoju įstatymu, nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tos palÅ«kanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , atlieka kompensuojamÄ jÄ (bet ne mokėjimo) funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, pati apeliantė nurodė, jog Vartojimo kredito sutartyje yra įtvirtinta sÄ lyga, kad, jei pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui, kredito gavėjas negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies ir/ar nesumoka palÅ«kanų ar jų dalies, jis privalo atlyginti nuostolius, kurie skaičiuojami už kiekvienÄ mokėjimo termino praleidimo dienÄ ir yra ne mažesni, nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos.

Prie 2017 m. gegužės 10 d. pareiÅ¡kimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nepridėti jokie priedai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie tai, kokios netesybos buvo sulygtos tarp sutarties Å¡alių. Prie atskirojo skundo kreditorė pridėjo dokumentÄ Â â€žVartojimo kredito sutartis“, 2014 m. balandžio 25 d. patvirtinta direktoriaus, ir „Informacija apie „Piniginė.LT“ siÅ«lomÄ vartojimo kreditÄ (informacinis lapas)“, tačiau iÅ¡ Å¡ių dokumentų turinio negalima nustatyti, ar tai su skolininku E. B. sudaryta Vartojimo kredito sutartis, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima matyti, kokio dydžio netesybos buvo nustatytos Å¡alių sutartimi.

Tačiau, atsižvelgiant į kreditorės prašytos priteisti skolos (406,20 Eur) bei nuostolių (142 Eur) dydį, visiškai sutiktina su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis, jog šie nuostoliai ne tik neatitinka VKĮ nuostatų (11 straipsnio 8 dalis), tačiau ir yra neproporcingai dideli, dėl ko kreditorės pareikštas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta, kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis.

Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vertino kreditorės pateiktame pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo praÅ¡omų priteisti nuostolių (delspinigių) normÄ bei dydį. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 431 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas, kuriuo tiesiogiai įtvirtinta, jog Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka pareiÅ¡kimas nenagrinėjamas, jeigu kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iÅ¡ vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomų reikalavimų.

Taigi Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas ne tik įpareigoja teismÄ , sprendžiantį klausimÄ dėl pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, priėmimo klausimÄ , atsižvelgti į palÅ«kanų ar delspinigių normÄ bei sÄ lygas, tačiau ir draudžia nagrinėti pareiÅ¡kimÄ esant VKÄ® įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos neatitikimui. Papildomai pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Dėl Å¡ių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnis 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, 424-452 psl.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 12 – 18 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymas iÅ¡duodamas tik dėl visų reiÅ¡kiamų reikalavimų (CPK 436 straipsnio 2 dalies 6–8 punktai), sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Ramunė Čeknienė