2017-12-06 Nr. AB-22775-3-64-3-01681-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2113-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01681-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Aidas Lozoris (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. liepos 8 d. kartu su 5–11 asmenų buvo kalinamas perpildytose Šiaulių TI kamerose, kuriose yra tik po vieną kėdę, drėgna, yra pelėsis, tarakonų, į prašymą dezinfekuoti patalpą reaguojama po keleto prašymų, kamerose nėra užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus: baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą, jam sutriko miegas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo periodiškai kalinamas skirtingose kamerose, kuriose jam teko nuo 1,81 kv. m iki 9,78 kv. m gyvenamojo ploto, tik labai retai pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas būdavo mažesnis nei nustatyta higienos normose. Be to, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus, kadangi dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į areštines, pataisos namus, vyksta į teismus, taip pat pasivaikščiojimų, medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu jo kalinimo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl jų neatitikimo higienos normos reikalavimams, nes dėl to nebuvo gauta jokių skundų. Atsakovo manymu, kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimais. Šiaulių TI pastatas pastatytas ir įrengtas dar iki Taisyklių ir Higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

6. Atsakovas nurodė, kad kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. Visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinių mazgų įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

7. Atsakovo nuomone, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio ar drėgmės, nes šie kamerų įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.

8. Atsakovo manymu, pareiškėjo pretenzijos dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstrakčios ir nepagrįstos. Vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 58 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams, pagrindinis patalpų valymas atliekamas periodiškai, profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus, gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų prašymu.

9. Atsakovas prašė teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal savo galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

12. Atsižvelgęs į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui, ir įvertinęs faktinius duomenis apie pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas, teismas padarė išvadą, kad 59 dienas pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas nei nustatyta norma ir 16 dienų gyvenamasis plotas svyravo tarp leistino ir mažesnio nei nustatyta norma.

13. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teismas atsižvelgė į plotą, skirtą kameros baldams ir kitiems įrenginiams, kadangi dėl to suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, drėgmės, pelėsio, apšvietimo, todėl sprendė, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, kiek tai susiję su drėgme, pelėsiu, apšvietimu.

15. Įvertinęs Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 bei 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 nurodytą informaciją ir kitus byloje pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra.

16. Išanalizavęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, stresą, neigiamus išgyvenimus ar kad jam sutriko miegas.

17. Teismas pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.

18. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pažeidimo mastą ir trukmę bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas priteisė pareiškėjui 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 19. Pareiškėjas Aidas Lozoris apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą arba priteisti apeliacinės instancijos teismo vertinimu tinkamiausią sumą žalai atlyginti pagal Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės, sąžiningo žalos atlyginimo kriterijus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pareiškėjas ilgą laiką ir pakankamai intensyviai buvo laikomas neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. buvo laikomas kankinant. Šiaulių TI administracija žinojo apie jo laikymą nepriimtinomis sąlygomis, bet nesistengė veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai. Pareiškėjo manymu, šias aplinkybes patvirtina tai, kad jo kalinimo laikotarpiu kalinimo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl higienos normų reikalavimų laikymosi.

19.2. Pareiškėjas nurodo, kad jis net 75 paras buvo kalinimas neužtikrinant nustatytos gyvenamojo ploto normos, patyrė daugybę nepatogumų, dvasinių išgyvenimų bei kančių, ir mano, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes netinkamai įvertino nustatydamas priteistiną sumą žalai atlyginti.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

20.2. Nagrinėjamu atveju nėra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Lind prieš Rusiją; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Alver prieš Estiją; 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Testa prieš Kroatiją; 2006 m. kovo 9 d. sprendimas Cenbauer prieš Kroatiją ir kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

20.3. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos, ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo A. L. skundas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, tačiau nesutinka su priteista 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Pareiškėjo teigimu, turėjo būti pripažinta, kad atsakovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, nes pareiškėjas buvo kalinamas nepriimtinomis ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, o 75 dienas (paras) buvo kalinamas neužtikrinant nustatyto gyvenamojo ploto, todėl jis patyrė daugybę nepatogumų, dvasinių išgyvenimų bei kančių.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteista skunde nurodyta 10 000 Eur suma padarytai neturtinei žalai atlyginti.

26. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias priteistinos neturtinės žalos dydį.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, detaliai vertino pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. liepos 1 d. sąlygas ir nustatė, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu Šiaulių TI praleido 620 dienų, iš kurių 59 dienas pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, ir 16 dienų kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galbūt mažesnio nei nustatyta norma, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui 75 dienas nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas ir dėl to pareiškėjui turi būti atlyginta neturtinė žala, priteistina pinigais.

31. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, kiek tai susiję su drėgme, pelėsiu ir apšvietimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Šiaulių TI netinkamai atliko dezinsekciją, dezinfekciją ir deratizaciją.

32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą gyvenamojo ploto normos trūkumo pažeidimo trukmę (75 dienos), tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo drėgna, pelėsis bei netinkamas apšvietimas, daro išvadą, kad ploto normos trūkumas nebuvo trumpas, atsitiktinis ir nereikšmingas, be to, kamerų būklė neatitiko higienos normų reikalavimų, o tai reiškia, kad pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis ir Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis.

34. Šiuo aspektu pažymėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.).

35. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą Karalevičius prieš Lietuvą; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma, pažymėtina, administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

37. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

38. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2013 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą; 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą byloje Stella ir kiti prieš Italiją).

39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (75 paros dėl ploto trūkumo; visą laiką buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, kiek tai susiję su drėgme, pelėsiu ir apšvietimu), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (750 Eur) nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 1 200 Eur.

40. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad kitoje administracinėje byloje, kurioje kitam pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje 294 dienas nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas bei 472 paras buvo pažeistas privatumas, buvo priteista 4 360 Eur neturtinei žalai atlyginti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3300-858/2017).

41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 750 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 1 200 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui A. L. iš atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 750 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidinti iki 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė