9dc8a7e9-7176-4e2d-832c-c8a0ea89693a · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-798-725/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01907-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4; 21.10.5; 21.11.1; 21.11.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. lapkričio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Živilė BliÅ«džiuvienė, sekretoriaujant Gabrielei VaitkevičiÅ«tei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. ir jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-19926-2020 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : A. M. Institucijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-19926-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda už tai, kad jis, bÅ«damas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), valdytojas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 27 d. 10.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.40 val., nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, neiÅ¡vengė nuostolingų padarinių ir savo automobilio durimis apgadino greta stovėjusiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ .

PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir prašė panaikinti 2020 m. rugsėjo 23 d. Institucijos priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19926-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2021 m. birželio 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 20-ANR_N-19926-2020 ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾ino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui papildomam administracinio nusižengimo bylos aplinkybių tyrimui.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, nustatyti bylos medžiagos trÅ«kumai yra esminiai, užkertantys keliÄ tolesnei teisenai, o Å¡ių trÅ«kumų dėl didelės bylos apimties teismas neturi galimybės paÅ¡alinti. Institucija apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose.

A. M. atstovas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniu skundu prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 3 d, nutarties dalį, kuria Å¡i byla grÄ Å¾inama Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui, panaikinti ir bylÄ nutraukti. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ tenkino – Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ grÄ Å¾ino toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

M. atstovo Dominyko Varno apeliacinį skundÄ atmetė. Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas, iÅ¡ esmės užbaigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ , nepagrįstai jÄ grÄ Å¾ino Institucijai bylos medžiagos papildomam tyrimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. teismui pateiktame skunde Institucijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 20-ANR_N-19926-2020 laiko nepagrįstu, todėl praÅ¡o jį panaikinti, o administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas jokių nuostolių ar nuostolingų padarinių nesukėlė, neapgadino kito asmens transporto priemonės. Byla buvo iÅ¡nagrinėta nepaisant akivaizdžių ir grubių įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų, dirbtinai sukuriant pareiÅ¡kėjui nepalankias situacijas, nevertinant jo žodinių ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų. 2019 m. liepos 31 d. pareiÅ¡kėjas jį iÅ¡sikvietusiam policijos pareigÅ«nui E. I. iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo argumentus ir įrodymus, vienok, tos dienos tarnybiniame praneÅ¡ime pareigÅ«nas atžymėjo, kad „į raginimus iÅ¡dėstyti įvykio aplinkybes raÅ¡tiÅ¡kai nereagavo ir paaiÅ¡kinimo nesurašė“ (tuo tarpu viso ilgo pokalbio metu Å¡is pareigÅ«nas neiÅ¡sakė pareiÅ¡kėjui jokių „raginimų“, tikindamas, kad į viskÄ pats atsižvelgs, nieko raÅ¡yti nereikia).

Ä®teikus pareiÅ¡kėjui 2020 m. liepos 31 d. administracinį nurodymÄ dėl siÅ«lymo sumokėti 5 Eur baudÄ , pareiÅ¡kėjas Institucijai iki numatyto 2020 m. rugsėjo 17 d. bylos nagrinėjimo pateikė iÅ¡samius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nurodė kitas, nei Å¡is pareigÅ«nas vertino, „įvykio“ aplinkybes, pareikalavo jį nuÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo ir tas buvo padaryta – atvykus į nagrinėjimÄ , jÄ nagrinėjo kitas pareigÅ«nas – A. M.. Skundžiamu nutarimu pareiÅ¡kėjo žodžiu ir raÅ¡tu nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos.

Antai, pridėdamas pareigÅ«nų padarytas matavimų nuotraukas, pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu nurodė, kad nuotraukose aiÅ¡kiai matyti, jog (duomenys neskelbtini) automobilis buvo perstatytas, siekiant „pritempti“ savavaliÅ¡kai atidarinėjant jų automobilio galines kairiÄ sias dureles iki „reikiamos“ vietos ir aukščio, „improvizuojant“ jau kitÄ menamÄ apgadinimÄ , tik šį kartÄ ne virÅ¡ (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtelio, bet žemiau jo.

PareiÅ¡kėjas suprato, kad tai buvo antrasis mėginimas suklastoti (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimÄ . Beje, apie tai, kad naktį bus atliekama ekspertizė, nebuvo informuotas nei pareiÅ¡kėjas, nei automobilio savininkė M. M.. Taip pat minėtuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas nurodė, kad byloje esančiose 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.40 val., padarytose nuotraukose (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra 100 cm aukÅ¡tyje, bet 2019 m. rugpjūčio 30 d. apžiÅ«ros protokole nurodomi kiti aukščiai: 85 cm, 83 ir 85 cm; taip pat ant (duomenys neskelbtini) priekinių durelių apraÅ¡omi esantys balti dažai, nurodant 67–69 cm aukÅ¡tį, tačiau jokios liniuotės ar ruletės nuotraukose nėra.

Vertinant minėtas aplinkybes, Institucijos nutarime nurodomi argumentai visiÅ¡kai niekuo nepagrįsti. Panaudotų matavimo priemonių duomenys yra įraÅ¡yti apžiÅ«ros protokole, o kiek netiksliai ir ar netiksliai buvo panaudota ruletė, jÄ užminant nuotraukoje matomu batu, negali paneigti aplinkybės, kad pareigÅ«nas, matuodamas konkrečius aukščius, apie matavimo tikslumÄ sprendė vadovaudamasis vien apytikriais „ruletės užmynimo batu“ skaičiavimais, atėmimo bÅ«du „iÅ¡ akies“, apytikriai atimdamas kažkuriuos skaitmenis, to apžiÅ«ros protokole niekaip neaptardamas.

Nėra suprantama, kas trukdė apžiÅ«rÄ atlikusiems pareigÅ«nams matuoti aukščius tiksliai, nuo 0 cm padalos, kad neliktų jokių abejonių. IÅ¡ byloje surinktų nuotraukų taip pat matyti, kad „nukentėjusiojo“ T. G. automobilis (duomenys neskelbtini) buvo perstatomas. Tamsiu paros metu pareigÅ«nės G. Å . darytoje abiejų automobilių nuotraukoje 2019 m. rugpjūčio 31 d. fotolentelėje matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovi nevienodu atstumu nuo galinio kelkraščio, lyginant su pareiÅ¡kėjo automobiliu (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu dienÄ , kitų pareigÅ«nų darytoje Å¡ių dviejų automobilių nuotraukoje matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra susilyginęs su (duomenys neskelbtini), jų atstumas iki kelkraščio yra beveik vienodas. Nėra aiÅ¡ku, kurios iÅ¡ Å¡ių dviejų nuotraukų atveju Institucija laiko, kad abu automobiliai stovėjo tariamo jų kontakto metu. Taip pat nurodoma, jog liko niekaip neatsakytas ir nepaneigtas kitas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad vieno iÅ¡ matavimų atvejų dėl 67–69 cm aukÅ¡tyje esančių „pažeidimų“ apskritai nėra jokių nuotraukų su matavimo rulete ar kitais matavimo prietaisais, dėl to neįmanoma patikrinti, ar apžiÅ«ros protokole nurodyti susidÅ«rimo aukščiai atitinka tikrovę.

Toliau, nutarime perrašant byloje esančio apžiūros protokolo duomenis, nurodoma, kad tarp apžiūrimų automobilių yra 104 cm atstumas tarp 2 (tariamai kontaktavusių) automobilių galinių ratų. Pareiškėjui su savo atstovu 2020 m. spalio 13 d., apie 15.00 val., toje pačioje saugomoje automobilių aikštelėje (kurioje Institucijos pareigūnai jam nedalyvaujant su jo automobiliu atliko įvairius veiksmus), pamatavus savo automobilio tiek priekinių, tiek ir galinių kairiųjų durelių didžiausius pločius (106 cm ir 102,5 cm), matyti, kad jas netgi maksimaliai iki galo atidarant, jos negalėjo siekti, o tuo pačiu – apgadinti ar įdaužti, kaip nurodo Institucija savo atliktos apžiūros protokole, kairiajame šone už 104 cm stovinčio (duomenys neskelbtini) automobilio.

Atlikus (duomenys neskelbtini) galinių kairiųjų durelių „atsitrenkimo“ į kitÄ (vos 88 cm atstumu nuo (duomenys neskelbtini) stovintį) visureigį automobilį (duomenys neskelbtini), bandymÄ , gaunami neigiami rezultatai. Taip pat, dėl pastarojo visureigio automobilio slenksčio iÅ¡sikiÅ¡imo nebuvo įmanoma patikimai iÅ¡bandyti ir pamatuoti priekinių kairiųjų durelių „atsitrenkimo” atstumų bei tikimybių, dėl to (duomenys neskelbtini) buvo perstatytas prie kito automobilio (sedano, (duomenys neskelbtini)), gabaritais panaÅ¡aus į sedano tipo (duomenys neskelbtini) automobilį.

Atlikus (duomenys neskelbtini) priekinių kairiųjų durelių „atsirenkimo“ į kitÄ (už 111 cm atstumu nuo (duomenys neskelbtini) stovintį) automobilį (duomenys neskelbtini), bandymÄ , taip pat gaunami neigiami rezultatai. Pirma iÅ¡vada – kairiosiomis galinėmis (duomenys neskelbtini) durelėmis pareiÅ¡kėjas niekaip negalėjo apgadinti automobilio (duomenys neskelbtini), „įvykio“ dienÄ stovėjusio už 104 cm, nes to neįmanoma padaryti net ir ženkliai mažesniu atstumu stovinčiam automobiliui.

Padidinus pamatuotÄ tarp automobilių buvusį 88 cm atstumÄ 16 cm dydžiu iki apžiÅ«ros protokole nurodytų 104 cm akivaizdu, kad ~2 cm oro tarpas taip pat padidėtų ir sudarytų ne 0 cm, o net ~18 cm (2+16), t. y. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimo tikimybė taip pat neegzistavo. Antra iÅ¡vada – kairiosiomis priekinėmis (duomenys neskelbtini) durelėmis pareiÅ¡kėjas niekaip negalėjo apgadinti automobilio (duomenys neskelbtini), „įvykio“ dienÄ stovėjusio už 104 cm, nes to neįmanoma padaryti net ir ženkliai mažesniu atstumu stovinčiam automobiliui.

Sumažinus pamatuotÄ tarp automobilių buvusį 111 cm atstumÄ 7 cm iki apžiÅ«ros protokole nurodytų 104 cm akivaizdu, kad ~16 cm oro tarpas taip pat sumažėtų ne iki 0, o tik iki 9 cm (16–7), t. y. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimo tikimybė taip pat neegzistavo. Taip pat nurodoma, jog Policijos pareigÅ«nai į tokius neatitikimus neatkreipė dėmesio. Jei bÅ«tų buvęs patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas ir leista sustatyti abu automobilius į tariamÄ â€žapgadinimo įvykio“ pozicijÄ , t. y. siekiant atkurti galimo susidÅ«rimo bei apgadinimo aplinkybes natÅ«roje, paaiÅ¡kėtų, jog policijos pareigÅ«nai ir nukentėjusiuoju pripažintas asmuo klydo, arba dokumentuose sÄ moningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pareiškėjo automobilio durelių paviršiai ar kitos detalės niekaip negalėjo liesti kito (duomenys neskelbtini) automobilio detalių. Tuo tarpu ekspertizės išvados, kuriomis remiamasi skundžiamame nutarime, yra tik apie dažų mišinio cheminę analizę, tačiau ekspertizėje nebuvo vertinta, ar automobilių dažai susijungė natūraliai, ar jie nebuvo paimti nubrėžus jų nedidelį kiekį iš abiejų automobilių ir šiuos sumaišius dirbtinai. Ekspertas gavo tik tarpusavyje sumaišytus / sutrintus dviejų spalvų dažų ėminius.

Taip pat nėra aišku, keliuose vokuose ar kituose konteineriuose ekspertui buvo pristatyti specialistės G. Š. paimti mėginiai, kiek jų buvo, kaip jie buvo aprašyti. Minėta, kad pareiškėjas po pirmojo pokalbio su agresyviu nukentėjusiuoju iš aikštelės išėjo namo, užmiršęs savo automobilį užrakinti, o pakviestas atvykusių policijos pareigūnų grįžti, grįžo su žmona ir iš jų išgirdo, kad nuotraukos jau buvo padarytos. Tuo nebuvimo prie savo automobilio laikotarpiu pareiškėjo automobilio durelės, kaip matyti ir policijos padarytose nuotraukose, buvo atidarinėjamos, fotografuojamos.

Pažymėtina, kad dar 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas Institucijai nurodė, jog kitos dienos rytÄ , 2019 metų rugpjūčio 31 dienÄ , atėjęs į saugomÄ automobilių aikÅ¡telę su žmona, pastebėjo, kad jų automobilio kairiosios pusės galinės durelės ties viduriu atsiradę du įbrėžimai, padaryti daiktu, panaÅ¡iu į adatÄ . Taip pat ant Å¡ių durelių ir galinės automobilio dalies keliose vietose matėsi lipnios juostos fragmentų. Matyti, kad pareigÅ«nai ėminius ekspertizei ėmė nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui ir nesustačius automobilių taip, kad jie durelėmis galėtų liesti vienas į kitÄ .

Tampa visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu aukščiu ir atstumu buvo pareiÅ¡kėjo automobilis, kadangi jis perstatyti jo neketino ir neperstatė. Tai nukentėjusysis judino savo automobilį (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 30 d. dienos metu ir vakare, kaip jau nurodoma Å¡iame skunde pirmiau. Be to, kaip jau ir yra minėta, 2019 m. rugpjūčio 30 d., 21.40 val. apžiÅ«ros protokole nurodytas 104 cm atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilių, tariamai apgadinusių vienas kitÄ , yra neįmanomas kontaktui atsirasti ir jo tiesiog negalėjo bÅ«ti.

Taip pat nurodoma, jog neįtikėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) dešinio šono detalių paviršiaus „apgadinimas“ padarytas (duomenys neskelbtini) automobilio durelėmis, kadangi policijos darytose nuotraukose matomos dvi atskiros dažų deformacijos vietos, o atsitrenkimas durelėmis vienu metu į dvi skirtingas vietas nėra tikėtinas ir logiškai paaiškinamas. Galiausiai, iš Institucijos padarytų (duomenys neskelbtini) automobilio „apgadinimų“ nuotraukų akivaizdu, kad jei pareiškėjo automobilio (duomenys neskelbtini) durelės į (duomenys neskelbtini) skardines dažytas detales būtų ir atsitrenkusios, dažytose (duomenys neskelbtini) kėbulo detalėse liktų ne iškilūs baltų dažų išsišokimai, o metalo ar dažų įlinkimai ar įlenkimai.

Vienok, tokių pasekmių (duomenys neskelbtini) detalių nuotraukose nemato. Tai aiškiai ne „įdaužimo“ metu atsiradę baltų dažų deformacijos, bet po buvusio nekokybiško perdažymo dažų paviršiuje atsiradusių oro „pūslių sproginėjimo“ pasekmė. Nukentėjusysis yra nurodęs, kad iki įvykio neseniai buvo perdažęs savo automobilį ir juo nevažinėjo, saugojo aikštelėje. Be to, balta spalva nudažyto MB nuotraukose nematyti jokių rudų, t. y. (duomenys neskelbtini) spalvai būdingų dažų liekanų, nors po tariamai įvykusio kontakto jų negalėjo nelikti.

Dažų ėminiai paimti visiÅ¡kai nekompetentingai, be to, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui. Taip pat nurodoma, kad Institucijos pareigÅ«nas A. M., nagrinėjęs bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taip pat neatsižvelgė ir į pareiÅ¡kėjo pateiktus argumentus bei nuotraukÄ , kuomet agresyviai nusiteikęs nukentėjusiuoju prisistatęs asmuo, 2019 m. rugpjūčio 30 d. atvykus policijai, buvo pareiÅ¡kėjo žmonos nufotografuotas jiems visiems stovint prie automobilių, aikÅ¡telėje. Kaip jau ir yra ne kartÄ Institucijai nurodęs pareiÅ¡kėjas, – tai visiÅ¡kai kitas asmuo, nei vėliau pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pamatyti ir susipažinti teisme.

Kyla abejonių, kodėl Institucija nenustatė Å¡io asmens tapatybės Å¡io 2019 m. rugpjūčio 30 d. susitikimo metu. Nurodoma, jog Institucijai neatlikus pakartotinės automobilių apžiÅ«ros juos sustačius, nebuvo paÅ¡alintos jokios kylančios abejonės, dėl to jos aiÅ¡kintinos pareiÅ¡kėjo naudai. Tuo tarpu visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai Institucijai. Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , pateiktame atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais nesutiko.

Nurodė, jog, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. bylos nagrinėjimo metu su jam pareikÅ¡tu kaltinimu nesutiko. Teigė, kad jokio automobilio neapgadino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d., 17.44 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad atėjęs į saugomÄ aikÅ¡telę pasiimti savo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), rado jį apibraižytÄ kito automobilio, kurio nėra, bet spėja, kieno tai gali bÅ«ti maÅ¡ina.

Atvykusio į įvykio vietÄ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigÅ«nas D. G. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. jam dirbant kartu su N. L. apie 18.05 val. iÅ¡ Kauno apskr. VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), saugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), o pranešėjas turi įtarimų, kas jį apgadino. Atvykus nurodytu adresu pareigÅ«nus pasitiko pranešėjas T.

G., kuris jiems paaiÅ¡kino, kad jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), jau kurį laikÄ nejudinamas stovi automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, vietoje pažymėtoje Nr. 188, tačiau pastebėjo, kad jo automobilio galinis deÅ¡inės pusės sparnas ir deÅ¡inės pusės priekinės durys yra galimai apgadintos kito automobilio su durimis. Pranešėjas mano, kad jo automobilį galėjo apgadinti automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), kuris stovi vietoje, pažymėtoje Nr. 189, kadangi jau kelis metus kiekviena vieta pažymėta atskiru numeriu yra priskirta konkrečiam automobiliui.

Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), automobilį vairuoja A. M., kuris paaiÅ¡kino, kad jokiais bÅ«dais minėto automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinti negalėjo. Ä®vykio vieta nefilmuojama, padarytos fotonuotraukos. T. G. nurodė, kad Å¡alia jo automobilio, iÅ¡ deÅ¡inės visada stovi (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), kuris galimai apgadino jo (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), kadangi jo automobilis po pilno perdažymo keletÄ dienų stovėjo nejudinamas.

Atėjęs jį rado apgadintÄ , o Å¡alia stovėjo minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), ant kurio kairės pusės galinių durų buvo baltų dažų žymės. Kad kažkas kliudė jo automobilį, jis suprato iÅ¡ kitaip suveikusios signalizacijos. Belaukiant policijos pareigÅ«nų, grįžo vyriÅ¡kis su automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris stato savo transporto priemonę Å¡alia T. G. automobilio. Vairuotojui pasakė, kad jo laukė, ir paklausė, ar galėtų pažiÅ«rėti jo automobilio dureles.

Tuomet jis iš karto T. G. užsipuolė, kad jis nori iš jo naudos. T. G. iš karto nufotografavo automobilį, ant kurio matėsi baltos spalvos dažai. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo trinti su ranka dažus nuo savo automobilio. Nieko nelaukęs, vyriškis užrakino automobilį ir išėjo. 2020 m. liepos 31 d. apklausai buvo iškviestas minėto automobilio (duomenys neskelbtini) naudotojas A. M.. Jis pabrėžė, kad automobiliu naudojasi tik jis vienas. 2020 m. gegužės 26 d. buvo gauta specialistės J.

K išvada 2020 m. gegužės 19 d. Nr. 11-799 (20), kurioje pažymėta, kad voke Nr. 1 tirti pateiktų automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių kraštų dažų dangos dalelių paviršiuje yra kontakto (smūgio, braukimo) metu įsitrynusio pašalinių bespalvio lako ir baltos spalvos emalio mikrodalelių. Šios pašalinės bespalvio lako ir baltos spalvos emalio mikrodalelės yra vienodos su voke Nr. 2 pateiktų automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), apgadinimų vietų dažų dangos dalelių dviem viršutiniais dažų dangos sluoksniais – bespalviu laku ir baltos spalvos emaliu.

Institucijos nuomone, apeliantui pagrįstai priimtas skundžiamas nutarimas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas atstovas D. Varnas skundÄ palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas visada nuosekliai neigė padaręs administracinį nusižengimÄ , t. y. apgadinęs kitÄ automobilį, tokios pačios pozicijos jis laikosi ir dabar, kadangi pareigÅ«nai neįrodė tokios veikos. Nurodo, administracinio nusižengimo byloje nebuvo nagrinėta A. M. asmenybė.

Jis nėra baustas administracine tvarka, nors yra vidutinio pagyvenusio amžiaus, (duomenys neskelbtini). Jis yra dėstytojas, literatas, daugelio knygų vertėjas, iÅ¡silavinęs žmogus. Jam pateiktas kaltinimas buvo nei tikėtas, nei malonus, tuo labiau žinant, kad jis nieko blogo nėra padaręs. O atvykę policijos pareigÅ«nai buvo, kaip A. M. suprato, nukentėjusiojo pažįstami arba Å¡iaip labai draugiÅ¡kai bendravo. PareiÅ¡kėjui po to pasakė, kad jis geriau pasiraÅ¡ytų ir sutiktų sumokėti 5 Eur administracinę baudÄ ir pareiÅ¡kėjo civilinis draudimas apmokės už (duomenys neskelbtini) 900 Eur remontÄ .

Å alia stovėjęs (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių apgadinimo požymių, iÅ¡skyrus iÅ¡kilusias mikroskopines pÅ«sleles. Todėl pareiÅ¡kėjas mano, kad tai yra (duomenys neskelbtini) automobilio perdažymo brokas. Galimai nukentėjusysis siekė pasigerinti perdažymo brokÄ , todėl inscenizavo tokios administracinio nusižengimo teisenos pradėjimÄ . PareiÅ¡kėjas išėjo iÅ¡ įvykio vietos. Po to vėliau pareiÅ¡kėjas sulaukė policijos pareigÅ«nų skambučio, papraÅ¡ant pareiÅ¡kėjÄ grįžti.

PareiÅ¡kėjas grįžo su žmona ir dar kartÄ tÄ patį iÅ¡dėstė, kad nieko panaÅ¡aus negalėjo atsitikti, į visus policijos klausimus atsakė, prašė daryti nuotraukas, atlikti ekspertizę ir per tÄ Ä¯temptÄ pokalbį pamiršęs užrakinti savo automobilį, išėjo namo apie 18 val. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad su pareiÅ¡kėjo automobiliu 20–21 val. buvo daromas ekspertės darbui reikalingų mėginių paėmimas nuo pareiÅ¡kėjo ir nukentėjusiojo automobilių, t. y. dažų dalelių paėmimas, tačiau nei tas paėmimas yra teisėtas, nei ekspertizės aktas yra patvirtinantis Institucijos protokole suformuluotÄ kaltinimÄ .

Ekspertizės akte nurodyta, kad ant rudo (pareiÅ¡kėjo) automobilio rastos dažų dalelės atitinka dažų cheminę sudėtį. Pats mėginių paėmimas yra neteisėtas, kadangi jis atliktas pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant. Nurodė, kad niekas tokio veiksmo, kai pareiÅ¡kėjas su durelėmis atsitrenkia į kitÄ automobilį, nefilmavo, bet to, nemano, kad koks liudytojas tai galėtų patvirtinti. Skundo pateikimo dienÄ pareiÅ¡kėjas su savo atstovu buvo ginčo aikÅ¡telėje ir darė matavimų eksperimentÄ .

Todėl jų nuomone, (duomenys neskelbtini) automobilio pažeidimai nebÅ«dingi įdaužimui. Ant minėto automobilio yra tik dažų pÅ«slelių iÅ¡kilimai, o pati skarda nei įlinkusi, nei kitaip nubrozdinta, įdaužų nematyti. Taip pat yra daug naktinės ekspertizės ėminių paėmimui aukščių neatitikimų. Be to, menamÄ apgadinimÄ pastebėjo ne pats nukentėjusysis, o tai jis pastebėjo tik pasakius jo dukrai. Taip pat nurodė, kad Å¡ioje byloje buvo papildomai apklausti keturi liudytojai sargao, kurie visi kaip vienas patvirtino, kad nematė, jog A. M. bÅ«tų trenkęs durelėmis į T. G. maÅ¡inÄ .

Nežinia, kada buvo padarytos nuotraukos. Pats A. M., atidaręs savo automobilio dureles, prašė policijos pareigÅ«nų, kad jas nufotografuotų, tačiau niekas automobilio durelių fotografuoti nenorėjo. Taip pat nebuvo padarytos (duomenys neskelbtini) automobilio pažeidimo vietų nuotraukos. Policija į A. M. praÅ¡ymÄ daryti fotonuotraukas, atsakė, kad Å¡is prisižiÅ«rėjo filmų ir tegul prisiima kaltę. Nuotraukos bÅ«tų padėjusios iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokio pobÅ«džio buvo pažeidimai deklaruoti arba primetami A. M..

Tuo tarpu A. M. iÅ¡vykus ir pamirÅ¡us įjungti savo automobilio signalizacijÄ , bet kokiu momentu galėto bÅ«ti užtepti ant A. M. automobilio cheminiai dažai ar kitokio pobÅ«džio medžiagos. Ä®rodymų, kada A. M. automobilio durelės buvo atidarinėjamos, fotografuojamos, kada buvo daromas cheminių medžiagų nuo automobilių poėmis, nėra, jei A. M. bÅ«tų dalyvavęs Å¡iuose veiksmuose, jis bÅ«tų pasirašęs ant protokolo. Visi Å¡ie įrodymai buvo surinkti A. M. nedalyvaujant.

Todėl remtis tokiais įrodymais negalima, o A. M. kaltė neįrodyta. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Nukentėjusysis T. G. parodė, jog datų tiksliai neatsimena, atėjęs saugojamoje automobilių aikÅ¡telėje rado apgadintÄ savo automobilį. Pastarasis autoservise buvo perdažytas balandžio ar gegužės mėnesį. Automobilis yra mylimas, prižiÅ«rimas, visada stovi tvarkingas. Mažai juo naudojasi. Nueina, nuplauna, užkuria. Iki įvykio automobiliu nesinaudojo gal savaitę.

Paliko automobilį 2019 m. rugpjūčio 27 d., o atėjęs 2019 m. rugpjūčio 30 d. pamatė, kad automobilis apgadintas. Pirmiausia pastebėjo apgadinimÄ ant galinių keleivio durelių, ten kur yra rankena, tai prie jos. Nuėjo iki aikÅ¡telės sargo, nes A. M. ir jo maÅ¡inos nebuvo. Sargas pasiÅ«lė kviesti policijÄ . IÅ¡ sargo sužinojo, kad A. M. buvo apgadinęs kitÄ iÅ¡ kitos pusės automobilį. Ar už tai M. buvo baustas, nežino. Belaukiant policijos, atvažiavo A. M.. Ä® stovėjimo vietÄ Ä¯važiavo atbulas.

Paprašė A. M. atidaryti galines dureles ir nusifotografavo. Pasakė, kad apgadintas jo automobilis. Tada A. M. pradėjo šaukti, kad jis iš jo nori naudos ir pradėjo trinti savo mašinos paviršių, pasakė, kad tai gamyklinės dulkės, kadangi jo automobilis naujas. Jis A. M. informavo, kad atvyksta policija, tačiau A. M. nekreipė dėmesio ir išėjo. Atvyko pareigūnai, telefonu iškvietė A. M.. Pastarasis atėjo su žmona. Tiek žmona, tiek A. M. buvo emocingi ir greitai išėjo iš aikštelės. T.

G. paaiÅ¡kino, jog buvo apgadinta: keleivio durelės, vairuotojo durelės ir vieta galiniame sparne, kuri yra tarp bako ir galinių durelių Po to T. G. pasitaisė, kad iÅ¡ vairuotojo pusės niekada niekas nebuvo apgadinta. Taip pat nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad be jo leidimo niekas į jo maÅ¡inÄ nelipa, maÅ¡inos jis nepalieka net prie parduotuvės, maÅ¡ina jam yra Å¡ventas reikalas. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. niekur iÅ¡važiavęs nebuvo. AikÅ¡telė yra filmuojama.

Ä®vykio dienÄ grįžo antrÄ kartÄ Ä¯ aikÅ¡telę, pasikonsultavęs, dar kartÄ skambino pagalbos numeriu 112, pareikalavo, kad atvažiuotų ekspertai, pastarieji atvyko apie 23.00 val. AntrÄ kartÄ atvykusiems pareigÅ«nams siÅ«lė iÅ¡sikviesti A. M., tačiau pareigÅ«nai sakė, kad A. M. neprivalo dalyvauti. Ekspertai A. M. automobilio durelių neatidarė, nes automobilis buvo užrakintas. Kai ekspertai atvyko, nukentėjusysis jau buvo aikÅ¡telėje. Ar automobilių padėtys buvo pasikeitusios, negali atsakyti.

Kaip nuėmė mėginius ekspertizei, nematė, jis buvo tarnybiniame policijos automobilyje. Tvirtina, kad A. M. žmonos įvykio metu darytoje nuotraukoje yra jis, ten jis yra su akiniais, kurių nebeneÅ¡ioja po akių korekcijos. Pats jis nematė, kad A. M. atsitrenkė į jo automobilį, ir nežino, kad kas nors tai bÅ«tų matęs. Liudytoja I. M. parodė, kad į įvykio vietÄ nuėjo su sutuoktiniu. T. G. nepažįsta. Pastarasis puolė jos vyrÄ . Ji su vyru pareigÅ«nams siÅ«lė daryti nuotraukas, tačiau pareigÅ«nas pasakė, kad jau padarė.

Ji atidarė savo automobilio dureles, siÅ«lė pagalvoti, ar galėjo bÅ«ti kontaktas tarp maÅ¡inų. Taip pat tiek ji, tiek vyras siÅ«lė kviesti ekspertus, į kÄ pareigÅ«nas D. G. sakė, kad moteris yra prisižiÅ«rėjusi detektyvų. Kai ji atidarinėjo savo automobilio dureles, rodė, kad jos negali pasiekti T. G. automobilio, tačiau niekas į tai nereagavo. PareigÅ«nai jokių argumentų, įrodančių, kad jie padarė žalÄ , jai su vyru nenurodė. DeÅ¡inioji T. G. automobilio pusė, priekinės keleivio durelės nebuvo aptarinėjamos.

Kuro bako apačioje (rodo nuotraukÄ ) pažeidimų nebuvo, buvo tik silikonas virÅ¡ bakelio. Jiems iÅ¡einant, G. ir pareigÅ«nai dar įvykio vietoje liko. IÅ¡ aikÅ¡telės jie iÅ¡vyko 18.00–19.00 val. Liudytojas D. G. parodė, jog, atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , pastebėjo (duomenys neskelbtini) markės automobilį (duomenys neskelbtini) ir miesto visureigį (tai yra (duomenys neskelbtini)). Akivaizdžiai ant balto (duomenys neskelbtini) matėsi tamsios spalvos dažai ant deÅ¡inės pusės, o ant visureigio irgi Å¡iek tiek matėsi dažai.

Atvykus pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino aplinkybes. Pabendravo su automobilių saugojimo aikštelės sargu, šis paaiškino, kad konkrečios automobilių stovėjimo vietos priklauso konkretiems žmonėms, jiems surado miesto visureigio naudojo (tai yra pareiškėjo) telefono numerį. Jie su kolege fotografavo, taip pat buvo filmuojama tarnybinio automobilio registratoriais (yra automobilio priekyje ir gale), matavo. Atvyko visureigio valdytojas A. M. kartu su savo žmona. Visureigio valdytojas, lyg savo kaltę neigė, teigė, kad jis negalėjo padaryti apgadinimų.

Jie su kolege (N. L.) fotografavo, filmavo, matavo visureigį turbūt dar esant A. M., nes kitaip nebūtų galėję atidaryti visureigio durelių. Pranešėjo (tai yra T. G.) tapatybės netikrino, dokumentų neprašė, tik paklausė, ar jis kvietė. Neatsimena, ar klausė jo vardo ir pavardės. Matavimus darė rulete, kai A. M. buvo su žmona. Nuotrauka su koja – ne jo, turbūt daryta kartu dirbusios kolegės. Tiek A. M., tiek jo žmona prašė, kad būtų iškviesti ekspertai. Jis (D.

G.) jiems nieko neatsakė, nes tuo metu nuėjo ruletės, o kÄ atsakė kolegė, nežino. Jie su kolege tiesiog užfiksavo įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ , nurodė duomenis, jo asmens dokumento liudytojas neprašė. Tas nuotraukas įkėlė į sistemÄ , buvo užregistruotas įvykis, pridėjo pareiÅ¡kimÄ . Visos nuotraukos buvo daromos prie A. M.. Ar buvo vėliau atvykę ekspertai, nežino. Ä® pareiÅ¡kėjo atstovo klausimÄ , ar buvo matuojami atstumai tarp automobilių, liudytojas D.

G. neatsakė. Liudytoja N. L. parodė, kad apie įvykį žino, jog buvo iÅ¡kvietimas, jie su kolega padarė savo darbÄ . Senas įvykis, smulkiai aplinkybių neprisimena. Asmuo, kuris iÅ¡kvietė, nepamena, ar prisistatė, žino, kad pasitiko, nepamena, ar matė jo asmens dokumentÄ . Tai buvo eilinė darbo diena, eilinis iÅ¡kvietimas. Tas, kas kvietė (tai yra, T. G.), sakė, kad pareiÅ¡kėjÄ (A. M.) prieÅ¡ tai buvo iÅ¡sikvietęs. Nepamena, ar A. M. atėjo su žmona. AikÅ¡telė privati, joje lyg yra filmuojama, bet vieta, kur įvyko įvykis, lygtai nebuvo filmuojama.

Kol pabaigė sutvarkyti dokumentacijÄ , gerai nepamena, bet mano, jog A. M. jau buvo išėjęs. A. M. buvo kategoriÅ¡kai nusiteikęs, nusižengimo nepripažino, jam bandė paaiÅ¡kinti, kad jei ginčas pasieks teismÄ , sugaiÅ¡ laiko ir pan. Ä® jų siÅ«lymus pildyti deklaracijÄ A. M. atsisakė. Jei ir prašė A. M. su žmona kviesti ekspertus, bet jie yra kelių patruliai ir to nesprendžia. Ä®kelia duomenis į sistemÄ ir tada yra sprendžiama, bet tai ne jų kompetencija. Atvykę matė, kad ant balto automobilio buvo įkirtimai, dviejose ar trijose vietose.

Rudų dažų ant (duomenys neskelbtini) nebuvo. Jiems būnant, baltas automobilis nevažinėjo. Liudytoja G. Š. parodė, kad ji ėmė dažų mėginius. (duomenys neskelbtini) markės automobilis perdažytas, tai nuo jo ėmė mėginius tik nuo tų vietų, iš kurių leido nukentėjusysis. Visureigio (duomenys neskelbtini) savininko nebuvo, nebuvo jo sutikimo, tad, kad nepadaryti žalos, mėginius nuo šios mašinos ėmė lipnia juosta, ėmė nuo tos vietos, kur buvo baltų dažų.

Dažų buvo ant durelių. Mėginių paimti atvyko pakvietus nusikalstamų veikų registravimo skyriaus specialistui. Tyrėjas (lyg tai A. Ž.) turėjo pakviesti A. M., bet nepakvietė. Ji pasakė, kad negali imti didelių kiekių ėminių, nes nėra savininko, kodėl jo nėra, neklausė, manė, kad užteks ėminių. Įvykio vietoje buvo su kitu pareigūnu tik dviese. Dar buvo nukentėjusysis (T. G.), jis parodė savo automobilio apgadintas vietas. Ji apie tai, kad be savininko negali nuo visureigio nuimti didesnių ėminių, tyrėjui sakė.

Atliekant matavimus matė, kad tuo pačiu metu tarnybiniame automobilyje vyko (duomenys neskelbtini) markės automobilio savininko pareiÅ¡kimo priėmimas, jis bendravo su tyrėju. Kai baigė, jau buvo sutemę. Ekspertė J. K. parodė, kad tyrimo objektai buvo paimti kartu su pagrindu. Yra nepateikta pačio automobilio dažų danga, tada imant ėminius, nesilaikyta rekomendacijos. Be to, pateiktos per mažos dalelės, kÄ jie (ekspertai) visada tai akcentuoja tyrėjams, kadangi bÅ«na, jog pasikeitus aplinkybėms, nebegalima gauti papildomos medžiagos.

Ar turėjo būti informuotas savininkas imant ėminius, negali komentuoti pareigūnų veiksmų. Tačiau jei jie (ekspertai) nuima dažų pavyzdžius, jie be savininko jų negali nuimti, ir tai daro laikydamiesi vidinių ekspertizės centro nuostatų. Ant vokų nurodyta, nuo kur paimta, tai laiko, kad nuo ten ir paimta. Su pareigūnais, dalyvavusiais šiame įvykyje, nebendravo. Baltų pėdsakų buvo mažai. Jei būtų buvęs klausimas dėl automobilių kontakto buvimo, būtų reikėję papildomos medžiagos, tačiau buvo tik klausimas, ar vienodos dalelės. Pagal jai pateiktus duomenis dabar būtų tik tikimybinė išvada – tikėtina, kad kontaktas buvo 60-70 procentų.

Tai trečia iÅ¡ penkių skalės padėčių. Liudytojas A. G. parodė, kad pažįsta A. M. kaip automobilių aikÅ¡telės, kurioje liudytojas dirba, klientÄ . Liudytojas žino, kad A. M. važinėjo tamsiu (duomenys neskelbtini), o T. G. – (duomenys neskelbtini). Pas juos yra stovėjimo aikÅ¡telė. Liudytojas pamena, kad įvykio dienÄ buvo policija buvo kviesta du kartus, dėl to, kad buvo pažeista T. G. balta maÅ¡ina, kad T. G. jÄ kÄ tik persidažė, o ten stovi tose vietose tik nuolatinių klientų maÅ¡inos – A. M. ir T. G..

Kai T. G. aptiko pažeidimus, pradėjo Å¡aukti, liudytojas buvo priėjęs prie maÅ¡inų, paskambino A. M. Kai liudytojas buvo nuėjęs iki maÅ¡inų apžiÅ«rėti, tai matė, kad prakirsti baltos maÅ¡inos dažai, galimai vairuotojo pusės galinėje dalyje. Kitos maÅ¡inos jis neapžiÅ«rėjo. Atėjo A. M., jie ten kažko nesusitarė ir A. M. išėjo, o T. G. iÅ¡sikvietė policijÄ . Tuomet atėjo A. M. su moterimi. Liudytojui pasirodė, kad A. M. labai negražiai bendravo su policijos pareigÅ«nais.

Vėliau girdėjo iš policijos, kad atitiko aukščiai ir ant tamsios mašinos buvo baltų dažų. Kai pradėjo temti, atvažiavo ekspertai, kurie nuėmė dažų mėginius, užtruko mažiau kaip pusvalandį. A. M. nebuvo, o T. G. buvo. Jo dirbamoje aikštelėje asmenų, turinčių sutartis (turinčių nuolatines vietas) mėnesiui arba trims mėnesiams, mašinų įvažiavimas ir išvažiavimas nefiksuojamas. Tuo tarpu asmenų, kurių mašinos neturi nuolatinės vietos, atvykimas ir išvykimas fiksuojamas nuolat.

IÅ¡ jo darbo vietos ginčo maÅ¡inos matosi Å¡onu, tačiau įvykio bÅ«tų nematęs. Jo niekas neprašė įvykio dienos vaizdo įrašų. Liudytojas V. A. A. M. pažįsta kaip klientÄ , kuris laikė savo automobilį (duomenys neskelbtini), o T. G. taip pat pažįsta kaip jo dirbamoje aikÅ¡telėje stačiusį (duomenys neskelbtini) maÅ¡inÄ klientÄ . Jam skųsdavosi abudu vienas ant kito, kad jie nesutelpa pasistatyti maÅ¡inas ir daužomos jų maÅ¡inos. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelis kartus liudytojui skundėsi, kad jam nubraukė maÅ¡inÄ A. M., įbrėžė dureles, nors jis nesenai persidažė maÅ¡inÄ , tačiau iÅ¡ liudytojo A. M. telefono nepraÅ¡ydavo.

Liudytojas pats asmeniÅ¡kai (duomenys neskelbtini) automobilio pažeidimų nėra matęs. Jo darbo pamainoje, ginčui tarp T. G. ir A. M. spręsti, policija nebuvo kviesta. Ginčo maÅ¡inos važinėdavo kiekvienÄ dienÄ , pastoviai nestovėdavo aikÅ¡telėje. Liudytojas pats realiai nėra matęs jokio maÅ¡inų susidÅ«rimų ginčo. Liudytojas I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. M. ir T. G. yra jo saugomos aikÅ¡telės klientai. Jis dirba aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju.

Jis dirbo ir prieÅ¡ 2 metus 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Jo darbo metu niekas nėra apdaužęs maÅ¡inų, jų apspardęs, nebuvo policijos pareigÅ«nų, kurie bÅ«tų kÄ nors matavę. Nėra girdėjęs, kad koks bÅ«tų įvykęs konfliktas tarp minėtų asmenų. Nėra matęs, kad A. M. įlipdamas ar iÅ¡lipdamas iÅ¡ maÅ¡inos bÅ«tų kliudęs kitÄ maÅ¡inÄ . Automobilių judėjimo iÅ¡/į aikÅ¡telę fiksacija nevykdoma. Kiekvienas klientas turi savo leidimÄ , kurį iÅ¡važiuojant palieka apsaugai, o grįžtant jį pasiima.

Jis žino ir mato iÅ¡ savo darbo vietos per langÄ , kur stovi A. M. ir T. G. automobiliai. MaÅ¡inos stovi skersai ir jis mato automobilių priekius arba galus, priklausomai nuo to, kaip pastatoma maÅ¡ina. Pastačius maÅ¡inas, reikia saugotis įlipant ir iÅ¡lipant į/iÅ¡ maÅ¡inos, kadangi nėra dideli tarpai. Liudytojas patvirtino, kad teismo parodytoje jam nuotraukoje yra T. G.. Toje vietoje, kur statomos A. M. ir T. G. maÅ¡inos, asfaltas lygus, duobių nėra. Liudytojas patvirtino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ aikÅ¡telės paimdavo tik T. G..

AikÅ¡telėje yra kameros, bet ginčo maÅ¡inų stovėjimo vietos kamera nefilmuoja, jos filmuoja įvažiavimÄ , iÅ¡važiavimÄ ir aikÅ¡telės perimetrÄ . Liudytojas A. V. parodė, kad 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini). BÅ«na, kad atvyksta policija. Tuomet jis perduoda atsakingam kompiuteristui, kad peržiÅ«rėtų kameras. (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telė yra ne saugojimo, o stovėjimo aikÅ¡telė, todėl sargai neprivalo prižiÅ«rėti maÅ¡inų, jie tik ima pinigus. 2019 m. per liudytojo budėjimÄ jokių incidentų nebuvo, nieko nepamena. 2019 m. rugpjūčio 30 d.

– 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra atlikta tamsiu paros metu, dirbtinis apÅ¡vietimas. ApžiÅ«rėti du automobiliai: rudos spalvos (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir baltos spalvos (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai stovi galine dalimi į bortÄ , atstumas tarp automobilių 104 cm (matuota tarp galinių ratų). Ant automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo deÅ¡inės pusės matomi pažeidimai: ant galinio sparno 84 cm aukÅ¡tyje ir 1 cm.

žemiau kuro bako du pažeidimai, dešiniau 85 cm aukštyje ir 0,5 cm žemiau kuro bako vienas pažeidimas, ant priekinių durų 82 cm aukštyje 4 cm nuo rankenos vienas pažeidimas. Ant automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų dešinio krašto 83 cm ir 85 cm aukštyje ir ant priekinių durų dešinio krašto 67,5-69,5 cm aukštyje matomi balti dažai. Apžiūros metu nuo automobilio (duomenys neskelbtini) paimti kėbulo dažų lyginamieji pavyzdžiai, nuo automobilio (duomenys neskelbtini) su juoda daktiloskopine plokštele nuo durų kraštų paimti baltų dažų pavydžiai (supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2).

Įvykio vieta pakeista, automobilio (duomenys neskelbtini) kontaktiniai paviršiai buvo liesti. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateikta foto lentelė su įvykio vietos nuotraukomis. Nurodyta, kad apžiūra pradėta 21.40 val., baigta 22.40 val. (administracinio nusižengimo b. l. 12–14, 16–21). 2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-799 (20) nurodyta, kad voke Nr. 1 tirti pateiktų automobilio (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių kraštų dažų dangos dalelių paviršiuje yra kontakto (smūgio, braukimo) metu Įsitrynusių pašalinių bespalvio lako ir baltos spalvos emalio mikrodalelių.

Å ios paÅ¡alinės bespalvio lako ir baltos spalvos emalio mikrodalelės yra vienodos su voke Nr. 2 pateiktų automobilio (duomenys neskelbtini), apgadinimų vietų dažų dangos dalelių dviem virÅ¡utiniais dažų dangos sluoksniais – bespalviu laku ir baltos spalvos emaliu. Taip pat iÅ¡vadoje pažymėta, kad lyginamajam tyrimui dažų dangos pavyzdžiai turėjo bÅ«ti paimti ir iÅ¡ nepažeistų automobilio (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių kraÅ¡tų dažų dangos vietų, greta galimos sÄ lyčio vietos (2–3 cm atstumu) iÅ¡pjaunant per visÄ dangos gylį.

Å iuo atveju tirti pateikti tik automobilio (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių kraÅ¡tų dažų dangos pavyzdžiai su paÅ¡alinėmis dažų dalelėmis. Turi bÅ«ti imamos ne smulkios dažų dalelės, o dažų dangos lopinėliai su iÅ¡saugotu iÅ¡oriniu pavirÅ¡iumi bei visais dangos sluoksniais, esant galimybei ne mažesni kaip 20 mm2. Plačiau apie medžiagos paruoÅ¡imÄ ekspertizei žr. www.ltec.lt (Metodinės rekomendacijos)“ (administracinio nusižengimo b. l. 112–116).

Skundas tenkintinas. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent kaltinimÄ pateikusiai institucijai, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį skundžiamu nutarimu buvo paskirta už tai, kad jis, bÅ«damas automobilio (duomenys neskelbtini), valdytojas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 27 d. 10.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.40 val., nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, neiÅ¡vengė nuostolingų padarinių ir savo automobilio durimis apgadino greta stovėjusiÄ T. G. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ .

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas A. M. su jo atžvilgiu priimtu skundžiamu nutarimu nesutinka, nurodydamas, kad jis neapgadino kito asmens transporto priemonės, taigi ir jokių nuostolių ar nuostolingų padarinių nesukėlė, byla policijos įstaigoje buvo išnagrinėta nepaisant akivaizdžių ir grubių įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų, dirbtinai sukuriant pareiškėjui nepalankias situacijas, nevertinant jo žodinių ir rašytinių paaiškinimų.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , skundo motyvus ir atsiliepimo į jį Institucijos argumentus, teismo posėdyje iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo bei ekspertės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis yra naikintinas, o administracinė teisena A. M. atžvilgiu nutrauktina. IÅ¡ Institucijos pateikto atsiliepimo ir administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos spręstina, kad Institucija, atlikdama tyrimÄ pagal T.

G. nurodomas aplinkybes ir (duomenys neskelbtini), valdytojo A. M. atžvilgiu priimdama jam nepalankų skundžiamÄ nutarimÄ , pareiÅ¡kėjo A. M. kaltę iÅ¡ esmės grindžia Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais: 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. G. tarnybiniu praneÅ¡imu; T. G. paaiÅ¡kinimais, į įvykį pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų fotonuotraukomis; 2019 m. rugpjūčio 30 d.

– 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su jo priedu – fotolentele Nr. 1 su įvykio vietos nuotraukomis; 2020 m. gegužės 19 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-799 (20). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs Å¡iuos įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje, o taip pat kitų teismo iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie įrodymai nesudaro vientisos pareiÅ¡kėjo kaltę patvirtinančios visumos, o kai kurie duomenys yra surinkti akivaizdžiai grubiai pažeidžiant įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, todėl tokius Institucijos pateiktus duomenis teismas vertina kritiÅ¡kai.

Vertinant 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinį praneÅ¡imÄ , T. G. paaiÅ¡kinimus matyti, jog juose nėra nurodyta ir užfiksuota jokių konkrečių faktų, patvirtinančių, kad bÅ«tent A. M. automobiliu buvo padaryti T. G. automobilio pažeidimai. T. G. paaiÅ¡kinimais tik iÅ¡kelta jo spėjama versija, kad jo automobilį galėjo apgadinti jau keletÄ metų toje pačioje vietoje Å¡alia stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Policijos pareigÅ«nų Tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡ esmės taip pat remiamasi tais pačiais pranešėjo T. G. paaiÅ¡kinimais. Tačiau pagal T. G. praneÅ¡imÄ atvykę pareigÅ«nai nefiksavo įvykio vietos, T. G. automobilio stovėjimo vietos, Å¡iam automobiliui galimai padarytų sužalojimų, nebuvo apžiÅ«rėtas, apraÅ¡ytas ir neužilgo į savo stovėjimo vietÄ atvarytas A. M. automobilis. Nors Å¡io įvykio tyrimo metu yra suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, tačiau Å¡is 2019 m. rugpjūčio 30 d.

– 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas buvo suraÅ¡ytas jau po kiek laiko, tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apÅ¡vietimui. Å ios apžiÅ«ros metu buvo paimti dažų lyginamieji pavyzdžiai nuo abiejų automobilių. Tačiau tiek, iÅ¡ Å¡io protokolo, tiek iÅ¡ liudytojų apklausų matyti, kad į šį proceso veiksmÄ A. M. kviečiamas nebuvo, taigi ir Å¡iame proceso veiksme nedalyvavo. Be to, iÅ¡ Institucijos darytų abiejų automobilių nuotraukų 2019 m. rugpjūčio 31 d. fotolentelėje matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovi nevienodu atstumu nuo galinio kelkraščio, lyginant su pareiÅ¡kėjo automobiliu (duomenys neskelbtini), todėl neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du buvo iÅ¡matuotas atstumas tarp abiejų automobilių galinių ratų.

Be to, vizualiai lyginant automobilio (duomenys neskelbtini) galimų sužalojimų vietas bei nuotraukose automobilio (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vietas, ant kurių tariamai buvo rasta baltų dažų dalelių, negalima tvirtai teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) sužalojimai galėjo būti padaryti automobilio (duomenys neskelbtini) nuotraukose užfiksuotomis dalimis. Apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad ji ėmė dažų mėginius. Kadangi (duomenys neskelbtini) markės automobilis buvo perdažytas, tai nuo jo ėmė mėginius tik nuo tų vietų, iš kurių leido nukentėjusysis, automobilio (duomenys neskelbtini) savininko nebuvo, nebuvo jo sutikimo, tad, kad nepadaryti žalos, mėginius nuo šios mašinos ėmė lipnia juosta.

Ėmė nuo tos vietos, kur ant pareiškėjo automobilio buvo baltų dažų. Tačiau iš ekspertės J. K. paaiškinimų matyti, kad imant ėminius, buvo nesilaikyta rekomendacijų. Kad automobilio (duomenys neskelbtini) sužalojimai galėjo būti padaryti automobilio (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 19 specialisto išvada. Ekspertė J. K. paaiškino, kad tyrimo objektai buvo paimti kartu su pagrindu, nebuvo pateikta pačio automobilio dažų danga, buvo pateiktos per mažos dalelės, baltų pėdsakų buvo mažai.

Taip pat ekspertė paaiÅ¡kino, kad Å¡ios ekspertizės metu buvo sprendžiamas tik klausimas – ar vienodos dalelės. Jei bÅ«tų buvęs klausimas dėl automobilių kontakto buvimo, bÅ«tų reikėję papildomos medžiagos. Ekspertė nurodė, kad pagal jai pateiktus duomenis gali teikti tik tikimybinę iÅ¡vadÄ dėl kontakto buvimo – tai yra tikėtina, kad kontaktas buvo 60-70 procentų. Taip pat ir apklausta policijos pareigÅ«nė liudytoja N. L. parodė, kad ant balto MB automobilio buvo įkirtimai – dvi ar trys vietos, tačiau rudų dažų ant (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Bylos policijos įstaigoje tyrimo metu taip pat nebuvo patikrinta T. G. nurodyta aplinkybė, kad jo automobilis aikštelėje ilgai stovėjo nejudinamas, tai yra, kad jis niekur kitur negalėjo būti apgadintas. Tiriant bylos aplinkybes, A. M. neigiant savo kaltę, nebuvo imtasi ir kitų nesudėtingų bylos ištyrimo veiksmų, tokių kaip automobilių sustatymas kartu, siekiant nustatyti, ar bent teoriškai minėtus (duomenys neskelbtini) pažeidimus buvo galima atlikti su A. M. automobiliu (duomenys neskelbtini).

Taip pat nebuvo paneigta A. M. ir jo atstovo pateikta versija, kad nuotraukose fiksuotos T. G. automobilio deformacijos labiau panaÅ¡ios ne į įdubimus, o į galimai po buvusio nekokybiÅ¡ko perdažymo dažų pavirÅ¡iuje atsiradusius oro iÅ¡kilimus. PareiÅ¡kėjui su savo atstovu 2020 m. spalio 13 d. toje pačioje saugomoje automobilių aikÅ¡telėje atlikus bandymus, ar galima bÅ«tų A. M. priklausančiu automobiliu sugadinti kitÄ automobilį, juos sustačius „įvykio“ dienÄ policijos pareigÅ«nų nustatytais tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilių atstumais, buvo gauti rezultatai, pagal kuriuos A.

M. automobiliu nebuvo galimybės apgadinti T. G. automobilio. Ir nors 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti išmatavimai nereiškia, kad T. G. automobiliui pažeidimai buvo padaryti automobiliams esant tokioje padėtyje, tačiau tokios mašinų padėtys leidžia manyti, kad A. M. ir kitais kartais būtent taip stato savo automobilį, o tokioje padėtyje, kaip jau buvo nustatyta, A. M. negalėjo sužaloti kito automobilio. Liudytojai – aikštelės (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai nei paties T.

G. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo fakto, nei automobiliui padarytų sužalojimų nematė. Visos nurodytos aplinkybės kelia dideles abejones, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini) užfiksuoti pažeidimai buvo padaryti A. M. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), Å¡ios aplinkybės taip pat rodo esant tikėtina ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad balti dažai galimai galėjo bÅ«ti sÄ moningai uždėti (užbraukti) ant A. M. automobilio, todėl nustatyti faktai neduoda pagrindo teismui tvirtai konstatuoti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti automobilio (duomenys neskelbtini).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal Institucijos surinktÄ medžiagÄ Institucijai nepakako duomenų pareiÅ¡kėjo kaltės konstatavimui, todėl nesant pareiÅ¡kėjo kaltės tvirtų įrodymų, administracinė teisena turi bÅ«ti nutraukta. Teismas pažymi, jog atsakomybė už administracinius nusižengimus susijusi su valstybės prievartos priemonių taikymų, todėl ji reglamentuota įstatymu ir gali kilti tik jei yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos. Pagal ANK 567 straipsnio nuostatas, administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti patrauktas tik kaltas administracinio nusižengimo padarymu asmuo.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už administracinio nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn tik jei nustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų nusižengimų sudėčių subjektai gali bÅ«ti tik asmenys, kurie tiesiogiai realizuoja objektyviuosius požymius.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog tiriant administracinį nusižengimÄ bei priimant skundžiamÄ nutarimÄ , buvo pažeistos ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio nuostatos, netinkamai pritaikytas įstatymas – ANK 417 straipsnio 7 dalis ir A. M. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį atsakomybėn patrauktas ir nubaustas akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, jo veiksmuose nesant Å¡io administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir turi bÅ«ti panaikintas.

Byloje buvo praÅ¡oma priteisti advokato iÅ¡laidas. Administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį A. M. administracinio nusižengimo byloje atstovavo advokatas Dominykas Varnas. Byloje buvo pateikta pareiÅ¡kėjo atstovo advokato D. Varno atstovavimo iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai: už skundo dėl 2020 m. rugsėjo 30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19926-2020 parengimÄ , konsultacijas bei atstovavimÄ teismo posėdžiuose iÅ¡ankstinė 2020 m. rugsėjo 28 d. sÄ skaita Nr. 30, 2020 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1045885, kuriuo A. M. sumokėjo advokatui D. Varnui 1000 Eur; 2021 m. liepos 28 d. iÅ¡ankstinė sÄ skaita Nr. 43 už apeliacinio skundo dėl 2021 m. birželio 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje suraÅ¡ymÄ , 2021 liepos 28 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1097520, kuriuo A. M. sumokėjo advokatui D. Varnui 400 Eur.

Viso A. M. už advokato darbÄ sumokėjo 1400 Eur. ANK nenustato advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. IÅ¡laidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenustatytas. ANK 577 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenustato teisės reikalauti atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso iÅ¡laidų ir jų atlyginimo taikymas. Advokato darbo apmokėjimÄ reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Todėl taikant įstatymo analogijÄ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. turėtos advokato atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ valstybės (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, nutaria: A. M. skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 20-ANR_N-19926-2020 ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Priteisti A. M. iÅ¡ valstybės 1400 Eur patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ . Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagÄ grÄ Å¾inti Kelių policijos valdybai. Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Živilė BliÅ«džiuvienė