2025-04-02 Nr. AB-5821-3-64-3-00751-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-267-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00751-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui L. V. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą L. V. (toliau – ir atsakovas) ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-474 (toliau – Privalomasis nurodymas) reikalavimus, t. y. pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcija atliko neplaninį patikrinimą atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad atsakovas 2022 m. gegužės 27 d. atvežė ir žemės ūkio paskirties žemės sklype pastatė apie 20 m2 ploto kilnojamą objektą – pavėsinę.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklypuose, kurie patenka į Žemaitijos nacionalinio parko ekologinės apsaugos prioriteto ir Platelių ežero pakrantės apsaugos zonas draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami sodybose, kempinguose, prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte. Pareiškėjas teigė, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) (toliau – ir Žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 99 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus. Todėl atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį atsakovas 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo nubaustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 256 straipsnio 3 dalį.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, buvo duotas Privalomasis nurodymas, kuriame jam nurodyta pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai. Taip pat buvo nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas per įstatyme nustatytą terminą Privalomojo nurodymo neskundė.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. gavo atsakovo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Departamentas 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. AD5-17353 (toliau – ir Raštas) atsakovui pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. kovo 11 d. Tačiau 2023 m. kovo 14 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas neįvykdė jam duoto Privalomojo nurodymo, t. y. nepašalino kilnojamojo objekto – pavėsinės iš žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Statybos įstatymo nustatyta tvarka negavo statybos leidimo ūkininko sodybos statinių statybai. Pareiškėjas tvirtino, jog tokiu būdu atsakovas pažeidė AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl 2023 m. kovo 14 d. atsakovas buvo nubaustas administracine bauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį.

6. Pareiškėjas akcentavo, jog AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo parašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus.

8. Teismas nustatė, kad Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. rugpjūčio 12 d. atliko neplaninį patikrinimą atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir nustatė kad atsakovas 2022 m. gegužės 27 d. atvežė ir žemės ūkio paskirties žemės sklype pastatė apie 20 m2 ploto kilnojamą objektą – pavėsinę. Tačiau žemės sklypuose, kurie patenka į Žemaitijos nacionalinio parko ekologinės apsaugos prioriteto ir Platelių ežero pakrantės apsaugos zonas draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami sodybose, kempinguose, prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte.

Departamentas nustatė, kad atsakovas pažeidė Žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus. Todėl atsakovas 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo nubaustas administracine nuobauda pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį. Atsakovui, vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo duotas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai.

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas – 2022 m. rugsėjo 11 d. Atsakovas per įstatyme nustatytą terminą Privalomojo nurodymo neskundė. Departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. gavo atsakovo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Departamentas Raštu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. kovo 11 d. 2023 m. kovo 14 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas neįvykdė jam duoto Privalomojo nurodymo, t. y. nepašalino kilnojamojo objekto – pavėsinės iš žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Statybos įstatymo nustatyta tvarka negavo statybos leidimo ūkininko sodybos statinių statybai.

Atsakovas pažeidė AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir 2023 m. kovo 14 d. buvo nubaustas administracine bauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį.

9. Teismas, įvertinęs AAVKĮ 2 straipsnio 6 dalies, 4 straipsnio 1 punkto nuostatas, nurodė, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė fiziniam ar juridiniam asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

10. Teismas akcentavo, kad atsakovui Privalomasis nurodymas buvo surašytas AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.

11. Teismas pažymėjo, kad teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas AAVKĮ 26 straipsnyje. Teismas sprendė, kad pagal minėto straipsnio nuostatas, būtina sąlyga įpareigoti fizinį ar juridinį asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui. Be to, teismas akcentavo, kad AAVKĮ 26 straipsnyje numatyta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą atsižvelgus į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį.

12. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas turi pareigą vykdyti imperatyvų AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatytą jam skirtą įpareigojimą ir, atsakovui neapskundus ir nenuginčijus privalomojo nurodymo bei neįvykdžius jo iki termino pabaigos, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 6 d. teismui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT) 2023 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 36KPĮ-25-(14.36.125 E.) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti (KPZP-115177) patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) su aiškinamuoju raštu bei sprendinių brėžiniais. Pareiškėjas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nurodė, jog prašo teismo įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, kadangi jo sąlygos (pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę arba gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai) nėra įvykdytos.

14. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas visiškai, todėl darė išvadą, kad aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas vis dar nėra pašalintas.

15. Teismas konstatavęs, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė pareiškėjo Privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų, sprendė, jog pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti, todėl įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus, t. y. pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai.

III. 16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir įpareigoti jį ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 28 d. įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus.

17. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes prieš statydamas kilnojamąjį statinį ir perskaitęs Statybos įstatymą jis nerado nuostatos, jog kilnojamajam statiniui reikalingas statybos leidimas.

18. Atsakovas akcentuoja, kad NŽT Įsakymu patvirtino ūkininko sodybos statybos vietos plotą – 0,0612 ha. Atsakovas 2023 m. kovo 22 d. su uždarąja akcine bendrove „Archartelė ir partneriai“ (toliau – ir Bendrovė) sudarė sutartį pagal kurią Bendrovė įsipareigojo atlikti „Vienbučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (kad. nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektą“ techninį projektą, gauti statybos leidimą.

19. Atsakovas tvirtina, kad Bendrovė projektavimo darbus turėjo baigti per 22 savaites, o projektą parengti per 14 savaičių, t. y. per 98 dienas arba iki 2023 m. liepos 1 d. Tačiau Bendrovė savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl atsakovas negalėjo kreiptis Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai ar savavališkos statybos įteisinimo.

20. Atsakovas pažymi, kad kilnojamasis statinys pastatytas buvusios sodybos vietoje. Be to, pastatas pagal savo konstrukciją ir spalvą atitinka parko teritorijoje statomiems objektams keliamus reikalavimus, yra ekologiškai saugus, o ruošiamame ūkininko sodybos statybos projekte pastatyto statinio vieta sutampa.

21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą pašalinti kilnojamąjį daiktą – pavėsinę iš pastatymo vietos žiemos laikotarpiu, kaip ir įpareigojimas per vieną mėnesį gauti statybos leidimą, yra neįmanomas. Nurodo, kad statybos projektą ruošianti Bendrovė turėtų jį užbaigti 2024 m. birželio mėn.

22. Atsakovo vertinimu, susidaro paradoksali situacija: statinį pašalinti, o gavus statybos leidimą – vėl pastatyti toje pačioje vietoje. Mano, kad tai neracionalu ir neprotinga, neatitinka ekonomiškumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjo teigimu, jei teismas, vadovaudamasis protingumo principu, nustatytų protingą terminą situacijai išspręsti, būtų tinkamai įgyvendinti įstatymų reikalavimai. Be to, gamtai nėra padaryta jokios žalos.

23. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273 patvirtintų Žemaitijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16 punktu, akcentuoja, kad kilnojamojo daikto dydis, aukštis, spalva, statybinė medžiaga neprieštarauja parko Nuostatams.

24. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas.

26. Pareiškėjas, vadovaudamasis AAVKĮ nuostatomis, nurodo, kad Departamentas yra institucija, vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu, pagal kurį siekiama užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekiama išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, įforminamas privalomuoju nurodymu.

27. Pareiškėjo vertinimu, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų galbūt gamtai neigiamų padarinių šalinimą. Priešingu atveju ilgo termino nustatymas mažins ūkio subjekto pareigą per kuo trumpesnį terminą pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą.

28. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas 2022 m. gegužės 27 d. žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris patenka į Žemaitijos nacionalinio parko ekologinės apsaugos prioriteto ir Platelių ežero pakrantės apsaugos zoną, pastatė apie 20 m2 ploto kilnojamąjį objektą – pavėsinę, tokiu būdu pažeisdamas Žemės naudojimo sąlygų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) 99 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus. Akcentuoja, jog Privalomasis nurodymas atsakovui buvo duotas 2022 m. rugpjūčio 12 d. ir turėjo būti įvykdytas iki 2023 m. kovo 11 d., tačiau nuo to momento iki ginčo išnagrinėjimo teisme praėjo dar aštuoni mėnesiai. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas per šį laiką turėjo visas galimybes atlikti darbus, kuriuos atsakovas nurodė, t. y. pasirūpinti statybos projektu ir kt.

29. Pareiškėjas, vadovaudamasis AAVKĮ 25 straipsnio 7 punktu, nurodo, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas turi diskrecijos teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tais atvejais, kai privalomasis nurodymas nevykdomas.

30. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, be to, Privalomuoju nurodymu duoti nurodymai atsakovui yra aiškūs, t. y. tiksliai apibrėžti veiksmai, kuriuos atsakovas privalo atlikti, privalomi ir turi būti įvykdyti.

31. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, todėl nėra teisinio pagrindo jo keisti atsakovo nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą įvykdyti Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-474 teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas visiškai, konstatavo, kad aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas vis dar nėra pašalintas, todėl pareiškėjo prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus, t. y. pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai.

34. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad jis nerado nuostatos, jog kilnojamajam statiniui reikalingas statybos leidimas. Tvirtina, jog Bendrovė neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. neparengė projekto, todėl jis negalėjo kreiptis Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai ar savavališkos statybos įteisinimo. Nurodo, kad pastatas atitinka parko teritorijoje statomiems objektams keliamus reikalavimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas yra neįmanomas, o susidariusi situacija neracionali, neprotinga, neatitinkanti ekonomiškumo ir protingumo kriterijų, be to, kilnojamojo daikto dydis, aukštis, spalva, statybinė medžiaga neprieštarauja parko Nuostatams.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

36. Šioje byloje yra nustatyta, kad atsakovui 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo duotas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas 2022 m. rugsėjo 11 d. Atsakovas per įstatyme nustatytą terminą Privalomojo nurodymo neskundė. Departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. gavo atsakovo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Departamentas Raštu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. kovo 11 d. 2023 m. kovo 14 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas neįvykdė jam duoto Privalomojo nurodymo, t. y. nepašalino kilnojamojo objekto – pavėsinės iš žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba Statybos įstatymo nustatyta tvarka negavo statybos leidimo ūkininko sodybos statinių statybai.

37. Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas AAVKĮ 26 straipsnyje. Kartu pastebėtina, kad šio straipsnio nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas pagrindžia, kad, neapskundus privalomojo nurodymo tiek administracine, tiek teismine tvarka, jis laikomas teisėtu ir pagrįstu ir jo pagrįstumo bei teisėtumo nėra teisinio pagrindo tikrinti. Kartu pagal minėto straipsnio nuostatas būtina sąlyga įpareigoti fizinį ar juridinį asmenį priverstine teismine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Privalomasis nurodymas yra įsiteisėjęs (neapskųstas), jog atsakovas, net pratęsus Privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminą, minėto Privalomojo nurodymo neįgyvendino, negavo atitinkamų leidimų, priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus.

38. Apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo argumentai, kad jis nežinojo apie tai, kad ginčo statiniams reikia statybos leidimo, jog Bendrovė neįvykdė savo įsipareigojimų, kad pastatas atitinka parko teritorijoje statomiems objektams keliamus reikalavimus, yra nereikšmingi, nes susiję su Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo kvestionavimu, o tai, kaip minėta (žr. nutarties 37 punktą), nėra šios bylos dalykas, nes net pirmosios instancijos teismas pagal AAVKĮ 26 straipsnio nuostatas netikrino Privalomo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis