9dc4bb91-30a8-4840-a5c2-9f7b59cfb2d6 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-460-470/2023 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02572-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8.; 3.4.5.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 26 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo valstybės įmonės Turto bankas pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko (toliau – VÄ® Turto bankas), gavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos praneÅ¡imÄ apie nuosavybės teise neįregistruotÄ , galimai beÅ¡eimininkį turtÄ â€“ butÄ , (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtas nekilnojamojo turto objektas yra 1967 metų statybos gyvenamame name, kuriame kiti nekilnojamojo turto objektai buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas.

Å io įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“.

Å ių įstatymų vykdymo tvarkÄ detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasiraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės aktai nurodė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotÄ savivaldybių nuosavybėn valstybės turtÄ turi teisiÅ¡kai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Taigi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukÅ«rimo iki Å¡io momento jis iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ . Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį butų fondÄ sudarė gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams kolÅ«kiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms. Sutinkamai su TSR SÄ jungos ir SÄ junginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams buvo taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m.

CK 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių ir kitÄ turtÄ , pagrindinį miestų butų fondÄ ) savininkė. Tik atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Å iuo atveju ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe.

Po kitų butų, (duomenys neskelbtini), privatizavimo, jis nebuvo perduotas Alytaus rajono savivaldybei ar kitiems asmenims. Valstybinė ŽŪĮ ,,Raižiai“ buvo likviduota ir 1990-11-23 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi šis turtas liko valstybės nuosavybė. Duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo perduotas Alytaus rajono savivaldybės nuosavybėn ar privatizuotas kitų asmenų, papildomai negauta. Pagal VĮ Turto bankui pateiktus Alytaus rajono savivaldybės dokumentus dėl šio nekilnojamojo turto objekto, taip pat yra nurodyta, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas turi būti priskirtas prie valstybei nuosavybės teise priklausančio turto.

Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktikÄ , laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kuriÄ visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (LAT 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-3 8/2008), todėl jis turi bÅ«ti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise ir teisė į jį valstybei turi bÅ«ti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo valstybės nuosavybė ir turėjo iÅ¡saugoti valstybės nuosavybės statusÄ po Valstybinės žemės Å«kio įmonės „Raižiai“ iÅ¡registravimo, kadangi, atsižvelgus į tuo metu galiojusius valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančius teisės aktus, nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus, perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi bÅ«ti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybes teise.

Taip pat nėra duomenų apie tai, kad minėtas butas buvo perduotas Alytaus rajono savivaldybei. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistÄ , tačiau oficialiai nepripažintÄ , nustatant įstatymo numatytus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Tokiu bÅ«du juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktÄ , siekia įrodyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo valstybine nuosavybe, sukÅ«rus naujÄ daiktÄ , tačiau nėra jokių, tai patvirtinančių, dokumentų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos praÅ¡omo juridinio fakto nustatymui reikalingos sÄ lygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktÄ . VÄ® „Registrų centro“ duomenimis nustatyta, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė neįregistruota. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su žemės valda priklausė Raižių valstybinei žemės Å«kio įmonei, kuri yra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Gyvenamasis namas yra 8 butų daugiabutis, 7 butai buvo parduoti fiziniams asmenims 1992-1993 metų laikotarpiu. Minėtas butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas.

Å io įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“.

Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasiraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotÄ savivaldybių nuosavybėn valstybės turtÄ turi teisiÅ¡kai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Duomenų apie tai, kad butas buvo perduotas Alytaus rajono savivaldybei, nėra. Alytaus rajono savivaldybė patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, butas nėra įtrauktas į Alytaus rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitÄ . Be to, Alytaus rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl Å¡io buto perdavimo jai nuosavybės teise, butas nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų sÄ raÅ¡Ä ir savivaldybė nereiÅ¡kia pretenzijų į šį butÄ .

Valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 444–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į butÄ nekilnojamojo turto registro įmonėje, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Lietuvos Respublikos valstybė nuosavybės teise valdo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė