2018-12-12 Nr. AB-22924-3-62-3-00997-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3507-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00997-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei E. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. gegužės 24 d. su skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. M. 113,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nesumokėjo pareiškėjui 113,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Atsakovė E. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 71–73) prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau ji vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjo. Jokios skolos nėra, todėl atsakovas nepagrįstai prašo priteisti, pasak jo, susidariusią skolą. Be to, pareiškėjas nepagrįstai skaičiuoja mokestį už buvusią parduotuvę, kuri buvo įrengta toje pačioje sodyboje ir jau nuo 2002 metų nedirba.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš atsakovės E. M. 113,84 Eur pareiškėjo naudai.

6. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Remdamasis byloje esančiais Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, teismas nurodė, jog atsakovė nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 113,84 Eur įsiskolinimas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Aplinkybės, kad atsakovė nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudariusi jokių sutarčių, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda įstatymo pagrindu.

8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė 113,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovės. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas, teismas tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė 15 Eur.

III. 9. Atsakovė E. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir atleisti ją nuo priteistos sumos sumokėjimo.

10. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo pretenzija pareikšta neegzistuojančiai įmonei, kuri neveikia nuo 2002 metų. Kadangi įmonės veikla yra sustabdyta iki 2020 metų gruodžio mėn., ji Birštono savivaldybei buvo pateikusi prašymą dėl neteisingo apmokestinimo. Birštono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. TS-220 ji buvo atleista nuo 133,28 Eur sumos mokėjimo, tačiau sprendimą ji gavo tik 2017 m. gruodžio 18 d., todėl laiku jo negalėjo pateikti teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 113,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., priteisimo iš atsakovės E. M. pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą.

12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovės 113,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą i tvarkymą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuojama tuo, kad pareiškėjo pretenzija yra pareikšta veiklos nevykdančiai įmonei. Be to, Birštono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. TS-220 ji buvo atleista nuo 133,28 Eur sumos mokėjimo.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. M. 133,28 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, ir pateikė pareiškėjos nesumokėtą sumą patvirtinančius dokumentus. (I t., b. l. 1–7). Atsakovė kartu su atsiliepimu nurodė, kad dalį įsiskolinimo jau sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytas aplinkybes, 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą“ prašydamas pateikti teismui duomenis apie tai, kokia yra įsiskolinimo suma. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. atsiuntė teismui raštą, kuriame patvirtino, jog atsakovė sumokėjo dalį įsiskolinimo, tačiau liko nesumokėtas 113,84 Eur įsiskolinimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 113,84 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą pareiškėjo naudai.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, jog 2018 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Birštono savivaldybės tarybą ir Birštono savivaldybės merą, prašydama atleisti ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (I t., b. l. 153–156). Birštono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. TS-220 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojo ir atliekų tvarkymo lengvatos“, atsižvelgusi į E. M. 2017 m. lapkričio 9 d. prašymą, nusprendė atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos 133,28 Eur sumos 50 proc. už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (I t., b. l. 172).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, sprendžia, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas priteisti 113,84 Eur skolą, yra keistina. Nagrinėjamu atveju atsakovė Birštono savivaldybės tarybos sprendimu iš dalies buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti visą 133,28 Eur sumą pareiškėjo naudai. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimui dar neįsiteisėjus, atsakovė buvo atleista nuo dalies įsiskolinimo, siekiant teisingo tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo, priteistina suma turi būti sumažinta. Kadangi, remiantis Birštono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. TS-220, atsakovė buvo atleista 50 proc. nuo 133,28 Eur sumos, laikytina, kad jai mokėtina suma turi būti sumažinta 66,64 Eur (133,28 Eur–50 proc.=66,64 Eur). Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovės įsiskolinimą sudaro 47,2 Eur (113,84 Eur–66,64 Eur=47,2 Eur).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 47,2 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės E. M. 47,2 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Kitus prašymo reikalavimus atmesti“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė