9dca4b77-0446-40d7-a573-65b9dccd41ce · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-148/2014             Proceso Nr. 1-50-1-00341-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.8.; 1.1.8.7.1.; 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.11.; 1.2.6.1.; 1.2.7.1.2.; 2.4.2. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Laimos Garnelienės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjoms advokatėms Liudmilai Karvelienei, J.

T. Litvinskienei,nuteistiesiems D. A., J. J.,nukentėjusiesiems I. K., V. K., E. S.,nukentėjusiosios I. K. atstovui advokatui L. Ž.,teismo psichiatrui ekspertui ArÅ«nui Galiniui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. J., D. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 6 punktÄ ir 11 punktÄ laisvės atėmimu iki gyvos galvos.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Å¡ios bausmės ir bausmės, paskirtos 2014-03-26 ir 2014-06-09 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.J.

J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 6 punktÄ ir 11 punktÄ laisvės atėmimu iki gyvos galvos.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Å¡ios bausmės ir bausmė, paskirta 2014-04-24 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ D. A. ir J. J. solidariai neturtinės žalos atlyginimo: I. K. 200 000 litų (57 924 Eur), G. K. 80 000 litų (23 169,60 Eur), E. S. 50 000 litų (14 481 Eur), V. K. 25 000 litų (7 240,50 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Priteista I. K. iÅ¡ D. A. ir J. J. solidariai 22 345 Lt 49 ct (6471,70 Eur) turtinei žalai atlyginti.Nuosprendį apeliacine tvarka buvo apskundusi ir nukentėjusioji I. K., tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka savo apeliacinį skundÄ atsiėmė.

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė protokolinę nutartį nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ dėl Å¡io skundo nutraukti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. A. ir J. J. nuteisti už tai, kad jie 2013 m. rugsėjo 21 d., apie 6.00 val., autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini).“, esančioje prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pamatę laukiančiÄ nukentėjusiÄ jÄ E. D., įsodino jÄ Â Ä¯ automobilį ir veikdami bendrininkų grupe iki 7.45 val. prievarta laikė automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). J. J. vairuojant, vežiojo jÄ Panevėžio miesto, Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) miestelio gatvėmis. Apie 6.15 val. (duomenys neskelbtini) gatve nuvežė į nuoÅ¡aliÄ vietÄ prie (duomenys neskelbtini) upės, už (duomenys neskelbtini) medelyno sodų, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. , kur panaudojant fizinį smurtÄ â€“ sumuÅ¡ant nukentėjusiÄ jÄ , ir taip palaužiant jos pasiprieÅ¡inimÄ , prieÅ¡ nukentėjusiosios E. D. valiÄ lytiÅ¡kai su ja santykiavo.

Po to, apie 7.09 val., jėga įstumdami E. D. į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir ten jÄ uždarydami, D. A. vairuojant, prievarta gabeno sumuÅ¡tÄ ir išžagintÄ E. D. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., iki (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kur panaudojant fizinį smurtÄ E. D. atžvilgiu – suduodant nukentėjusiajai smÅ«gį ir taip palaužiant jos pasiprieÅ¡inimÄ , prieÅ¡ nukentėjusiosios E. D. valiÄ lytiÅ¡kai su ja santykiavo.

IÅ¡ karto po to, siekdami nuslėpti padarytus nusikaltimus – neteisėtÄ laisvės atėmimÄ ir išžaginimÄ , apie 07.45 val., uždarė nukentėjusiÄ jÄ automobilio bagažinėje ir uždegė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip D. A. ir J. J. kankinant bei itin žiauriai, t. y. dėl dÅ«mų sukelto dusimo bei ugnies sukelto karščio, nukentėjusioji patyrusi dideles kančias gaisre žuvo, tyčia nužudė bagažinėje uždarytÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiÄ jÄ .

Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 6 punktÄ , 11 punktÄ , BK 146 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, o pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirti Å¡velnesnę bausmę, taip pat grÄ Å¾inti jo žmonai G. J. kompiuterį ,,HP“ su maitinimo bloku ir USB ,,omniconect“.Apeliantas, skunde ginčydamas jo pripažinimÄ kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 6 punktÄ , 11 punktÄ , BK 146 straipsnio 2 dalį, tvirtina, kad jis nukentėjusiosios nežudė, kai jis buvo sulaikytas, net neturėjo žiebtuvėlio ar kokio kito daikto, kuris iÅ¡skirtų liepsnÄ , pats teismas pripažino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Jo kaltę galima įžvelgti tik tame, kad jis nesuteikė pagalbos. Jis yra kaltas tik dėl BK 149 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Dėl Å¡io nusikaltimo padarymo jis labai gailisi ir atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, praÅ¡o, atsižvelgiant į tai, kad jis yra jaunas, turi Å¡eimÄ , mažametį sÅ«nų, suÅ¡velninti jam bausmę. Taip pat, apelianto nuomone, jo žmonai G. J. turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti: kompiuteris ,,HP“ su maitinimo bloku ir USB ,,omniconect“, nes tai yra ne jo asmeninis turtas, jis yra įgytas santuokoje.

Be to, kompiuteryje yra jų Å¡eimos privati informacija (banko duomenys, įvairÅ«s slaptažodžiai, nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai), kuriÄ nukentėjusieji kerÅ¡taudami gali pavieÅ¡inti. Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡teisinti nuteistÄ jį J. J., kuris nusikaltimų, už kurių padarymÄ yra nuteistas, nepadarė, taip pat jį iÅ¡teisinti pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir sumažinti jam teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę bei gražinti jam jo asmeninius drabužius.Apeliantas skunde prisipažįsta nužudęs nukentėjusiÄ jÄ ir gailisi, kad savo kaltės nepripažino anksčiau.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nams taip pat nesakė visos tiesos, juos klaidino. Tvirtina, kad jis turėjo pakankamai laiko viskÄ apgalvoti ir dabar suprato, kad už padarytas klaidas turi atsakyti ir negali už tai atsakyti nekaltas žmogus nuteistasis J. J., kuris prie Å¡io nusikaltimo darymo neprisidėjo. J. J. buvo tik automobilyje. Automobilį vairavo jis. Kai automobilis buvo sudaužytas, J. J. pabėgo ir jie daugiau nebesusitiko. J. J. nedalyvavo nužudyme. Jis pats buvo labai girtas ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, dėl to nesiorientavo aplinkoje.

Jo tokia bÅ«sena taip pat iÅ¡ dalies lėmė, kad jis padarė šį nusikaltimÄ , dėl kurio padarymo labai gailisi ir atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų dėl dukters netekties ir už sukeltÄ skausmÄ . Apeliantas tvirtina, kad jis, kai nuvažiavo į miÅ¡kÄ , buvo labai pasimetęs ir iÅ¡sigandęs, todėl, nesuprasdamas, kÄ daro, uždegė žiebtuvėliu automobilio vairuotojo pusės sėdynę. Tačiau, anot apelianto, jis smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nenaudojo, į automobilį ji pati įlipo savo noru, kaip ir su juo lytiÅ¡kai santykiavo du kartus.

Å ias jo nurodytas aplinkybes patvirtintų vaizdo įraÅ¡ai, daryti prie stotelės (prie parduotuvės ,,Vasaris“), todėl juo bÅ«tina peržiÅ«rėti. Liudytojų, kurie bÅ«tų parodę, kad nukentėjusioji į automobilį buvo įsodinta per prievartÄ , taip pat nėra, nors jau buvo rytas ir žmonės vaikščiojo. Jeigu tokia prievarta bÅ«tų naudoję, liudytojų tikrai bÅ«tų buvę. Be to, nukentėjusioji, anot apelianto, pasakė klaidingai, kad jai yra 23 metai. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji J.

J., D. A. ir jų gynėjos prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras, nukentėjusieji V. K., E. S., I. K. ir jos atstovas advokatas L. Ž. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų J. J. ir D. A. apeliaciniai skundai atmestini.    Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje apklausęs nuteistuosius D. A. ir J. J. (11 t., b. l. 20-22, 22-24 ), nukentėjusiuosius I. K. (11 t., b. l. 17-19) V. K. (10 t., b. l. 180-181), E. S. (11 t., b. l. 19-20), liudytojus Š.

B., K. A., G. N., I. J., S. T., A. R., A. T., O. V., (10 t., b. l. 145-153), L. P. (11 t., b. l. 15), V. T. (11 t., b. l. 16-17), S., L. V., J. J., M. S., S. K., J. B., E. B., L. B., R. J., J. A., R. S., R. N. (10 t., b. l. 175-183), T. J. (11 t., b. l. 65-67), ištyręs ikiteisminio tyrimo veiksmų (įvykio vietos, papildomos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų, vietovės, telefono apžiūros ir kt.) protokolus, specialistų išvadas (11 t., b. l. 66-70), perklausęs garso įrašų stenogramose užfiksuotus ir iššifruotus Bendrosios pagalbos centro operatorės (PC) ir merginos, kuri prisistato kaip E. D. (E) pokalbius (11 t., b. l. 77-78), nustatė, kad prie E. D. autobusų stotelėje A.

J. automobiliu privažiavo abu nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, E. D. iÅ¡sivežė. Po to prieÅ¡ jos valiÄ prievarta laikė automobilyje, vežiojo po Panevėžio miestÄ , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkes, jÄ sumušė, išžagino ir padegdami automobilį jÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės esančiÄ uždarytÄ bagažinėje, itin žiauriai, siekdami nuslėpti prieÅ¡ tai padarytus nusikaltimus, tyčia nužudė, ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų faktinių duomenų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių ir jų pakanka J.

J. ir D. A. kaltei įrodyti ir juos pripažinti kaltais pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 11 punktus.               Dėl neteisėto laisvės atėmimo. Neteisėtas laisvės atėmimas gali bÅ«ti smurtinis, atviras arba slaptas ar apgaulės bÅ«du gyvo žmogaus pagrobimas kaip daikto paimant jį ir perkeliant iÅ¡ buvimo vietos ir laikant jį kitoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ , apribojant jį ir perkeliant iÅ¡ buvimo vietos ir laikant jį kitoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ , apribojant žmogaus laisvę judėti erdvėje, pasirinkti savo buvimo vietÄ .Neteisėtas laisvės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių požymių:

1) jeigu buvo panaudotas smurtas;

2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai;

3) jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau nei 4 valandas. Pirmosios instancijos teismas J. J. ir D. A. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį dėl panaudoto fizinio smurto. IÅ¡vadÄ , kad E. D. buvo atimta laisvė panaudojant fizinį smurtÄ , padaryta iÅ¡ visumos duomenų. Apeliantai, ginčydami jų nuteisimÄ pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, remiasi teismo nuosprendžiu nustatyta aplinkybe, kad E. D. įsėdo į automobilį jiems nenaudojant fizinio smurto. Tačiau Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės teismo padarytai iÅ¡vadai dėl minėto nusikaltimo sudėties buvimo jų veiksmuose.

Laisvės atėmimas yra nustatytas remiantis įrodymų visuma. Teismo iÅ¡vadÄ patvirtina: nuteistųjų parodymai, jog E. D. iÅ¡ pat pradžių paprašė jÄ parvežti į (duomenys neskelbtini), tačiau jie vos įsodinę į automobilį nuvežė jÄ Ä¯ prieÅ¡ingÄ pusę – link (duomenys neskelbtini), jos namo neparvežė, kÄ buvo pažadėję, o vežė prie tvenkinio, vežiojo po (duomenys neskelbtini) sodus ir (duomenys neskelbtini) apylinkes, automobilį vairavo ir vienas, ir kitas – iÅ¡ pradžių J.

J., po to D. A., E. D. vežiojo bagažinėje; J. J. parodymai, kad nukentėjusiajai į bagažinę liepė įlipti D. A., o įlipus, jis pats į bagažinę įmetė nukentėjusiosios rankinę; specialisto 2014-02-11 iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) priede (stenogramoje) nurodyti (1 t., b. l. 22-39) ir 2013-09-21 E. D. skambučių BPC įraÅ¡uose esantys duomenys (nukentėjusioji ne kartÄ prašė J. J. ir D. A. jÄ paleisti, tačiau buvo sumuÅ¡ta, išžaginta, uždaryta į bagažinę, o po to nužudyta), kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apeliantų duotais parodymais, kuomet J.

J. ir D. A. pripažino, kad nukentėjusioji prieÅ¡ jos įsodinimÄ Ä¯ bagažinę, buvo sumuÅ¡ta, jos veidas buvo sužalotas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Nuteistieji bendrai veikdami suvokė, kad neteisėtai atima laisvę nukentėjusiajai ir to norėjo.             Dėl išžaginimo.Apeliaciniame skunde D. A. neigia prievartinį lytinių santykių su E. D. pobÅ«dį, t. y. išžaginimÄ , J. J. prisipažįsta išžaginęs E. D.. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų lytiÅ¡ko santykiavimo su E. D. prieÅ¡ jos valiÄ panaudojant fizinį smurtÄ , patvirtina prievartinį D.

A. ir J. J. lytinių santykių su E. D. pobÅ«dį. Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) priede (stenogramoje) nurodyti ir 2013-09-21 E. D. skambučių BPC įraÅ¡uose esantys duomenys, kad nukentėjusiÄ jÄ sumušė ir iÅ¡prievartavo abu jÄ pagrobę ir automobilio bagažinėje laikantys asmenys, kaip byloje teismo nustatyta - D. A. ir J. J.. ĮraÅ¡e apie 7.44 val. girdėti E. D. praÅ¡ymai nebeprievartauti, Å¡auksmai, jog jai skauda, ritmingi triukÅ¡mo garsai, atitinkantys nukentėjusiosios pateiktÄ informacijÄ , kad ji buvo dar kartÄ sumuÅ¡ta ir prievartaujama (1 t., b. l. 22-39).

Specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriant žmogaus biologinius pėdsakus, ant tampono su E. D. makšties turiniu rasta susimaišę ne mažiau kaip dviejų vyrų biologiniai pėdsakai, iš kurių vieno vyro Y haplotipas yra tinkamas lyginamajam tyrimui atlikti ir sutampa su D. A. Y haplotipu; mėginyje nuo pateiktų tirti J. J. trumpikių rasta susimaišiusių dviejų asmenų – vyro ir moters biologinių pėdsakų, kurie tiriant DNR tinkami asmens tapatybei nustatyti: vyro genotipas sutampa su J.

J. genotipu, o moters – su E. D. genotipu (2 t., b. l. 68-78). Minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog tuo pat metu, kai nukentėjusioji prašė jos nebeprievartauti, greta automobilio bagažinės užfiksuoti dviejų vyrų balsai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad šie vyrai galėjo būti ne nuteistieji D. A. ir J. J., ir suabejoti teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų veika pagal BK 149 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi nuteistieji E. D. išžagino veikdami bendrininkų grupe. Dėl tyčinio nužudymo.Nuteistasis D.

A. apeliaciniame skunde teigia, kad jis vienas padegė automobilį ir taip nužudė E. D., kad J. J. nedalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi prieÅ¡ tai (po automobilio susidÅ«rimo su užtvaru) pabėgo ir jie daugiau nebesusitiko.Nuteistasis J. J. tvirtina, kad jis nukentėjusiosios nežudė, įvykio vietoje pasirodė, kai automobilis jau degė atvira liepsna.Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo kitaip įvertinti apskųsto nuosprendžio įrodymus ir J. J. pripažinti nekaltu dėl E. D. nužudymo.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kurie yra pagrindas J. J. pripažinti kaltu ir nuteisti, o ne iÅ¡teisinti, paneigia apeliantų iÅ¡keltÄ versijÄ , kad E. D. nužudė vienas D. A., tuo tarpu J. J. Å¡iame nusikaltime nedalyvavo. Nors teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog E. D. mirties priežastis dėl lavono apanglėjimo nenustatyta, tačiau konstatuota, kad į aplinkÄ , kurioje susidarė ir jos buvo įkvėpti suodžiai bei smalkės, ji pateko gyva, taigi Å¡ie ir kiti bylos duomenys – liudytojų R.

N., R. S. parodymai, Panevėžio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus medžiaga,  kad prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , miÅ¡ke atvira liepsna degė automobilis, bagažinė buvo užrakinta, su laužtuvais atidarius bagažinę, rastas apdegęs žmogaus kÅ«nas, techninių priežasčių, dėl ko galėjo kilti gaisras, nebuvo matyti, labiausiai tikėtina, kad automobilis buvo padegtas, patvirtina, jog E. D., bÅ«dama uždaryta automobilio bagažinėje, žuvo dėl automobilio gaisro apie 8.10 val., kai nutrÅ«ko paskutinis BPC ryÅ¡ys su nukentėjusiÄ ja. 8.40 val. atidarius automobilio bagažinę, rastas apdegęs jos lavonas.

IÅ¡ bylos duomenų teismo chronologiÅ¡kai nustatyta, kad prieÅ¡ tai nukentėjusioji E. D. į BPC pranešė, kad jÄ pagrobę ir išžaginę asmenys jÄ ketina nužudyti. IÅ¡ pradžių nukentėjusioji nurodė, kad jÄ ketina paskandinti. Tačiau iÅ¡ įraÅ¡o stenogramos ir specialisto iÅ¡vados matyti, kad maždaug 7.41 val. nukentėjusioji praneÅ¡a BPC girdėjusi, kad automobilį jie nori padegti. Nukentėjusiosios praneÅ¡imÄ , kad nuteistieji suplanavo nukentėjusiosios nužudymÄ padegant automobilį atitiko tolimesnė įvykių eiga ir bylos duomenys apie gaisro priežastį.

IÅ¡ garso įraÅ¡o turinio seka, jog apie 7.45 val. nukentėjusioji pranešė, kad ji bagažinėje dÅ«sta nuo dÅ«mų, kad automobilis dega. Pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) labiausiai tikėtina, kad gaisro automobilyje tiesiogine priežastimi buvo tikslingas atviros ugnies Å¡altinio panaudojimas degimui Å¡iame automobilyje sukelti (2 t., b. l. 106-116). Å i specialisto iÅ¡vada bei Valstybinės prieÅ¡gaisrinės inspekcijos darbuotojo R. N., byloje apklausto kaip liudytoju, parodymai patvirtina, kad automobilio gaisrui sukelti tinkama priemone Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti ir žiebtuvėlis, o toks daiktas rastas asmens kratos metu pas D.

A. (2 t., b. l. 116). Teismas pagrįstai įvertino tai, kad panaÅ¡iai prieÅ¡ tris minutes iki nukentėjusiajai bagažinėje pajutus dÅ«mus, nuteistieji vienas kito prašė žiebtuvėlio. Nekartojant visų byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų, pažymėtina, kad J. J. buvimÄ Ä¯vykio vietoje ir bendrininkavimÄ nužudyme patvirtina specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) priede (stenogramoje) nurodyti ir 2013-09-21 E. D. skambučių Bendrajam pagalbos centrui įraÅ¡uose esantys duomenys (1 t., b. l. 22-39).

Pažymėtina, kad nukentėjusioji, telefonu kalbėdama apie pagrobėjus, visÄ laikÄ mini du asmenis („jie“, „abu“). Be to, remiantis specialisto iÅ¡vada, beveik prieÅ¡ pat automobilio padegimÄ Ä¯raÅ¡e greta nukentėjusiosios balso užfiksuoti ne mažiau kaip dviejų vyriÅ¡kių balsai. Specialistų buvo iÅ¡Å¡ifruotos nukentėjusiajai esant bagažinėje vyriÅ¡kais balsais pasakytos frazės („dabar tu jÄ ?“, „siųsk tu jÄ na...ui vabščie“), kurių turinys rodo, jog kalba ne vienas asmuo.

Kadangi bylos duomenimis be nuteistųjų jokių kitų vyriÅ¡kos lyties asmenų įvykio metu prie nukentėjusiosios nebuvo, sprendžiant iÅ¡ bylos medžiagos neabejotinai įrodyta, kad padegant automobilį ir taip siekiant nužudyti nukentėjusiÄ jÄ kaip bendrininkai dalyvavo abu nuteistieji. Teismas, nors konstatavo, kad nepavyko konkrečiai nustatyti, kuris iÅ¡ nuteistųjų, veikdamas bendrininkų grupe, padegė automobilį, įneÅ¡damas į jį atviros ugnies Å¡altinį, nuteistųjų tyčios kryptingumÄ , bendrÄ sumanymÄ atskleidžia garso įraÅ¡as – nukentėjusiajai praÅ¡ant jÄ iÅ¡leisti ir bagažinėje blaÅ¡kantis, bandant iÅ¡trÅ«kti, nė vienas nesiekė aktyviais veiksmais įsiterpti į įvykių eigÄ , kad padarinių neatsirastų, ar bent jau atsiradusius padarinius kiek sumažinti, nukentėjusiosios iÅ¡ bagažinės neiÅ¡leido, kas rodo, jog tyčia paliko jÄ bejėgiÅ¡koje padėtyje akivaizdžiai žūčiai.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad visi asmenys tiesiogiai atliktų veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, pakanka nustatyti jų bendro sumanymo buvimÄ , tyčios kryptingumÄ , siekimÄ tų pačių padarinių, kas Å¡ioje byloje yra nustatyta ir jau aptarta. Nuteistųjų nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 11 punktus, tyčios turinį nustatant pagal visas nusikaltimo aplinkybes: nukentėjusioji uždaryta bagažinėje buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, dėl sukelto dÅ«mų dusimo bei ugnies karščio nukentėjusioji patyrusi didžiules fizines ir dvasines kančias, gaisre žuvo, t. y. nužudyta itin žiauriai, nuteistiesiems suvokiant itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ ir siekiant nuslėpti kitus padarytus nusikaltimus – neteisėtÄ laisvės atėmimÄ ir išžaginimÄ .

          Dėl bausmės.Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs veikų pavojingumÄ bei visas kitas bylos aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ apie J. J. ir D. A. skirtinų bausmių rūšį ir dydį. Pabrėžtina, kad teismas motyvavo savo sprendimÄ skirti nuteistiesiems pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 11 punktus griežčiausiÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Teismas nustatė vienodÄ nuteistųjų indėlį darant nusikaltimÄ ir tai lėmė vienodų bausmių paskyrimÄ J.

J. ir D. A.. Nurodytos nustatytos aplinkybės pagrindžia tokį teismo sprendimÄ . Skirdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę J. J. ir D. A., teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jų asmenybes apibÅ«dinančius duomenis, jų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ vienodÄ vaidmenį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių nebuvimÄ . Parinkdamas ir paskirdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už tyčinį E. D. nužudymÄ , padarytÄ nuosprendžiu nustatytomis bylos aplinkybėmis, teismas klaidos nepadarė.

Tik tokios bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas, kolegijos įsitikinimu, leis pasiekti bausmių skyrimo tikslus. Kiekvienas nužudymas, savaime suprantama, vertintinas kaip nežmoniÅ¡kas ir žiaurus veiksmas, tačiau Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į veikos padarymo bÅ«dÄ (iÅ¡ esmės gyvo žmogaus sudeginimas, ypač didelių fizinių kančių jam sukėlimas), tai pat ir į kitas teismo nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytas aplinkybes, iÅ¡ kurių galima spręsti apie ypatingÄ nusikaltimo pavojingumÄ ir pačių nuteistųjų žiaurumÄ , jų, apsvaigusių nuo psichotropinių medžiagų, iÅ¡skirtinai drastiÅ¡kÄ elgesį, rodantį moralės ir elgesio normų niekinimÄ (iki tol nukentėjusiosios ir nuteistųjų nesiejo jokio pobÅ«džio tarpusavio santykiai, jie nebuvo pažįstami, nukentėjusioji buvo gatvėje pagrobta ir nugabenta į jai nežinomÄ vietÄ , su ja elgtasi kaip su daiktu, neteisėtai atimta laisvė, jai neturint jokios galimybės pasirinkti buvimo vietos, sumuÅ¡ta, pažeminta, išžaginta, prieÅ¡ jos valiÄ Â uždaryta į automobilio bagažinę ir palikta mirčiai tyčia padegant automobilį), griežčiausios bausmės paskyrimas yra neiÅ¡vengiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji visuomenei nebuvo naudingi, gyveno antivisuomeniÅ¡kai, nedirbo, darbo biržoje taip pat neregistruoti, teisti už vagystes, vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymus ir kt. Nusikaltimai, dėl kurių padarymo jie pripažinti kaltais skundžiamu nuosprendžiu, ypač nužudymas, padaryti paminant elementarų žmogiÅ¡kumÄ . Tai rodo, kad žmogaus sveikata ir gyvybė nebuvo tos vertybės, kurias jie gerbė. Nuteistųjų padarytų nusikaltimų aplinkybės rodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumÄ , o juos pačius apibÅ«dina kaip itin ciniÅ¡kus, itin žiaurius ir visiÅ¡kai abejingus kito žmogaus iÅ¡gyvenimams bei gyvybei.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog skiriant bausmę neturėtų likti pamirÅ¡ti ir neįvertinti nukentėjusio asmens interesai, tuo tarpu pernelyg Å¡velni ir neatitinkanti nei kaltininko asmenybės, nei veikos pavojingumo ir padarinių bausmė pažeidžia nukentėjusiojo orumÄ , pažeidžia jo interesus, negali bÅ«ti laikoma humaniÅ¡ka ir teisinga.

Tik laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos nagrinėjamu atveju gali sulaikyti nuteistuosius nuo naujų nusikaltimų padarymo, apsaugoti visuomenę nuo tokių pavojingų asmenų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Nuteistojo D. A. prisipažinimas dėl E. D. nužudymo rodytų mažesnį jo pavojingumÄ ir bÅ«tų pagrindas svarstyti klausimÄ dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo, jeigu jis bÅ«tų prisipažinęs ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, o ne neigęs savo kaltę, jeigu jo prisipažinimas bÅ«tų savanoriÅ¡kas, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių (dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų: specialisto iÅ¡vadų, ekspertizės aktų, nusikalstamos veikos pėdsakų, pokalbių stenogramų ir kt.).

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis betarpiÅ¡kai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu G. A. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 11 punktuose. Šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nenuginčijamai nustatė, kad veika padaryta bendrininkų veiksmais, D.

A. parodymai apeliacinės instancijos teisme, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ vienas, nedalyvaujant J. J., prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, nepripažintini teisingais ir tai nėra pagrindas laikyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ .          Dėl kitų nuosprendžio klausimų.          Netenkintinas nuteistojo J. J. praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jam neÅ¡iojamÄ kompiuterį „HP“ su maitinimo bloku ir USB modemu „Omniconnect“, kurį teismo nuosprendžiu nuspręsta perduoti civiliniams ieÅ¡kiniams patenkinti.

Byloje nėra jokių duomenų, kad J. J. nėra teisėtas savininkas rasto jo gyvenamojoje vietoje kompiuterio, taip pat nėra duomenų apie šio turto priklausomybę tretiesiems asmenims. Be to, dėl daikto priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.         Pirmosios instancijos nuosprendis dėl nuteistųjų J. J. ir D. A. apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nekeistinas.         Nekeičiant nuosprendžio, dėl klaidingai užrašytų nukentėjusiųjų G.

K. ir V. K. vardų priteisiant jiems neturtinę žalÄ , patikslintini nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jų vardai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų J. J. ir D. A. apeliacinius skundus atmesti. IÅ¡taisyti vardų raÅ¡ybos netikslumus nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl nukentėjusiųjų G. K. ir V. K., nurodant vietoje G. K. – G. K.; vietoje V. K. – V. K.. Kolegijos pirmininkė                                                                                     Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                                                           Laima Garnelienė                                                                                                          Elena Vainienė